- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-108-245/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01237-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Bučiūnui, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-12-17 nutarties, kuria kaltinamajam V. R. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-31, apie 01.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs nukentėjusiąją – sugyventinę I. L. L., už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas poodinę bei pogleivio kraujosruvas ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, tuo sukeldamas I. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
be to, jis kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas kumščiu nukentėjusiajai L. L. į veidą, padarė jai poodines kraujosruvas nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.,
be to, jis kaltinamas tuo, kad 2015-01-07, apie 21.30 val., atliekant ikiteisminio tyrimo metu neatidėliotinus procesinius tyrimo veiksmus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ir žemino kitų pareigūnų akivaizdoje savo pareigas atliekančias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniąją tyrėją – nukentėjusiąją V. G.-M., ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkę – nukentėjusiąją A. G., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.,
be to, jis kaltinamas tuo, kad 2014-11-19, apie 14.59 val., paskambino į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), ir vartodamas necenzūrinius žodžius „(duomenys neskelbtini)“ parodė nepagarbą policijos pareigūnei – statutinei valstybės tarnautojai. Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-11-19, 15.14 val., iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, naudodamasis savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą laikinai einančiam (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas A. C., kaip policijos pareigūnui – statutiniam valstybės tarnautojui, išsiuntė į tarnybinį elektroninį paštą tokio pobūdžio žinutę „Tema: NĖRA PASIGAILĖJIMO“, „C., PIDERE, KA ZINAI APIE K. IR U. ISTORIJA“, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.
Kauno apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi kaltinamajam V. R. paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatė šios kardomosios priemonės terminą dviejų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-12-16.
Kaltinamojo gynėjas advokatas V. Karpovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-12-17 nutartį ir prašo V. R. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti. Skunde nurodo, kad keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima užtikrinti jo ginamojo dalyvavimą teisme, nes V. R. nesislapstė nuo teismo, pastoviai gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kur buvo surastas policijos pareigūnų. Teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl buvusios kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesniąją – suėmimą pagrįstumo, kaltinamasis nurodė savo neatvykimo į teismą priežastis, pasižadėjo į teismo posėdžius atvykti. Be to, jis teisiamas ne dėl sunkių nusikaltimų, į atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus atvykdavo, jo atžvilgiu nėra vykdomų kitų tyrimų ar nagrinėjamų bylų, todėl, advokato teigimu, būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo advokato skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalį suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Nagrinėjamu atveju, byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. R. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte, t. y. liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl nustatant kardomosios priemonės terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį procesinį dokumentą – nuosprendį ar nutartį. Šiuo atveju baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, įstatymų pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, nebuvo nepastebėta.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam buvo nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nutartyje išdėstytos apylinkės teismo išvados yra pagrįstos.
Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Nors V. R. inkriminuotos veikos nėra priskiriamos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau tai nėra pagrindas jam netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Iš viso kaltinamajam inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje (dvi veikos), kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Jau minėta, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes į 2015-11-05 numatytąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, svarbių nedalyvavimo procese priežasčių teismui nepateikė. Nors kaltinamasis pranešime ir prašyme teismui (t. 5, b. l. 75, 78) buvo nurodęs, jog atvykti į posėdžius negali dėl jam taikomos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, tačiau pažymėtina, jog ši procesinė prievartos priemonė niekaip nevaržo kaltinamojo judėjimo laisvės, be to, svarbios asmens nedalyvavimo procese priežastys yra numatytos BPK 37 straipsnyje ir minėta aplinkybė į įstatyme numatytų kriterijų sąrašą nepatenka. Siekiant operatyviai ir objektyviai išnagrinėti bylą, kaltinamajam V. R., kurio dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra būtinas, Kauno apylinkės teismo 2015-11-06 nutartimi skirtas atvesdinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog viename iš savo pranešimų teismui kaltinamasis buvo pažymėjęs, jog neprieštarauja, kad būtų atvesdintas į teismo posėdį, kadangi neturi finansinių galimybių pats atvykti į teismą, tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 5, b. l. 83) matyti, kad V. R. į teismo posėdį vykti atsisakė, pagrasino, kad jei atvyks policijos pareigūnai, jis jų akivaizdoje pradės save žaloti, persipjaus venas. 2015-12-02, 08.36 val., kaltinamasis, paskambinęs policijos pareigūnui, informavo, kad jam pablogėjo sveikata, todėl jis kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, turės gydytojo pažymą. 2015-12-02, 08.55 val., atvykus pas V. R., į namus policijos pareigūnų niekas neįsileido, todėl kaltinamojo atvesdinimo nepavyko įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad jokia medicininė pažyma apie sutrikusią sveikatos būklę, sergamas ligas teismui nebuvo pateikta.
2015-12-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. R. buvo pakartotinai skirtas atvesdinimas, tačiau policijos pareigūnams šio teismo pavedimo išpildyti taip pat nepavyko, todėl 2015-12-15 teisiamajame posėdyje V. R. nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė. Šiuo pagrindu 2015-12-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą. Sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, teismo posėdyje V. R. aiškino, kad nebuvo gavęs teismo šaukimo, todėl apie teisiamąjį posėdį nieko nežinojo, žadėjo į kitus teisiamuosius posėdžius atvykti. Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinami kritiškai, kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, jog dėl vykstančio proceso reikšdamas nepasitenkinimą, kaltinamasis įvairioms institucijoms (Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos teismui, Kauno apskrities VPK, Prezidentūrai ir kt.) bei atskiriems pareigūnams siuntė savo prašymus, skundus, kuriuose buvo nurodęs ir teismo posėdžių datas, taigi apie vykstančių posėdžių laiką ir vietą V. R. žinojo, tačiau sąmoningai vengė atvykti į teismą.
Nepagrįstas kaltinamojo advokato teiginys, jog V. R. atžvilgiu nėra vykdomų kitų tyrimų ar nagrinėjamų bylų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje V. R. kaltinamas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tačiau ir į šios bylos teisiamuosius posėdžius kaltinamasis neatvyksta be pateisinamos priežasties.
Aukščiau aptartos aplinkybės, taip pat tai, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais, pastoviais darbiniais santykiais, rodo, jog V. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Švelnesnė kardomoji priemonė nepasiekė jai keliamų tikslų, neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese, todėl analizuojamu atveju suėmimas paskirtas pagrįstai ir teisėtai.
Neginčytina, kad V. R. atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. V. R. atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso - ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis - užtikrinimui. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį, pasirenkamus netinkamus savo teisių gynimo būdus, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones objektyvios galimybės nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.