Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. (toliau – V. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiais V. R. paskirtų bausmių subendrinimo buvo patenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio V. R. nukreipimo atlikti bausmę dienos. Šiuo nuosprendžiu į V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. vasario 15 d. iki 2010 m. vasario 26 d. ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje V. R. išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas buvo patenkintas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendis panaikintas, o baudžiamoji byla V. R. atžvilgiu nutraukta, jo veiksmuose nustačius BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis buvo panaikinta ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas buvo atmestas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį paliekant nepakeistą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu V. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu (patikslintu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi) į V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 9 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio buvo paliktas nenagrinėtas, teismo procesas nutrauktas. 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos teikimas, kuriuo buvo prašoma priimti nutartį dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais V. R. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės nustatymo, prašant nurodyti subendrintos bausmės pradžią ir laikotarpius, kurie bus įskaitomi į galutinės subendrintos V. R. paskirtos bausmės laiką. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimą tenkino: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiais V. R. paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, ją atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį, tai yra nuo faktinio nuteistojo nukreipimo atlikti bausmę dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. R. paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, V. R. iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį bei nuteistojo išbūtas laikas sulaikyme ir suėmime – nuo 2010 m. vasario 15 d. iki 2010 m. vasario 26 d. ir jo išbūtas laikas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje – nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d.Skundu apygardos teismui V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį kaip neteisėtą ir neturinčią juridinės galios.Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nei jo, nei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos neinformavo apie tai, jog buvo pakeista teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas jam skirtingais Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, data ir laikas, todėl visiškai neaišku, kodėl teismo posėdis vyko ne 2016 m. gruodžio 15 d., kaip kad buvo pranešta nuteistajam, bet 2016 m. gruodžio 22 d. Skundu pažymima ir tai, kad Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos patalpose yra galimybė vesti teismo posėdžius nuotoliniu būdu, t. y. konferencinio vaizdo ryšio pagalba, tačiau analizuojamu atveju šia galimybe pasinaudota nebuvo. Pasak V. R., sprendžiant klausimą dėl jam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo Kauno apylinkės teisme, jį atstovavo advokatas Valerijus Karpovas, kurio paslaugų nuteistasis jau buvo atsisakęs, o advokatas, savo ruožtu, yra atsisakęs jį ginti. Be to, jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas buvo išspręstas netinkamu laikotarpiu, kadangi šiuo metu vis dar vyksta su juo susiję teismų procesai, o nagrinėjamu atveju Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija teikimą Kauno apylinkės teismui pateikė vienasmeniškai.Skundu pabrėžiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi į jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką nebuvo įskaitytas jo įkalinimas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. gruodžio 16 d. Be to, atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys, kad bausmės laikas, atliktas kalėjimo režimu, prilyginamas santykiu vienas prie pusantro, dėl ko analizuojamu atveju už metus, praleistus Kauno tardymo izoliatoriuje, jam turėjo būti įskaityta pusantrų metų atvirojoje kolonijoje išbūto laiko. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę.BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).Kaip matyti iš skundo, nuteistasis iš esmės nesutinka tik su skundžiamos nutarties dalimi dėl jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtų laikotarpių įskaitymo į jam nustatytą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sutinkamai su BK 66 straipsnio 1 dalimi, teismas skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pagal BPK 141 straipsnio 1 dalį, buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. Analogiškai šių straipsnių nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai skirtingais nuosprendžiais asmeniui paskirtos bausmės bendrinamos BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, į V. R. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. vasario 15 d. iki 2010 m. vasario 26 d. ir V. R. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d., o paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir periodinė registracija policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 4 d., o jo rezoliucinėje dalyje nurodytas nuteistojo laikinajame sulaikyme, suėmime ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas, sutinkamai su skundžiamos apylinkės teismo nutarties turiniu, buvo įskaitytas į V. R. skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatytą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiuos laikotarpius aiškiai ir detaliai išdėstant nutarties rezoliucinėje dalyje. Sutinkamai su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu (patikslintu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi), į V. R. paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 9 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios, V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 5 d., o 2016 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymu buvo pateiktas vykdyti Kauno tardymo izoliatoriui (b. t. 7, b. l. 40). 2016 m. rugsėjo 16 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos raštu, Kauno apylinkės teismas buvo informuotas, kad V. R. atlieka jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje, paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. gruodžio 16 d. (b. t. 7, b. l. 46). Šių duomenų kontekste, vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, subendrinęs V. R. 2014 m. birželio 13 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, į skundžiama nutartimi nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė ne tik jo laikinajame sulaikyme, suėmime ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką, įskaitytą 2014 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bet ir laisvės atėmimo bausmės laiką iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Nors tokia formuluotė yra abstrakti, tačiau teigti, jog į skundžiama nutartimi V. R. nustatytos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką nebuvo įskaityti laikotarpiai, V. R. išbūti laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaityti 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (t. y. laikotarpiai nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 9 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios), teisinio pagrindo nėra. Kadangi nutartyje nurodyta į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį, tai reiškia ir šiame nuosprendyje nurodytus laikotarpius. Tokiu būdu, V. R. skundo teiginiai, jog skundžiama nutartimi nebuvo įskaičiuotas jo įkalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikas nuo 2015 m. gruodžio 16 d., atmestini kaip deklaratyvūs. Iš esmės analogiškai vertintini ir V. R. skundo argumentai, kad bausmės laikas, atliktas kalėjimo režimu, prilyginamas santykiu vienas prie pusantro, dėl ko analizuojamu atveju už metus, praleistus Kauno tardymo izoliatoriuje, jam turėjo būti įskaityta pusantrų metų jo atvirojoje kolonijoje išbūto laiko. Atmetant tokius nuteistojo teiginius, atkreiptinas dėmesys į BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, remiantis kuriomis, kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, <...>. Esant tokiam teisiniam reguliavimui akivaizdu, kad vieta, kurioje asmuo buvo laikomas suėmimo laikotarpiu, esminės reikšmės šio laikotarpio įskaitymui į asmeniui skirtinos galutinės bausmės trukmę, neturi.Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nei jo, nei Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos neinformavo apie tai, jog buvo pakeista teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, data ir laikas. Vertinant šiuos nuteistojo teiginius visų pirma pažymėtina, kad teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos teikimas, priešingai nei savo skunde nurodo V. R., vyko ne 2016 m. gruodžio 22 d. (nutarties paskelbimas), o 2016 m. gruodžio 15 d. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2016 m. gruodžio 22 d. buvo tik paskelbta nutartis dėl 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu išnagrinėto skirtingais nuosprendžiais V. R. paskirtų bausmių subendrinimo klausimo, todėl teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimą nagrinėjo 2016 m. gruodžio 22 d., apie pasikeitusią posėdžio datą (2016 m. gruodžio 15 d.) nepranešęs nei nuteistajam, nei Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijai, atmestini kaip nepagrįsti.Be to, kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, apie 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo posėdį, jo datą ir laiką nuteistasis V. R. buvo tinkamai informuotas 2016 m. lapkričio 28 d. teismo pranešimu (b. t. 7, b. l. 48). Pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis, į jį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nestabdo. Nagrinėjant teikimą teismo posėdyje dalyvavo ir nuteistajam skirtas gynėjas, todėl vien tai, jog nuteistasis nebuvo etapuotas į teismo posėdį ar jo dalyvavimas nebuvo užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartimi nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai, tuo tarpu tebevykstantys procesai kitose bylose, neturi jokios įtakos nagrinėjamo klausimo sprendimui. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir V. R. teiginiai dėl jam paskirto gynėjo – advokato V. Karpovo. Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šis advokatas yra šališkas, todėl negalėjo tinkamai atstovauti jo interesų, tačiau, sprendžiant iš 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu išdėstytos advokato V. Karpovo pozicijos – prašoma teismo paskirti kiek įmanoma mažesnę subendrintą bausmę, manyti, jog jis netinkamai atstovavo nuteistąjį, teisinio pagrindo vis tik nėra. Pažymėtina ir tai, jog duomenų, patvirtinančių, kad sprendžiant klausimą dėl skirtingais Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais V. R. paskirtų bausmių subendrinimo, nuteistasis būtų išreiškęs nepasitikėjimą minimu advokatu ar teismui būtų pateikęs prašymą dėl advokato atsisakymo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.