Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Dariaus Kantaravičiaus ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Gediminui Bučiūnui, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo V. R. gynėjo advokato V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-31, apie 01.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs nukentėjusiąją – sugyventinę I. L. L., už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas poodinę bei pogleivio kraujosruvas ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, tuo sukeldamas I. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

be to, jis kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas kumščiu nukentėjusiajai L. L. į veidą, padarė jai poodines kraujosruvas nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.,

be to, jis kaltinamas tuo, kad 2015-01-07, apie 21.30 val., atliekant ikiteisminio tyrimo metu neatidėliotinus procesinius tyrimo veiksmus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ir žemino kitų pareigūnų akivaizdoje savo pareigas atliekančias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniąją tyrėją – nukentėjusiąją V. G.-M., ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininkę – nukentėjusiąją A. G., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.,

be to, jis kaltinamas tuo, kad 2014-11-19, apie 14.59 val., paskambino į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), ir vartodamas necenzūrinius žodžius „(duomenys neskelbtini)“ parodė nepagarbą policijos pareigūnei – statutinei valstybės tarnautojai. Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-11-19, 15.14 val., iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, naudodamasis savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą laikinai einančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. C., kaip policijos pareigūnui – statutiniam valstybės tarnautojui, išsiuntė į tarnybinį elektroninį paštą tokio pobūdžio žinutę „Tema: NĖRA PASIGAILĖJIMO“, „C., (duomenys neskelbtini), KA ZINAI APIE K. IR U. ISTORIJA“, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Kauno apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi kaltinamajam V. R. paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatė šios kardomosios priemonės terminą dviejų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-12-16.

2016-02-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui.

2016-04-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016-04-16.

Kaltinamojo gynėjas advokatas V. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodo, kad teismo motyvas, jog V. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra pagrįstas. Kaltinamasis nuo teismo nesislapstė, pastoviai gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kur buvo surastas policijos pareigūnų. Be to, teisminis bylos nagrinėjimas jau beveik pasibaigęs, dauguma proceso dalyvių yra apklausti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis trukdys procesui, bandys paveikti nukentėjusius asmenis ar liudytojus. Nukentėjusioji, kuri buvo kaltinamojo draugė, jam jau atleido, neatmeta galimybės ir susitaikyti. Skundžiama nutartis neatitinka nei Europos Žmogaus Teisų Teismo formuojamos praktikos, nei proporcingumo principo reikalavimų. Nors V. R. inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos, tačiau jos nepriskiriamos nei sunkiems, nei apysunkiems nusikaltimams. Nepaisant to, kaltinamasis laikomas suimtas jau keturi mėnesiai. Šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo advokato skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato V. A. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo (pratęsimo) taisykles ir aplinkybes, kurios nustatytos byloje. Daroma išvada, kad pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą V. R. teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jam suėmimas buvo paskirtas, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad nurodytas pagrindas šiuo metu nėra išnykęs.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Nors kaltinamajam V. R. inkriminuotos veikos nėra priskiriamos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau tai nėra pagrindas jam netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Pažymėtina, jog kaltinamasis galimai padarė ne vieną nusikalstamą veiką, iš viso kaltinamajam inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje (dvi veikos), kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. V. R. nedirba, yra išsiskyręs, taigi tvirti socialiniai ar pastovūs darbiniai santykiai jo nesaisto su konkrečia gyvenamąja aplinka. Be to, bylos nagrinėjimas buvo užtęstas dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius be pateisinamos priežasties. Kaltinamasis savo pareigos šaukiamas atvykti į teismą nevykdė nuo pat teisminio nagrinėjimo pradžios. Baudžiamoji byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes į 2015-11-05 numatytąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, svarbių nedalyvavimo procese priežasčių teismui nepateikė. Nors kaltinamasis pranešime ir prašyme teismui (t. 5, b. l. 75, 78) buvo nurodęs, jog atvykti į posėdžius negali dėl jam taikomos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, tačiau pažymima, jog ši procesinė prievartos priemonė niekaip nevaržo kaltinamojo judėjimo laisvės, be to, svarbios asmens nedalyvavimo procese priežastys yra numatytos BPK 37 straipsnyje ir minėta aplinkybė į įstatyme numatytų kriterijų sąrašą nepatenka. Siekiant operatyviai ir objektyviai išnagrinėti bylą, kaltinamajam V. R., kurio dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra būtinas, Kauno apylinkės teismo 2015-11-06 nutartimi skirtas atvesdinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog viename iš savo pranešimų teismui kaltinamasis buvo pažymėjęs, jog neprieštarauja, kad būtų atvesdintas į teismo posėdį, kadangi neturi finansinių galimybių pats atvykti į teismą, tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. 5, b. l. 83) matyti, kad V. R. į teismo posėdį vykti atsisakė, pagrasino, kad jei atvyks policijos pareigūnai, jis jų akivaizdoje pradės save žaloti, persipjaus venas. 2015-12-02, 08.36 val., kaltinamasis, paskambinęs policijos pareigūnui, informavo, kad jam pablogėjo sveikata, todėl jis kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, turės gydytojo pažymą. 2015-12-02, 08.55 val., atvykus pas V. R., į namus policijos pareigūnų niekas neįsileido, todėl kaltinamojo atvesdinimo nepavyko įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad jokia medicininė pažyma apie sutrikusią sveikatos būklę, sergamas ligas teismui nebuvo pateikta. 2015-12-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. R. buvo pakartotinai skirtas atvesdinimas, tačiau policijos pareigūnams šio teismo pavedimo išpildyti taip pat nepavyko, todėl 2015-12-15 teisiamajame posėdyje V. R. nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė. Šiuo pagrindu 2015-12-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Šios aplinkybės buvo aptartos ir 2016-01-13 Kauno apygardos teismo nutartyje. Visa tai rodo, jog kaltinamasis nėra nusiteikęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, savo kaltę jis neigia, prašo visiško išteisinimo.

Advokatas skunde pažymi, kad nukentėjusioji, kuri buvo kaltinamojo draugė, jam jau atleido, neatmeta galimybės ir susitaikyti. Tačiau šie V. R. teiginiai išsamiau apygardos teismo nevertinami, nes sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą byloje esantys duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek jie susiję su duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas kaltinamajam, pakankamumu, tačiau ne su inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumu.

Šiuo metu baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta iš esmės, 2016-04-27 posėdžio metu buvo užbaigtas įrodymų tyrimas ir išklausytos baigiamosios kalbos. Į šį posėdį konvojaus pareigūnų buvo pristatytas ir V. R.. Taigi kaltinamasis girdėjo prokuroro jam siūlomą skirti bausmę, t. y. realų laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams. Nors prokuroro pozicija dėl bausmės rūšies ir dydžio pirmosios instancijos teismo nesaisto, tačiau pasiūlyta pakankamai griežta bausmė – realus laisvės atėmimas, sustiprina aukštesniojo teismo manymą, jog V. R. gali bandyti slėptis nuo teismo ir būsimo baigiamojo procesinio sprendimo vykdymo, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad tiek teismo, tiek viso baudžiamojo proceso atžvilgiu kaltinamasis nusiteikęs priešiškai.

Kaltinamojo gynėjas advokatas skunde nurodo ir tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis trukdys procesui, bandys paveikti nukentėjusius asmenis ar liudytojus. Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad suėmimas V. R. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, o ne to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (pagrįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui), todėl šis advokato teiginys plačiau neanalizuojamas.

Kaltinamajam viso proceso metu buvo taikytos ir švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė, neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese, todėl keisti kardomąją priemonę į švelnesnę ar iš viso panaikinti suėmimo taikymą nėra pagrindo. Nuosprendis šioje byloje yra numatytas skelbti 2016-05-26, todėl siekiant užtikrinti V. R. dalyvavimą procesinio sprendimo skelbime bei šio sprendimo įgyvendinimą, suėmimo pratęsimas dviems mėnesiams paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kauno apylinkės teismo išvados dėl suėmimo pratęsimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skundžiamoje nutartyje pagrįstos faktiniais bylos duomenimis ir neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų vertinimu, motyvuotos. Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. R. gynėjo advokato V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.