- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-378-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00438-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-378-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. apeliacinį skundą dėl Ingalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-664/2014 pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei S. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl turto padalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas N. Š. patikslintame ieškinyje prašė: 1) nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2013-12-23 UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą: ieškovui paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1, kurio plotas – 736 kv.m., plane pažymėtomis koordinatėmis 15-16-17-3-4-5-6-7-8-9-10-13, atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2, kurio plotas- 737 kv.m., plane pažymėtomis koordinatėmis 13-10-11-12-1-2-3-17-16-15; 2) nustatyti bendram naudojimui žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 3, kurio bendras plotas – 168 kv.m., nustatant ieškovui nuosavybės teisę į 84 kv.m., o atsakovei – 84 kv.m.; 3) įpareigoti iki 2014-07-01 atsakovę savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 2; 4) įpareigoti ieškovą leisti atsakovei atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus, per jam priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Markai“ parengtą planą yra racionaliausia ir geriausiai užtikrina bendraturčių interesus. Pagal UAB „Markai“ planą atsakovė įpareigotina įsirengti kitą įvažiavimą į jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, kurio įrengimui neprieštarauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyrius, o pagal V. A. įmonės „Viktorija“ paruoštą lokalinę sąmatą tai atsakovei kainuos 557 litus. Atsakovės pateiktas UAB „Brailita“ parengtas žemės sklypo padalijimo planas yra ydingas tuo, jog bendram naudojimui priskiriamas 398,26 kv.m. žemės sklypas, nustatant 1,5 metro pločio priėjimą prie namo iš visų pusių, ir paliekamas bendrai naudotis šiuo metu esantis įvažiavimas į namų valdos sklypą, nes atsakovė neleis, trukdys jam ramiai gyventi, dėl ko kils nauji konfliktai. Atsižvelgiant į tai, jog dalis teismo sprendimu atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteistų patalpų yra jam naudojimuisi priskirtinoje namų valdos dalyje, siūlo jį sprendimu įpareigoti leisti atsakovei esant būtinumui atlikti namo dalies išorės tvarkymo darbus bei atsivežti kurą (malkas), per jam priklausančią sklypo dalį. UAB „Markai“ plane pažymėtas ūkinis pastatas buvo statomas atsakovės ir jau mirusio jos vyro. Šiuo metu jis pastate laiko statybines medžiagas, tačiau sutinka, kad šis nelegaliai pastatytas pastatas bei po juo esanti sklypo dalis naudojimuisi būtų perduota atsakovei. Atsakovė negyvena name ir ketina jį parduoti (1 t., b. l. 4-7, 35-36, 2 t., b. l. 20, 44-45).
Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė: nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal patikslintą 2013-11-18 UAB „Brailita“ sklypo padalinimo planą SP 2012/34: priskirti jai naudotis 619,02 kv.m. metrų žemės sklypo plotą, pažymėtą plane indeksu 2, priskirti ieškovui naudotis 623,72 kv.m. žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 1, palikti bendram naudojimui 398,26 kv.m. plotą, pažymėtą indeksu 3; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir jo sugyventinė yra pastovių konfliktų iniciatoriai. Po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimo ieškovas nupjovė rūsyje esančius šildymo sistemos vamzdžius, todėl ji negali žiemos metu gyventi name. Vadovaujantis ieškovo pateiktu UAB „Markai“ planu, jos teisės bus pažeistos, nes, nepalikus priėjimo prie namo, ji neturės realios galimybės atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbų, neturės priėjimo prie katilinės lango, neteks patogiausio būdo prisinešti malkų. Ieškovo siūlymas sprendimu įpareigoti jį leisti jai tokių darbų atlikimui naudotis ieškovui priskirtina žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 1, vertintina kritiškai. Ieškovas nenurodo, kaip dažnai ir kokiu būdu leis ta dalimi naudotis, o tai iššauks dar didesnius konfliktus. Šiuo metu esantį vienintelį įvažiavimą į sklypą nuo Lygumos gatvės priskyrus naudotis tik ieškovui, ji neteks galimybės atsivežti kuro (malkų) tiesiausiu keliu, galimybės prižiūrėti šioje dalyje esančių vandentiekio šulinių, turės papildomų išlaidų kito įvažiavimo įrengimui. Ieškovo pateikta pažyma dėl antrojo įvažiavimo į žemės sklypą įrengimo iš Saulėtekio gatvės nepatvirtina, jog tokio įvažiavimo įrengimo leidimas bus išduotas, nes nepateiktas paruoštas ir su atsakingomis institucijomis suderintas projektas. Siūloma įrengti naujo įvažiavimo vieta kalnuota, toje vietoje pratiesti elektros kabeliai, todėl kasinėjimo darbai negali būti atliekami be atitinkamų suderinimų su atsakingomis institucijomis ir elektros tinklų perkėlimu. Ieškovo pateikta įvažiavimo įrengimo lokalinė sąmata nepatvirtina, kad įvažiavimo įrengimas jai kainuos 557 Lt, nes joje nėra nurodyti medžiagų kiekis ir kaina, naudotinos technikos kaštai (1 t., b. l. 47-48, 74-75, 2 t., b. l.9).
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė, o priešieškinį - tenkino. Nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Brailita“ 2013-11-18 parengtą planą Nr. SP 2012/34: ieškovui paskyrė naudotis namų valdos žemės sklypo 623,72 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 1; atsakovei - 619,02 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 2; paskyrė žemės sklypo 398,26 m² dydžio dalį, pažymėtą indeksu 3, ieškovui ir atsakovei bendram naudojimui; priteisė iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai po 27,39 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir po 1/2 dalį 0,1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-286/2013 yra nuspręsta atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP ir šalims pripažinta asmeninė nuosavybės teisė į atitinkamas patalpas. Atsižvelgęs į Panevėžio apygardos teismas 2013-10-21 nutarties turinį, išanalizavęs ginčo šalių ir Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono PK dokumentus, teismas pažymėjo, jog konfliktinių situacijų iniciatoriais buvo abi šalys, todėl ieškovo teiginys, jog konfliktai kyla tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstas. Teismas laikė, jog vien tik tarp šalių susiklostę santykiai negali būti pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi sprendžiant klausimą dėl vienos ar kitos šalies pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantų pasirinkimo. Teismo vertinimu, pagal UAB „Brailita“ projektą siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka yra teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, atitinka turimas nuosavybės dalis. Ieškovui siūloma faktiškai naudotis bendrai 623,72 kv.m. ploto dalimi, atsakovei - 619,02 kv.m. ploto dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios šalims iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise. UAB „Markai“ paruoštame plane nėra numatytas bendras žemės plotas apie šalims priklausantį gyvenamąjį namą, o UAB „Brailita“ pateiktame projekte siūloma bendram naudojimui palikti 1,5 metro pločio žemės plotą aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą. Teismo nuomone, žemės sklypo dalį, kuriame yra vienintelis įvažiavimas į sklypo teritoriją, priėjimas prie šalims priklausančio gyvenamojo namo reikia palikti bendram abiejų bendraturčių naudojimui. Ieškovas prašė teismo žemės sklypo dalį (pažymėtą indeksu 1), kuriame yra vienintelis esamas įvažiavimas į namų valdą ir į kurį išeina atsakovei priklausančių gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų sienos, rūsio katilinės langas, priteisti naudotis jam ir jam spręsti klausimą kada, kokiomis sąlygomis atsakovė turės galimybę atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus ar atsinešti malkų, kas iš anksto suponuoja konfliktinę situaciją tarp šalių. Teismas sprendė, jog ieškovo siūlomas projektas negali būti laikomas teisingu, nes nesprendžiamos atsakovės naudojimosi patalpomis, bendromis komunikacijomis galimybės ir problemos, vienai atsakovei uždedama papildomų darbų atlikimo našta kitaip pertvarkyti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir kitą įvažiavimą, nesprendžiami kompensaciniai klausimai, nepateikti įrodymai, kad ateityje įvažiavimo įrengimui bus gautas leidimas. Ieškovo siūlomas projektuoti trijų metrų pločio įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes mažiausias privažiavimo prie namo plotis – 3,5 m.. Atsižvelgęs į šalių argumentus, į faktines aplinkybes ir susiklosčiusią iki teismo šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri iš esmės buvo tokia, kad abi šalys naudojosi ir dabar naudojasi įvažiavimu iš Lygumos gatvės, siekdamas šalių nesutarimus išspręsti kuo racionaliau ir be papildomų materialinių sąnaudų, neteikiant kuriai nors šaliai prioriteto, teismas laikė, jog teisinga, protinga ir sąžininga žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal UAB „Brailita“ paruoštą planą. Kadangi teismas nutarė, kad šioje byloje ieškovo ir atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies po 50 %, tai bylinėjimosi išlaidų šalims viena iš kitos nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2014-02-03 sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti pilnumoje - nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2013-12-23 UAB „Markai" parengtą žemės sklypo planą. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, o teismo išvados prieštarauja teisingumo, protingumo ir objektyvumo kriterijams. Pagal sprendimą atsakovė galės laisvai prieiti prie pat įėjimo į jam tenkančią gyvenamojo namo dalį, todėl dėl konfliktinės situacijos ir saugumo vieno vaiko negalės išleisti į kiemą. Teismas neatsižvelgė į apeliacinės intancijos nutarties nurodymus ir nesprendė klausimo, ar bendram šalių naudojimui nėra paliktas per didelis žemės sklypas. Atsakovei paskirtas naudotis žemės plotas yra viename masyve, o jam skirtas sklypas išskaidytas į du sklypus. Pagal atsakovės pasiūlytą variantą įėjimas į namą, pro kurį vaikšto atsakovė, iš viso nenumatytas, o nurodytas bendras įėjimas, kurio nėra, nes pasidalijus namą jis liko tik ieškovui. Jo pateiktas žemės sklypo padalijimo planas yra priimtinesnis abiems šalims, nes kiekvienam savininkui žemės sklypo plotai yra viename masyve, o bendram naudojimui paliekama maža dalis žemės ploto. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovei atitenka nelegaliai pastatytas ūkinis pastatas, kurį nugriovus ji turėtų pakankamai ploto privažiuoti į savo sklypą ir įsirengti kiemą. Pagal teismo sprendimą jam tenka 4,7 kv.m. daugiau ploto nei atsakovei, o bendram naudojimui tenka 398,26 kv.m. Pagal jo pasiūlytą planą abiems šalims tenka naudojimuisi beveik vienodo ploto sklypų plotai, o bendram naudojimui lika tik 168 kv.m. Teismo motyvas, kad bendraturčiams naudotis tenka tokios žemės sklypo dalys, kurios joms priklauso nuosavybės teise, prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam LR Konstitucijoje. Teismo sprendimas prieštaringas, nes juo, nors bendram bendraturčių naudojimui paliekamas didelis žemės sklypo plotas, konstatuojama, kad šalys nuolat konfliktuoja. Ieškovo siūlymas yra priimtinesnis abiems šalims, nes jis būtų įpareigotas atsakovei leisti prieiti prie jos dalies namo ir atlikti remonto ir langų valymo darbus. Teismo išvada prieštarauja jau suformavusiai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ir pažeidžia jo teisėtą lūkestį ir interesą be trukdymų naudotis žemės sklypo dalimi. Teismas bylos aplinkybes sprendime vertino vienašališkai ir tik atsakovei palankia linkme, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė trukdė naudotis jam priklausančia dalimi, ignoravo jo šeimą, ko pasekoje kyla konfliktai ir toliau kils dėl per didelio ploto bendram naudojimui paskyrimo. Atsakovė šiame name negyvena, jį pardavinėja, todėl jos interesai naudojimosi tvarką nustačius pagal jo pasiūlytą projektą nebus pažeisti. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes visas teismo procesas prasidėjo tik dėl atsakovės nenoro spręsti ginčus geranoriškai. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškinys ir priešieškinis yra tenkinti iš dalies po 50 %, dėl ko bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos, nes dėl vienos sprendimo dalies buvo paduotas apeliacinis skundas ir jis buvo patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo argumentas, jog ji kelia pavojų vaiko saugumui, nepagrįstas, nes neteisėtų veiksmų ieškovo sugyventinės vaiko atžvilgiu nėra padariusi. Bendram naudojimui paliktas 1,5 metro plotas apie namą yra būtinas ir nėra per didelis. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką neturi būti nustatoma ieškovo prašoma „leidimų sistema“. Prie apeliacinio skundo nėra įrodymų, kad ūkinis pastatas yra nelegalus statinys ir nebuvo reikalavimo jį nugriauti. Nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką, reikia vadovautis faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto teiginys, kad UAB „Brailita“ plane nenumatytas priėjimas prie įėjimo į jos namo dalį, nepagrįstas, nes įėjimas į namą yra jai vienai naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje ir atskiro tako prie jos įėjimo į namą plane numatyti nereikia. Žemės sklypas nėra aptvertas, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad ji trukdė ieškovui naudotis jam priklausančia namo ar sklypo dalimi. Tuo tarpu ieškovas šaltuoju metų laikotarpiu sugadino šildymo sistemą, todėl ir nebegali name gyventi ir tai negali būti panaudota prieš ją. Aplinkybės, ar ji gyvena name, ar prižiūri žemės sklypą neturi įtakos bylai. Ieškovo pateiktas UAB „Markai“ projektas yra netinkamas, nes ji netektų vienintelio įvažiavimo į sklypą, kadangi iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra tik įvažiavimas į rūsyje esantį garažą, o sklypo riboje yra aukštai pakilęs žemės paviršius ir laipteliai. UAB „Markai“ plane pažymėtas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės neegzistuoja, todėl negalėjo būti įbraižomas. Ieškovo pateiktoje V. A. įmonės „Viktorija“ lokalinėje sąmatoje nurodyta 556,60 Lt įvažiavimo įrengimo kaina yra ne galutinė, nes sudaryta neįtraukus medžiagų ir kitų išlaidų. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos teisingai.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, todėl visų jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį 0.1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Byla iškelta pagal ieškovo N. Š. ieškinį dėl gyvenamuojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal teismui pateiktą 2012-07-16 UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP ir 0,1641 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 2013-03-19 UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo padalijimo tarp bendrasavininkų planą (kuris vėliau buvo patikslintas; 1 t., b. l. 106, 2 t., b. l. 46). Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė atidalinti gyvenamąjį namą ir nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą UAB “Brailita” žemės sklypo padalinimo planą SP 2012/34, kuris taip pat vėliau buvo tikslintas (1 t., b. l. 52, 76, 2 t., b. l. 10). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-286/2013 nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP ir nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Brailita“ paruoštą žemės sklypo padalinimo planą Nr. SP 2012/34. Panevėžio apygardos teismas 2013-10-21 nutartimi iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino bei perdavė bylą toje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, teismo sprendimas dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įsiteisėjęs. Ieškovo skundžiamu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimu yra nuspręsta nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 0.1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Brailita“ 2013-11-18 parengtą planą Nr. SP 2012/34: ieškovui paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo 623,72 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 1; atsakovei paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo 619,02 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 2; bendram naudojimui paskirti namų valdos žemės sklypo 398,26 m² dydžio dalį, pažymėtą indeksu 3.
Šalies argumentai
Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo šiuos argumentus: pagal skundžiamą sprendimą atsakovė galės laisvai prieiti prie pat įėjimo į ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį, todėl jis dėl konfliktinės situacijos negalės išleisti savo nepilnamečio vaiko į kiemą; teismas nevykdė apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų nurodymų įvertinti, ar 1,5 m žemės sklypo dalis aplink namą bendram naudojimui nėra per didelė, ar tai neužprogramuoja konfliktinės situacijos ir ar tai yra racionalu; teismas neatsižvelgė, kad atsakovė ieškovui trukdė naudotis priklausančia turto dalimi; pagal UAB “Brailita” planą atsakovei paskirtas naudotis žemės sklypas yra viename masyve, o ieškovui – išskaidytas į dvi dalis; šis planas prieštarauja susiformavusiai žemės sklypo naudojimo tvarkai; pagal ieškovo pasiūlytą planą jis būtų įpareigotas leisti atsakovei prieiti prie jos dalies namo atlikti remonto ir langų valymo darbus; ieškovo pateiktas planas atitinka bendraturčių dalis; yra techninė ir teisinė galimybė įrengti antrą įvažiavimą į žemės sklypą, kuris pagal lokalinę sąmatą atsakovei kainuos nebrangiai, o konfliktų tikimybė bus mažesnė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, kaip labiau atitinkanti jų abiejų interesus, turėjo būti nustatyta pagal UAB „Markai" naudojimosi tvarkos nustatymo planą. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuo formuojamos teismų praktikos minėtais klausimais nenukrypo, pagrindinių teismų praktikos suformuotų ir CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais vertinami nepagrįstais.
Atmesdama ieškovo argumentus dėl konfliktinių situacijų reikšmingumo ir dėl to, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas nesuteikia jam galimybės pilnavertiškai naudotis priklausančia žemės sklypo dalimi, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas priklauso dviems savininkams, akivaizdu, kad abiejų savininkų naudojimasis savo dalimi yra varžomas kito savininko interesų, kuriuos jie turi tarpusavyje suderinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad tie interesai yra tarp bemndraturčių, kurie yra motina ir sūnus. Kaip jau virš minėta, ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 gyvenamojo namo dalį, dėl kurių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsakovei šiuo sprendimu priskirtos patalpos, išskyrus vieną, esančios pirmajame namo aukšte ir dalis rūsio patalpų. Akivaizdu, kad abiems bylos šalims jiems tekusio turto priežiūrai, aptarnavimui, saugumo užtikrinimui yra reikalingas tam tikras žemės sklypo plotas aplink namą. Ypač tai aktualu atsakovei, kuriai asmeninės nuosavybės teisė minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta į pirmajame namo aukšte esančias patalpas. Ieškovo reikalavimas įpareigoti jį leisti atsakovei atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus per jam priklausančią žemės sklypo dalį, UAB „Markai“ plane pažymėtą indeksu 1, yra visiškai nekonkretus. Iš šio ieškovo reikalavimo nėra aišku, ar ieškovas būtų įpareigotas leisti atsakovei atlikti tvarkymo darbus pagal pačios atsakovės pageidavimą – tokiu atveju šios dalies priskyrimas naudotis ieškovui netektų prasmės, nes ieškovė ja galėtų naudotis kada tik pati panori ir tai atitiktų šios sklypo dalies naudojimosi nustatymą abiems šalims; jeigu ieškovas būtų įpareigotas leisti atsakovei atlikti jai priklausančios namo dalies tvarkymo darbus pagal jo valią, tai ieškovas nenurodė jokių kreiterijų, kuriais remiantis ir kada, jis privalėtų leisti ar neleisti tokius darbus atlikti; neaišku, kokį elgesio modelį reiktų nustatyti, kai ieškovo namie nėra, o atsakovei būtina atlikti tam tikrus darbus ir pan. Nenustačius tokių kriterijų ar nustačius jų neproporcingai ir neprotingai daug, būtų neproporcingai pažeistos atsakovės teisės naudotis jai priklausančia namo dalimi ir žemės sklypo dalimi ir suteiktų dar daugiau pretekstų tarpusavio konfliktams. Kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad 1,5 m plotas aplink namą, nustatytas UAB „Brailita“ plane (2 t., b. l. 10), šiuo konkrečiu atveju yra protingo, optimalaus dydžio ir yra būtinas tam, kad atsakovė (ir ieškovas) galėtų valyti langus, atlikti remonto darbus ar atlikti kitus veiksmus, ateityje ateityje neišvengiamai atsirasiančius su nuosavybės teise valdomos namo ir sklypo dalies priežiūra, išlaikymu, valdymu ir naudojimu. 1,5 m aplink namą plotas yra bendrojoje nuosavybėje esanti žemė ir jo palikimas abiejų šalių poreikiams atitika abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
Pagal ieškovo pateiktą 2013-12-23 UAB „Markai“ planą, ieškovui priskirtame Nr. 1 plote yra vienintelis įvažiavimas į sklypą. Atsakovė pagal šį planą netektų vienintelio įvažiavimo į jai priklausančią nuosavybę. Ieškovas neneigia, kad UAB „Markai“ nubraižytas kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės neegzistuoja, tačiau prašo teismo įpareigoti atsakovę iki 2014-07-01 įsirengti savo lėšomis įvažiavimą į jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 2. Šiam savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2013-11-28 raštą Nr. A3-511, kuriame informuojama, kad pagal nustatyta tvarka suderintą supaprastintą projektą bus galima įrengti antrą įvažiavimą į žemės sklypą Saulėtekio g. 4 iš Saulėtekio gatvės pusės (2 t., b. l. 22). Kitaip tariant, šiame rašte užtikrinama, jog, jei bus nustatyta tvarka suderintas supaprastintas projektas, tokiu atveju bus galima įrengti įvažiavimą, o jeigu nebus suderintas projektas, - įrengti įvažiavimo nebus galima. Tačiau šiame rašte nėra užtikrinama, kad pats supaprastintas projektas bus ir tikrai gali būti suderintas. Neigiamu atveju atsakovė liktų be įvažiavimo į teritoriją. Ieškovas, norėdamas įrodyti, kad jo pateikto plano įgyvendinimas įvažiavimo įrengimo dalyje atsakovei bus pigus, pateikė V. A. įmonės Viktorija“ lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad tai kainuos 556,60 Lt. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė, sąmatoje kaina nurodyta darbus atliekant užsakovo medžiagomis ir visai nėra nruodytos kitos neišvengiamai atsirasiančios išlaidos (medžiagų pirkimo, atvežimo, statybinės technikos nuomos, kuro sąnaudų, atliekų išvežimo) (2 t., b. l. 47). Todėl labiau tikėtina, kad naujo pravažiavimo įrengimas kainuotų pakankamai ženklias materialines, darbo ir laiko sąnaudas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nelaikytinas teisingu ir racionaliu ieškovo siūlomas projektas, kuriame nesprendžiamos atsakovės naudojimosi šioje dalyje esančiomis bendromis komunikacijomis galimybės ir problemos, kuriame jai, neatsižvelgiant į tai, kad ji yra vyresnio amžiaus ieškovo motina ir ženklių pajamų negauna, uždedama papildomų darbų atlikimo organizacinė ir finansinė našta pertvarkant visai kitai paskirčiai pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką skirtą žemės sklypo plotą ir nesprendžiamas kompensacijos klausimas už papildomas priemones, kuris nesuteikia garantijų, kad tokiam įvažiavimui įrengti bus gautas leidimas legaliai statybai. Nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, todėl, tai, kad atsakovė ketina parduoti jai priklausančią nuosavybės dalį, ieškovui nesudaro pagrindo reikalauti sau privilegijų, o atsakovei – neproporcingų ir neracionalių suvaržymų valdant ir naudojant miną nuosavybę. Be to, nustatyta naudojimosi tvarka gali turėti įtakos turto likvidumui ir jo vertei.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo tokius argumentus, kaip atsakovės nesutariamą būdą, provokuojamus konfliktus. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad atsakovė kelia pavojų nepilnamečiam sūnui, tačiau teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikia. Iš byloje esančio pažymos matyti, kad su ieškovu gyvna sugyventinė O. L. ir jos nepilnametis sūnus Adrijus (1 t., b. l. 15). Ieškovo teiginys, jog konfliktai kyla tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįsti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių skundų turiniu, kiekiu bei seka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė dokumentų turinį šiais aspektais ir pagrįstai nusprendė, jog konfliktinių situacijų iniciatoriais yra abi šalys, o dažniau į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų ieškovo veiksmų kreipdavosi atsakovė (1 t., 42, 43, 2 t., 29-42). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes: į tai, jog ginčo šalis sieja artimi giminystės ryšiai, kad konfliktinės situacijos tarp šalių kildavo dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvusio gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarkos iki Panevėžio apygardos priimto galutinio sprendimo dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo, - pagrįstai nusprendė, kad vien tik tarp šalių susiklostę santykiai negali būti teismui pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi sprendžiant klausimą dėl vienos ar kitos šalies pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantų pasirinkimo.
Ieškovo siekis turėti vientisą žemės sklypą neproporcingai ir nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises naudotis abiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir nekilnojamojo turto dalimis. Atsakovei turi būti užtikrinta teisė naudotis ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį. Pagal ieškovo siūlomą projektą ši atsakovės teisė nebūtų užtikrinama, kaip ir neužtikrinamas įvažiavimas į jai priklausančią nuosavybės dalį. Tuo tarpu ieškovui tenkančios sklypo dalies perskyrimas pravažiavimu pagal bylos duomenis teisėtų ir pagrįstų teisių ir interesų esminiai nepažeidžia (2 t., b. l. 21).
Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygino ieškovo ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko atsakovės pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui ir pagrįstai sprendė, kad, nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu variantą, atsakovės teisės, palyginti su ieškovu, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos, atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas labiau atitinka geros kaiminystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo principus.
Teisėjų koelgija nepagrįstu vertina apelianto argumentą dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-21 įsiteisėjusiu 2013-04-15 sprendimu (1 t., b. l. 117-121, 148-151) ir 2014-02-03 šioje byloje skundžiamu teismo sprendimu, kuris šia nutartimi yra paliekamas nepakeistu, ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies: patenkinti abiejų šalių reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir abiems šalims pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamas gyvenamas patalpas, taip pat patenkintas abiejų šalių reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Kadangi gyvenamasis namas atidalintas pagal ieškovo pasiūlytą projektą, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta pagal atsakovės pasiūlytą projektą, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų šalių reikalavimai patenkinti lygiomis dalimis ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos, jos lieka tai šaliai, kuri jas turėjo (CPK 93 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, iš šalių valstybei lygiomis dalimis pagrįstai priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Kadangi apeliacinias skundas atmetamas, tai iš apelianto atsakovei priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius; b. l. 77-78, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.