Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-24-664/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
2-24-664/2014
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00438-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Ieškovas
N. Š.
Atsakovas
S. Š.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-24-664/2014Teisminio proceso Nr.2-16-3-00438-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 116. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant N. K.,dalyvaujant ieškovui N. Š.,ieškovo atstovui advokatei J. U.,atsakovei S. Š.,atsakovės atstovui advokatui N. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį S. Š. dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės S. Š. priešieškinį N. Š. dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. Š. patikslintu ieškiniu prašo teismo:

1) Nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Ignalinos m. k.v., esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2013 m. gruodžio 23 UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą: ieškovui N. Š. paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalį , plane pažymėtą indeksu 1, kurio plotas – 736 kv.m., plane pažymėtomis koordinatėmis 15-16-17-3-4-5-6-7-8-9-10-13. Atsakovei S. Š. paskirti naudotis žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 2, kurio plotas- 737 kv.m., plane pažymėtomis koordinatėmis 13-10-11-12-1-2-3-17-16-15.

2) nustatyti bendram naudojimui žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 3, kurio bendras plotas – 168 kv.m., nustatant ieškovui N. Š. nuosavybės teisę į 84 kv.m., o atsakovei S. Š. – 84 kv.m.;

3) įpareigoti iki 2014 m. liepos 1 d. atsakovę S. Š. savo lėšomis įsirengti įvažiavimą į jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 2;

4) įpareigoti ieškovą N. Š., leisti atsakovei S. Š. atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus, per jam priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 1;

5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas su šia byla susijusias teismo išlaidas ir išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

Nurodė, kad atsakovė S. Š. yra jo motina. 1997 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1610 jis su atsakove S. Š. lygiomis dalimis nusipirko nebaigtą statyti mūrinį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1641 ha namų valdos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Jis su tėvu įrengė rūsį ir pirmą gyvenamojo namo aukštą, o po kiek laiko jis pats savarankiškai įsirengė antrąjį namo aukštą ir 2012 metų balandžio mėnesį su šeima persikėlė į jį gyventi. 2012 metų gegužės mėnesį prasidėjo nesutarimai su atsakove, todėl jis su šeima buvo priverstas laikinai gyventi kitur, nes atsakovė trukdė naudotis jam priklausančiu asmeniniu turtu. Tarp bendraturčių kilęs ginčas geranoriškai nebegalėjo būti išspręstas, todėl ieškovas 2012 m. rugpjūčio 2 d. su ieškiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė pateikė priešieškinį. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškinys ir iš dalies patenkintas atsakovės S. Š. priešieškinis, iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo pateiktą UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP ir nustatytas N. Š. ir S. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 0.1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal atsakovės su priešieškiniu pateiktą UAB „Brailita“ paruoštą žemės sklypo padalinimo planą Nr. SP 2012/34. Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovas prašo nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Ignalinos m.k.v., esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2013 m. gruodžio 23 UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą, kadangi jis yra racionaliausias ir geriausiai užtikrina bendraturčių interesus. Pagal UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą atsakovė įpareigotina įsirengti kitą įvažiavimą jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 2, kurio įrengimui neprieštarauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyrius, ką patvirtino pateikta pažyma, o pagal teismui pateiktą V. A. įmonės „Viktorija“ paruoštą lokalinę sąmatą tekainuos atsakovei 557 litus. Taip pat ieškovas mano, jog atsakovės su priešieškiniu pateiktas UAB „Brailita“ parengtas žemės sklypo padalijimo tarp bendrasavininkų planas yra ydingas tuo, jog bendram naudojimui priskiriamas 398,26 kv.m. žemės sklypas, nustatant 1,5 metro pločio priėjimą prie namo iš visų pusių. Mano, jog pagrindinė problema yra ta, kad su atsakove labai sunku sutarti – ji gali pasižadėti ką nors padaryti, o vėliau to atsisako, todėl su ja neįmanoma turėti bendrai naudojamo ploto, nes ji paprasčiausiai vaikščios nuolatos aplink namą ir trukdys ieškovui su šeima normaliai gyventi. Kadangi tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija, atsakovė piktybiškai trukdė ieškovui N. Š. naudotis turtu, pastoviai įžeidinėjo jo šeimą (sugyventinę ir vaiką), šmeižė, dėl ko ieškovui ne kartą teko kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl palikus šalims bendrai naudotis šiuo metu esamu įvažiavimu į namų valdos sklypą ir 1,5 metro pločio priėjimą prie namo iš visų pusių, atsakovė neleis, trukdys ieškovui ramiai gyventi, tai suponuos naujų konfliktų kilimą tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, jog dalis teismo sprendimu tarp šalių padalinto gyvenamojo namo patalpų, priskirtinų atsakovės asmeninėn nuosavybėn pagal ieškovo siūlomą UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą yra ieškovui naudojimuisi priskirtinoje namų valdos dalyje (plane pažymėtu indeksu 1), todėl siekiant nepažeisti atsakovės teisių atlikti priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus bei prieiti prie katilinės lango prisinešti malkų, ieškovas siūlo teismo sprendimu įpareigoti jį leisti atsakovei S. Š. esant būtinumui atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus bei atsivežti kurą (malkas), per jam priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 1. UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo plane pažymėtas ūkinis pastatas nėra teisiškai įregistruotas. Minėtas ūkinis pastatas buvo statomas atsakovės ir jos šiuo metu jau mirusio vyro (ieškovo tėvo), be ieškovo žinios, tačiau pastarasis jokių pretenzijų dėl to atsakovei nereiškia. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu jis laiko šiame pastate jam priklausančias įvairias statybines medžiagas, tačiau, atsižvelgiant kad šį pastatą statė atsakovė, jis nėra teisiškai įteisintas, todėl ieškovas nepretenduoja į jį ir sutinka, kad šis nelegalus pastatas bei po juo esanti žemės sklypo dalis naudojimuisi būtų perduota atsakovei S. Š..

Taip pat ieškovas nurodo, jog atsakovė šiuo metu negyvena name, adresu esančio (duomenys neskelbtini) ir ieškovo žiniomis ketina jį parduoti. Ieškovas siūlęs atsakovei pirkti jos dalį, tačiau atsakovės prašoma pinigų suma 140000 litų už jai priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį - ieškovo nuomone, yra nereali, todėl taikiai išspręsti ginčo galimybių nėra.

Ieškovas prašo pilnai tenkinti jo ieškininius reikalavimus, priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė S. Š. patikslintu priešieškiniu prašo teismo:

Nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2013 m. lapkričio 18 d. UAB „Brailita“ sklypo padalinimo planą SP 2012/34: priskirti atsakovei S. Š. naudotis 619,02 kv.m. metrų žemės sklypo plotą, pažymėtą plane indeksu 2, priskirti ieškovui N. Š. naudotis 623,72 kv.m. žemės sklypo plotą pažymėtą indeksu 1, palikti bendram naudojimui 398,26 kv.m. plotą, pažymėtą indeksu 3.Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė S. Š. nurodo, jog ieškovas N. Š. yra jos sūnus. Kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, 1997 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1610 jis kartu su atsakove S. Š. lygiomis dalimis nusipirko nebaigtą statyti mūrinį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1641 ha namų valdos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nusipirktame nebaigtame statyti name iš pradžių buvo įrengtas rūsys ir pirmas gyvenamojo namo aukštas, o po kiek laiko ieškovas įsirengė antrąjį namo aukštą. Atsakovės S. Š. sutuoktinis mirė, o 2012 metų balandžio mėnesį ieškovas su sugyventine ir vaiku persikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog ji nėra konfliktiškas žmogus, tačiau būtent ieškovas ir jo sugyventinė yra visų tarp jų kylančių konfliktų iniciatoriai, dėl netinkamo ieškovo elgesio, t.y. psichologinio ir fizinio smurto, naudojamo jos atžvilgiu, ji ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama pagalbos. Dėl pastoviai keliamų konfliktų ir po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškiniu iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkams buvo atidalintos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, ieškovas nupjovė rūsyje esančius šildymo sistemos vamzdžius, todėl atsakovė nebeturi galimybės žiemos metu gyventi jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Atsakovė nurodo, jog svarstanti galimybę parduoti jai priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, tačiau kol kas tai daryti neketinanti. Siekdama išspręsti tarp šalių esantį ginčą, atsakovė prašo teismo nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą 2013 m. lapkričio 18 d. UAB „Brailita“ sklypo padalinimo planą, o ieškovo prašymą dėl 0,1641 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą pagal ieškovo pateiktą 2013 m. gruodžio 23 UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo planą, atmesti. Atsakovė nurodo, jog remiantis ieškovo parengtu ir pateiktu UAB „Markai“ parengtą žemės sklypo padalijimo tarp bendrasavininkų planu, atsakovės, kaip bendrasavininkės, teisės yra pažeidžiamos, nes :1) nepalikus priėjimo prie namo iš visų pusių bendram naudojimui, atsakovė neturės realios galimybės atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbų (teismo sprendimu atsakovei asmeninėn nuosavybėn priskirtos beveik visos gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos ir dalis gyvenamojo namo rūsio patalpų) bei neturės priėjimo prie katilinės lango, t.y. netektų patogiausio būdu prisinešti malkų. Ieškovo siūlymas teismo sprendimu įpareigoti jį leisti atsakovei tokių darbų atlikimui naudotis jam priskirtina namų valdos žemės sklypo dalimi plane pažymėta Nr. 1, vertintina kritiškai, nes atsakovas nenurodo kaip ši atsakovės teisė bus įgyvendinta, kokia dalimi, kaip dažnai ir kokiu būdu ieškovas leis atsakovei naudotis jam priskirtina namų valdos žemės sklypo dalimi, o tai, atsakovės nuomone, iššauks tik dar didesnius konfliktus tarp šalių. Tokios tvarkos nustatymas tik padidins tarp šalių vyraujančią įtampą; 2) Šiuo metu esantį vienintelį įvažiavimą į namų valdos sklypą nuo Lygumos gatvės priskyrus naudotis tik ieškovui N. Š., atsakovė ne tik neteks galimybės atsivežti kuro (malkų) teisiausiu keliu iki namo rūsyje esančios katilinės, galimybės prižiūrėti šioje dalyje esančių vandentiekio šulinių, bet ir turės papildomų finansinių išlaidų – turės įsirengti kitą įvažiavimą. Atsakovė nurodo, jog ieškovo pateikta Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus pažyma dėl antrojo įvažiavimo į žemės sklypą Saulėtekio g. 4, įrengimo iš Saulėtekio gatvės, nepatvirtina, jog tokio įvažiavimo įrengimo leidimas bus išduotas, o tik nurodo tokios galimybės buvimą. Remiantis pateiktomis nuotraukomis matyti, jog vieta, kur ieškovas siūlo atsakovei įsirengti naują įvažiavimą yra kalnuota, t.y. nelygi, be to pats ieškovas patvirtina, jog toje vietoje eina elektros kabeliai, todėl kasinėjimo darbai toje vietoje negali būti atliekami be atitinkamų suderinimų su atsakingomis institucijomis ir elektros tinklų perkėlimu. Ieškovas nepateikė paruošto suderinto su atsakingomis institucijomis projekto, todėl teigti, kad toks leidimas bus išduotas-negalima. Taip pat ieškovo pateikta įvažiavimo įrengimo lokalinė sąmata neatspindi realios tikrovės, nes joje nėra nurodyti naudojamų užsakovo medžiagų kiekis ir kaina, taip pat nenumatyti naudotinos technikos kaštai, todėl ieškovo teiginys, jog naujo įvažiavimo įrengimas atsakovei kainuos tik 557 litus nėra pagrįstas. Siekiant sumažinti ateityje tarp šalių naujų ginčų kilimo galimybes, atsižvelgti į abiejų šalių teises ir interesus, išsaugoti pusiausvyrą, atsakovė prašo teismo nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2013 m. lapkričio 18 d. UAB „Brailita“ sklypo padalinimo planą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos atmestinas. Priešieškinis dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, jog S. Š. ir A. Š. susituokė 1970 m. gegužės 23 d. Ignalinos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 70). 1997 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1610 atsakovė S. Š. ir jos sūnus ieškovas N. Š. ir lygiomis dalimis nusipirko nebaigtą statyti mūrinį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1641 ha namų valdos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) It., b.l. 9-10). S. Š. sutuoktinis A. Š. mirė 2010 m. kovo 4 d. (mirties liudijimo įrašo Nr. 35). 2010 m. liepos 12 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimu sutuoktinė S. Š. paveldėjo visą A. Š. turėtą nekilnojamąjį turtą (I t., b.l.23-25), tame tarpe ir ¼ dalies gyvenamojo namo ir ¼ , esančio 0.1641 ha namų valdos žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-06-18 ir 2012-07-20 išrašų seka, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį 0.1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (I t,. b. l. 11-14). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-286/2013, nuspręsta:

„ Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP:

- pripažinti ieškovui N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teisę į šio gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas projekte indeksais G-l, R-3, R-4, R-8, 1-1, 1-11, l-12, 1-l3, l-14, 1-l5, 1-16, 1-17, 1-l8;

- pripažinti atsakovei S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šio gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas projekte indeksais R-1, R-2, R-5, R-6, R-7, R-8, 1-2, l-3, 1-4, 1-5, l-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10.

Nustatyti N. Š. ir S. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 0.1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Brailita“ paruoštą žemės sklypo padalinimo planą Nr. SP 2012/34:

- N. Š. paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo 564,48 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 1;

- S. Š. paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo 678,15 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 2;

- paskirti namų valdos žemės sklypo 228,41 m² dydžio dalį, pažymėtą indeksu 3, N. Š. ir S. Š. bendram naudojimui.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Įpareigoti ieškovą N. Š. iki 2013-06-15 įrengti pagal UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP pertvarą patalpoje, pažymėtoje indeksu R-8, įrengti pertvarą vietoj durų tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-2, bei įrengti laiptus prie įėjimo iš lauko į patalpą, pažymėtą indeksu 1-10.

Priteisti iš N. Š. valstybės naudai 11,38 Lt (vienuolika litų 38 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš S. Š. valstybės naudai 11,38 Lt (vienuolika litų 38 ct) pašto išlaidų“(I t., b.l. 117-121).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, teismas nusprendė: „Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti bylą toje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“ (I t., b.l. 148-151).

Teismui pateiktas 2013 m. lapkričio 18 d. UAB „Brailita“ 0,1641 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planas (II t., b.l. 10), žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (II t., b.l. 11-14). Teismui pateiktas 2013 m. gruodžio 23 d. UAB „Markai“ 0,1641 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planas (II t., b.l. 46). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. A3-511 nurodyta, jog įrengti antrą įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš Saulėtekio gatvės galima bus patvirtinus nustatytą tvarka suderintą supaprastintą projektą (I t., b.l. 22). V. A. įmonės „Viktorija“ paruoštoje lokalinėje sąmatoje dėl įvažiavimo prie pastato (duomenys neskelbtini) įrengimo darbai kainuos 556,6 Lt. Darbai atliekami su užsakovo medžiagomis (II t., b.l. 47). 2012 m. birželio 13 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Ignalinos miesto seniūno pažymoje Nr. 45 nurodyta, jog N. Š. šeima yra tokios sudėties: sugyventinė-O. L. ir sūnus A. L., gimęs 2007 metais (I t., b.l. 15). Remiantis 2007-11-23 išduota darbingumo lygio pažyma Nr. 0237034, S. Š. nuo 2013 m. lapkričio 5 d. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (I t., b.l. 28).

2006 m. rugsėjo 4 d. atsakovė S. Š. kreipėsi į Ignalinos rajono policijos komisariatą dėl sūnaus N. Š. sugyventinės O. L. netinkamo elgesio. 2006 m. spalio 2 d. pranešime Nr. 59-1-(6.10)-S-6346 nurodyta, jos remiantis S. Š. pareiškimu O. L. oficialiai įspėta dėl neleistino bei priešingo visuomenės interesams elgesio, su ja pravestas profilaktinis pokalbis (I t., b.l.42). 2008 m. kovo 30 d. atsakovė S. Š. kreipėsi į Ignalinos rajono policijos komisariatą dėl sūnaus N. Š. netinkamo elgesio. 2008 m. balandžio 3 d. pranešime Nr. 59-1-(6.10)-S-1674 nurodyta, jos remiantis S. Š. pareiškimu N. Š. oficialiai įspėtas dėl neleistino bei priešingo visuomenės interesams elgesio (I t., b.l.43). 2012 m. birželio 11 d. Ignalinos rajono policijos komisariato išvadoje dėl informacijos nurodoma, jog 2012-06-11 apie 16 val. 30 min. kreipėsi S. Š., kuri pranešė, jog namuose prie jos kabinėjasi sūnus N. Š. ir jo sugyventinė. Atvykus į įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) S. Š. rašyti pareiškimą atsisakė, nurodė, jog sūnui ir jo sugyventinei O. L. pretenzijų neturi, nes jie pasižadėjo išsikraustyti iš namo (II t., b.l. 32, 33-34). 2012 m. birželio 28 d. N. Š. kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl motinos S. Š. veiksmų. Pareiškime nurodoma, jog S. Š. 2012 m. birželio 18 d. užstodama duris neleido N. Š. su savo sugyventine ir sūnumi įteiti į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidų. Prašė apginti N. Š. nuo S. Š. savivaldžiavimo (I t., b.l.16). Dėl šio pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (I t., b.l.17), kuris nutrauktas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (II t., b.l. 24, 38). 2012 m. liepos 19 d. atsakovė S. Š. kreipėsi į Ignalinos rajono policijos komisariatą dėl sūnaus N. Š. netinkamo elgesio, t.y. dėl to, jog N. Š. išlaužė duris bei sugadino staktą. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. 89-59-S-7178 nurodyta, jos remiantis S. Š. pareiškimu priimtas sprendimas nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 p. pagrindu), kadangi nustatyta, jog N. Š. išlaužė duris, nes norėjo jas pakeisti į naujas (I t., b.l.44, 45-46). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi tenkinant ieškovo N. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo S. Š. iki bus išnagrinėta byla netrukdyti ieškovui ir jo šeimai naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 78-79). 2013-03-29 S. Š. pareiškimu (II t., b.l. 31) kreipėsi į Ignalinos rajono policijos komisariatą dėl sūnaus N. Š. netinkamo elgesio, t.y. dėl to, jog N. Š. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, atjungė elektros energiją. 2013 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 59NT-2527856-13 priimtas sprendimas nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 p. pagrindu) (II t., b.l. 30). 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. liepos 12 d. Ignalinos rajono policijos komisariate buvo gauti S. Š. pareiškimai, apie tai, jog 2013 m. liepos 10 d. po pietų rado sugadintą jai priklausančio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), visą šildymo sistemą: nupjautą centrinio šildymo įvadą, grįžtamojo vandens ir vandens pašildymo įvadus, neleistinoje vietoje sumūrytą sieną, dėl šio įvykio 2013 m. liepos 16 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o pareiškėjai pasiūlyta kreiptis civilinio proceso tvarka (II t., b.l. 35-36). 2013 m. gruodžio 20 d. S. Š. kreipėsi į Ignalinos rajono policijos komisariatą su pareiškimu apie tai, jog jos sūnus N. Š. piktybiškai gadina S. Š. priklausantį turtą, kolioja ją (II t ,b.l. 41, 43). 2014 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59NT-5913447-14 nuspręsta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi N. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. (nedidelis chuliganizmas)įvykio ir sudėties. Su N. Š. buvo pravestas profilaktinis pokalbis. Jis oficialiai įspėtas dėl neleistino bei priešingo visuomenės interesams elgesio (II t., b.l. 42)

Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).

Bylos duomenimis – Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (I t., b.l.117-121) civilinėje byloje Nr. 2-17-286/2013 buvo nuspręsta atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Markai“ gyvenamojo namo padalinimo projektą Nr. 12-09-NTPP. Sprendimu ieškovui N. Š. pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į: dalį minėto gyvenamojo namo rūsio patalpų, vieną pirmojo aukšto ir visas gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpas, tuo tarpu atsakovei S. Š. pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į: dalį minėto gyvenamojo namo rūsio patalpų, ir visas (išskyrus vieną patalpą) gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas I t., b.l. 121). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje (Civilinio proceso kodekso 182 str.1 d.2 p.). 2013 m. balandžio 15 d. teismo sprendimas dėl bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), įsiteisėjęs, todėl tai yra prejudicinis faktas tai kas nustatyta sprendimu. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, teismas nusprendė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti bylą toje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (I t., b.l. 148-151).

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

Remiantis bylos duomenimis, ginčo šalys siekdamos nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pateikė teismui du siūlomus naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymus: ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Markai“ 2013-12-23 parengtą planą (II t., b.l. 46), atsakovė su priešieškiniu pateikė UAB ,,Brailita“ 2013 m. lapkričio 18 d. parengtą planą (II t., b.l. 10).

Kadangi šalys nurodė teismui, jog kitų variantų neteiks, teismo siūlymu prieiti bendro susitarimo ir pateikti racionalų žemės sklypo padalijimą užtikrinantį projektą, atsižvelgiant į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, nepasinaudojo, tai teismas vertins abiejų šalių projektus, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant naudojimosi tvarkos patogumo, racionalumo, geresnio nuosavybės valdymo abiems bendraturčiams.

Bylos faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, jog bylos šalių ginčas de facto kyla dėl naudojimosi žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), dalimis: 1) šiuo metu esamu vieninteliu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemą ir priėjimu prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, bei 2) žemės sklypo 1,5 m. pločio dalimi einančia perimetru aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą - tvarkos. Ieškovas, remdamasis UAB „Markai“ parengtu nekilnojamojo turto padalijimo planu, prašo nustatyti, jog Žemės sklypo ginčo dalimis naudotųsi jis, tuo tarpu atsakovė būtų įpareigota savo lėšomis įsirengti kitą įvažiavimą į namų valdos žemės sklypą, o ieškovas būtų įpareigotas netrukdyti atsakovei per ieškovui priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį (pažymėtą indeksu Nr. 1) atlikti atsakovei priklausančio namo dalies išorės tvarkymo darbus bei atsivežti kuro. Savo argumentus ieškovas grindžia tuo, jog atsakovė yra labai konfliktiško būdo ir nustačius bendram naudojimui žemės dalį perimetru aplink namą, atsakovė neleisianti jam ramiai gyventi, kels konfliktus, o šias konfliktines situacijas teks nagrinėti teisme. Ieškovo manymu, teismui nustačius jam įpareigojimą leisti atsakovei S. Š. atlikti jai priklausančio namo dalies išorės tvarkymo darbus per ieškovui priskirtą namų valdos žemės dalį bei galimybę atsivežti kuro- šalys konfliktuos mažiau. Taip pat ieškovas apeliuoja į tai, jog remiantis 2013-11-28 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus pažyma Nr. A3-511 (II T., b.l. 22), yra galimybė įrengti antrą įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą, tai atsakovei kainuos nebrangiai, tai yra tik 556,60 litų, todėl prašo teismo sprendimu įpareigoti atsakovę įsirengti kitą įvažiavimą į bendrą namų valdos žemės sklypą savo lėšomis (II t., b.l.47). Atsakovė S. Š. laikosi pozicijos, jog žemės sklypo ginčo dalys (įvažiavimas iš Lygumos gatvės į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemą ir priėjimas prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, bei žemės sklypo 1,5 m. pločio dalimi einančia perimetru aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą) turėtų būti šalių bendrojo naudojimo objektas. Atsakovė S. Š. nurodo, jog remiantis 2013-11-28 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus pažyma Nr. A3-511 įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės galėtų būti įrengtas tik nustatyta tvarka paruošus supaprastintą projektą ir jį suderinus su tam tikromis institucijomis. Ieškovo pateiktame plane nurodytoje vietoje įrengti naujo įvažiavimo galimybės nėra, nes toje vietoje eina įvairūs aukštos įtampos laidai apie 80 cm. gylyje, vietovė yra kalnuota, be to neparuošus su atitinkamomis institucijomis suderinto projekto negalima teigti, kad leidimas įrengti antrąjį įvažiavimą tikrai bus išduotas, tuo tarpu ieškovas tokio projekto neparuošė. Ieškovo pateikta V. A. įmonės „Viktorija“ parengta lokalinė sąmata, nėra pagrįsta objektyviais paskaičiavimais, joje neatsispindi reali antrojo įvažiavimo įrengimo kaina, kadangi joje nematyti kokios medžiagos šiems darbams turės būti panaudotos, jų kaštai, naudotinos darbams technikos kaštai, todėl teiginys, jog tai atsakovei kainuos tik 556,60 litų, nepagrįstas. Be to, ieškovo teiginys, jog jis vykdys teismo įpareigojimą leisti netrukdyti atsakovei per ieškovui priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį atlikti atsakovei priklausančio namo dalies išorės tvarkymo darbus bei atsivežti kuro, nepagrįstas. Ieškovas nedetalizavo tokios įpareigojimų vykdymo sąlygų, t.y. kokiu atstumu nuo namo atsakovei bus leista jį apeiti, kaip dažnai ir kada. Atsakovės nuomonė būtent ieškovo pasiūlyta tvarka ateityje suponuotų konfliktų kilimą tarp šalių. Taip pat atsakovė S. Š. nurodo, jog uždraudus jai naudotis bendru ir vieninteliu šiuo metu įvažiavimu į namų valdos žemės sklypą, atsakovė neturės galimybės ne tik atsivežti malkų žiemai ir jas iškrauti į jai priklausančias gyvenamojo namo rūsio patalpas, bet ir neteks galimybės priteiti prie vandens kanalizacijos šulinių, esančių šiuo metu naudojamo įvažiavimo plote.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

Savo argumentus ieškovas grindžia tuo, jog atsakovė yra labai konfliktiško būdo ir nustačius bendram naudojimui žemės dalį perimetru aplink namą bei palikus bendram naudojimui įvažiavimą į namų valdos žemės sklypą, atsakovė neleisianti jam ramiai gyventi, kels konfliktus.

Analizuojant ginčo šalių tarpusavio santykius būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovą ir atsakovę sieja glaudūs, artimi giminystės ryšiai – motinos ir sūnaus ryšys. Išanalizavus ginčo šalių ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pateiktus dokumentus matyti, jog konfliktinių situacijų, kurių sprendime dalyvavo ir policijos pareigūnai, iniciatoriais buvo tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, todėl ieškovo N. Š. teiginys, jog konfliktai kyla tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstas. Remiantis teismui pateiktais dokumentais matyti, jog dėl neteisėtų atsakovės S. Š. veiksmų ieškovas N. Š. į teisėsaugos institucijas kreipėsi dar 2012-06-28 ir tik vieną kartą (dėl trukdymo įeiti į gyvenamojo namo patalpas), dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (IIt., b.l. 24, 38). Tuo tarpu atsakovė S. Š. dėl neteisėtų atsakovo N. Š. ir jo sugyventinės O. L. veiksmų į teisėsaugos institucijas kreipėsi net aštuonis kartus, iš kurių tris kartus ieškovas N. Š. ir jo sugyventinė O. L. buvo oficialiai įspėti dėl neleistino bei priešingo visuomenės interesams elgesio (I t., 42,43, II t., 42). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, t.y. į tai, jog ginčo šalis sieja artimi giminystės ryšiai, konfliktinių situacijų iniciatoriais buvo abi šalys (dažniau į teisėsaugos institucijas kreipdavosi atsakovė dėl neteisėtų ieškovo veiksmų), konfliktinės situacijos tarp šalių kildavo dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvusio gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarkos iki Panevėžio apygardos priimto galutinio sprendimo dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo, todėl vien tik tarp šalių susiklostę santykiai negali būti teismui pagrindiniu ir svarbiausiu kriterijumi (kaip į tai apeliuoja ieškovas) sprendžiant klausimą dėl vienos ar kitos šalies pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantų pasirinkimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).

Teismo vertinimu, būtent atsakovės S. Š. pagal UAB „Brailita“ pateiktą projektą siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, šiuo konkrečiu atveju būtų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Teismas konstatuoja, kad atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, atitinka turimas nuosavybės dalis (II t., b.l.10). Bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: ieškovui N. Š. siūloma faktiškai naudotis bendrai 623,72 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovei - 619,02kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios šalims iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise. Teismas jau konstatavo, kad esminis ieškovo N. Š. nesutikimo su atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka argumentas buvo tas, kad pagal ją bendram bendraturčių naudojimui paliekamas didelis žemės sklypo plotas (398,26 kv.m.), kas užprogramuoja konfliktines situacijas, reiškia neracionalų sklypo paskirstymą ir pan. Vis dėlto, šis argumentas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalių žemės sklypo ir jame esančio statinio (gyvenamojo namo) išdėstymą, plotą, konfigūraciją ir kitas charakteristikas, o taip pat į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kritiškai ir negali būti suabsoliutinamas. Atsižvelgtina, jog žemės sklype esantis statinys-gyvenamasis namas, įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-286/2013, padalintas taip, jog ir ieškovui, ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po dalį patalpų, esančių namo rūsyje, asmeninėn atsakovės nuosavybėn priteistos visos pirmojo namo aukšto patalpos (išskyrus vieną patalpą pažymėtą indeksu 1-1), o ieškovui – visos namo antrojo aukšto patalpos, kurios išsidėsčiusios po viso namo perimetrą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Akivaizdu, kad kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie gyvenamojo namo iš įvairių pusių, kad būtų galima juo tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija. Ieškovo teismui pateiktame UAB „Markai“ 2013 m. gruodžio 23 d. paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (II t., b.l. 46) nėra numatytas bendras žemės plotas apie šalims priklausantį gyvenamąjį namą, tuo tarpu atsakovės S. Š. pagal UAB „Brailita“ pateiktame projekte (I t., b.l. 10), siūloma bendram naudojimui palikti 1,5 metro pločio žemės plotą aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą, o tai, teismo nuomone, atitinka racionalumo ir optimalumo principus, leis šalims patekti prie šalių naudojamo bendro namo dalių, tenkinant abiejų šalių interesus (pavyzdžiui 65-75 laipsnių kampo ribos yra pakankamos, kad į 5,1 m aukščio sieną atremtų kopėčių apatinė dalis būtų bendrame žemės plote pagal atsakovės projektą).

Teismas sutina su ieškovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tačiau tai nepaneigia galimybės nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės paruoštą projektą, t.y. bendras naudojimas nustatytas tik dėl tam tikro poreikio (prieiti prie gyvenamojo namo tikslu jį eksploatuoti, remontuoti, gerinti, atsinešti malkų į rūsyje esančią katilinę, naudotis vandentiekio ir kanalizacijos šuliniais ir pan.)

Be to, pagal žemės sklypo planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, egzistuoja tik vienas įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl teismo nuomone, žemės sklypo dalį, kuriame yra vienintelis įvažiavimas į sklypo teritoriją, priėjimo prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, reikėtų palikti bendram abiejų bendraturčių naudojimui. Teismo nuomone, nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką, bendram naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, tačiau šiuo atveju, minėtas reikalavimas negalėjo būti suabsoliutinamas. Visų pirma, ieškovo ir atsakovės pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų sąlygos nėra vienodos. Antra, pats ieškovas nurodo, jog tarp jo ir atsakovės susiklostę įtempti santykiai, tačiau tuo pačiu prašo teismo žemės sklypo dalį (pažymėtą indeksu 1), kuriame yra vienintelis esamas įvažiavimas į namų valdą ir į kurią išeina atsakovei priklausančių gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų sienos ir langai (pažymėtų projekte indeksais 1-7,1-6,1-4,1-3,1-2) bei rūsyje esančios katilinės langas (pažymėto projekte indeksu R-2), priteisti naudotis jam ir jam spręsti klausimą kada, kokiomis sąlygomis atsakovė turės galimybę atlikti jai priklausančios namo dalies išorės tvarkymo darbus ar atsinešti malkų, kas teismo nuomone, iš anksto suponuoja konfliktinę situaciją tarp šalių. Viena vertus, savaime suprantama, jog kiekvienas bendraturtis nori ir siekia, kad būtų maksimaliai užtikrintos jo, kaip nuosavybės teisės turėtojo, teisės, inter alia naudojimosi bendru daiktu teisė, ir interesai (šios bylos atveju – ieškovo noras ir siekis, kad bendras įvažiavimas į namų valdą bei priėjimas prie bendrataučiams priklausomo gyvenamojo namo būtų priskirtas jo naudojimuisi), kita vertus, be kita ko, turi būti derinami visų bendraturčių interesai ir negali būti nepagrįstai teikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių bei vieno bendraturčio teisės ir interesai tenkinami kito bendraturčio teisių ir interesų sąskaita. Trečia, bei ir svarbiausia tai, kad abi šalys sutiko ir neginčijo tos aplinkybės, kad ieškovo bendram naudojimui skirti siūloma žemės sklypo teritorijoje yra vienintelis, abiejų šalių lėšomis įrengtas ir iki šiolei pagal nusistovėjusią tvarką naudotas įvažiavimas, būtent šia teritorija eina visos statiniams eksploatuoti būtinos komunikacijos (vandentiekis ir kanalizacija). Būtent todėl ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas, pagal kurį iš esmės vienintelis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemą, priėjimo prie šalims priklausančio gyvenamojo namo bei 1,5 pločio žemės sklypo dalis perimetru einanti aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą būtų priskirta išimtinai jo paties individualiam naudojimui, nesprendžiant atsakovės naudojimosi šioje dalyje esančiomis bendromis komunikacijomis galimybių ir problemų, be to uždedant atsakovei papildomų darbų atlikimo organizacinę ir finansinę naštą (įrengiant atskirą įvažiavimą į ieškovo siūlomą skirti atsakovei žemės sklypo dalį, sutvarkant joje priėjimą/privažiavimą prie gyvenamojo namo, gerbūvį, įrengiant taką (takus) vaikščiojimui, išsprendžiant klausimą dėl siūlomoje projektuoti įvažiavimą vietoje einančius elektros kabelių perkėlimą ir pan.), t.y. funkciškai pertvarkant visai kitai paskirčiai pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką skirtą žemės sklypo plotą, ir vėlgi nesprendžiant jokių piniginių – kompensacinių klausimų už šių papildomų priemonių, reikalaujančių papildomų piniginių išlaidų, nepateikiant duomenų ir įrodymų apie tai, kad ateityje jį įrengiant nekils keblumu ir toks įvažiavimas galės būti įteisintas, negali būti laikomas teisingu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog ieškovo (pagal 2013-12-23 UAB „Markai„ parengtą projektą (II t., b.l.46) siūlomas projektuoti trijų metrų pločio įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 p. mažiausias privažiavimo prie namo plotis – 3,5 m.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-494/2003; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).Taigi, pagal 2013-11-18 UAB „Brailita“ parengtą projektą nurodytas žemės sklypo dalis (įvažiavimą iš Lygumos gatvės į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos kiemą ir priėjimą prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, bei žemės sklypo 1,5 m. pločio dalį einančia perimetru aplink šalims priklausantį gyvenamąjį namą) palikus bendrojo šalių naudojimo objektais, būtų išlaikoma interesų pusiausvyra, išlieka faktinis naudojimasis įvažiavimu, buvęs iki ginčo, ateityje neturėtų kilti ginčų tarp šalių ir trečiųjų asmenų, nes tai nepažeidžia jokių įstatymų ir neriboja kurios nors šalies teisių.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių argumentus, į faktines aplinkybes ir susiklosčiusią iki teismo šalių naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri iš esmės buvo tokia, kad abi šalys naudojosi ir dabar naudojasi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, siekiant šalių nesutarimus išspręsti kuo racionaliau ir be papildomų materialinių sąnaudų, neteikiant kuriai nors šaliai prioriteto, teisinga, protinga ir sąžininga ieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti, o priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pasiūlytą UAB „Brailita“ 2013 m. lapkričio 18 d. paruoštą planą (II t., b.l. 10), pagal kurį ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 623,72 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu 1, atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 619,02 kvadratinis metras, plane pažymėta indeksu 2, bylos šalys bendrai naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotas – 398,26 kvadratiniai metrai, plane pažymėta indeksu 3, yra optimalus šalių naudojimosi žemės sklypu variantas, kuris, teismo įsitikimu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste maksimaliai užtikrins abiejų šalių teises ir interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objekto – žemės sklypo – naudojimu, bei šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatytina aukščiau nurodyta naudojimosi žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), tvarka.

Ieškovas pateikė teismui duomenys apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: 142 Lt. žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teisman ir 3,50 Lt. banko rinkliavos (I t., b.l.8); 1000 Lt. advokato paslaugoms apmokėti (2012-08-02 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 663693 (I t., b.l. 97); 900 Lt. advokato paslaugoms apmokėti (2013-03-26 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 663718 (I t., b.l. 109); 144 Lt. žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir 0,80 Lt. banko rinkliavos (I t., b.l. 124); 800 Lt. advokato paslaugoms apmokėti (2013-05-15 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 663734 (I t., b.l. 131); 500 Lt. advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2013-09-25 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 727022 (I t., b.l. 144);1000 Lt. advokato paslaugoms apmokėti (2014-01-13 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 726952 (II t., b.l. 48).

Atsakovė pateikė teismui duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt. žyminio mokesčio už priešieškinį ir 2 Lt. banko rinkliava (I t., b.l.49); 26 Lt. VĮ Registrų centro Utenos filialui už pažymas ( It., b.l. 94); 2012-11-19 sąskaita-faktūra serija BRL Nr. 0008 ir kasos pajamų orderio kvitas serija GKI Nr. 10 (I t., b.l. 96) UAB „Brailita“ už padalijimo projektą -100 Lt. (I t.b.l. 95); 2012-09-06 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 6892089 400 litų sumai (I t., b.l. 91) ir 2012-09-17 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 689211 1100 Lt. sumai (b.l. 92); 2013-06-03 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 47 ir 2013-06-03 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 689125 - 300 litų sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (I t., b.l. 138,139).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostata, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šios taisyklių taikomos taip pat žyminiam mokesčiui kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (3 d.).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (Civilinio proceso kodekso 93 str. 5 d.).

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (I t., b.l. 117-121) ieškovo N. Š. ieškinys ir atsakovės S. Š. priešieškinis buvo patenkinti iš dalies (ieškinys patenkintas dalyje dėl gyvenamojo namo atidalinimo, o priešieškinis-dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos šalims nebuvo priteistos. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ( II t., b.l. 148-151) iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, sprendimas dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo perduotas nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmos instancijos teisme, nagrinėjant iš naujo bylą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas nusprendė tenkinti atsakovės patikslintu priešieškiniu pateiktą reikalavimą (tai yra kaip ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu, atmetant ieškovo ieškininį reikalavimą šioje dalyje), konstatuotina, jog šioje byloje ieškinys ir priešieškinis teismo yra tenkinti iš dalies-po 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių valstybei lygiomis dalimis priteistinos 54,78 Lt. dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovei S. Š. taikytos laikinosios apsaugos priemonės (I t., b.l.78-79).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 185, 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti. Priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinti.

Nustatyti N. Š. ir S. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 0.1641 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Brailita“ 2013 m. lapkričio 18 d. parengtą planą Nr. SP 2012/34:

- N. Š. paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo 623,72 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 1;

- S. Š. paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo 619,02 m² dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu 2;

- paskirti namų valdos žemės sklypo 398,26 m² dydžio dalį, pažymėtą indeksu 3, N. Š. ir S. Š. bendram naudojimui.

Priteisti iš N. Š. valstybės naudai 27,39 Lt (dvidešimt septyni litai 39 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš S. Š. valstybės naudai 27,39 Lt (dvidešimt septyni litai 39 ct) pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovei S. Š. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Vapsvienė