Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimo, kuriuo atmestas V. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos teisme gautas V. B. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimo. Skunde nurodoma, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, rėmėsi dviem argumentais: praeityje V. B. gautomis nuobaudomis ir tuo, kad V. B. paskirta tik minimali galima bauda. Pareiškėjas nurodo, kad po paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo, nepadarė jokių pažeidimų, o tai, anot pareiškėjo, rodo, jog jis pasitaisė ir nuobaudos tikslai buvo pasiekti. V. B. manymu, teismas negali paskutinės nuobaudos tikslų pasiekimo ar nepasiekimo vertinti pagal anksčiau padarytus pažeidimus, nes tokiu atveju visos skiriamos nuobaudos nepasieks savo tikslų dėl to, kad asmens istorijoje visada išliks įrašas apie padarytus praeityje pažeidimus. Antroji teismo vertinta aplinkybė – paskirtos tik minimalios baudos dydis, anot V. B., neturėjo būti vertinama teismo, nes net minimalios baudos paskyrimas neatima iš asmens teisės prašyti teismo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Anot pareiškėjo, atimtos teisės termino sutrumpinimas yra siejamas su po paskirtos nuobaudos padarytais asmens pažeidimais, tačiau teismas vertino ir prieš nuobaudos paskyrimą padarytus V. B. pažeidimus, kurie net nebuvo itin šiurkštūs. Anot apelianto, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekį ir kuris buvo įvertintas teismo skiriant nuobaudą, pats savaime nesudaro pagrindo atsisakyti sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad įvertinus jo padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu ir kitas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje jau yra pasiekti. Anot pareiškėjo, byloje esantys duomenys rodo, kad V. B. padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų ir ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis V. B. Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimą ir sutrumpinti V. B. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su bylos medžiaga apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimas, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl tokios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Naujasis ANK nenumato galimybės teikti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ANK nuostatos netaikytinos. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-350-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas byloje Nr. ATP-267-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. ATP-304-487/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. ATP-311-190/2017).

Pažymėtina, kad paskyrus asmeniui nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, daro išvadą, kad formaliai egzistuoja visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą: V. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 27); V. B. sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 27); jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 29); mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą (b. l. 32); praėjo vairuotojo sveikatos medicinos patikrinimą ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 31); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis V. B. nebuvo teistas (b. l. 28); darbovietėje V. B. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 30). Taip pat pažymėtina, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo dienos, – praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, kuriam buvo atimta specialioji teisė.

Nepaisant minėtų aplinkybių, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-82-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-724-843/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-676-312/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-907-468/2015).

Apygardos teismas pažymi, kad V. B. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinės teisės pažeidimo padarymą, kuris laikytinas vienu pavojingiausių administraciniu teisės pažeidimu ir yra numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. už transporto priemonės vairavimą, esant lengvam (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsniui. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. B. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog 1,07 promilės girtumas yra nežymus viršijimas leistino alkoholio kiekio, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo požiūris rodo nekritišką savo elgesio vertinimą ir nepakankamą tokios veikos pavojingumo suvokimą. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus V. B., elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu už šio pažeidimo padarymą V. B. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje nustatytam terminui (vieneriems metams). Apygardos teismas teigiamai vertina V. B. ryžtą daugiau nepažeisti įstatymo reikalavimų. Tačiau įvertinant pažeidimo pobūdį (vairavimą neblaiviam), konstatuotina, kad vien V. B. deklaruojamos aplinkybės teismui nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo.

V. B. pateikė raštą, iš kurio matyti, jog UAB „Somlita“ teigiamai charakterizuoja pareiškėją ir nurodo, jog planuojama V. B. pervesti į aukštesnes pareigas, kurių atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas bei, kad V. B. automobilis yra reikalingas atvykimui į darbą ir vaikų nuvežimui į darželį/mokyklą. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privačiam asmeniui, dėl jo įvykdyto teisės pažeidimo, atsirandančios neigiamos pasekmės, nepatogumai, susiję su jo darbine veikla bei asmeniniais įsipareigojimais yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, kurį asmuo turi numatyti prieš pradėdamas veikti neteisėtai.

Apygardos teismas šiuo aspektu pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Teismas laikosi ir ankstesniuose teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos, jog asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, paprastai negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.

Apibendrindamas visą tai, kas minėta, apeliacinės instancijos sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo sutrumpinti V. B. specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą nėra, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi, apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti V. B. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.