- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-236-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01112-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- T. Z.
- Atsakovas
- G. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. Z. (buv. C.) patikslintą ieškinį atsakovui G. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. daliniu sprendimu buvo nutraukta ieškovės T. C. ir atsakovo G. C. santuoka, nepilnametės šalių dukters I. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas 500,00 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise vaiko motinai.
2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 3 d. dalinis sprendimas buvo paliktas nepakeistas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2005-431/2014).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į I. C. prašymą, 2021 m. rugsėjo 2 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl dalinio sprendimo dalies, kuria I. C. buvo priteistas išlaikymas, priverstinio vykdymo.
Šalies argumentai
4. G. C., nesutikdamas su teismo išduotu vykdomuoju raštu, 2021 m. lapkričio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad išieškotoja pagal teismo sprendimą yra T. C., o ne I. C., todėl teismas išdavė vykdomąjį raštą netinkamam asmeniui. Dukrai tapus pilnamete, ji privalėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo, o ne naudojantis 2014 m. kovo 3 d. daliniu sprendimu neteisėtai įgyvendinti savo teises. Teismas privalėjo neišduoti vykdomojo rašto, jis nesivadovavo teisės aktais, priverstinio vykdymo tvarka, kad nebūtų neproporcingai pažeidžiami skolininko interesai, jo teisėti lūkesčiai ir teisinio tikrumo principas. Be to, buvo praleistas penkerių metų terminas, per kurį turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas. Šiuo atveju vykdomasis raštas buvo išduotas po daugiau nei 7 metų ir 7 mėnesių, be to, ne T. C., o I. C. vardu. Vykdomasis raštas buvo išduotas nesant teisinio pagrindo ir dėl to jis negali sukelti teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad teismo sprendimu išlaikymas buvo priteistas iki dukters pilnametystės, per visą šį laikotarpį T. C. nesikreipė dėl periodinių išmokų išieškojimo. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas, siejamas su pilnametystės suėjimu ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą. Dukrai tapus pilnamete, ji prarado teisę į priskaičiuotą skolą ir periodines išmokas, taigi negali būti ir išieškotoja. Juo labiau, tėvai neturi pareigos išlaikyti pilnamečius savo vaikus. Be to, G. C. buvo susitaręs su T. C., kad ji nesikreips į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir neteiks jo antstoliui, nereikalaus lėšų dukters išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti G. C. skundą dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. išduoto vykdomojo rašto.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 612 straipsnis numato, jog vykdymo procese priimtos nutartys yra neskundžiamos, jeigu CPK normos nenumato kitaip. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5.2. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 8 punktus, antstolis patikrina, ar nėra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, tuo pačiu ir ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis), taip pat ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad skolininkas turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas G. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, prašydamas nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2021 m. rugsėjo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą.
6.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Todėl, jeigu CPK nenumato vykdomojo dokumento apskundimo galimybės, teismas turi ginti apelianto pažeistas teises ir taikyti analogiją.
6.2. Apelianto vertinimu, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi pilnametystės sulaukusi šalių dukra, juo labiau, praleidus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą. Apelianto vertinimu, dukra turėjo teisę kreiptis į teismą ir pareikšti savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Juo labiau, išieškotoja pagal teismo sprendimą yra dukters motina T. C., tačiau neteisėtu būdu išieškotojomis nurodytos I. C. ir T. Z.. Teismas vykdomąjį raštą išdavė netinkamam asmeniui.
6.3. Apelianto vertinimu, teismas nesivadovavo teisės aktais, nevykdė pareigos užtikrinti, kad nebūtų neproporcingai pažeidžiami skolininko interesai, jo teisėti lūkesčiai ir teisinio tikrumo principas. Teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. kovo 3 d., o vykdomasis raštas išduotas 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y. po daugiau nei 7 metų ir 7 mėnesių, be to, ne T. C., o pilnametės I. C. vardu. Jeigu yra kliūčių vykdomajam raštui išduoti – jis neišduodamas. Šiuo atveju tokie vykdomojo rašto išdavimo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti teisinių pasekmių.
6.4. Juo labiau, iki dukters pilnametystės apeliantas nesislapstė, nuolat dirbo ir būtent dabar, kai tapo socialiai pažeidžiamas, buvo imtasi aktyvių veiksmų išlaikymui išieškoti. Po teismo sprendimo priėmimo, dukters motina elgėsi pasyviai, savo teisių neįgyvendino, nors tokią galimybę turėjo. Be to, šalys buvo susitarę žodžiu, kad T. C. nesikreips į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes jai atiteko visas kartu užgyventas turtas, santaupos, pelninga įmonė. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas – iki pilnametystės suėjimo. Dukrai tapus pilnamete, ji prarado teisę į priskaičiuotą skolą ir periodines išmokas, ji negali būti išieškotoja.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti G. C. skundą dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. išduoto vykdomojo rašto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. daliniu sprendimu buvo nutraukta ieškovės T. C. ir atsakovo G. C. santuoka, nepilnametės šalių dukters I. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas 500,00 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise vaiko motinai. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas buvo paliktas nepakeistas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2005-431/2014). Bylos duomenimis, I. C. 2019 m. vasario 9 d. tapo pilnametė. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į I. C. prašymą, 2021 m. rugsėjo 2 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl dalinio sprendimo dalies, kuria I. C. buvo priteistas išlaikymas, priverstinio vykdymo. Nesutikdamas su teismo išduotu vykdomuoju raštu, 2021 m. lapkričio 25 d. G. C. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti išduotą vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti G. C. skundą, kadangi šiuo atveju įstatyme nėra numatyta teisė apskųsti teismo procesinį sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas G. C. nesutinka su teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje padarytomis išvadomis. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad vykdomasis raštas buvo išduotas neteisėtai. Kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, yra garantuojama teisė kreiptis į teismą. Todėl, jeigu CPK nenumato vykdomojo dokumento apskundimo galimybės, teismas turi ginti apelianto pažeistas teises ir taikyti analogiją.
12. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, įstatyme nenustatyta jos apskundimo atskiruoju skundu galimybė, išskyrus dėl teismo nutarties, kuria išduodamas vykdomasis raštas vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
13. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587, 646 straipsniai). Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pateikiamas vykdyti antstoliui, jis šį dokumentą priima vykdyti ir jo pagrindu užveda vykdomąją bylą tik patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 650 ir 651 straipsniai).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Vien tik vykdomojo rašto išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui. Vykdomojo rašto išdavimo procedūra, nors ir glaudžiai susijusi su vykdymo procesu, nėra vykdymo proceso dalis. Todėl teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas ne CPK 612 straipsnis, bet CPK 334 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21, 23 punktai).
15. Pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išspręsti klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės, apskundimo atskiruoju skundu galimybė nustatyta CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: pirma, šio kodekso nustatytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
16. CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Tokių teismo nutarčių apskundimo galimybė nenustatyta ir kitose įstatymo normose. Kita vertus, įstatyme nėra įtvirtinta norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu išimtiniu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
17. Kadangi CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, tiesiogiai šioje normoje nenustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą apeliacinės instancijos teismui ir taip pat tiesiogiai nenustatyta, kad tokios pirmosios instancijos teismo nutartys yra neskundžiamos atskiruoju skundu, tai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu galimybės sprendžiama pagal bendrąją normą, nustatytą CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurią vertinama, ar tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
18. Nutartis laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti arba yra užbaigiamas. Vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) pradėti vykdymo procesą – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį dalinį teismo sprendimą, kuriuo buvo galutinai išspręsta dalis šalių ginčo (CPK 261 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu netaikytina. Kaip jau buvo nurodyta, kitais atvejais teismo procesinis sprendimas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra neskundžiamas atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas dėl vykdomojo rašto išdavimo neskundžiamas apeliacine tvarka ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą.
20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.