Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. C. ieškinį atsakovui G. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina, ieškove, bei iš atsakovo nepilnametės dukros naudai būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kadangi atsakovas iš 1500,00 Lt gaunamo darbo užmokesčio 500,00 Lt skiria pirmojoje santuokoje gimusios dukters išlaikymui, jam lieka 1000,00 Lt darbo užmokesčio. Todėl nepilnametės dukters I. C. išlaikymui pagal teismo sprendimą jis turi skirti 50 % savo pajamų. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai turimai savo turtinei padėčiai. Todėl ieškovė dukros išlaikymui taip pat turėtų skirti proporcingą lėšų dalį, kuri sudarytų 350,00 Lt (700,00 Lt x 50 %). Tokiu atveju nepilnametei būtų skiriama iš abiejų tėvų iš viso 850,00 Lt suma. Tačiau tokia pinigų suma yra žymiai didesnė, negu liekanti tėvams. Tokiu atveju nepilnametė dukra savo poreikiams tenkinti gautų 850,00 Lt, atsakovas – 500,00 Lt, o ieškovė – 350,00 Lt. Suaugusio asmens, turinčio pasirūpinti maistu, vykimu į darbą, atitinkamu apsirengimu ir kitais poreikiais, išlaidos yra neabejotinai didesnės, negu nepilnamečio. Todėl nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi atitikti (būti proporcingas) esamai finansinei padėčiai tų asmenų, kurie skiria minėtą išlaikymą. Teismas, priteisdamas nepilnametei 500,00 Lt dydžio išlaikymą iš atsakovo, nesilaikė minėto principo ir priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovo skirtina 300,00 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį suma sudarytų 30 % jo darbo užmokesčio. Ieškovės skirtina išlaikymo suma tuo metu būtų 210,00 Lt (700,00 Lt x 30 %). Taigi nepilnametei dukrai tektų 510,00 Lt, atsakovui – 700,00 Lt, o ieškovei – 490,00 Lt. Tokiu atveju turtinės proporcijos būtų išlaikytos ir atitiktų CK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat patenkintų nepilnametės poreikius. Teismas pats konstatavo, kad nepilnametė neturi jokių specialių poreikių, kurie reikalautų papildomų išlaidų. Nurodytus apskaičiavimus atsakovas pateikė, neatsižvelgdamas į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tikėtinai iš jo gaunamas pajamas. Įvertinus nurodytą ieškovės turto ir pajamų dalį, būtų akivaizdu, kad ieškovės teikiamo išlaikymo dydis turėtų būti dar didesnis, nei nustatytas vien tik remiantis ieškovės gaunamu darbo užmokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija teismo priteistą periodinio 500,00 Lt per mėnesį išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, reikalaudamas jį sumažinti iki 300,00 Lt.

CK 3.192 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga proporcingai savo turtinei padėčiai materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 11/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 11; 33-34), bei dvi transporto priemonės (t. I, b.l. 14-16). Ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai apie 700 Lt darbo užmokestis per mėnesį (b.l. 171-173). Atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (t. I, b.l. 36), jam priklauso dvi transporto priemonės (t. I, b.l. 15; 31). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie dabartines atsakovo darbovietes ir pajamas neturi (t. I, b.l. 170). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodo, jog dirba užsienyje, jo pajamas sudaro apie 1500,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovas taip pat teikia po 500,00 Lt per mėnesį išlaikymą kitai savo pilnametei dukrai. Šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (t. I, b.l. 8). Nepilnametė yra sveika, neturinti specialiųjų poreikių, papildomai lanko muzikos mokyklą, mokosi dainavimo (t. I, b.l. 45).

Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog teismo priteista išlaikymui skirta suma sudaro 50 % jo darbo užmokesčio. Atsakovui gaunant 1500,00 Lt dydžio darbo užmokestį, nepilnamečiui vaikui priteista 500,00 Lt suma sudaro tik 33,34 % jo darbo užmokesčio. Atsakovas apeliaciniame skunde, apskaičiuodamas galimą vaikui teiktiną išlaikymo dydį, nepagrįstai iš savo darbo užmokesčio atima vyresniajai dukrai teikiamą 500,00 Lt išlaikymą. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Taigi, tokiu atveju, kai vienas iš tėvų turi kelis vaikus, įstatymas įtvirtina bendrą šių vaikų lygybės principą. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Bylos šalių nepilnametei dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, tuo tarpu, kaip teismo posėdyje nurodė atsakovas, jo vyresnioji dukra jau yra pilnametė, šiuo metu studijuoja, todėl atsakovas už juos buto nuomą moka po 500,00 Lt per mėnesį. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo vyresniąją dukterį, nepagrindė jos poreikių, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl nepilnamečiui vaikui turėtų būti skiriamas 200,00 Lt mažesnis išlaikymas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išlaikymo pareiga yra absoliuti ir ji atsiranda nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaiko gimimo, ir tęsiasi pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį be išlygų iki jo pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Kadangi vyresnioji atsakovo dukra studijuoja, darytina išvada, kad ji nėra pripažinta nedarbinga. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, sistemiškai aiškinant CK 3.192 straipsnio 1 dalį, 3.192¹ straipsnio 1 dalį ir 3.194 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, jog įstatymas absoliučią teisę į tėvų išlaikymą suteikė tik nepilnamečiams vaikams. Tuo tarpu studijuojantiems aukštojoje mokykloje pilnamečiams vaikams teisė į išlaikymą yra nustatoma tik atsižvelgiant į tėvų bei pačių vaikų galimybes gauti pajamas. Todėl atsakovo argumentas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai sumažinimo iki 300,00 Lt per mėnesį dėl to, kad jis jau teikia kitai, pilnametei dukrai išlaikymą po 500,00 Lt per mėnesį, yra nepagrįstas. Šiuo atveju išlaikymo teikimo prioritetas turi būti teikiamas nepilnametei dukrai, o pilnametei skiriamos tokios lėšos, kurios atitiktų atsakovo galimybes. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovo ketinama skirti nepilnametei dukrai po 300 Lt per mėnesį yra per maža suma, kuri neatitinka net minimalių vaiko poreikių, tėvo turtinės padėties bei formuojamos teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai dėl galimos skirti nepilnametei dukrai išlaikymo sumos ir argumentas, jog suaugusio asmens poreikiams tenkinti išlaidos yra neabejotinai didesnės nei nepilnamečio asmens, yra nepagrįsti. Nepilnamečiui skirtina išlaikymo suma turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovo dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jos poreikiai neapsiriboja tik maistu, apranga ir būstu. Tokio amžiaus vaikui yra itin būtinas jo gebėjimų, mokymosi bei kultūrinis ugdymas, kuriam reikia skirti lėšų kiek daugiau, negu vidutinių suaugusio žmogaus poreikių tenkinimui.

Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto bei galimai gauna iš jo pajamas, nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną sumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę nepilnamečio vaiko priežiūrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Todėl, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nustatymo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, bei šiuo pagrindu keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą.

Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalaus 1500,00 Lt dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomos Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.