- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- N2-8298-558/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01112-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- T. C.
- Atsakovas
- G. C.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 78.2.1; 116.2; 116.6.1
2014 m. kovo 3 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. C. patikslintą ieškinį atsakovui G. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė T. C. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti T. C. ir G. C. santuoką, sudarytą 2000-07-28 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1715) dėl atsakovo G. C. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti T. C. santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio vaiko I. C., gim. 2001-02-09, gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo G. C. išlaikymą nepilnametei dukrai I. C. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad T. C. ir G. C. santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011-03-01, t.y. nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2000-07-28 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS (akto įrašas Nr. 1715). Santuokoje 2001-02-09 gimė dukra I. C.. Po santuokos sudarymo ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, tačiau laikui bėgant ieškovė pastebėjo, kad atsakovas vis labiau nuo jos tolsta, asmeniniai santykiai atšalo, atsakovas skyrė ieškovei vis mažiau dėmesio, šeimoje nuolat kildavo konfliktai. Bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo neįmanomas. 2011 metų kovo mėnesio pradžioje atsakovas išėjo iš namų ir paliko šeimą, iki šio gyvena atskirai, šeima nesirūpina. Kadangi atsakovas daugiau kaip prieš metus paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, bendro ūkio neveda, nebendrauja su nepilnamete dukra ir nesirūpina jos auklėjimu, laikytina, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gali geriau nei atsakovas pasirūpinti nepilnamete dukra, į tai, kad šalių dukra I. C. nori gyventi kartu su motina, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų jos interesams. Atsakovas taip pat privalo prisidėti materialiai išlaikydamas nepilnametę dukrą, todėl iš jo priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jis praranda teisę reikalauti išlaikymo iš ieškovės. Šalys santuokoje įgyto bendro nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamasis šalių turtas yra padalintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-02 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-2587-803/2012. Šalių turėtos bendros UAB „Gietera“ akcijos pagal 2008-01-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį yra parduotos, jų pardavimas yra įregistruotas juridinių asmenų registre. Kadangi šalys nuo 2011-03-01 faktiškai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė prašo taikyti CK 3.57 str. 2 d. ir nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Tokiu būdu po 2011-03-01 šalių piniginės lėšos, nors ir gautos santuokos metu, laikytinos tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu buvo gautos ir dėl to į bendro dalintino turto balansą neįtrauktinos (b.l. 71-74).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2013-02-06 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė T. C. su nepilnamete dukra I. C. gyvena 3-jų kambarių name, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovei, tačiau namą pardavė, o dabartiniai savininkai leidžia ieškovei name gyventi, nemokant nuomos mokesčio. Ieškovė nurodė, kad dirba UAB „Gietera“ direktore, bei lopšelyje-darželyje „Lakštingala“ naktine sarge, jos mėnesio pajamos sudaro apie 1 200 Lt. Atsakovas ieškinyje nurodytu adresu nerastas. Nepilnametė I. C. gyvena kartu su motina. Ji mokosi Vilniaus Antakalnio progimnazijoje, 5 klasėje. Motinos teigimu, mergaitė specialių sveikatos poreikių neturi, yra sveika, papildomai lanko B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, mokosi solinio dainavimo. Pokalbio metu nepilnametė teigė, kad su tėvu dažniausiai susitinka kartą per mėnesį, paskutinį kartą tėvą matė per Šv. Kalėdas. Susitikus su tėvu dažniausiai eina į kiną, arba kavinę, jeigu reikalingas koks nors daiktas, arba drabužis, tai tėvas visada nuperka. Nepilnametė sakė, kad ir toliau nori gyventi su motina bei bendrauti su tėvu. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės I. C. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina T. C. bei iš atsakovo nepilnametės dukros naudai būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas (b.l. 45-48).
Atsiliepimas
Atsakovas G. C. pateikė atsiliepimą į ieškovės T. C. ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė nepateikė nė vieno jos argumentus pagrindžiančio įrodymo. Nesutinka su ieškiniu dalyje dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos. Atsakovas norėtų, kad nepilnametė dukra gyventų su juo, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jo ir nepilnametės dukros ryšys yra nutrūkęs. Nepilnametė dukra I. C. yra pakankamai suaugusi, kad reikėtų spręsti jos gyvenamosios vietos klausimą. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai neįgijo bendro turto, tačiau santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas adresu Viršupio sodų 7–ojoje g. 20, Vilniuje. Turtui įgyti buvo paimta 170 000 Lt paskola iš AB SEB banko (b.l. 51-53).
2014-02-12 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė T. C. ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes tai lėmė jo neištikimybė, smurtas, nepagarba. Nuo 2011 metų birželio mėnesio atsakovas šeima nesirūpina. Atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai. Su dukra bendrauja retai, kartą per mėnesį. Eina kartu į kavinę, arba į kiną, perka jai drabužius, tačiau nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo. Atsakovas turėjo kitą moterį, santuoka nebuvo sklandi, nes atsakovas smurtavo, tačiau ieškovė į policiją nesikreipė. Ieškovė teigė, kad dirba lopšelyje darželyje „Lakštingala“, jos pajamos sudaro apie 1 300 Lt. Nepilnametei dukrai sukako 13 metų, ji lanko plaukimą, kuris kainuoja apie 95 Lt. Specialių poreikių vaikas neturi, reikia tiesinti dantis. Kitas pajamas ieškovė gauna iš nuomos, apie 800 Lt per mėnesį.
2014-02-12 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas G. C. palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, kad iš namų išėjo ne savo noru, o buvo išvarytas ieškovės, 2011 m. liepos mėnesį negalėjo patekti į namus, nes spynos buvo pakeistos. Ieškovė nebuvo jam ištikima, perleido sutuoktinių turtą Lopatai. Skyrium pradėjo gyventi nuo 2011 metų sausio mėnesio. Tuo laiku ieškovė išėjo iš namų ir paliko atsakovą vieną su nepilnamečiu vaiku. Namuose nenakvojo. Tuo metu uošvė gyveno kartu. Atsakovas iš namų išėjo 2011 metų birželio mėnesį. Teko kviestis policiją, nes namų spynos buvo pakeistos, daiktai išmesti. Išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė pagal galimybes. Šiuo metu neteikė nutartimi nustatyto išlaikymo po 500 Lt per mėnesį. Su dukra bendrauja noriai, matosi, duoda pinigų, jei reikia, kažką nuperka. Sutinka, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina T. C.. Atsakovas teigė išvykęs į Vokietiją, dirba statybose, jo pajamos apie 1 500 Lt. Turi dar vieną dukterį, kuri šiuo metu yra studentė, moka po 500 Lt į mėnesį už būsto nuomą. Daugiau išlaikytinių neturi. Kai šeimos pinigai ir abi kavinės dingo, atsakovas suprato, kad ieškovė nori santuoką nutraukti. Mano, kad nepilnametei dukrai pakaktų 300 Lt dydžio išlaikymo
2014-02-12 teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas atsakovo pusbrolis D. E., kuris nurodė, kad 2011 metų pavasarį važinėjo su atsakovu G. C. per miestą ir privažiavo prie tuometinių ieškovės ir atsakovo namų. Raktas nebetiko, o visi drabužiai maišuose buvo sukrauti už durų, o spyna pakeista.
2014-02-12 teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja T. Č., kuri nurodė, kad dirbo kavinėje UAB „Getera“, kuri priklausė C.. A. L. buvo UAB „Turbo centras“ direktorius. Nurodytos įmonės darbuotojai užeidavo pavalgyti į kavinę, dažnai ateidavo ir A.. A. yra ieškovei dovanojęs gėlių. Ieškovė T. C. yra sakiusi, jog jos vyras yra neromantiškas, o Aleksandras moka parodyti dėmesį. Ieškovė flirtuodavo su Aleksandru, ji pati yra girdėjusi iš T. C., kad su Aleksandru ruošiasi važiuoti į Druskininkus. Patvirtino, jog ją 2010-2011 jos darbdavys G. C. kiekvieną dieną veždavo į darbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priimant dalinį sprendimą (CPK 261 str.)
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės T. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta 2000-07-28 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1715 (b.l.7). I. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės T. C. ir atsakovo G. C. dukra (b.l.8).
Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. 2013-06-03 parengiamojo teismo posėdžio atsakovas G. C. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-03 nutartyje nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama ieškovo G. C. iškelta civilinė byla atsakovams T. C., A. L. ir O. L., kurioje prašoma pripažinti žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir nekilnojamojo turto grąžinimo. Kadangi santuokos nutraukimo byloje turi būti padalintas ir santuokoje įgytas turtas, teismas nutartimi šią civilinę bylą sustabdė. 2013-06-11 ieškovė T. C. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2013-09-12 nutartimi ieškovės T. C. skundą patenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį, atsakovo G. C. prašymą patenkino iš dalies ir sustabdė šią civilinę bylą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tuo pagrindu teismas priima dalinį sprendimą (CPK 261 str.), pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Šalims išaiškintina, kad dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Jį apskundus, dėl kitų reikalavimų byla nagrinėjama toliau.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Ieškovė prašė nutraukti T. C. ir G. C. santuoką, sudarytą 2000-07-28 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1715) dėl atsakovo G. C. kaltės. Nurodė, kad po santuokos sudarymo ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, tačiau laikui bėgant ieškovė pastebėjo, kad atsakovas vis labiau nuo jos tolsta, asmeniniai santykiai atšalo, atsakovas skyrė ieškovei vis mažiau dėmesio, šeimoje nuolat kildavo konfliktai. Bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo neįmanomas. 2011 metų kovo mėnesio pradžioje atsakovas išėjo iš namų ir paliko šeimą, iki šiol gyvena atskirai, šeima nesirūpina. Kadangi atsakovas daugiau kaip prieš metus paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, bendro ūkio neveda, nebendrauja su nepilnamete dukra ir nesirūpina jos auklėjimu, laikytina, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir nurodo, kad ne savo noru paliko šeimą, ieškovė pakeitė namo spynas, o jo daiktus sukrovė už durų.
CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.
Žemesnės instancijos teismas
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismas, pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas smurtavo prieš ją, šeimoje kildavo dažni barniai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų kreipusis privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto, be to, byloje nėra pateikti ir rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovei konflikto metu buvo padaryti sužalojimai, priešingai ieškovė teismui patvirtino, kad dėl sužalojimų nesikreipė.
Nagrinėjamu atveju teismas negali konstatuoti, kad santuokos iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, kadangi D. E. parodymai, kad namo spyna buvo pakeista ir atsakovo daiktai sudėti už durų, nepaneigė ir pati ieškovė. Anot ieškovės ir liudytojo skiriasi spynos pakeitimo laikas. Ieškovė nurodė, kad spyna buvo pakeista rugsėjo mėnesį, o liudytojas nurodo, kad spyna buvo pakeista birželio mėnesį, tačiau tai jokios esminės reikšmės kaltei nustatyti neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai buvo įtempti dar iki namo spynos pakeitimo, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santykius.
Abu sutuoktiniai vienas kitą kaltino būnant neištikimus, tačiau nė vienas iš jų nepateikė neištikimybės neginčijamų įrodymų. Anot liudytojos T. Č., ieškovė flirtavo su A. L., jis jai atnešdavo gėlių, yra girdėjusi, kaip ieškovė gyrėsi, jog važiuos su Aleksandru į Druskininkus. Šios nurodytos aplinkybės neištikimybės fakto neįrodo, nes visų pirma liudytoja ne pati tiesiogiai matė ieškovę su Aleksandru Druskininkuose, o gėlių dovanojimas nereiškia, kad ieškovė buvusi neištikima.
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).
Dėl teisinių pasekmių turtinėms teisėms.
CK 3.67 str. 1 d. numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla teisme yra iškelta 2013-01-14. Ieškovė teismo prašė nustatyti, kad T. C. ir G. C. santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011-03-01, t.y. nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nurodė, kad 2011-03-01 atsakovas išėjo iš namų ir paliko šeimą, iki šiol gyvena atskirai. Atsakovas G. C. teismo posėdžio metu, kaip ir liudytojas D. E., nurodė, kad 2011 metų birželį išėjo iš namų, nes ieškovė T. C. pakeitė namo spynas, o jo daiktus sukrovė į maišus ir paliko lauke prie durų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek liudytojo parodymai yra prieštaringi. Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK prevencijos poskyrio 2011-09-26 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2011-08-31 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK buvo gautas G. C. pareiškimas apie tai, kad jo sutuoktinė T. C. neleidžia užeiti į namus, išmetė jo asmeninius daiktus, paėmė jo mobilų telefoną ir vaizdo kamerą (b.l. 175). Kadangi šalys laikotarpį, kai pradėjo gyventi skyrium, nurodo skirtingai, o byloje, be nurodytos pažymos, nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių šalių parodymus, teismas laiko, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011-08-31 (CK 3.67 str. 2d.).
Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo ieškovei T. C., jos prašymu, paliktina santuokoje įgyta pavardė, G. C. pavardė nekeistina (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str., CPK 385 str. 1 d.).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl nepilnametės I. C., gim. 2001-02-09, gyvenamosios vietos neliko, kadangi teismo posėdžiu metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu šioje dalyje. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės I. C., gim. 2001-02-09, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina T. C. (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
VĮ „Registrų centas“ duomenimis ieškovės T. C. vardu yra įregistruotas butas, esantis Žirmūnų g. 75-54, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-6018-9017:0054 ir 11/16 dalys buto, esančio Aukštaičių g. 32-28, Ignalinoje, unikalus Nr. 4597-4000-2010:0027 (b.l. 11; 33-34). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės T. C. vardu yra įregistruotos 2 transporto priemonės – automobiliai AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė T. C. laikotarpiu nuo 2004-07-13 iki 2013-03-31 dirbo UAB „GIETERA“, o nuo 2009-01-06 iki dabar dirba BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (b.l. 171). Jos darbo užmokestis, dirbant BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, sudaro vidutiniškai apie 700 Lt, o dirbant UAB „GIETERA“ sudarė nuo 199 Lt iki 492 Lt (b.l. 172-173).
VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo G. C. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 36). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo G. C. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MOSKVICH 2141, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15; 31). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas G. C. laikotarpiu nuo 2012-11-19 iki 2013-12-09 dirbo UAB „AHA Company“ (b.l. 168), jo darbo užmokestis 2013 metais sudarė apie 539,73 Lt (b.l. 169). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą duomenų apie dabartines atsakovo darbovietes ir pajamas neturi (b.l. 170). Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gyvena Vokietijoje, dirba statybose, jo pajamos sudaro apie 1 500 Lt per mėnesį.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą, nepriklausomai nuo to, kad jis turi dar vieną pilnametę dukrą, kuriai, kaip paaiškino pats atsakovas moka į mėnesį už bendrabutį po 500 Lt, todėl ketinimas teikti savo nepilnametei dukrai I. C. po 300 Lt kas mėnesį yra per maža suma, kuri neatitinka net minimalių vaiko poreikių, tėvo turtinės padėties bei formuojamos teismų praktikos.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra I. C. neturi specialiųjų poreikių, nepilnametės motina T. C. nepateikė vaikui tenkančių išlaidų paskaičiavimo lentelės. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo nepilnametės dukros I. C. naudai priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2013-01-14, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė T. C. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5). Kadangi šalių santuoka yra nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei, ieškovei iš atsakovo priteistina pusė žyminio mokesčio, t.y. 72 Lt (CPK 93 str. 2 d.).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 180 Lt (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).
Teismas išaiškina, kad klausimas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus sprendžiamas tada, kai byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl turto padalijimo.
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str., b.l. 119).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės T. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2000-07-28 įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1715, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnametės I. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2001-02-09, gyvenamąją vietą su motina T. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą I. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-01-14, iki I. C., gim. 2001-02-09, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai T. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio T. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš G. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.