Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, pirmininkės ir pranešėjos Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. B.-M. (A. B.-M.) ieškinį atsakovei J. F. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-02 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B.-M. (D. B.-M.) tvarką tokiomis sąlygomis:

ieškovas (tėvas) A. B.-M., atvykęs į sūnaus D. B.-M. gyvenamąją vietą, bendrauja su sūnumi neribojant jų bendravimo laiko ir vietos, atsakovei J. F. norint, ji kartu dalyvauja tėvui bendraujant su sūnumi; ieškovas kas antrus metus pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą per vaiko gimimo dieną ir šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 20–sausio 10 dienomis ir rugpjūčio 1–15 dienomis, savo lėšomis pasiimdamas ir parveždamas sūnų atgal į jo gyvenamąją vietą, o atsakovei norint, ieškovas sumoka jos atvykimo ir išvykimo kartu su sūnumi išlaidas; atsakovė kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikia ieškovui jos vardu sudarytus dokumentus apie praėjusį mėnesį ieškovo mokėtų vaiko išlaikymui pinigų panaudojimą išimtinai vaiko interesams; atsakovė J. F. be raštiško ieškovo leidimo neturi teisės išvežti sūnaus D. B.-M. iš Lietuvos Respublikos.

Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1235-889/2015 patvirtino J. F. ir A. B.-M. taikos sutartį, kurioje, be viso kito, numatyta, kad: nepilnamečio vaiko D. B.-M. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, o gyvenamajai vietai pasikeitus atsakovė įsipareigoja per 10 kalendorinių dienų pranešti apie tai ieškovui, nurodydama jam naują savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos adresą; atsakovė įsipareigoja atidaryti sūnaus vardu sąskaitą banke ir jos rekvizitus perduoti vaiko tėvui ieškovui vaiko išlaikymui skirtoms lėšoms pervesti; ieškovas įsipareigoja teikti savo sūnui D. B.-M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 174 eurus kas mėnesį nuo 2015-01-22 sutarties pasirašymo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervesdamas išlaikymo lėšas į J. F. nurodytą sūnaus vardu atidarytą sąskaitą banke; nepilnamečio sūnaus išlaikymui jo tėvo teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina J. F.; atsakovė įsipareigoja sudaryti galimybes sūnaus tėvui netrukdomai dalyvauti sūnaus auklėjime ir bendrauti su juo abipusiškai suderintu laiku įvairiomis ryšio priemonėmis: vieną kartą savaitėje, šeštadieniais tarp 16.00 val. ir 20.00 val., skambinant į mamos telefoną arba internetinėmis ryšio priemonėmis (programa „Skype“ ir pan.), taip pat vaiko tėvui atvykus aplankyti sūnaus; ieškovas neturi teisės be atsakovės raštiško sutikimo išsivežti sūnaus už valstybės, kurioje yra motinos ir vaiko gyvenamoji vieta, ribų. Teigia, kad atsakovė minėtos tvarkos nesilaiko – ieškovui atvykus į Lietuvą jam nesudaromos sąlygos bendrauti su vaiku, pasikeitė šalių bendravimas, taip pat ir dėl ieškovo mokamų vaiko išlaikymui pinigų panaudojimo, atsakovė pradėjo kalbėti apie vaiko išvežimą iš Lietuvos, todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų ir vaiko teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsirado pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Mano, kad ieškovas gali vaiką išsivežti ir jo negrąžinti. Bendravimo su vaiku tvarka yra labai neapibrėžta ir tarp šalių galbūt kilus konfliktui bus neaišku, ar bus įmanoma priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymi, kad šiuo metu kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti 175,00 Eur suma.Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone, šiuo metu dėl mažo vaiko amžiaus nėra tikslinga leisti ieškovui išsivežti sūnų į (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovas, atvykęs į sūnaus gyvenamąją vietą, bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 20 val., dalyvaujant atsakovei, iki sūnui sueis 7 metai, po to bendrauja su sūnumi neribojant vietos ir laiko. Ieškinio dalį dėl draudimo motinai išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų be ieškovo sutikimo paliko nenagrinėtą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 900 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovei.Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo metu šalių vaikui yra tik 3 metai, jis ieškovą (tėvą) mato tik kelis kartus per metus, kartais bendrauja programa „Skype“, niekada nėra pasilikęs vienas su tėvu, jo akivaizdoje tėvas yra pavartojęs fizinį smurtą prieš motiną. Teismas konstatavo, kad bendravimo su vaiku tvarka jau yra nustatyta, teismo nutarties, kuria patvirtinta minėta tvarka, nei šalys, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nekvestionavo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo bendravimo su sūnumi tik Lietuvos valstybėje nustatymas pakankamas geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad bendravimas su tėvu yra epizodinis, sprendė, kad tikslinga, iki vaikas sulauks 7 m. amžiaus, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį vaikas su tėvu bendrautų dalyvaujant jo motinai. Teismo nuomone, per šį laikotarpį tėvas ir sūnus labiau priprastų vienas prie kito, tėvas geriau sužinotų vaiko poreikius ir norus, jo dienos rėžimą, įpročius ir pomėgius. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko išlaikymui gaunamų lėšų dalį atsakovė būtų panaudojusi savo reikmėms. Teismas pažymėjo, kad atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, norint išvykti su vaiku iš Lietuvos, bus reikalingas ieškovo sutikimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su priimto sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, prašo šią sprendimo dalį pakeisti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo pridėti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes apie atsakovės įžeidinėjimą ir ketinimą nevykdyti skundžiamo sprendimo. Prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

ieškovas su sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje metų lyginių savaičių savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 12.00 val. bei nuo 16.00 val. iki 20.00 val. (t. y. bendrai 6 valandas per dieną), dalyvaujant atsakovei;

kadangi atsakovė dirba, ieškovas su sūnumi D. B.-M. bendrauja lyginėmis mėnesio darbo dienomis nuo 17.30 val. iki 20.00 val., kiek šis bendravimas netrikdys vaiko dienos režimo, dalyvaujant J. F..

ieškovas su sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val. metų lyginių savaičių savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais, dalyvaujant atsakovei;

kadangi atsakovė dirba, ieškovas su sūnumi bendrauja lyginėmis mėnesio darbo dienomis nuo 17.30 val. iki 20.00 val., kiek šis bendravimas netrikdys vaiko dienos režimo, dalyvaujant atsakovei;

sūnui susirgus, ieškovas bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje lyginėmis mėnesio darbo dienomis nuo 17.30 val. iki 20.00 val., kiek bendravimas nekenkia sūnaus interesams, su atsakove iš anksto suderinęs bendravimo laiką;

ieškovas su sūnumi bendrauja programa „Skype“ (ar kitomis komunikacijų priemonėmis ir programomis) metų lyginių savaitgalių šeštadieniais tarp 16.00 val. ir 20.00 val., iš anksto suderinęs laiką su atsakove.

Išankstinis pranešimas apie ketinimus atvykti ar bendrauti nuotoliniu būdu:

ieškovas įspėja atsakovę prieš 30 dienų apie atvykimą į sūnaus gyvenamąją vietą;

ieškovas įspėja atsakovę prieš 2 dienas apie planuojamą bendravimą su sūnumi programa „Skype“ (ar kitomis komunikacijų priemonėmis ir programomis).

Prašo uždrausti ieškovui išsivežti sūnų už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško atsakovės sutikimo.

Atsakovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šalių sūnaus interesų. Teigia, kad vaikas ieškovo neprisimena, todėl pradėti bendravimą iš karto nuo dešimties valandų per dieną kasdien vaikui būtų sudėtinga. Mano, kad ieškovas nesiekia kuo daugiau bendrauti su sūnumi, jo tikslas – kenkti atsakovei. Kadangi skundžiamas sprendimas netenkina ir ieškovo, mano, kad jis (sprendimas) nebus realiai vykdomas, todėl yra pagrindas jį keisti. Taip pat mano, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl atsakovei turi būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia susirašinėjimą su ieškovu ir nurodo, jog šalių susirašinėjimas įvyko po 2016-09-02 teismo sprendimo priėmimo. Šį susirašinėjimą atsakovė teikia kaip įrodymą, jog ieškovas neketina teikti išlaikymo vaikui ir ketina keisti gyvenamąsias vietas. Tačiau šis susirašinėjimas jokių aplinkybių dėl šios bylos ginčo dalyko neįrodo, nes išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimas ir sprendimo vykdymas yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje atsakovė 2016-06-03 teikė šalių susirašinėjimą, byloje esantis šalių susirašinėjimas (b. l. 71) įrodo šalių ypatingai konfliktinius santykius, todėl dėl šių aplinkybių teikti įrodymus pakartotinai netikslinga. Minėtais įrodymais grindžia aplinkybes, kurias teikė pirmosios instancijos teismui. Šių įrodymų pateikimas nagrinėjamoje stadijoje nepagrįstai gali vilkinti bylos nagrinėjimą, nes ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą ir šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme pažeistų jo Civilinio proceso kodekse įtvirtintą teisę susipažinti su bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės naujai pateiktus minėtus įrodymus ir grąžina juos pateikusiai šaliai.

10. Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovas yra sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui bylos nagrinėjimo metu yra 3,5 metų. 2015-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1235-889/2015 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos bei minimalios bendravimo tvarkos su ieškovu nustatymo. Ieškovas šiuo ieškiniu siekė praplėsti bendravimo su sūnumi tvarką ir prašė jam atvykus į Lietuvą neriboti jo bendravimo su sūnumi vietos ir laiko bei kas antrus metus leisti pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą ieškinyje nurodytais laikotarpiais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, atvykęs į sūnaus gyvenamąją vietą, bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 20 val., dalyvaujant atsakovei, iki sūnui sueis 7 metai, po to bendrauja su sūnumi neribojant vietos ir laiko.

Ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl dėl šalių sūnaus išvežimo į (duomenys neskelbtini) pasisakyti nėra pagrindo.

11. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bendravimo tvarkos, kai šalių vaikui sueis 7 metai

12. Šioje byloje ieškovas ieškinyje, o vėliau ir atsakovė neprašė teismo nustatant bendravimo tvarką su vaiku nustatyti šios tvarkos ypatumus dėl vaiko amžiaus, t. y. iki 7 metų ir po 7 metų. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė šią amžiaus ribą, todėl akivaizdu, jog tokia nustatyta nekonkreti bendravimo tvarka, t. y. sprendime nurodymas, kad ieškovas bendrauja su sūnumi neribojant vietos ir laiko po to, kai šalių sūnui sueis 7 metai, pažeidžia vaiko teises ir yra neaiški, nes akivaizdu, kad 7 metų vaikas jau bus pradėjęs lankyti mokyklą, turės savo dienotvarkę, todėl į šias aplinkybes esant tėvų ginčui teismas privalėjo atsižvelgti.

13. Kasacinis teismas 2016-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, dėl to paduoda apeliacinį skundą ir jame nurodo kitokią bendravimo tvarką, tai nelaikoma naujų reikalavimų iškėlimu ir šio pasiūlymo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 312, 320 straipsniai).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ir kai vaikui sukaks 7 metai ji pageidauja dalyvauti ieškovo ir vaiko bendravime tiek savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis, t. y. po jos darbo. Atkreiptinas dėmesys, jog vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje nustatomas pereinamuoju laikotarpiu dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisirišimo prie vieno iš tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Nagrinėjamoje byloje neįmanoma nustatyti, kad toks ieškovo ir sūnaus teisių ribojimas bus reikalingas, kai vaikui sueis 7 metai, t. y. kad jų bendravimas bus sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikui vis dar bus būtina priprasti prie ieškovo ar pan., todėl sprendimo dalis dėl vaiko amžiaus naikintina.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje dėl vaiko amžiaus jis nebuvo išklausytas, tačiau kai jam sukaks 7 metai, jis turės teisę pareikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, todėl jo neišklausymas dėl jo ir tėvo bendravimo tvarkos po to, kai jam sukaks 7 metai, pažeistų vaiko teises. Be to, nenustatyti jo mokslo ir atostogų grafikai. Šiuo aspektu ši teismo sprendimo dalis taip pat naikintina.

17. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodytos apeliaciniame skunde, nustatymo

18. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia savo bendravimo su vaiku tvarką, kuri įrodo, jog ji iš esmės sutinka, kad ieškovui esant Lietuvoje, jis bendrautų su sūnumi jai dalyvaujant, tik nurodo konkrečias bendravimo valandas atsižvelgiant į savaitgalius ir darbo dienas. Tokia atsakovės pozicija iš dalies pagrįsta dėl vaiko bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymo darbo dienomis, nes iš esmės ir ieškovas neprieštarauja, jog vaiko mama – atsakovė dalyvautų jų bendravime. Akivaizdu, jog šiuo metu, kai vaikas yra 3,5 metų amžiaus ir retai mato ieškovą, atsakovės dalyvavimas atitinka vaiko interesus, todėl konstatuotina, kad ieškovas su vaiku bendraus darbo dienomis nuo 17.30 val. iki 20.00 val., kiek šis bendravimas netrikdys vaiko dienos režimo, dalyvaujant atsakovei, o savaitgaliais nuo 12 val. iki 20 val., nes 10 val. ryto 3,5 m. vaikui savaitgalį yra per ankstyvas metas, nes tuo laiku jau vaikas turi būti susiruošęs ir vykti pas ieškovą.

20. Atsakovė nurodo, jog ieškovas bendrautų su sūnumi tik lyginėmis mėnesio darbo dienomis, tik lyginių savaičių savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais, tačiau tokia pozicija neatitinka vaiko interesų užmegzti kuo artimesnį ryšį su tėvu, nes ieškovas gyvena užsienyje, todėl jam atvykus į Lietuvą jo bendravimas su sūnumi turi vykti kuo intensyviau ir toks ribojimas pažeidžia tiek ieškovo, tiek vaiko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

21. Atkreiptinas vaiko tėvų dėmesys, jog CK 3.170 str. ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

22. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas ieškovui būnant Lietuvoje pakenks vaiko interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

23. Apeliaciniame skunde nurodytas vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaiko interesus, protinga, sąžininga ir teisinga vaiko tėvų atžvilgiu, išskyrus šios nutarties 20 p. motyvus, be to, konkreti nustatyta bendravimo tvarka yra reikšminga ir vykdant teismo sprendimą, todėl paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

24. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš ieškovo atsakovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė 900 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovei, todėl nesant ieškovo apeliacinio skundo šios sprendimo dalies keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 313 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti J. F. su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-02 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

A. B.-M. sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val. šeštadieniais ir sekmadieniais, dalyvaujant J. F.;

A. B.-M. su sūnumi bendrauja sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis nuo 17.30 val. iki 20.00 val., kiek šis bendravimas netrikdys vaiko dienos režimo, dalyvaujant J. F.;

sūnui susirgus, A. B.-M. bendrauja su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 17.30 val. iki 20.00 val., kiek bendravimas nekenkia sūnaus interesams, su J. F. iš anksto suderinęs bendravimo laiką;

A. B.-M. su sūnumi bendrauja programa „Skype“ (ar kitomis komunikacijų priemonėmis ir programomis) metų lyginių savaitgalių šeštadieniais tarp 16.00 val. ir 20.00 val., iš anksto suderinęs laiką su J. F.;

A. B.-M. įspėja J. F. prieš 30 dienų apie atvykimą į sūnaus gyvenamąją vietą;

A. B.-M. įspėja J. F. prieš 2 dienas apie planuojamą bendravimą su sūnumi programa „Skype“ (ar kitomis komunikacijų priemonėmis ir programomis).

Uždrausti A. B.-M. išsivežti sūnų už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško J. F. sutikimo.

Priteisti iš A. B.-M. J. F. 900 Eur advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 15 Eur išlaidų, turėtų paduodant apeliacinį skundą.