Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui A. B.-M., jo atstovui advokatui Algirdui Baužai, atsakovei J. F., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B.-M. ieškinį atsakovei J. F. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas (tėvas) A. B.-M., atvykęs į sūnaus D. B.-M.

atsakovei J. F. norint, ji kartu dalyvauja tėvo bendravime su

sūnumi; ieškovas kas antrus metus pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą per vaiko gimimo

dieną ir Šv. Kalėdas, t.y. gruodžio 20 - sausio 10 dienomis ir rugpjūčio 1 - rugpjūčio 15

dienomis, savo lėšomis pasiimdamas pas save sūnų ir parveždamas sūnų atgal į jo

gyvenamąją vietą, o atsakovei norint, ieškovas sumoka jos atvykimo-išvykimo kartu

su sūnumi išlaidas; atsakovė kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikia ieškovui jos vardu personalizuotus dokumentus apie pereitą mėnesį ieškovo mokamų vaiko išlaikymui

pinigų panaudojimą išimtinai vaiko interesams; atsakovė J. F. be raštiško ieškovo leidimo neturi teisės išvežti sūnaus D. B.-M. iš Lietuvos Respublikos.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1235-889/2015 patvirtino J. F. ir A. B.-M. taikos sutartį, kurioje, be viso kito, numatyta, kad: nepilnamečio vaiko D. B.-M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. F. jos gyvenamojoje vietoje, o gyvenamajai vietai pasikeitus J. F. įsipareigoja per 10 kalendorinių dienų pranešti apie tai A. B.-M., nurodydama jam naują savo ir nepilnamečio sūnaus D. B.-M. gyvenamosios vietos adresą; J. F. įsipareigoja atidaryti sūnaus D. B.-M. vardu sąskaitą banke ir jos rekvizitus perduoti vaiko tėvui A. B.-M. vaiko išlaikymui skirtų lėšų pervedimui; A. B.-M. įsipareigoja teikti savo sūnui D. B.-M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 174 eurų kas mėnesį nuo 2015-01-22 sutarties pasirašymo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervesdamas išlaikymo lėšas į ieškoves J. F. nurodytą sūnaus D. B.-M. vardu atidarytą sąskaitą banke; nepilnamečio sūnaus D. B.-M. išlaikymui jo tėvo A. B.-M. teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina J. F.; J. F. įsipareigoja sudaryti galimybes sūnaus tėvui A. B.-M. netrukdomai dalyvauti sūnaus D. auklėjime ir bendrauti su juo abipusiškai suderintu laiku įvairiomis ryšio priemonėmis: vieną kartą savaitėje, šeštadieniais tarp 16.00 val. ir 20.00 val., skambinant į mamos

telefoną arba internetinėmis ryšio priemonėmis (Skype ir pan.), o taip pat vaiko tėvui atvykus aplankyti sūnaus; A. B.-M. neturi teisės be J. F. raštiško sutikimo išsivežti sūnaus D. B.-M. už valstybės, kurioje yra motinos J. F. ir vaiko D. gyvenamoji vieta, ribų.

Po teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo paaiškėjo, kad šios tvarkos nesilaikoma dėl atsakovės kaltės, nes ieškovui atvykus į Lietuvą jam nesudaromos sąlygos bendrauti su vaiku, pasikeitė šalių bendravimas, tame tarpe dėl ieškovo mokamų vaiko išlaikymui pinigų panaudojimo, atsakovė pradėjo kalbėti apie vaiko išvežimą iš Lietuvos, todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas atvyksta į Klaipėdą susitikti su sūnumi tik keletą kartų per metus ir norėtų, kad galėtų su sūnumi D. bendrauti neribojant bendravimo laiko ir vietos, vaiko mamai (atsakovei) būnant kartu arba ne. Ribojant bendravimo su vaiku laiką atsirastų pagrįsta prielaida, jog vaikas nebepažins tėvo, nes bus atpratęs nuo jo dėl retų susitikimų, o tai neatitinka šeimos teisės principų, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios ir už vaiko auklėjimą bei priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.156, 3.159 str. str.). Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų ir vaiko teisėms bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Ieškovas norėtų sūnų atsivežti į (duomenys neskelbtini) kas antri metai du kartus per metus - sūnaus gimimo dieną ir Šv.Kalėdas, t.y. nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos ir nuo gruodžio 20 dienos iki sausio 10 dienos. Ieškovas pasiima sūnų D. iš (duomenys neskelbtini) ir parveža jį atgal iš (duomenys neskelbtini) savo lėšomis. Jeigu atsakovė norėtų būti kartu su sūnumi ieškovas savo lėšomis užtikrintų jos atvykimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini).

Ieškovas negauna norimos informacijos apie vaiko išlaikymui mokamų pinigų panaudojimą, tarp šalių atsiranda nesusipratimų šiuo klausimu, todėl mano, kad būtų teisinga, jog atsakovė J. F. kiekvieną mėnesį pateiktų ieškovui A. B.-M. personalizuotus dokumentus apie pereitą mėnesį iš ieškovo gautų pinigų vaiko išlaikymui panaudojimą. Tai atitiktų vaiko interesams, kad jo išlaikymui ieškovo mokami pinigai panaudojami išimtinai vaiko interesams, kartu padėtų išvengti bereikalingų nesusipratimų tarp šalių šiuo klausimu.

Šiuo metu ieškovas neturi teisės be raštiško atsakovė leidimo išvežti sūnų iš jo buvimo valstybės ribų. Todėl mano, kad analogiška nuostata, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, turėtų būti taikoma atsakovei ir J. F. negalėtų be raštiško ieškovo A. B.-M. leidimo išvežti sūnų D. B.-M. už Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovas, gyvenamas (duomenys neskelbtini), gali palyginti gyvenimo sąlygas šioje valstybėje su gyvenimu Lietuvoje. Ieškovo nuomone, geresnės sąlygos vaiko vystymuisi ir auklėjimui yra Lietuvoje. Tokia nuomonė grindžiama didžiuliu imigrantų kiekiu iš Afrikos ir Azijos šalių užsienio valstybėse, jų papročiais ir gyvenimo būdu, valstybių požiūriu į šeimos vertybes (santuoka tarp tos pačios lyties asmenų, lytinė orientacija ir kt.), vaiko teisių apsaugos tarnybos teisių panaudojimu (dažnu vaikų atėmimu iš tėvų, kaip, pvz., Norvegijoje). Todėl ieškovas norėtų, jog sūnus nuo vaikystės būtų pratinamas prie tradicinių lietuviškų vertybių, jos užtikrintų dorą vaiko auklėjimą ir visapusišką, harmoningą vystymąsi.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad anksčiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra labai minimali, atsakovė ne visada leidžia bendrauti su sūnumi „skype“, o ieškovui atvykus į Lietuvą riboja jo bendravimo su vaiku laiką. Be to, ieškovas norėtų vieną kartą metuose sūnų nusivežti į savo gyvenamąją vietą.

Vaikas yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi, jam tikrai reikalinga motinos globa ir priežiūra, tačiau tai nereiškia, kad galima priversti ar įpareigoti motiną vykti į kitą valstybę, joje atsakovei neturint nei gyvenamosios vietos, nei pajamų ar turto, bei esant tarp ieškovės ir atsakovo įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams. Atsakovės žiniomis, ieškovas (duomenys neskelbtini) yra pateikęs valstybės institucijoms pareiškimą dėl tariamo atsakovės įvykdyto vaiko pagrobimo ir yra gavės vaiko pasą, išduotą (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, nors vai­kas turi Lietuvos valdžios institucijų išduotus dokumentus, taigi, kyla pavojus, kad vaikas gali būti negrąžintas motinai, todėl atsakovė su tokia bendravimo su vaiku tvarka nesutinka. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo noru, jam atvykus į sūnaus D. gyvenamąją vietą, bendrauti su juo neribojant jų bendravimo laiko ir vietos - vaikas lanko (duomenys neskelbtini), yra pripratęs prie tam tikro grafiko, prie pastovios miego vietos, todėl nustatyti tokią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kai. tėvas neapibrėžtą laiką bendrauja su vaiku nežinomoje motinai vietoje, motinai nežinant vaiko gyvenimo sąlygų (maitinimosi, miego, užsiėmimų, žaidimų ir panašiai), reikštų pažeisti vaiko interesus. Be to, tokia bendravimo su vaiku tvarka yra labai neapibrėžta, ir tarp šalių galimai kilus konfliktui, bus neaišku, ar bus įmanoma priverstinai įvykdyti teismo sprendimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismo patvirtinta taikos sutartis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra vykdoma, jų nuomone vaikas yra per mažas vienas su ieškovu vykti į (duomenys neskelbtini), o atsakovei ten gali būti nesaugu, nes ji yra susipykusi su ieškovo tėvais, abejoja ar vaikui būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo ir priežiūros sąlygos, ieškovas prieš ją vartoja smurtą.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone šiuo metu dėl mažo vaiko amžiaus nėra tikslinga leisti ieškovui išsivežti vieną sūnų į (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovo, atsakovės parodymais, institucijos atstovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė ne santuokoje susilaukė sūnaus D. B.-M. gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas gimė (duomenys neskelbtini), vėliau, kartu su motina išvyko gyventi pas ieškovą į (duomenys neskelbtini), tačiau po maždaug 6 mėn. atsakovė su vaiku grįžo gyventi į Lietuvą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1235-889/2015 patvirtino J. F. ir A. B.-M. taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Ieškovas prašo nustatyti papildomą bendravimo su vaiku tvarką leidžiant jį kartą metuose išsivežti iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Šiuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31).

Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Varapnickaitė-Mažylienė v. F. A. Stanys, bylos Nr. 3K-3-223/2003).

Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu šalių vaikui yra tik (duomenys neskelbtini) metai, ieškovą (tėvą) mato tik kelis kartus per metus, kartais bendrauja „skype“ būdu, niekada nėra pasilikęs vienas su tėvu, jo akivaizdoje tėvas yra pavartojęs fizinį smurtą prieš motiną.

Sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia atsakovės, vaiko motinos, su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją bei vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę šiuo klausimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bendravimo su vaiku tvarka jau yra nustatyta. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovė, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nekvestionavo minėtos taikos sutarties. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai, būdami vaiko atstovai pagal įstatymą, privalo rūpintis vaiku, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Viena iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijų yra atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams; atlikdamas su vaiko interesais susijusius veiksmus ir priimdamas sprendimus, skyrius pirmiausia privalo atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1593, 10–11 punktai).

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, be to, vaiko teisių apsaugos institucijai bei šalims nekvestionavus pirmiau nurodytos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas daro išvadą, kad ieškovo bendravimo su sūnumi tik Lietuvos valstybėje nustatymas pakankamas geriausiems vaiko interesams užtikrinti.

Ieškovo argumentai, kad neleidžiant jam išsivežti vaiko į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) apriboja vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais nėra pagrindas tenkinti šį jo reikalavimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo tėvai negalėtų atvykti pasimatyti, aplankyti vaikaičio, jie patys dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesikreipė (CK 3.176 straipsnis).

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Pabrėžtina, kad šioje byloje dėl vaiko amžiaus dar nėra galimybės išklausyti jo nuomonės šiuo klausimu, jis dar nesuprastų ginčo išsprendimo padarinių esmės, negalėtų išsakyti savo tikrųjų norų (CK 3.177 straipsnis).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikui paaugus, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bendravimo su vaiku Lietuvoje

Ieškovas prašo teismo jam atvykus į sūnaus D. B. – M. gyvenamąją vietą, bendrauti su sūnumi neribojant jų bendravimo laiko ir vietos, atsakovei J. F. norint, ji kartu dalyvauja tėvo bendravime su sūnumi. Atsakovė nurodo, kad tokia bendravimo tvarka jau yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis (Sutarties 5 p.). Teismo nuomone, prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra nustatyta, arba virš minėtos taikos sutarties 5 p. nėra pakankamai aiškus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

Šioje byloje esamoje situacijoje, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad bendravimas su tėvu yra epizodinis, tikslinga iki vaikas sulauks 7 m. amžiaus, nustatyti pereinamą laikotarpį, per kurį vaikas su tėvu bendrautų dalyvaujant jo motinai. Per šį laikotarpį tėvas ir sūnus labiau priprastų vienas prie kito, tėvas geriau sužinotų vaiko poreikius ir norus, jo dienos rėžimą, įpročius ir pomėgius.

Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą.

Dėl išlaikymo naudojimo

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko išlaikymui gaunamų lėšų dalį atsakovė būtų panaudojusi savo reikmėms. Ieškovo teikiamas išlaikymo vaikui dydis – 174 Eur yra nedidelis, galintis užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius. Motinai (tėvui) su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir taip tenka didesnė, kasdienė rūpinimosi ir auklėjimo pareiga, todėl ieškovo reikalavimas teikti ataskaitą apie vaiko poreikiams išleistų lėšų panaudojimą yra nepagrįstas.

Dėl draudimo motinai išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų be ieškovo sutikimo

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Taigi atsakovei J. F., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, norint nuolatinai išvykti su vaiku iš Lietuvos, bus reikalingas ieškovo A. B.-M. sutikimas. Nesant tokio ginčo, šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistina dalis advokato pagalbos išlaidų. Kadangi iš esmės patenkintas vienas iš keturių reikalavimų, atsakovei priteistinos ¾ dalys turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovas (tėvas) A. B.-M., atvykęs į sūnaus D. B.-M. gyvenamąją vietą, bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 20 val., dalyvaujant atsakovei J. F. iki sūnui sueis 7 metai, po to – bendrauja su sūnumi neribojant vietos ir laiko.

Ieškinį dalyje dėl draudimo motinai išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų be ieškovo sutikimo palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. B.-M. 900 Eur advokato pagalbos išlaidų J. F..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.