- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- 2-38-294/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06570-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis (pirm.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. P., J. S., H. A.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Nerija Žeknienė, Igoris Manzurovas
dalyvaujant ieškovės A. K. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovei R. P., atsakovų R. P., H. A. atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovei J. S., atsakovės J. S. atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, vertėjai Natalijai Reut,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams J. S., R. P., H. A. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2021-02-17 patikslintu ieškiniu, prašo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021-01-18d. UAB „GEOKSIS“ matininko J. M., parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, (duomenys neskelbtini). Priteisti solidariai iš atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) H. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. S., visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai
Nurodo, kad šalys yra ginčo turto žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovei priklauso 609/1900 ginčo turto dalys, atsakovei J. S. – 475/1900 ir atsakovams R. P. ir H. A. – po 102/475. Ant ginčo žemės sklypo yra įregistruoti pastatai gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė) dėl kurių šalys nuolat nesutardavo. Gyvenamasis namas teismo sprendimu buvo atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šio namo patalpos padalintos šios bylos ieškovei ir visiems trims atsakovams. Atsakovai R. P. ir H. A. pasistatė tvorą, kuria užtvėrė priėjimą iki ieškovės buto (kuris yra gyvenamojo namo viduryje) bei bendro naudojimo privažiavimą ir kiemą, kuriuo iki tvoros pastatymo šalys naudojosi bendrai. Ieškovės užsakymu parengtas UAB „GEOKSIS“ matininko J. M. 2021-01-18 ginčo turto naudojimosi planas, atitinka atsakovės R. P. pageidavimą, kad bendrai naudojamo kiemo dalis bei vienintelis esantis įvažiavimas prie namo, liktų tik jos asmeniškai naudojamoje žemės sklypo dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. 2020-05-28 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad sutinka, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatoma pagal UAB „Geoksis“ 2021-01-18 parengtą žemės sklypo naudojimo tvarką. Planas neprieštarauja jos interesams ir alternatyvios naudojimosi tvarkos pasiūlyti neketina. Mano, jog yra galimybė sudaryti taikos sutartį.
Atsakovai R. P. ir H. A. 2021-03-17 atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka su 2021-02-17 patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Siūlo nustatyti žemės sklypu naudojimo tvarką pagal R. P., H. A. užsakymu 2020-12-18 parengtą žemės klypo naudojimosi tvarka planą, nes ieškovės pateiktas 2001-01-18 žemės sklypo planas pažeidžia atsakovų interesus. Pateikia tris argumentus. 1.) Pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane parengtame 2021-01-18 UAB „Geoksis“ (toliau – „Planas 1“) atstumas tarp taškų 26 ir 27 yra 4,45 m., atsakovų siūlomame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane parengtame 2020-12-18 matininko M. G. (toliau – „Planas 2“) atstumas tarp taškų 25 ir 24 yra 4,76 m. iki esamos tvoreles. Taškas 25 ,,Plane 2“ sutampa su tašku 26 ,,Plane 1“, tačiau ,,Plane 2" skiriamoji riba tęsiasi iki esamo skiriamojo stulpelio, t.y. iki taško 24. 2.) „Plane 1“ atkarpa 28-29 nubrėžta dar labiau bloginant galimybes apeiti atsakovams priklausanti pagalbini ūkinį pastatą iš skiriamosios ribos (atkarpa 28-29) puses. „Plane 2“ ši problema sprendžiama nubrėžiant analogišką skiriamąją ribą (atkarpa 23-22) lygiu atstumu tarp ieškovės šiltnamio ir atsakovų pagalbinio ūkinio pastato. 3.) „Plane 1“ taškais 29, 30, 10, 9, 8 apribota teritorija – šlaitas, kurio faktiškai nenaudoja nei vienos iš ginčo šalių. Be to, ši teritorija ir pagal savo formą pripažintina kaip nefunkcionali praktinio panaudojimo požiūriu. „Plane 2“ ši problema sprendžiama nustatant minėtoje dalyje skiriamąją ribą taškais 22, 21, 20, 15, tokiu būdu suformuojant racionalesnę naudojimosi tvarką. Atsakovai R. P. ir H. A. teigia, kad ginčo dėl tvoros nėra, nes tvorą kiekvienas bendraturtis prižiūri atskirai, dėl kitų statinių taip pat nėra ginčo, nes atsakovai neprieštarauja, kad ieškovė naudotųsi šuliniu, lauko tualetas yra nugriautas, o kiemo aikštelė yra įrengta atskirai prieš kiekvieno bendraturčio įėjimą į gyvenamąjį namą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį 2021-06-04, kuris iš esmės pažodžiui sutampa su ieškovės 2021-02-17 patikslintu ieškiniu. Pakeitė ieškinio dalyką ir prašo nustatyti žemės sklypo, naudojimosi tvarką pagal 2021-06-03 UAB „GEOKSIS“ matininko J. M. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Ieškovė papildomai nurodė, kad jos siūlomas planas sudarys jai galimybės patekti į savo šiltnamį, o atsakovų siūlomas planas apriboja galimybę jai įgyvendinti savo daiktines teises. Nurodė, kad jos užsakymu parengtas 2021-01-18 žemės sklypo naudojimo tvarkos planas buvo padarytas su klaidomis, tačiau klaidos ištaisytos naujame 2021-06-03.
Atsakovai J. S., R. P. ir H. A. nepateikė atsiliepimo į 2021-06-04 patikslintą ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog byla iškelta 2013 metais, buvo tris kartus sustabdyta, nes po bylos iškėlimo buvo iškeltos dar keturios bylos, kurios susijusios su šalių ginču. Ginčas prasidėjo, nes pradiniai atsakovai A. A. ir V. A. (kuriuos šiuo metu procese yra pakeitę jų teisių perėmėjai įpėdiniai) užsitvėrė tvora bendrą pravažiavimą, atsitvėrė žemės sklypo dalį. Tvoros ir vartų egzistavimo aplinkybę 2012 gruodžio 11 dieną nustatė policija. Pastačius tvorą buvo užblokuotas vienintelis pravažiavimas, kuriuo ieškovei buvo galima parsivežti malkų, pas ieškovę atvažiuoti greitajai pagalbai. Dėl šių aplinkybių ieškovė kartu su vyru M. K., kuris šiuo metu miręs, pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo. Pradiniai atsakovai A. A. ir V. A. pareiškė priešieškinį, kuriuo siekė atsidalinti gyvenamąjį namą, bylos buvo išskirtos ir nagrinėjama byla dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo buvo sustabdyta. Ant žemės sklypo stovinčio gyvenamojo namo nuosavybės teisės priklauso bylos šalims, ieškovė gyvena pastato viduryje ir jai reikia patekti į žemės sklypą. Žemės sklypas nuo 1992 m. rugsėjo 9 d. patvirtintu planu paskirstytas trimis dalimis, kuris buvo pridėtas prie susitarimo pirkti žemės sklypą. Pradinis atsakovas V. A. 2015-01-23 po bylos iškėlimo iš valstybės įsigijo papildomą žemės sklypo dalį, dėl to atsirado tikslas parengti naują naudojimo žemės sklypu planą. Planas parengtas atsižvelgiant į pradinio atsakovo įgytą naują žemės sklypo dalį, į teismo sprendimą, kuriuo tarp šalių atidalinta gyvenamojo pastato nuosavybės teisės, į naudojimo tvarką, kurią šalys vadovavosi nuo 1964 metų ir atsižvelgiant į tai, kad šalys turėtų galimybę iš gyvenamojo namo pasiekti žemės sklypą. Ieškovės ir atsakovų siūlomi žemės sklypo naudojimosi planai skiriasi tuo, kad ieškovė siekia išsaugoti galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi nuo 1964 metų, o atsakovai pasiūlytu planu siekia ieškovės prižiūrėtą žemės sklypo dalį (per vidurį einantį ruoželį) perrimti sau ir mainais jai perkeliant naujai iš valstybės įgytą žemės sklypo dalį, kuri niekam nepriklausė, jos niekas neprižiūrėjo, todėl yra apleista ir netinkanti naudojimui. Prieštarauja atsakovų argumentams, kad atsakovams per sklypo vidurį einantis ruoželis reikalingas, jog galėtų prižiūrėti ir esant reikalui remontuoti žemės sklypo viduryje esantį pastatą (plane pažymėtas N, esantis šalia šiltnamio), tačiau šis pastatas veikiausiai bus nugriautas ir jei būtų remontuojamas ieškovė neprieštarautų, jog remontuojant būtų patenkama į jai paskirstą žemės sklypo dalį. Prašo solidariai iš visų trijų atsakovų priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad pakartotinis plano parengimas buvo reikalingas, nes ginčo metu buvo padidintas žemės sklypas, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė kas kart po bylų sustabdymo ir jų pakarotinai neteiks.
Teismo posėdžio metu atsakovų R. P., H. A. atstovė nurodė, jog pastarieji pateikė žemės sklypo naudojimosi planą, kuris skiraisi nuo ieškovės siūlomo plano. Atsakovų R. P., H. A. siūlomame plane tarp 23 ir 24 taško yra 3,28 metro atstumas ieškovės siūlomame plane tarp taškų 28 ir 27 yra 2,84 metro. Ieškovės pasiūlytas planas nesudaro galimybės atsakovams pasiekti nekilnojamo turto registre užregistruoto ūkio paskirties pastato iš visų keturių pusių, o atsakovų siūlomas planas nustato maždaug 40 centimetrų ruoželį tarp pastato ir ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies. Ieškovės siūlomame plane taškais 29, 30, 11, 10, 9, 8 apribota teritorija yra šlaitas, kuris nenaudojamas nė vienos iš šalių, o atsakovų siūlomu planu šios dalies valdymas padalinamas tarp šalių. Ginčų dėl kitų statinių nėra, taip pat ir dėl įvažiavimo, nes pagal abu planus tiek ieškovė, tiek atsakovė turi privažiavimą į gyvenamąjį namą.
Ieškovės atstovė ginčijo atsakovų R. P., H. A. atstovės argumentus, dėl maždaug 40 centimetrų ilgio ruoželio einančio per žemės sklypo vidurį. Nurodo, kad remiantis atsakovų siūlomu planu, nors ir atsakovai galėtų iš visų keturių pusių prieiti prie savo ūkinės paskirties pastato (plane pažymėtas N, esantis šalia šiltnamio), tačiau įėjimas į pastatą yra iš kitos pusės, nei jų prašomas nustatyti ruoželis, taip pat tas ruoželis būtinas ieškovei norint patekti į šiltnamį. Atsakovai patys tvora apribojo galimybę sau prieiti prie savo paties ūkinio pastato pusės, kuri ribojasi su ieškovės valdoma žemės sklypo dalimi. Ieškovės atstovė taip pat nurodo, kad atsakovų plane nėra nustatytas 40 centimetrų ruoželis, tačiau užimamas didesnis plotas, kuris visą laiką buvo naudojamas, prižiūrėtas, sutvarkymas ieškovės, dėl to būtų nesąžininga ieškovei siūlyti naudotis apleistu šlaitu. Atsakovė planas pilnai neišsprendžia ginčo, kadangi nepasisakoma dėl tvarkos tarp atsakovės A. A. ir ieškovės.
Atsakovų R. P., H. A. atstovė atsikirto, jog šiltnamis nėra nekilnojamas turtas, tai nėra pastatas, neturi pamatų, jį galima perkelti ar pakeisti durų atsidarymo pusę, o atsakovų ūkinio pastato remontas būtų neįmanomas, neturint galimybės prieiti prie pastato visų keturių sienų.
Atsiliepimas
Atsakovės A. A. atstovas nurodė, kad pastaroji neteikia alternatyvaus naudojimosi žemės sklypo tvarkos plano, tačiau jai priimtinesnis yra ieškovės siūlomas planas negu atsakovų R. P., H. A. siūlomas planas, kadangi atsakovų siūlomas planas išsprendžia dėl dalių, kuriomis naudosis atskirai ieškovė ir atsakovė A. A.. Ginčas vyksta ilgą laiką, galutinai nebūtų išspręstas patvirtinimus atsakovų R. P., H. A. siūlomą planą. Reikia atsižvelgti į naudojimosi žemės sklypu tvarką nuo 1964 metų, kuri atitinka ieškovės siūlomą planą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė baigiamosios kalbos metu prašė bylinėjimosi išlaidas išieškoti tik iš R. P., H. A., kadangi atsakovė J. S. neprieštaravo ieškovės siūlomam planui.
Atsakovės A. A. atstovas baigiamosios kalbos metu prašė bylinėjimosi išlaidų neišieškoti iš pastarosios, kadangi ji byloje nebuvo teikusi alternatyvios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, sutiko su ieškovės pasiūlytu planu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovei A. K., atsakovams J. S., R. P., H. A. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantis ant šio žemės sklypo. Ieškovei priklauso žemės sklypo 609/1900 dalys, atsakovei J. S. – 475/1900, atsakovams R. P., H. A. – po 102/475. Ieškovei ir atsakovei priklauso po 1/4 gyvenamojo namo. Atsakovams R. P., H. A. lygiom dalim priklauso du ūkiniai pastatai, esantys ant to paties žemės sklypo. Atsakovai R. P., H. A. yra pradinių atsakovų A. A. ir V. A. teisių perėmėjai, kurie paveldėjo ginčo turtą. Ieškovė A. K. paveldėjo bendraieškovio M. K. turtą ir yra jo teisių perėmėja. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, kadangi žemės sklypo dalis, kuria naudojosi ieškovė buvo tvora aptverta pradinių atsakovų A. A. ir V. A..
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
Ieškovė A. K. ir atsakovai R. P., H. A. ginčo išsprendimui pasiūlė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame pateikta topografinė nuotrauka, kurioje taškais ir linijomis apibrėžta žemės sklypo dalys, kuriomis byloje dalyvaujantys asmenys turėtų teisę naudotis. Atsakovė J. S. nepateikė alternatyvios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau teigia, kad jai priimtinesnė ieškovės siūloma tvarka, kadangi išsprendžia klausimą ir dėl naudojimosi jai priklausiančią žemės sklypo dalimi, o atsakovų R. P., H. A. siūloma tvarka nesprendžia šio klausimo. Teismas nepažeisdamas rungimosi principo, turi išspręsti ginčą nustatydamas bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal kurios nors iš šalių pateiktą tvarkos planą, argumentus ir įrodymus.
Atkreiptinas dėmesys, jog ginčas kilo, nes pradiniai atsakovai tvora užtvėrė ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį, t. y. tarp šalių jau egzistavo naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą, kadangi susiklosčiusi tvarka buvo pakeista pradiniams atsakovams tvora užtvėrus žemės sklypo dalį, kurią naudojo ieškovė. Bylos medžiagoje yra pateikta 1992-09-16 pareiškimas dėl žemės sklypo išpirkimo ir jo priedas (1 t. b. l. 21-22), jame pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš kurios galima matyti, jog per žemės sklypo vidurį buvo tiesi linija skirianti ieškovės ir pradinių atsakovių naudojamas žemės sklypo dalis. Ieškinį nors ir pateikė ieškovė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nusistovėjusią tvarką užtveriant tvorą ėmė keisti pradiniai atsakovai, nes pastatė tvorą.
Atsakovai R. P., H. A. atsiliepime į ieškinį nurodė tris argumentus. Vienas iš jų buvo, jog pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane parengtame 2021-01-18 UAB „Geoksis“ (toliau – „Planas 1“) atstumas tarp taškų 26 ir 27 yra 4,45 m., atsakovų siūlomame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane parengtame 2020-12-18 matininko M. G. (toliau – „Planas 2“) atstumas tarp taškų 25 ir 24 yra 4,76 m. iki esamos tvoreles. Taškas 25 ,,Plane 2“ sutampa su tašku 26 ,,Plane 1“, tačiau ,,Plane 2“ skiriamoji riba tęsiasi iki esamo skiriamojo stulpelio, t.y. iki taško 24. Pažymėtina, jog ieškovė prie paskutinio patikslinto ieškinio pateikė pakoreguotą planą. Atsakovų siūlomame plane nurodyti taškai 26 ir 27 yra 4,76 m. ir šie taškai patikslintame ieškovės plane sutampa.
Kiti du argumentai atsakovų R. P., H. A. buvo dėl per vidurį einančios linijos ir taškų apibrėžiančių šlaitą taip pat atmestini. Teismas atmeta atsakovų argumentus, jog ieškovės siūlomas planas pažeidžia atsakovų interesus, kadangi jie negalės prieiti prie žemės sklypo viduryje esančio ūkinio pastato iš visų pusių ir jiems reikalingas bent 40 centimetrų ruoželis, esantis iš ūkinio pastato sienos pusės, kuri ribojasi su ieškovės naudojama žemės sklypo puse. Teismo vertinimu tai yra atsakovų gynybinė pozicija, nes atsakovai patys yra tvora užsitvėrę galimybę prieiti prie pastato sienos, kuri ribojasi su ieškovės naudojama žemės sklypo dalimi. Aplinkybė, jog šiltnamis nėra statinys ir gali būti perkeltas taip pat nėra pagrįstas argumentas. Kaip buvo minėta pirmiau, remiantis teismų praktika, esant nusistovėjusiai tvarkai kaip sodų, daržų, želdinių vietai, ji neturėtų būti keičiama, nebent asmuo, kuris nori keisti nusistovėjusią tvarką (perkelti šiltnamį) tūrėtų tokį poreikį pagrįsti. Pažymėtina dar ir tai, jog atsakovų siūlomame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane taškais 22, 21, 20 užimamas žemės sklypo plotas, kurį iki šiol prižiūrėjo ieškovė. Toks išlinkimas nukrypsta nuo 1992-09-16 naudojimosi žemės sklypu plano, tai nėra tik 40 centimetrų ilgio ruoželis, tačiau užimamas didesnis žemės plotas, kuris visą laiką buvo naudojamas, prižiūrėtas, sutvarkytas ieškovės, dėl to būtų nesąžininga ieškovei siūlyti pradėti naudotis apleistu šlaitu.
Teismo vertinimu, ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka geriau išsaugo nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, geriau suderina byloje nustatytus šalių poreikius. Nėra svarių argumentų, dėl kurių ieškovei reikėtų apsunkinti galimybę naudotis šiltnamiu ar kodėl jai reikėtų pradėti naudotis apleistu šlaitu, dėl to ieškinys tenkintinas ir nustatytina žemės sklypo naudojimosi tvarka pasiūlyta ieškovės, kurią parengė matininkas J. M. 2021-06-03.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 100 litų (28,96 Eur) žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą 2750 litų, už atstovima teisme 750 litų (2 t. b. l. 101), 3500 litų yra 1013,67 Eur, už patikslinto ieškinio rengimą ir atstovavimą teisme 500 Eur (5 t. b. l. 77), už patikslinto ieškinio rengimą 200 Eur (5 t. b. l. 87). Ieškovė taip pat patyrė išlaidas už naudojimosi žeme sklypu plano parengimą 300 Eur (4 t. b. l. 16-18). Ieškovė nepateikė kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nenurodė kokią sumą prašo priteisti ir posėdžio metu nurodė, kad prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netikslins.
Byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta J. R., tačiau ji buvo pakeista jos teisių perėmėja J. S. (1 t. b. l. 178). J. S. procesinė padėtis pakeista į atsakovę ieškovei pareiškus 2018-10-16 patikslintą ieškinį (4 t. b. l. 102), tačiau J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui (4 t. b. l. 120). J. S. neteikė alternatyvios žemės sklypo naudojimosi tvarka ir ieškinio neginčijo, dėl to ieškovės naudai iš atsakovės J. S. bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistinos.
Patenkinus ieškinį atsakovams R. P., H. A. jų patirtos 2731,58 Eur bylinėjimosi išlaidos (5 t. b. l. 107) nepriteistinos. Ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už atsakovų prašomą priteisti sumą, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), dėl to ieškovės naudai iš atsakovų R. P., H. A. lygiomis dalimis priteistinas 2042,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Valstybė patyrė 6,12 litų (1,77 Eur) ir 100,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios 102,62 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų R. P., H. A. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2021-06-03 UAB „GEOKSIS“ matininko J. M., parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (duomenys neskelbtini).
Lygiomis dalimis priteisti ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) H. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 2042,63 EUR (dviejų tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų ir 63 centų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1021,32 EUR.
Lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) H. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 102,62 EUR pašto išlaidų, t. y. po 51,31 EUR. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.