Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8296-994/2022 pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės N. Š. – S. veiksmų. Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, išieškotoja Valstybinė teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės N. Š. – S. veiksmų, kuriuo jis prašė panaikinti antstolės 2022 m. sausio 20 d. pritaikytą areštą arba turto arešto dalį skolininko žemės sklypui su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo.

16. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

17. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 421 165,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš trijų solidarių skolininkų, tame tarpe ir skolininko A. T., išieškotojos Valstybinės teritorinės muitinės naudai. Vykdymo eigoje antstolė nustačiusi, kad išieškojimui nepakanka skolininko turto, taip pat, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su L. T., 2021 m. sausio 20 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 10 nekilnojamo turto vienetų, kurių bendra vertė siekia – 1 202 063,00 Eur. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau antstolė N. Š. – S. 2022 m. vasario 17 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės N. Š. – S. veiksmų atmetė, nurodydamas, kad nors areštuoto turto vertė viršija beveik tris kartus išieškotiną sumą 438 976,19 Eur, tačiau skolininko areštuoto nekilnojamojo turto verčių suma pati savaime dar neleidžia spręsti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas įvertino tai, kad išieškojimas yra nukreiptas tik į pareiškėją, kuriam neturint asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo turto dalį, įeinančią į bendrą turtą su sutuoktine. Teismas pažymėjo, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis, kas reiškia, jog areštuoto turto vertė gerokai viršys vykdymo procese išieškotinos sumos dydį. Konstatavo, kad turto areštas, apimantis nekilnojamąjį turtą ir gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo proporcingas ir neperteklinis, būtinas išieškotojo reikalavimų veiksmingam ir realiam patenkinimui. Teismas sutiko su antstolės pozicija, kad tik nustačius skolininkui priklausančią turto dalį, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.

20. Apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog arešto mastas beveik tris kartus viršija išieškomą sumą, antstolė savo veiksmais neproporcingai apribojo skolininko nuosavybės teises, neišlaikė teisingos pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų bei pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalį ir 677 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad antstolė turėjo teisę areštuoti skolininko santuokoje įgytą turtą, tačiau tik tokios vertės, kokia yra apytikriai lygi išieškomai sumai, taip pat, nors areštuotas turtas valdomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau šiuo atveju taikoma lygių dalių prezumpcija ir areštuoto turto vertė, net ir nustačius skolininko dalį, bus iš esmės didesnė nei išieškoma suma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai.

21. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šioje vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

22. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad apelianto įsiskolinimas sudaro 438 976,19 Eur. Antstolė 2021 m. sausio 20 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 10 nekilnojamo turto vienetų, kurių bendra vertė siekia – 1 202 063,00 Eur. Antstolė nurodė, kad buvo areštuotas turtas, kuris skolininkui bendrosios jungtinės santuokinių nuosavybės teise priklauso su sutuoktine L. T., o esant tokioms aplinkybės antstolė areštavo bendrą turtą bei ketino siūlyti skolininkui pateikti sutikimą dėl turto pasidalijimo bendru sutikimu. Taip pat pažymėjo, kad turtas įvertintas vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo rinkos kainomis, o ekspertizė areštuotam turtui įvertinti neskirta iki nebus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas).

24. Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau.

25. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, kas reiškia, jog iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis, o tokiu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jau pats teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kad areštuoto turto vertė gerokai viršys vykdymo procese išieškotinos sumos dydį.

26. Pažymėtina, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti visą turtą, antstolei neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkui, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta. Kadangi skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje iki šiol nėra nustatyta, išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo turto dalį, įeinančią į bendrą turtą, kuris, pagal bylos duomenis, asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, todėl pagrindo teigti, jog antstolė savo veiksmais neproporcingai apribojo skolininko nuosavybės teises, neišlaikė teisingos pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų, pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalį ir 677 straipsnio 2 dalį, areštavo turto daugiau, nei būtina skolai padengti bei pripažinti antstolės atliktus veiksmus neteisėtais nėra.

27. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė 2021 m. sausio 20 d. Turto arešto aktu areštuodama visą skolininko turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nebuvo pažeista CPK 675 straipsnio 2 dalies taisyklė, nes, esminė aplinkybė, turinti reikšmės vertinant, ar buvo pažeistas šios normos reikalavimas, yra ta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į skolininką, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, todėl buvo būtina nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, įeinančią į bendrą turtą, o jos nesant nustatytos – į visą sutuoktinių turtą.

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. T. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.