Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamiesiems M. M., jo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei, N. K., jo gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,

nukentėjusiesiems R. Š., T. A., L. A., jų atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2024 m. birželio 21 d., apie 2 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), o taip pat kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB–0112, patikros sertifikato Nr. 2068339, 3 val. 15 min. jam nustatytas 1,75 promilės girtumas, o 3 val. 32 min. nustatytas 1,62 promilės girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to jis, 2024 m. birželio 21 d., apie 2 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), o taip pat kelyje (duomenys neskelbtini), t. y. viešose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. K. ir M. B., kuris tuo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia persekiojo ir savo vairuojamu automobiliu "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelis kartus tyčia trenkėsi į L. A. vairuojamą, R. Š. priklausančią transporto priemonę "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau šią transporto priemonę jam savo vairuojamu automobiliu kelyje užblokavus, dėl ko L. A. buvo priverstas sustoti, jis, kartu su N. K. ir M. B., bendrais veiksmais, tyčia daužydami rankomis ir kojomis minėtą transporto priemonę "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino jos kairės pusės duris, galinį buferį, galinį dangtį, galinio stiklo tarpines (2 vnt.), galines dešinę ir kairę šonines, kairio ir dešinio šoninių stiklų juostas (2 vnt.), stogą, variklio gaubtą, priekinio stiklo tarpines (2 vnt.), variklio galinį kronšteiną, dešinės pusės veidrodį, tvirtinimo fiksatorius (2 vnt.), distancinius tarpiklius (4 vnt.), kairio ir dešinio šoninių stiklų kronšteinus (4 vnt.), priekinio stiklo apkabą, priekinio stiklo tvirtinimą, variklio priekines kairę ir dešinę pagalves, priekinio stiklo juostą, radiatoriaus groteles, galinius kairės ir dešinės pusės parkavimo sistemos daviklius (2 vnt.), kairįjį ir dešinįjį posparnius, priekinį buferį, kairįjį ir dešinįjį žibintus, stogo apdailą, galinį stiklą, kairįjį ir dešinįjį šoninius stiklus, dešiniųjų durelių apdailą, priekinį kairės pusės sparną, priekinį dešinės pusės sparną, nuplėšė salone esančio garsiakalbio (kolonėlės) dangtelį, tokiu būdu padarant nukentėjusiajai R. Š. bendrą 5951,07 eurų turtinę žalą, o taip pat automobilio niokojimo metu bandė naudojant fizinę prievartą iš automobilio ištempti keleivį T. A. ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

N. K. 2024 m. birželio 21 d., apie 2 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), o taip pat kelyje (duomenys neskelbtini), t. y. viešose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M. ir M. B., kuris tuo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia persekiojo ir M. M. savo vairuojamu automobiliu "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelis kartus tyčia atsitrenkus į L. A. vairuojamą, R. Š. priklausančią transporto priemonę "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau šią transporto priemonę M. M. savo vairuojamu automobiliu kelyje užblokavus, dėl ko L. A. buvo priverstas sustoti, jis, kartu su M. M. ir M. B., bendrais veiksmais, tyčia daužydami rankomis ir kojomis minėtą transporto priemonę "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino jos kairės pusės duris, galinį buferį, galinį dangtį, galinio stiklo tarpines (2 vnt.), galines dešinę ir kairę šonines, kairio ir dešinio šoninių stiklų juostas (2 vnt.), stogą, variklio gaubtą, priekinio stiklo tarpines (2 vnt.), variklio galinį kronšteiną, dešinės pusės veidrodį, tvirtinimo fiksatorius (2 vnt.), distancinius tarpiklius (4 vnt.), kairio ir dešinio šoninių stiklų kronšteinus (4 vnt.), priekinio stiklo apkabą, priekinio stiklo tvirtinimą, variklio priekines kairę ir dešinę pagalves, priekinio stiklo juostą, radiatoriaus groteles, galinius kairės ir dešinės pusės parkavimo sistemos daviklius (2 vnt.), kairįjį ir dešinįjį posparnius, priekinį buferį, kairįjį ir dešinįjį žibintus, stogo apdailą, galinį stiklą, kairįjį ir dešinįjį šoninius stiklus, dešiniųjų durelių apdailą, priekinį kairės pusės sparną, priekinį dešinės pusės sparną, nuplėšė salone esančio garsiakalbio (kolonėlės) dangtelį, tokiu būdu padarant nukentėjusiajai R. Š. bendrą 5951,07 eurų turtinę žalą, o taip pat automobilio niokojimo metu bandė naudojant fizinę prievartą iš automobilio ištempti keleivį T. A. ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis M. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltę prisipažino iš dalies, nepripažino vairavęs automobilį. Teismo posėdžio metu atsisakė duoti paaiškinimus.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu buvo apgadintas automobilis "Aixam", tačiau neprisipažino kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam. Kas vairavo jam priklausantį automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo persekiojamas minėtas automobilis "Aixam", jis nurodyti negali, nes buvo labai girtas ir neprisimena. Po persekiojimo sustabdžius automobilį "Aixam", kuriame sėdėjo trys jaunuoliai, jis buvo užšokęs ant šio automobilio variklio dangčio, todėl galėjo apgadinti variklio dangtį ir priekinį stiklą, galimai ir automobilio priekį. Jis negali nurodyti ką tuo metu automobiliui "Aixam" darė kartu su juo buvę N. K., T. K. ir M. B., nes nematė, todėl negali teigti, kad tą automobilį jie daužė visi keturi. Jis matė, kad prie automobilio "Aixam" pribėgęs N. K. atidarė dureles ir bandė ištraukti keleivio pusėje sėdėjusį jaunuolį. Viso šio įvykio iniciatoriumi buvo nepilnametis M. B., o jis pats tik dėl savo girtumo sutiko tame konflikte dalyvauti, todėl nei M. B., nei kito kartu su juo buvusio nepilnamečio T. K. jis į nusikaltimo padarymą neįtraukė ir jų neskatino to nusikaltimo daryti. Dėl buvusio girtumo jis tiksliai neprisimena to vakaro įvykių. Jei būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Padarytą žalą planuoja atlyginti (2 t., b. l. 198-199).

Kaltinamasis N. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltę prisipažino visiškai, labai gailisi, kad taip pasielgė, žadėjo, kad taip ateityje nepasikartos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka kas yra kaltinime surašyta. Paaiškino, kad buvo neblaivus, emocijos užvaldė ir taip gavosi. Nukentėjusiųjų nepažinojo. Automobilį vairavo M. M., kartu automobilyje buvo M. B. ir T. K.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o M. B. ir T. K. sėdėjo gale. Savo veiksmus vertina blogai, tam įtakos turėjo alkoholis, blaivus nebūtų taip padaręs. Nurodė, kad automobilį daužė dviese: jis ir M.. Neprisimena, kad B. būtų daužęs. Buvo ir T. K.. Iš M. B. sužinojo, kad ten yra tas automobilis, parašė SMS. Ne jam parašė, jam parodė tik foto. Nežino kas atsiuntė foto, kad jie yra (duomenys neskelbtini) kaime. M. M. sugalvojo, kad reikia vytis tą automobilį. Su nukentėjusiaisiais niekada neturėjęs konfliktų. M. B. yra jo brolio draugas. Viskas vyko 2024 m. birželio 21 d., atsimena, nes neseniai skaitė dokumentus. Paros laikas buvo naktį po 24 val. Tą dieną buvo pas M. M. namuose, su M. vartojo alkoholinius gėrimus. Kada atsirado B. neprisimena. Neprisimena kas pasakė, kad reikia važiuoti. Jis nevairavo. Alkoholinius gėrimus gėrė dviese, jie buvo stiprūs. Gėrė vienodai. Buvo apgirtęs, bet aplinkybes prisimena. Dar atėjo jo brolis T. K., M. B. ir T. K. alkoholio nevartojo. Patikino, kad jis tikrai nevairavo. Automobilis VW Passat M. M., vairavo M. M., vairuotojo pažymėjimo neturi. Tą vakarą policija jų nesustabdė. Kaip įvykis pasibaigė neprisimena.

Prašo perduoti jį pagal laidavimą broliui. Jis anksčiau neteistas, dirba, stato namus. Atlyginęs nukentėjusiajai R. Š. 550 eurų. Kiek teismas priteis, tiek ir atlygins. Žalą atlyginti padėjo šeima ir pats užsidirba. Jie šeimoje devyni vaikai. Su M. M. pažįstami nuo mažens. Nuo to įvykio su M. nebendrauja.

Nukentėjusioji R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjo jos vaikai, patyrė didelį išgąstį. Taip pat nukentėjo jos automobilis. Paaiškino, kad tą dieną jos sūnūs išvažiavo pasivažinėti po Raseinius. Jiems paskambino klasiokas P. Š. ir paprašė, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą apžiūrėti transporto priemonės. Kai jie visi nuvažiavo ir sustojo, tada prie automobilio prišoko du asmenys ir bandė užšokti ant jų automobilio. Jie pradėjo tada važiuoti link namų ir juos pradėjo vytis automobilis VW Passat, taranavo smūgiais jos sūnaus vairuojamą automobilį. Po to, kai sustojo, bandė jos sūnų T. A. ištemti iš automobilio. Po to sūnus skambino policijos pareigūnams. Po užpuolimo pavyko sūnums pasislėpti sodyboje ir po to privažiavo policijos pareigūnai. Viskas vyko apie 2 val. nakties. Automobilio neremontavo, jis apgadintas. Remontas kainuotų, tačiau šioje byloje neprašo priteisti. Nei vienas kaltinamasis neatsiprašė. N. K. atlygino 550 eurus žalos. Paaiškino, kad mašina suniokota visiškai. Kreipėsi į nepriklausomą ekspertą ir jis automobilį įvertino 8 000-10 000 eurų. Paaiškino, kad prieš tai mokykloje M. B. jos sūnums grasino susidorojimu. Mano, kad šie vaikinai įtraukti B. į nusikalstamą veiką. Įrodymai foto nuotraukos ir rašomos SMS, kviečiama į miškelį prie mokyklos, bus susidorota. Dar naudojosi automobiliu, atstatė ratų būklę. Automobilis įsigytas prieš tris metus, mokėjo 6 500 eurų. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Ieškinį reikš civiline tvarka.

Nukentėjusysis T. A. teismo posėdžio metu parodė, kad persekiojo jį su broliu, nukentėjo. Padaryta jam moralinė žala ir sugadintas automobilis. Tą dieną su broliu tvarkė automobilį ir išvažiavo po miestą pasivažinėti. Jam paskambino klasiokas P. Š., kuris paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie ten esančios aikštelės, kur buvo jo motociklas paimtas dėl to, kad vairavo neturėdamas teisių. Su P. ir broliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur susirado aikštelę. Jis su L. liko automobilyje, o P. nuėjo į aikštelę, ten nusifotografavo savo motociklą ir į programėlę "Snapchat" nusiuntė buvimo vietos nuorodą. Grįžus P. jie važiavo link Raseinių ir ant kelio pamatė du asmenis, prie jų atėjo dar vienas. Jiems privažiavus, chalatu vilkintis jaunuolis bandė užšokti ant jų automobilio, tačiau L. pasuko į kairę ir jo išvengė. Nuvažiavus apie pusę kilometro pamatė, kad iš paskos dideliu greičiu atvažiuoja automobilis "VW Passat", kuris juos pralenkė ir bandė blokuoti kelią. Ties upeliu (duomenys neskelbtini) automobilis visiškai užblokavo kelią, todėl jie apsisuko ir važiavo atgal. "VW Passat" pasivijo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, jį vairavo jaunuolis, vilkėjęs chalatą. Šalia jo sėdėjo N. K., o už vairuotojo M. B.. Pasivijęs "VW Passat" trenkėsi į jų automobilio galą, po to stūmė jų automobilį iš šono. L. bandant apsisukti, pasato vairuotojas visiškai užblokavo kelią. L. sustojus, iš "VW Passat" išlipo vaikinas su chalatu, kuris užšoko ant jų automobilio dangčio ir ranka bandė išdaužti stiklą. M. B. daužė automobilio vairuotojo pusę, o keleivio dureles atsidarė N., kuris bandė jį ištraukti iš automobilio. Kadangi buvo prisisegęs saugos diržu, N. jo neištempė. L. ėmus važiuoti, jį paleido. Tuo metu vaikinas su chalatu buvo ant jų automobilio variklio dangčio, kurį laiką įsikibęs laikėsi, tačiau nukrito. Kokios spalvos buvo chalatas neatsimena. Brolis važiavo už vairo, o jis sėdėjo šalia priekyje keleivio sėdynėje. Jie nuvažiavo link Raseinių iki sodybos ir pasislėpė, po to atvažiavo policijos pareigūnai. P. Š. skambino B. ir sakė - ,,B. baik, atvažiuoja policija“. Su automobiliu važiavo M. M.. Mano, kad M. B. iš pavydo taip elgėsi. Jie motociklus turi, todėl pavydi. Dar mokykloje sakė, kad juos reikia sumušti, jau ankščiau Gimnazijos kieme buvo konfliktas su B.. Po įvykio B. bandė susisiekti su juo per draugus ir liepė sakyti, kad šis nieko nedarė ir, kad ten jo visai nebuvo. Jis buvo labai išsigandęs tuo metu. Civilinį ieškinį reikš vėliau. Mokosi 11 klasėje, o B. 10 klasėje.

Nukentėjusysis L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo labai išsigandęs, galvojo, kad mirs. Brolį tempė iš mašinos, jų buvo daugiau, o jie dviese. Vairavo jis automobilį, o brolis sėdėjo šalia. Važiuojant broliui T. paskambino P. Š. ir prašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą kur aikštelėje buvo laikomas policijos už nusižengimus iš P. paimtas motociklas. Jie su P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis su T. liko automobilyje, P. nuėjo prie aikštelės, nufotografavo savo motociklą, o nuotrauką bei vietos nuorodą įkėlė į "Snapchat" programėlę. Kai jau važiavo į Raseinius, ties (duomenys neskelbtini) kaime esančia parduotuve, pamatė ant kelio stovinčius du asmenis, vienas iš kurių buvo su šviesiai rudos spalvos chalatu. Dar vienas jaunuolis lipo į kalną nuo pavėsinės, kuri yra pakalnėje šalia kelio. Jiems priartėjus vaikinas su chalatu bandė užšokti ant jų automobilio, tačiau jis pasuko į kairę ir užšokimo išvengė. Pavažiavus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo maždaug apie pusę kilometro, iš paskos dideliu greičiu atvažiavo automobilis "VW Passat", kuris juos pralenkė ir bandė blokuoti kelią. Kelią blokuojantį automobilį jam pavyko prasukti gal 3 ar 4 kartus. Po to, ties upeliu (duomenys neskelbtini), "VW Passat" pralenkė ir visiškai užblokavo kelią. Kai pamatė automobiliu užtvertą kelią, apsisuko ir važiavo link (duomenys neskelbtini) "VW Passat" juos pasivijo. Už automobilio vairo sėdėjo jaunuolis su chalatu. Už jo ant galinės sėdynės sėdėjo M. B.. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš paskos važiavęs "VW Passat" trenkėsi į jų automobilio galą. Po smūgio jis pasuko dešiniau, o "pasatas" prisigretino ir savo priekine dalimi įsirėmė į jo vairuojamo automobilio šoną. Jam visiškai užblokavus kelią, iš "pasato" išlipo jaunuolis su chalatu, kuris atbėgo prie jų automobilio iš priekio. M. B. spardė automobilio kairę pusę, o dar du vaikinai bandė ištempti T. iš automobilio, tačiau šis buvo prisisegęs saugos diržą. Jis tada pradėjo važiuoti iš tos vietos. Visi jaunuoliai spardė automobilį, tik jaunuolis su chalatu užšoko ant jų automobilio variklio dangčio ir kumščiu bandė išdaužti automobilio stiklą, o už ,,Pasato“ automobilio vairo tuo metu važiavo N.. Pavažiavus apie 100 metrų, jis nuo automobilio nukrito ir jie nuvažiavo, pasislėpė sodyboj. P. Š. tada pabėgo laukais. Jie susitiko su policijos pareigūnais. Nuvažiavus su pareigūnais, jų automobilį rado užrakintą, o anie visi buvo išsilakstę laukais. Paaiškino, kad policijos pareigūnams skambino jo brolis T.. Padaryta moralinė žala, sugadintas automobilis, sapnuojasi naktimis, negalėjo miegoti, patyrė didžiulį išgąstį. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) kaimą visada blogi prisiminimai. Niokojant automobilį ar turėjo įrankių, nematė. B. paskambinęs sakė, kad turi ,,kastetų“, bet jis jų nematė. Su M. B. neturi reikalų, nebendrauja. Ieškinius reikš civilinėje byloje.

Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jam beveik niekas nėra žinoma. Buvo pas M. M. sesę, išėjo lauk važiuoti namo ir kieme buvo M. M.. Kartu su juo važiavo į Raseinius ir sutiko policiją. M. M. buvo su chalatu, neblaivus. Jis buvo blaivus. Stovėjo prie mašinos, jo mašina pravažiavo keliu. Kas vairavo mašiną nematė, buvo naktis. Jie išvažiavo link Raseinių pusės, po 2 km sutiko policiją. Jie kartu su M. M. išvažiavo, jis sėdėjo jo mašinoje. Vairavo savo mašiną. Nuvažiavo netoli nuo kaimo ir sutiko policiją, jie apsisuko ir juos sustabdė policija. Policija stovėjo ir M. M. mašina stovėjo, jie sustojo. Policija kalbėjo su M. M.. Jo mašina buvo palikta užrakinta. M. M. užsidarė policija į mašiną. Tokie parodymai buvo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu. Papasakojo viską kaip buvo. M. M. buvo girtas, su chalatu. Gėrė namuose, nes jis buvo namuose su jo sese ir girdėjo, kad kažkas važinėjo lauke, bet jis niekur nėjo. Iš veido matėsi, kad M. M. išgėręs. Stotelėje buvo mažas raudonos spalvos automobilis. Sugadinimų nepastebėjo. Laukė kol M. M. paleis policija, o kai jį paleido nuvažiavo namo.

Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jie su broliais A. važiavo naktį pasivažinėti, išbėgo žmogus ant kelio. Važiavo link Raseinių, link jų važiavo labai dideliu greičiu VW Passat, pradėjo važiuoti arti mašinos galo, jie apsisuko du ar tris kartus, buvo išlipę iš mašinos, spardė A. mašiną. L. A. šaukė, kad važiuok, važiuok. M. M. su chalatu buvo užšokęs ant automobilio kapoto, užlipęs ant kapoto važiavo apie pusę kilometro, tada nukrito prie savo namų. Jie nuvažiavo, išsikvietė policiją. Jis pasiskambino draugui ir jį pasiėmė draugas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) kaime, apie 3 val. ryto. Važiavo, nes norėjo pažiūrėti jo konfiskuotą motociklą, kuris buvo saugojimo aikštelėje. Dienos metu buvo užsiėmęs kitomis veiklomis. Negali pasakyti iš kur M. M. sužinojo, kad jie (duomenys neskelbtini) kaime. Gal išgirdo mašinos garsą. Nuėjo prie aikštelės tvoros, nusifotografavo motociklą, nes turėjo vilčių jį atgauti, tada sėdo į mašiną važiuoti į Raseinius ir iššoko žmogus ant kelio. Nuotrauką patalpino „snapchat“ programėlėje, nufotografavo ir tiesiog ją įkėlė. Neturėjo kaltinamųjų „snapchat“ programėlėje. Tuo metu su M. B. susirašinėjo, po įvykio nesusirašinėjo. Pamatė, kad išlipo iš mašinos, kai pradėjo gaudyti juos, tada jam paskambino ir paklausė, - ką jūs darot. Norėjo pasakyti, kad nustotų. Manė jis suprato, jog jis toje mašinoje, jeigu paskambino. Pasakė, kad šito gale netrankykite. Paėmė kitas žmogus telefoną pradėjo šaukti, kad sustokite arba nustumsime į griovį. Mano, kad broliai A. girdėjo, nes jis sėdėjo už jų gale. Jis pasakė, kas vejasi su VW Passat. Nežino kas vairavo, nelabai atsimena. M. M. trankė mašiną, jis išlipo iš VW Passat su chalatu. Nežino kieno ta mašina, nežino kas vairavo, jam atrodo žmogus su chalatu išlipo iš vairuotojo sėdynės. VW Passat buvo pralenkęs juos, jis sėdėjo mašinos bagažinėje. Neįžiūrėjo kas vairavo, važiavo dideliu greičiu. Daužė mašiną, atidarė dureles kur sėdėjo T. A., bandė ištempti iš mašinos, išlupo kolonėlę, daužė, spardė visą mašiną. Jis sėdėjo bagažinėje. Kiek atsimena, buvo M. B.. Jis sakė baigt daužyti mašiną, neklausė jo. Nematė kas atidarė dureles, visi išlipo vienu metu iš mašinos. Ant kapoto buvo žmogus, pradėjo važiuoti ir tuo metu, metė į jų mašiną M. B. telefoną, nes girdėjo kaip atsitrenkė. Važiavo ir M. M. nukrito nuo kapoto. Tuo metu kalbėjo su M. B. telefonu ir girdėjo kaip vėjas švilpė, kai numetė telefoną. L. A. vairavo automobilį. Buvo išsigandęs, kad kas nors atitiks, kad nesužalotų jų. Pavyko atsiplėšti, kai važiavo link Raseinių. M. M. nukrito nuo kapoto ir tiesiog jie nuvažiavo link Raseinių, užsuko į nepažįstamo žmogaus kiemą, išsikvietė policiją. T. A. kalbėjo su policija. Privažiavo VW Passat, sustojo ant plento, nesuko į kiemą. Policija atvažiavo po 10-15 minučių. Jis trenkė galvą į lubas, daugiau nenukentėjo. Nuvažiuoti pažiūrėti motociklo idėją davė jis. Konfiskavo motociklą, nes vairavo be teisių. Antra diena aikštelėje jis ten buvo. Su kaltinamaisiais neturi jokių ryšių, pažįsta tik T. K., jį pažįsta per M. B.. Su M. B. lankė meno mokyklą. Su M. B. asmeniškai nebuvo susipykęs. Su broliais A. M. B. buvo susipykęs, tiksliai negali pasakyti dėl ko, dėl daiktų kažkokių, vyko muštynės gimnazijoje du kartus. Vieną kartą pamokų metu, kitą kartą vakaro metu, gali būti ir savaitgalį. Kiek žino tyrimai nebuvo atliekami. Jis bendrauja su broliais A.. Po to įvykio nenurodinėjo ką kalbėti, bendravo, buvo klasiokai. Apie šitą įvykį kalbėjo kodėl taip nutiko, kilo klausimų. Negali pasakyti tiksliai ką kalbėjo, seniai buvo. Tuo metu prašė, kad nenurodytų jo, nes toje mašinoje nebuvo galima trečio asmens vežti, kad negautų baudos. Buvo ne jo idėja lipti iš mašinos, kai važiavo pasitikti policijos, liepė jam išlipti, nes negalima vežti trečio asmens. Matė, jautėsi, kad sugadintas automobilis, vibravo, išlupta kolonėlė. M. B. buvo atvažiavęs kitą dieną, ir prašė, kad nenurodytų, kad jį pažino ir, kad dalyvavo tame įvykyje. Konflikto priežasties paaiškinti negali. Kiek girdėjo iš M. B., M. M. galimai pervažiuota koja buvo ir todėl pradėjo juos vytis. Per metus laiko su broliais A. bendravo iki spalio mėnesio, tada nustojo bendrauti, nes jo geriausias draugas susipyko su jais. Šiuo metu konfliktų nevyksta. Dabar su broliais A. nebendrauja.

Pagarsinti nepilnamečio liudytojo M. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, kad praėjusią vasarą, dienos nepamena, jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime su draugu T. K.. Buvo vakaras. Norėdamas grįžti į Raseinius, jis su T. nuėjo pas T. pažįstamą M.. Eidami praėjo parduotuvę. M. paprašė, kad pavežtų namo, tačiau šis nesutiko. Tuo metu jam per programėlę “Snapchat” atėjo nuotrauka, daryta (duomenys neskelbtini) kaime. Ją atsiuntė L. A.. Nuotraukoje matėsi konfiskuotas motociklas. Jis parodė tą nuotrauką T. ir M.. Kartu buvo ir N. K.. M. pasakė, kad gali dėl motociklo padėti. Po kelių minučių pamatė pravažiuojantį L. A. automobilį "Aixam". M. šoko ant kelio ir norėjo juos sustabdyti, tačiau jo vos nepartrenkė, vos neužvažiavo ant kojos. M. šoko į savo automobilį "VW Passat" ir vijosi automobilį "Aixam". M. vairavo, jis, N. ir T. važiavo kartu. Iš pradžių važiavo link Raseinių, prie tilto apsisuko ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Taip juos vijosi per (duomenys neskelbtini). Dešinėje buvo posūkis. Jie sustojo šalikelėje ir M. su N. nubėgę daužė automobilį "Aixam". Šiame automobilyje buvo L. ir T. A., o bagažinėje sėdėjo P. Š.. N. spyrė į galinį buferį, M. plėšė duris, norėjo jas atidaryti. M. užšoko ant priekinio kapoto, tada mašina su M. ant kapoto nuvažiavo. Jie su T. išsigando ir pabėgo (2 t., b. l. 49-50).

Pagarsinti nepilnamečio liudytojo T. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, kad 2024 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) su M. B. žaidė krepšinį, bendravo. Vėlai vakare, kai M. reikėjo grįžti į Raseinius, jie nuėjo pas pažįstamą M. M. ir jo paprašė parvežti M. namo. Nuėjus pas M. M., pas jį buvo T. K. brolis N. K.. Jie sėdėjo M. M. kieme esančioje pavėsinėje. Jiems kalbantis, gatve pravažiavo raudonos spalvos automobilis "Aixam". Už kelių minučių savo telefone esančioje programėlėje M. B. pamatė, kad automobiliu "Aixam" prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios policijos sulaikytų automobilių aikštelės yra atvažiavę, kaip jis sakė "broliukai" ir P. Š.. M. B. pasakė, kad jie atvažiavo pasižiūrėti aikštelėje uždaryto P. Š. motociklo. Pats T. K. brolių A. nepažinojo, o P. Š. žinojo iš matymo. M. M. pasakė, kad jis gali pasiūlyti P. Š. tą jo motociklą iš aikštelės kažkokiu būdu paimti. Girdėdamas grįžtančio automobilio "Aixam" variklio garsą, M. M., vilkėdamas chalatą, išėjo į gatvę. Automobiliui privažiavus arčiau, jis išbėgo į gatvę ir pabandė tą automobilį stabdyti, tačiau "Aixam" jį apvažiavo. M. M. pasakė, kad jo vos nepartrenkė, todėl juos reikia pasivyti ir išsiaiškinti. Jis pasiūlė visiems sėsti į jo automobilį "VW Passat", jiems susėdus nusivijo automobilį "Aixam". Automobilį "VW Passat" vairavo M. M., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo N. K., o ant galinės sėdynės jis ir M. B.. Prisivijus "Aixam", M. M. kelis kartus bandė blokuoti jam kelią, tačiau šis vis apvažiuodavo M. automobilį. Vienu metu "Aixam" apsisuko ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jį prisivijo (duomenys neskelbtini), kur M. M. savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į "Aixam". Šiam sustojus, jie visi keturi išlipo iš "VW Passat". Tada M. M. pirmas pribėgo prie automobilio "Aixam" ir pradėjo jį spardyti ir daužyti, po to užšoko ant jo priekinio kapoto ir stiklo. Jo brolis N. K. vieną kartą spyrė į galinį "Aixam" buferį. Ar jis ką nors daugiau darė, jis nematė. T. K. ir M. B. visą laiką stovėjo apie 3-4 metrų atstumu nuo "Aixam" ir nieko nedarė. Kai automobilis "Aixam" pradėjo važiuoti, M. M. dar buvo užgulęs jo kapotą ir priekinį stiklą, todėl buvo vežamas. Kuo visa tai baigėsi, jis nematė, nes su M. B. pasišalino pėsčiomis (2 t., b. l. 168-169).

Pretendentas į laiduotojus L. K. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo brolis, yra pateikęs prašymą būti laiduotoju. Jis suaugęs, dirbantis, nėra padaręs nusikaltimų, neteistas, administracine tvarka nebaustas, santykiai su broliu geri. Jie kartu negyvena, bet matosi kas savaitę. Mano, kad gali daryti gerą įtaką broliui. Mano, kad brolis turi atsakyti už savo padarytą nusižengimą. Jis ketvirtas vaikas šeimoje, brolis šeštas vaikas šeimoje, iš viso jie devyni vaikai. Čia pirmas kartas brolio tokio elgesio. Mano, kad draugai įtakojo, vienas nebūtų sugalvojęs taip. Blogai brolis vertina savo elgesį, graužiasi. Jis ryžosi už jį laiduoti, pasitiki broliu ir savimi.

2024 m. birželio 21 d. tyrėjos Editos Navakauskienės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. birželio 21 d., patruliuojant su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK vyresniąja patrule Sigita Stoniene, gavo pranešimą apie tai, kad agresyvūs asmenys automobiliu "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) persekioja ir bando sustabdyti pranešėją. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), susitiko ir sustabdė automobilį "Mercedes Benz". Jame sėdintys vaikinai teigė nematę pavojingai manevruojančių automobilių. Toliau važiuojant, jos sutiko automobiliu "Aixam" važiuojantį pranešėją L. A.. (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelėje pastebėjo automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo tuščias ir užrakintas. Pranešėjas L. A. ir jo brolis T. A. paaiškino, kad jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), juodos spalvos automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo ir trenkėsi į L. A. vairuojamo automobilio "Aixam" galą, po to užvažiavęs iš kairės pusės, dar kartą trenkėsi į kairę automobilio galinę dalį. Kai "VW Passat" aplenkė pranešėjo automobilį, išlipo keturi vaikinai, kurie pradėjo trankyti, spardyti automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. K. (pirmu tikrinimu nustatytas 1,06 prom. girtumas, antru 0,98 prom. girtumas), T. K., M. M. (pirmu tikrinimu 1,75 prom. girtumas, antru 1,62 prom. girtumas) ir M. B.. Automobilį vairavo M. M.. Aiškinantis aplinkybes, privažiavo automobilis "Mercedes Benz", kurį sutiko važiuojant į įvykį. Iš jo išlipo blaivus vairuotojas D. G. ir M. M., kuris teigė, kad atvyko pasiimti savo automobilio. Jis teigė, kad automobilio nevairavo, kas jį vairavo nežino (1 t., b. l. 10-11).

2024 m. birželio 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje Raseinių kelyje (duomenys neskelbtini), kur šalia autobusų stotelės stovi juodos spalvos lengvasis automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis užrakintas (1 t., b. l. 33-34, 36-41).

Automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48).

2024 m. birželio 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje Raseinių r., kelyje (duomenys neskelbtini), kur stovi raudonos spalvos transporto priemonė "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-51, 53-57).

2024 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti raudonos spalvos automobilio "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Automobilio variklio dangtyje šalia lango yra įskilimas. Variklio dangčio kairiajame kampe šalia lango taip pat įskilimas. Priekiniame stikle, kairėje pusėje yra smulkus lango įskilimas. Automobilio dešiniajame sparno kampe, šiek tiek dešiniau po veidrodžiu, yra bato pėdos spaudas. Automobilio dešinėje pusėje, galinėje dalyje, virš galinio dešiniojo žibinto, yra įskilimas. Automobilio gale, kairiojoje apatinėje dalyje nubrėžtas plastikinis galinis buferis. Virš kairiojo galinio rato yra įskilimas. Priekinis buferis įvairiose vietose atplėštas nuo kėbulo ir priekinių žibintų. Įbrėžtas automobilio stogas galinėje dalyje virš lango. Kairės ir dešinės pusės durelės su įlenkimais. Atidarius dešinės (keleivio) pusės dureles, matyti ant guminio grindų kilimėlio nukritusios garso kolonėlės metalinis dangtelis. Kolonėlė, esanti priekinės panelės dešinėje pusėje šalia lango, yra be metalinio dangtelio (1 t., b. l. 62-63, 65-76).

2024 m. liepos 18 d. pakvitavimu R. Š. buvo grąžintas automobilis "Aixam S9" (1 t. b. l. 78).

2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) gautų garso įrašų apžiūros rezultatai (1 t. b. l. 137-139, 141-143).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M. 2024 m. birželio 21 d., 3:15 val., buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas, o 3:32 val. nustatytas 1,62 promilės girtumas (1 t., b. l. 160).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad N. K. 2024 m. birželio 21 d., 4:04 val., buvo nustatytas 1,06 promilės girtumas, o 4:27 val. nustatytas 0,98 promilės girtumas (1 t., b. l. 161).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Dėl veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. M. savo kaltės, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepripažino, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, tačiau jo poziciją paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Liudytojo P. Š. manymu vairavo M. M., nukentėjusieji T. A. ir L. A. nurodė, kad juos vijosi, jų automobilį blokavo automobilis VW Passat, kurį vairavo jaunuolis su chalatu, o liudytojas D. G. patvirtino, kad M. M. įvykio dieną 3 val. nakties buvo neblaivus, vilkėjo chalatą ir prašė jį nuvežti prie jo automobilio. Kaltinamasis N. K. nurodė, kad vairavo M. M., pagarsinus nepilnamečių liudytojų M. B. ir T. K. parodymus, kurie važiavo kartu automobilyje VW Passat su kaltinamaisiais, duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie nurodė, jog vairavo M. M.. Be to kaltinamasis N. K. duodamas parodymus nurodė, kad iki sėdant vairuoti, jis ir M. M. vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o liudytojas D. G. teismo posėdžio metu paliudijo, kad M. M. gėrė namuose, nes jis buvo tuose namuose, be to girdėjo kaip kažkas važinėja kieme. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog M. M. 2024 m. birželio 21 d. 3 val. 15 min. buvo nustatyta 1,75 prom. neblaivumas, o pakartotinai – 1,62 prom. Tarnybiniame pranešime fiksuota, kad M. M. vairavo automobilį, nors pats tai neigė, bet nurodė, kad jis su D. G. atvyko pasiimti savo automobilį. Teismo vertinimu, M. M. pozicija, kad jis buvo labai girtas ir nieko neatsimena yra vertinama kaip gynybinė, nes ikiteisminio tyrimo metu dėl veikos pagal BK 284 straipsnį pakankamai aiškiai nurodė savo veiksmus. Esant nustatytoms aplinkybėms, viską išsamiai išanalizavus ir sugretinus teismui nekyla abejonių, kad automobilį VW Passat įvykio dieną, t.y. 2024 m. birželio 21 d., vairavo M. M. ir jis buvo neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,51 prom., nes tai pagrindžia neblaivumo nustatymo akte fiksuoti duomenys.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis M. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta virš 1,51 prom. neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini), o taip pat kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB–0112, patikros sertifikato Nr. 2068339, kai pirmu pūtimu jam nustatytas 1,75 promilės girtumas, o antruoju - 1,62 promilės girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį "VW Passat".

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo M. M. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos pagal BK 284 straipsnį

Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.).

Kaltinamieji M. M. ir N. K. savo kaltę, kad įžūliais ir vandališkais savo veiksmais niokodami automobilį viešoje vietoje sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį pripažino visiškai. Pripažino, kad persekiojo automobilį ,,Aixam“, jį taranavo, į jį trenkėsi po ko automobilis sustojo. M. M. pripažino, kad po persekiojimo, automobiliui ,,Aixam“ sustojus, jis buvo užšokęs ant to automobilio, kuriame buvo trys jaunuoliai (T. A., L. A. ir P. Š.), variklio dangčio. Pripažino, kad galėjo apgadinti variklio dangtį, automobilio priekį ir priekinį stiklą. M. M. parodė, kad N. K. pribėgęs prie automobilio ,,Aixam“ atidarė keleivio dureles ir bandė ištraukti ten sėdėjusį jaunuolį. Nurodė, kad jis nebuvo viso to iniciatorius, o dalyvavo tik dėl girtumo. Nurodė, kad iniciatoriumi buvo M. B. (M. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas). Kaltinamasis N. K. nurodė, kad automobilį daužė tik jis ir M. M.. Patvirtino, kad jis norėjo iš keleivio pusės atidaręs dureles ištraukti ten sėdėjusį jaunuolį. Kur yra minimas automobilis sužinojo iš M. B.. Nukentėjusieji T. A. ir L. A. paliudijo, kad jų automobilis buvo persekiojamas, taranuojamas, o kai buvo atsitrenkta ir jie sustojo, prie automobilio prišoko du asmenys. Vienas jų iš keleivio vietos bandė ištempti T. A.. Nukentėjusieji paliudijo, kad jie automobilyje buvo trise (T. A., L. A. ir P. Š.). T. A. nurodė, kad ant automobilio dangčio buvo užšokęs jaunuolis su chalatu (kaip nustatyta bylos duomenimis, tai M. M.). Viskas vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Visas aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. Š.. Nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad automobilis ,,Aixam“ priklauso jai, nukentėjusieji jos sūnūs, automobilis suniokotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi važiavę automobiliu ,,Aixam“ buvo išsigandę, bijojo, kad nebūtų sužaloti. Liudytojai M. B. ir T. K. patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes. Liudytojas T. K. nurodė, kad pirmas automobilį ,,Aixam“ pradėjo spardyti ir daužyti M. M.. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti įrodymai: tarnybinis pranešimas, daiktų apžiūros protokolas, kur surašyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašo rezultatai pokalbio su nukentėjusiuoju T. A., kuris skambino į BPC ir prašė pagalbos, iš ko matyti, kad kalba nerišli, asmenys išsigandę. Įvykio vietos ir apžiūros protokole smulkiai užfiksuoti automobilio ,,Aixam“ pažeidimai: įskilimai variklio dangtyje, įskilimai priekiniame stikle, galinio dešinio žibinto įskilimai, nubrėžtas galinis buferis, įbrėžimai stoge, durelės su įlenkimais, automobilio viduje nukritęs garso kolonėlės metalinis dangtelis ir t.t. Be to iš neblaivumo nustatymo aktų matyti, kad N. K. ir M. M. buvo neblaivūs. Iš aptarto akivaizdu, kad kaltinamieji būdami apsvaigę nuo alkoholio, suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, siekė suniokoti kitam asmeniui priklausantį turtą, įžūliai besielgdami ir baugindami kitus asmenis, jiems neleisdami pabėgti ir persekiodami privertė sustoti automobilį, kurį vandališkais veiksmais suniokojo ir padarė turtinės žalos. Šiuo atveju, nors ir nurodė liudytojas P. Š., kad M. B. ir L. bei T. A. jau anksčiau turėjo tarpusavyje konfliktinių situacijų, tačiau šiuo atveju tai jau peržengė asmeninio konflikto ribas, nes buvo įtraukti pašaliniai asmenys. Kaip apibrėžiama pagal teismų praktiką, motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški <...> (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2020, 2K-106-697/2024 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis M. M. viešose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. K. ir M. B., kuris tuo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia persekiojo ir savo vairuojamu automobiliu "VW Passat" kelis kartus tyčia trenkėsi į L. A. vairuojamą, R. Š. priklausančią transporto priemonę "Aixam S9", o vėliau šią transporto priemonę jam savo vairuojamu automobiliu kelyje užblokavus, dėl ko L. A. buvo priverstas sustoti, jis, kartu su N. K. ir M. B., bendrais veiksmais, tyčia daužydami rankomis ir kojomis minėtą transporto priemonę "Aixam S9" apgadino jos kairės pusės duris, galinį buferį, galinį dangtį, galinio stiklo tarpines (2 vnt.), galines dešinę ir kairę šonines, kairio ir dešinio šoninių stiklų juostas (2 vnt.), stogą, variklio gaubtą, priekinio stiklo tarpines (2 vnt.), variklio galinį kronšteiną, dešinės pusės veidrodį, tvirtinimo fiksatorius (2 vnt.), distancinius tarpiklius (4 vnt.), kairio ir dešinio šoninių stiklų kronšteinus (4 vnt.), priekinio stiklo apkabą, priekinio stiklo tvirtinimą, variklio priekines kairę ir dešinę pagalves, priekinio stiklo juostą, radiatoriaus groteles, galinius kairės ir dešinės pusės parkavimo sistemos daviklius (2 vnt.), kairįjį ir dešinįjį posparnius, priekinį buferį, kairįjį ir dešinįjį žibintus, stogo apdailą, galinį stiklą, kairįjį ir dešinįjį šoninius stiklus, dešiniųjų durelių apdailą, priekinį kairės pusės sparną, priekinį dešinės pusės sparną, nuplėšė salone esančio garsiakalbio (kolonėlės) dangtelį, tokiu būdu padarant nukentėjusiajai bendrą 5 951,07 eurų turtinę žalą, o taip pat automobilio niokojimo metu bandė naudojant fizinę prievartą iš automobilio ištempti keleivį T. A. ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo M. M. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai, niekindamas elementarias elgesio ir moralės normas, įžūlias bei vandališkais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis N. K. viešose vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M. ir M. B., kuris tuo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia persekiojo ir M. M. savo vairuojamu automobiliu "VW Passat" kelis kartus tyčia atsitrenkus į L. A. vairuojamą, R. Š. priklausančią transporto priemonę "Aixam S9", o vėliau šią transporto priemonę M. M. savo vairuojamu automobiliu kelyje užblokavus, dėl ko L. A. buvo priverstas sustoti, jis, kartu su M. M. ir M. B., bendrais veiksmais, tyčia daužydami rankomis ir kojomis minėtą transporto priemonę "Aixam S9" apgadino jos kairės pusės duris, galinį buferį, galinį dangtį, galinio stiklo tarpines (2 vnt.), galines dešinę ir kairę šonines, kairio ir dešinio šoninių stiklų juostas (2 vnt.), stogą, variklio gaubtą, priekinio stiklo tarpines (2 vnt.), variklio galinį kronšteiną, dešinės pusės veidrodį, tvirtinimo fiksatorius (2 vnt.), distancinius tarpiklius (4 vnt.), kairio ir dešinio šoninių stiklų kronšteinus (4 vnt.), priekinio stiklo apkabą, priekinio stiklo tvirtinimą, variklio priekines kairę ir dešinę pagalves, priekinio stiklo juostą, radiatoriaus groteles, galinius kairės ir dešinės pusės parkavimo sistemos daviklius (2 vnt.), kairįjį ir dešinįjį posparnius, priekinį buferį, kairįjį ir dešinįjį žibintus, stogo apdailą, galinį stiklą, kairįjį ir dešinįjį šoninius stiklus, dešiniųjų durelių apdailą, priekinį kairės pusės sparną, priekinį dešinės pusės sparną, nuplėšė salone esančio garsiakalbio (kolonėlės) dangtelį, tokiu būdu padarant nukentėjusiajai R. Š. bendrą 5951,07 eurų turtinę žalą (nukentėjusioji R. Š. samdė nepriklausomą ekspertą, po apžiūreos nustatyta, kad transporto priemonės ,,Aixam S9“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) 5951,07 Eur (1 t., b. l. 81-121)), o taip pat automobilio niokojimo metu bandė naudojant fizinę prievartą iš automobilio ištempti keleivį T. A. ir tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo N. K. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai, niekindamas elementarias elgesio ir moralės normas, įžūlias bei vandališkais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. K. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo M. M.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas (3 t., b. l. 43-46), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 47-50), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 52). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, tai, kad M. M. kaltę pripažino tik dėl veikos pagal BK 284 straipsnį, nepripažino vairavęs neblaivus, nors visos aplinkybės rodė priešingai, taip pat atsižvelgiant į M. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 284 straipsnio atžvilgiu, į tai, kad dėl atliktų veikų nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, teismas sprendžia, kad viešųjų darbų bausmė pagal 284 straipsnį būtų per švelni, baudos sumokėti neturėtų realios galimybės, nes yra nedirbantis, todėl manoma, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. M. už atliktas nusikalstamas veikas paskiriant areštą, bausmės vykdymą atidedant. Už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina 35 parų arešto bausmė; už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje – 55 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą 70 parų arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą, skiriant bausmę pagal šį nuosprendį buvo atsižvelgta į tai, kad nepripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, veikas atliko ne vienas, nebuvo nusikalstamų veiksmų iniciatoriumi, tačiau pripažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant M. M. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymo atidėjimas skirtinas 9 mėnesių terminui. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl vienos nusikalstamos veikos neprisipažino, siekiant labiau asmenį kontroliuoti, tačiau suteikiant galimybę siekti pozityvių pokyčių, M. M. skirtina intensyvi priežiūra nuteistojo faktinėje gyvenamojoje vietoje pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis. M. M. skiriami įpareigojimai: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 6 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. M. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. M. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 4, 12-15, 16-19). Nuosprendžiui įsiteisėjus M. M. grąžintinas jo asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių M. M.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis M. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,62 prom. etilo alkoholio koncentracija kraujyje), anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, savo veiksmais padarė ir dar vieną veiką, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t.y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (1 t., b. l. 49). Su šiuo automobiliu kaltinamasis važiavo būdamas neblauvus, o taip pat atlikta ir dar viena veika, kuri numatyta BK 284 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, kad automobilis registruotas kaltinamojo vardu, jis automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) disponavo savo nuožiūra ir be jokių apribojimų, yra pagrindas minimą automobilį konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-208-511/2024).

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad M. M. žinojo, kad yra vartojęs alkoholio, tačiau pasielgė neatsakingai - vairavo neblaivus jam pačiam priklausantį automobilį, todėl teismo vertinimu atlikdamas tokius veiksmus M. M. prisiėmė visus dėl jo elgesio kilsiančius padarinius. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užkirsti kelią pakartotinai panaudoti minimą transporto priemonę galimai nusikalstamai veikai atlikti, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Passat, (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto M. M. vardu, konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, perduodant valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis), kartu su užvedimo rakteliu.

Dėl N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad dalį žalos 550 Eur nukentėjusiajai R. Š. sumokėjo. Teismo posėdžio metu R. Š. tai patvirtino, be to byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 109). Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė N. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tuo tarpu N. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. N. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo N. K. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina jo teisinę padėtį, todėl netaikomi.

N. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas (3 t., b. l. 118-119), administracine tvarka baustas vieną kartą, pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 120). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – niekindamas elementarias elgesio ir moralės normas, įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, kas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Jis dirbantis, vykdo individualią veiką (3 t., b. l. 122-123). Kaltinamasis savo veiksmais apgadino kitą transporto priemonę, padarė žalos, dalį jos savanoriškai atlygino (550 Eur), teismo posėdžio metu nurodė, kad kiek teismas priteis, tiek ir atlygins. Šioje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nepareikštas, nukentėjusieji nurodė, kad bus kreiptasi civiline tvarka. Pareikštas ieškinys tik dėl nukentėjusiųjų patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimo. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje N. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju atleisti N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo brolis L. K., kuris nurodė, kad mano, jog gali daryti teigiamą įtaką savo broliui, jie nors kartu negyvena, tačiau susitinka kiekvieną dieną. L. K. brolio veiksmus vertina neigiamai, mano, kad N. K. daugiau taip nesielgs, padarys išvadas, nes ir šiuo metu dėl to kas įvyko graužiasi. Tai pirmas jo toks priešingas teisei poelgis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. K. neteistas, šiuo metu nedirbantis. L. K. charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, kad jis šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų jo atžvilgiu (3 t., b. l. 1068). Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. K. nurodė, kad mano, jog jis galės daryti teigiamą įtaką savo broliui, mano, kad N. K. nusikalstamą veiką įvykdė atsitiktinai ir neapgalvotai, laiduotojas įsitikinęs, kad ateityje N. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. jis pasitiki savo broliu (3 t., b. l. 104-105). N. K. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad jis sutinka būti perduotas pagal laidavimą jo brolio L. K. atsakomybei (3 t., b. l. 108). Prašyta taikyti laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu, nei prokuroras, nei nukentėjusieji neišreiškė prieštaravimų, kad N. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad L. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad L. K. nepateisina savo brolio tokio elgesio, tačiau jį paliko, objektyviai vertina visas aplinkybes, nuolat palaiko bendravimą su kaltinamuoju N. K. ir jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už brolį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas L. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra broliai ir jis vyresnis, tarp jų yra nuolatinis ryšys (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant L. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be piniginio užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad N. K. padarė nusikalstamą veiką ir savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, be to siekiant, kad būtų pasiektas tikslas, jog jis daugiau nenusikalstų ir iš savo neteisėtų veiksmų padarytų išvadas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, N. K. laidavimo laikotarpiui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

N. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Kaltinamajam akte nurodyta, kad civilinio ieškinio suma 5 951,07 Eur, R. Š. 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 183-185). Nukentėjusieji R. Š., T. A. ir L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį reikš civilinio proceso tvarka. Tačiau pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 1 452 Eur sumoje ir prašė juos priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas nurodė, kad M. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jis veikos padarymo metu neturėjo amžiaus nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąją atsakomybę. Nukentėjusieji mano, kad M. B. yra atsakingas už žalos atsiradimą, todėl jų manymu, civiline tvarka tiek pats M. B., tiek jo tėvai turi atsakyti ir siekdami nepasunkinti kaltinamųjų padėties, prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Prokuroras nurodė, kad šalys tokią teisę turi.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Pagal teismų praktiką, baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškinį reikš civilinio proceso tvarka. Tokį pageidavimą reiškia tuo pagrindu, kad į civilinį procesą nori, kad būtų įtraukti asmens, kurio atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, atstovai pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje kasacinėje praktikoje pažymima, kad iš BPK 115 straipsnio nuostatų išplaukia, jog visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinį, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems byla nutraukta, civilinio proceso tvarka. Taigi, civilinė teisinė atsakomybė (jei tokia yra) ir civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, kai yra nustatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis BPK 109 straipsniu civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Šiuo atveju vieno asmens atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109–115 straipsniai). Esant nukentėjusiųjų pageidavimui, kad už atsiradusią žalą atsakytų ir nepilnametis, kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bei į civilinį procesą būtų įtraukti jo atstovai pagal įstatymą, teismas turi teisę palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, suteikiant galimybę civiliniam ieškovui reikšti civilinį ieškinį visiems asmenims, kurie, jų manymu, yra atsakingi už žalos atsiradimą, civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, R. Š. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš N. K. ir M. M. bendrai 1 452 Eur sumoje. Nurodyta, kad R. Š. pavesdama ją ir jos sūnus atstovauti advokatui R. Dobrovolskiui, sudarė teisinių paslaugų sutartį. Bylinėjimosi išlaidas sudaro nukentėjusiųjų atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, konsultavo dėl ieškinio, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Byloje pateikta dvi sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai: 484 Eur sumai ir 968 Eur (1 t., b. l. 163; 4 t., b. l. 29-34).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems R. Š., L. A. ir T. A. atstovavo pasirinktas advokatas R. Dobrovolskis. Iš 2024 m. birželio 28 d. sąskaitos faktūros Nr. 49/2024 ir 2024 m. liepos 1 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo, bei 2025 m. sausio 16 d. sąskaitos faktūros Nr. 4/2025 ir pinigų priėmimo kvito Nr. 1069636 (4 t., b. l. 29, 30, 33, 34) matyti, kad R. Š. bendrai už teisines paslaugas sumokėjo 1 452 Eur. Nustatyta, kad advokatas R. Dobrovolskis nukentėjusiuosius atstovavo nuo pat ikiteisminio tyrimo, taip pat dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad baudžiamoji byla yra dviejų kaltinamųjų atžvilgiu, kurie pripažintini kalti atlikę neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, R. Š. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra dalintinos lygiomis dalimis abiems kaltinamiesiems N. K. ir M. M. ir iš kiekvieno priteisiama po 726 Eur.

Dėl kaltinamojo M. M. atstovavimo išlaidų ir kitų proceso klausimų

Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 160 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamąjį N. K. ginė jo paties pasirinkta advokatė D. Činčiuvienė. Siekiant, kad nebūtų interesų prieštaravimo, atsižvelgiant į tai, kad N. K. turint gynėją įstatymas numato, kad ir kito kaltinamojo interesus turi ginti advokatas ir jo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), vadovaujantis 2025 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, M. M. skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir paskirta gynėja, advokatė L. Užubalienė (3 t., b. l. 184, 4 t., b. l. 1, 2). Nustatyta, kad M. M. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t.y. tuomet kai esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (N. K. turėjo savarankiškai pasirinktą gynėją) (2 t., b. l. 185, 186). Iš Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01920 matyti, kad už M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuotų išlaidų suma yra 250 Eur (4 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į tai kas aptarta, į tai, kad M. M. yra bedarbis ir pajamų neturi, į tai, kad teismo iniciatyva jam buvo skirtas gynėjas, kurio dalyvavimas pripažintinas būtinu pagal įstatymą, patirtos išlaidos iš kaltinamojo M. M. nepriteistinos.

2025 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimis buvo taikytas laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimas kaltinamųjų N. K. ir M. M. turtui (3 t., b. l. 186a-190). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomas UAB "(duomenys neskelbtini)" aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės nuosavybėn.

2. Automobilis "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas savininkei R. Š. (1 t., b. l. 78-79), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkei R. Š..

3. Kompaktiniai diskai (5 vnt.) su L. A. apklausa, T. A. apklausa, P. Š. apklausa ir M. B. apklausa, T. K. apklausa, esantys voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

4. R. Š. pateikta USB laikmena (1 vnt.) su tyrimui reikšminga informacija, esanti voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos.

5. Kompaktinis diskas (1 vnt.) su T. A. ir P. Š. pokalbiu, esantis voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be piniginio užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti bausmę – 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6 ir 10 punktais, M. M. paskirtos 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo faktinėje gyvenamojoje vietoje pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi), kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti M. M. priklausančią transporto priemonę - automobilį VW Passat, (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. M. palikti galioti kardomąsias priemones –specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus M. M. grąžinti jo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. K. R. Š. 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų patirtų advokato pagalbai.

Priteisti iš M. M. R. Š. 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) išlaidų patirtų advokato pagalbai.

Iš M. M. nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

R. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti nuosavybės teisių ribojimą:

1. 2025 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pratęstą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui:

1) Banko sąskaita, AB "Swedbank", Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5 951.07 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.

2) Banko sąskaita, AB "Swedbank", Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5 951.07 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.

3) Banko sąskaita, UAB "Revolut Bank", Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5 951.07 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.

2. 2025 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pratęstą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui:

1) Banko sąskaita, AB "Swedbank", Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5 951.07 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.

2) Banko sąskaita, UAB "Paysera LT", Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5 951.07 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.

3) Banko sąskaita, UAB "Revolut Bank", Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5 951.07 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446.00 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilį VW Passat, (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB "(duomenys neskelbtini)" aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.

2. Automobilį "Aixam S9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintą savininkei R. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkei R. Š..

3. Kompaktinius diskus (5 vnt.) su L. A. apklausa, T. A. apklausa, P. Š. apklausa, M. B. apklausa ir T. K. apklausa, esančius voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

4. R. Š. pateiktą USB laikmeną (1 vnt.) su tyrimui reikšminga informacija, esančią voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

5. Kompaktinį diską (1 vnt.) su T. A. ir P. Š. pokalbiu, esantį voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. M. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Raseiniuose – Vakarų Lietuvos skyrius, Maironio g. 8, Raseiniai, tel. +370 672 86107, el. paštas: vakaru.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.