- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-205-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „L.“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys UAB „L.“ vadovas M. G. W., UAB „L.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė B. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininko UAB „L.“ vadovui M. G. W. vykdymo procese už 2017-07-31 patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 0171/17/02258/TD ir už 2017-07-31 patvarkymo dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo (kasos arešto) Nr. 0171/17-02258/KA nevykdymą. Nurodė, kad vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 teismo įsakymą Nr. eL2-12373-600/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „L.“ išieškotojo UAB „L.“ naudai, antstolė 2017-07-31 priėmė patvarkymus su konkrečiais reikalavimais skolininkui. Šie antstolės priimti vykdymo proceso dokumentai buvo išsiųsti skolininkui jo registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau per nustatytą terminą antstolės reikalavimai nebuvo įvykdyti, todėl antstolė prašė teismo skirti skolininko vadovui baudą, kuris yra atsakingas už tokių antstolės reikalavimų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-43296-595/2017 netenkino pareiškėjos antstolės B. P. pareiškimo dėl baudos skyrimo.
Nutartyje teismas nurodė, kad antstolės patvarkymai skolininkui UAB „L.“ buvo siunčiami registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, kad nė vienas procesinis dokumentas, priimtas vykdymo proceso metu, skolininkui faktiškai nebuvo įteiktas, t.y. skolininkas realiai nebuvo informuotas apie prasidėjusį vykdymo procesą ir nežinojo apie antstolės reikalavimus.
Pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymas numato įvairius procesinių dokumentų įteikimo skolininkui būdus, t. y. per antstolį, per kuratorių, elektroninių ryšių priemonėmis, juridinio asmens vadovui. Be to skolininkas yra veikianti įmonė, internete yra nemažai viešai skelbiamos informacijos apie įmonę, pateikiamas skolininko elektroninis pašto adresas, mobilus telefono numeris, todėl antstolė galėjo informuoti skolininką apie vykdymo procesą ir šiais būdais, tačiau byloje nenustatyta, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, ėmėsi visų galimų priemonių informuoti skolininką apie prasidėjusį vykdymo procesą.
Dėl nurodytų aplinkybių, pirmos instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo skirti skolininko vadovui baudą, nes skolininkas apie vykdymo procesą bei jam skirtus reikalavimus informuotas tik formaliu teisės normose nurodytu būdu, realiai skolininkas nėra informuotas apie prasidėjusį vykdymo procesą ir priimtus reikalavimus, juolab, kad tokiu būdu (skiriant baudą) bus tik didinama išieškotina iš skolininko suma, tačiau tikslas kuo greičiau išieškoti skolą, nebus pasiektas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja pateikė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutarties Nr. 2VP-43296-595/2017 atskirąjį skundą.
Apeliantė skunde nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kadangi procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti tinkamai vykdomajame dokumente nurodytu ir skolininko deklaruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Vėliau šie procesiniai dokumentai skolininkui buvo siųsti dar kartą pakartotinai. Siunčiami procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Tokiu būdu antstolė įsitikinusi, kad nors realiai skolininkui patvarkymų nepavyko įteikti, bet jie laikomi tinkamai įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (juos siuntus du kartus skolininko registruotos buveinės adresu) ir bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą turi būti skiriama.
Antstolė skunde taip pat remiasi ir kitomis apeliacinės instancijos teismų priimtomis nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi Nr. 2S-2396-577/2015 ir 2014-10-03 nutartimi Nr. 2S-1724-781/2014. Pažymėjo, kad teismams suformavus naują praktiką, jog baudos skyrimo pagrindas gali būti tik faktiškai įteikus antstolio patvarkymus, tokia praktika būtų ydinga ir sudarytų galimybę nesąžiningoms proceso šalims išvengti atsakomybės.
Taip pat apeliantė pažymėjo, kad šioje vykdomojoje byloje antstolė buvo areštavusi skolininko banko sąskaitas, 2017-08-01 nuo vienos skolininko areštuotos sąskaitos buvo nurašyta 33,75 Eur suma, todėl skolininkas turėjo per tokį laikotarpį pajusti priverstinio vykdymo priemonių pasekmes ir turėjo žinoti apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį vykdymą. Be to apie pradėtą vykdymo procesą skolininkas buvo informuotas ir viešai paskelbus raginimą įvykdyti sprendimą specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt, todėl antstolė įsitikinusi, jog skolininkas žino apie vykdymo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais kitais galimais procesinių dokumentų įteikimo būdais (t. y. dokumentų įteikimu per antstolį ar per kuratorių), o yra įsitikinusi, kad jos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas (siuntimas procesinių dokumentų į skolininko registruotą buveinės vietą, bei neįteikus antrą kartą laikyti, jog šie procesiniai dokumentai įteikti) yra pakankamas ir įrodo, jog antstolė norėjo ir dėjo visas pastangas procesinius dokumentus skolininkui įteikti faktiškai. Šioje registruotos buveinės vietoje skolininkui skirtus dokumentus galėjo priimti skolininko administracija, vadovas ar darbuotojai.
Remiantis šiais atskirojo skundo motyvais apeliantė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-43296-595/2017 panaikinti ir priimti naują sprendimą – skirti UAB „L.“ vadovui M. G. W. 300 Eur baudą už 2017-07-31 patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 0171/17/02258/TD ir už 2017-07-31 patvarkymo dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo (kasos arešto) Nr. 0171/17-02258/KA nevykdymą.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą per apylinkės teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2VP-43296-595/2017, kuria teismas atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininko UAB „L.“ vadovui M. G. W. už antstolės reikalavimų nevykdymą.
CPK 585 str. 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
CPK 645 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų (CPK 645 str. 3 d.).
Antstolio priimtuose patvarkymuose su reikalavimais nurodytus konkrečius veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas šių patvarkymo turinys, t. y. apie šiuos reikalavimus bei apie vykstantį vykdymo procesą asmuo informuotas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, teismo nuomone, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo UAB „L.“ vadovui M. G. W., konstatuodamas, jog nebuvo išnaudotos visos procesinių dokumentų įteikimo UAB „L.“ galimybės, o procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tik formaliu teisės normose nurodytu būdu. A. B. . su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo CPK nuostatas, susijusias su procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimu.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/17/02258 matyti, kad antstolė B. P. priėmė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-02-15 teismo įsakymą Nr. eL2-12373-600/2017 (vykdomąjį dokumentą) dėl 1403,17 Eur pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininko UAB „L.“. Šiame vykdomajame dokumente nurodytas skolininko buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-2). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog šis buveinės adresas ((duomenys neskelbtini)) yra registruotas kaip skolininko deklaruotos buveinės adresas. JAR nurodytas skolininko vadovas ir akcininkas M. G. W., kurio gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 4- 5). 2017-06-21 antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. l. 16) ir išsiuntė skolininko deklaruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (v. b. l. 20). 2017-07-31 antstolė priėmė kitus patvarkymus vykdymo procese, tarp jų ir patvarkymus skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą bei draudimą atlikti veiksmus, bei dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo. Šie vykdymo proceso dokumentai skolininkai buvo išsiųsti tuo pačiu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžinti neįteikti (v. b. l. 25-30). 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu iš skolininko buvo išieškota 33,75 Eur suma (v. b. l. 40). 2017 m. rugsėjo 15 d. skolininkui pakartotinai buvo siunčiami vykdymo proceso dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grąžinti neįteikti (v. b. l. 48-49). Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad vykdymo proceso dokumentai skolininkui būtų įteikti faktiškai.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje (vykdymo procesas). Taigi, antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai). Taip pat procesinių dokumentų įteikimą reglamentuoja CPK 604, 605 straipsniai. Minėtos įstatymo nuostatos neturėtų būti taikomos tik formaliai, o turėtų būti įvertinamos ir aplinkybės, ar asmuo, kuriam įteikiamas procesinis dokumentas, turėjo galimybę susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius įrodymus, įvertinęs pirmos instancijos skundžiamos teismo nutarties ir apeliantės išsakytus argumentus, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti skolininko vadovui baudą už antstolės 2017-07-31 patvarkymų nevykdymą, kadangi antstolė neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių įteikti vykdymo proceso dokumentus skolininkui.
Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 2, 4 d.).
Nagrinėjamu atveju antstolė B. P. vykdymo proceso dokumentus, skirtus skolininkui UAB „L.“, tarp jų ir 2017-07-31 priimtus patvarkymus su reikalavimais (kurių pagrindu prašoma skolininko vadovui skirti baudą), išsiuntė skolininkui Juridinių asmenų registre skolininko registruotu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), šis skolininko adresas buvo nurodytas ir vykdomajame dokumente. Procesinių dokumentų šiuo adresu neįteikus, vėliau dokumentai buvo siunčiami tuo pačiu adresu antrą kartą pakartotinai. Todėl antstolė laiko, kad vykdymo proceso dokumentai skolininkui tinkamai įteikti CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais antstolė procesinių dokumentų skolininkui neįteikinėjo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad antstolė teisingai (kaip numato CPK 122 str. 2 d. nuostatos) siuntė šiuos vykdymo proceso dokumentus skolininkui jo Juridinių asmenų registre nurodytu registruotu buveinės adresu (kito galimo buveinės adreso ar elektroninių kontaktų skolininkas antstolei nebuvo nurodęs). Tačiau, kaip jau minėta, CPK 123 str. įtvirtinta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (2 d.); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (4 d.). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad juridiniam asmeniui skirtas antstolio procesinis dokumentas laikomas įteiktu tinkamai, kai jis įteikiamas juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui, o šių asmenų neradus – bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Nepavykus aukščiau nurodyta tvarka įteikti procesinių dokumentų, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju vykdymo proceso dokumentai skolininkui buvo siunčiami tik pagal skolininko registruotą buveinės vietą, tačiau šiuo adresu faktiškai dokumentų nuolat neįteikiant, nepagrįstai šių dokumentų nebuvo bandoma įteikti (siųsti) skolininko (juridinio asmens) vadovui registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Nors iš vykdomosios bylos duomenų (konkrečiai iš vykdomojoje byloje esančio JAR išrašo) matyti, jog skolininko vadovas bei akcininkas M. G. W. viešai buvo nurodęs (deklaravęs) duomenis registre apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 4- 5), ir tokie duomenis antstolei turėjo būti žinomi. Tokiu būdu antstolė siekdama tinkamo neformalaus įteikimo (realaus skolininko informavimo apie vykdymo procesą bei apie priimtus konkrečius vykdymo proceso dokumentus) pagal LR CPK 123 str. nuostatas, turėjo pareigą naudotis ir kitomis proceso įstatyme numatytomis dokumentų įteikimo galimybėmis, t.y. juridinio asmens vadovui viešame registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu.
Sprendžiant iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė šiuo atveju, nors matydama, jog procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai neįteikiami, ir naudodamasi viešais duomenimis apie skolininko vadovo deklaruotą gyvenamąją vietą, nepagrįstai nesiuntė procesinių dokumentų skolininko vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kaip ne kartą apeliacinės instancijos teismai yra pažymėję – jeigu vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis procesinius dokumentus, kaip numatyta CPK 123 str. 2 dalyje, bandė įteikti juridinio asmens vadovui viešame registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tuomet daroma išvada, kad antstolis netinkamai vykdė įstatymo įpareigojimus imtis visų teisėtų priemonių dokumentams įteikti, o veikė formaliai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-20 nutartis Nr. 2S-598-524/2014).
Procesinių dokumentų siuntimas (siunčiant tik vienu skolininko registruotos buveinės adresu) gali būti laikomas tik formaliu informavimo teisės normose nurodytu būdu, tačiau ne tinkamu informavimu, kurio pagrindo būtų galima neabejotinai daryti išvadą, jog skolininkui ir jo vadovui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus ar realiai įgyvendinti šiuos antstolės reikalavimus, ar tuo labiau prašyti skirti tokiam asmeniui baudą.
Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog jai nebuvo žinoma patikima skolininko vadovo gyvenamoji vieta nėra pagrįsti, kadangi CK 4.262 str. nurodyta, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog apeliantė šių savo atskirojo skundo argumentų (dėl galimo šio skolininko vadovo gyvenamosios vietos adreso nepatikimumo, kuris nurodytas viešame registre) detaliau neargumentavo.
Antstolė atskirajame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2396-577/2015 ir 2014-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1724-781/2014, tačiau pažymėtina, kad minėtose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos. Priešingai nei šiuo atveju, minėtose bylose procesiniai dokumentai buvo siunčiami du kartus ne tik skolininko registruotos buveinės adresu, tačiau ir skolininko vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresais pagal viešus JAR duomenis. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, jog antstolių pastangos įteikti procesinius dokumentus buvo pakankamos, ne formalios ir tinkamos pagal CPK 123 str. nustatytą tvarką.
Antstolė atskirajame skunde taip pat remiasi aplinkybėmis, jog nors skolininkui vykdymo proceso dokumentai faktiškai nebuvo įteikiami, bet skolininkas apie vykdymo procesą buvo informuotas tada, kai iš skolininko buvo išieškota 33,75 Eur suma, bei kai skolininkui viešo paskelbimo būdu buvo įteiktas (paskelbtas) raginimas įvykdyti sprendimą specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog iš skolininko buvo išieškota tam tikra pinigų suma dar neįrodo, jog skolininkas žino apie vykdymo procesą ar tuo labiau, jog jam buvo įteikti vykdymo proceso dokumentai, tokio informavimo būdo nenumato ir civilinio proceso normos.
Pasisakant dėl raginimo paskelbimo skolininkui viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje, pažymėtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str.1 d.). Tik tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Dėl to ne kartą yra pasisakę apeliacinės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-692-480/2016). Teismai išaiškindavo, kad raginimas skolininkui negali būti įteikiamas viešo paskelbimo būdu formaliai, tačiau turi būti aiškus pagrindas konstatuoti, kad skolininko buvimo vieta nežinoma ar skolininkas slapstosi ir tuomet jį galima paskelbti viešai. Apeliacinės instancijos minėtoje byloje (Kauno apygardos teismo 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-692-480/2016) padarė išvadą, jog nesiuntus raginimo įvykdyti sprendimą skolininko (juridinio asmens) vadovui jo žinomu gyvenamosios vietos adresu (jeigu šis adresas žinomas) ir siuntus dokumentus tik registruotu skolininko buveinės adresu, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolininko buvimo vieta nežinoma ar skolininkas slapstosi ir jam būtina raginimą įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje.
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje papildomai buvo nurodęs antstolei kitus galimus skolininkui procesinių dokumentų įteikimo būdus (dokumentų įteikimas per antstolį, dokumentų įteikimas per kuratorių, duomenų apie skolininką ieškojimas interneto svetainėse), kurie iš šie esmės yra pertekliniai, jeigu šiuo atveju procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui būtų laikomi kaip tinkamai įteikti (ne formaliai) pagal CPK 122 str. 2 d., 123 str. 2 ir 4 d. dalyje nustatytą tvarką. Tačiau perteklinis procesinių dokumentų įteikimų būdų nurodymas skundžiamoje nutartyje nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kai klausimas (pareiškimas dėl baudos) iš esmės išspręstas teisingai – atmetus pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo, nenustačius, jog antstolė, vykdydama šį išieškojimą, ėmėsi visų galimybių realiai informuoti skolininką apie vykdymo procesą, o veikė iš esmės formaliai.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.