Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-23481-566/2014 pagal antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys UAB „S&G Servisas“ vadovas G. Š., UAB „Nėgė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2014 m. vasario 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą - teismo įsakymą Nr. L2-21793-920/2013 dėl 409, 71 Lt skolos ir 9 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „S&G Servisas“ išieškotojo UAB „Nėgė“ naudai (v. b. Nr. 0171/14/00961 l. 2, 14). Atskirajame skunde antstolė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priėmus vykdyti teismo įsakymą, skolininkui turi būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Anot antstolės, teismo įsakymas patenka ne į CPK 661 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, o į CPK 661 straipsnio 1 dalį, todėl antstolė, priėmusi įsiteisėjusį teismo įsakymą vykdyti, neprivalėjo skolininkui siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju ir teisėtai iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. CPK 655 straipsnyje numatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus. CPK 661 straipsnyje numatyti atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas. O būtent – jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnio 1 dalis), skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo (CPK 661 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.). Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtys. Šiuo klausimu yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, kurioje pažymėta, kad teismo įsakymas yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad teismo įsakymui vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; be to, nurodoma, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo (CPK 437 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo šio įsakymo įteikimo jam dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Taigi skolininkas per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą turi arba pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, arba įvykdyti šį įsakymą ir raštu pranešti apie įvykdymą teismui (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nepareiškia prieštaravimų ir neįvykdo teismo įsakymo, kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio šio įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, t. y. teismo įsakymas, pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla. Teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui priteistas sumas, grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą pranešti raštu teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui pateikus įsiteisėjusį teismo įsakymą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, patirs neigiamų turtinių priverstinio teismo įsakymo įgyvendinimo padarinių – iš jo bus išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).

Taigi kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad teismo įsakymo vykdymo procese skolininkui raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą nesiunčiamas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje antstolė privalėjo išsiųsti skolininkui raginimą teismo įsakymą įvykdyti geruoju, yra nepagrįsta. Pripažinus šią aplinkybę, turi būti sprendžiamas klausimas dėl skolininko atsakomybės už antstolės reikalavimų nevykdymą.

2014 m. vasario 26 d. antstolė priėmė patvarkymą pateikti informaciją vykdomojoje byloje, kuriuo įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti jai duomenis apie UAB „S&G Servisas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas ir pan. (v. b. Nr. 0171/14/00961 l. 22). Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, kuriuo įpareigojo skolininką visas grynaisiais pinigais įmonės gaunamas sumas nedelsiant įnešti į antstolės depozitinę sąskaitą, be to, įpareigojo skolininką per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei įmonės kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius, įmonės vardu išrašytų sąskaitų registracijos žurnalą, įmonės išrašytas sąskaitas už paskutinius 3 mėnesius, bei detalų visų įmonės skolininkų sąrašą patikrinimui (v. b. Nr. 0171/14/00961 l. 30).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos antstolė dėjo visas pastangas siekiant įteikti minėtus patvarkymus. Jie buvo siunčiami skolininko veiklos, registruotos buveinės, taip pat skolininko įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jų įteikti nepavyko (v. b. Nr. 0171/14/00961 l. 17-20). CPK 123 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą yra numatyta bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės išimtis: kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Šios normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), bei tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nors bendrovės vadovas nebuvo gavęs antstolės patvarkymų, tačiau formaliai patvarkymų įteikimas laikytinas tinkamu, kadangi antstolė įvykdė pareigą šiuos dokumentus siųsti du kartus.

CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimo nevykdant ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudant juridiniam asmeniui, 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Be to, CPK 645 straipsnio 1 dalyje pasakyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų apie tai, kad antstolės reikalavimai nustatytu terminu buvo įvykdyti, todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas skirti skolininkui baudą numatytą CPK 585 straipsnio 2 dalyje, tokiu būdu drausminant skolininką ir siekiant užtikrinti antstolės nurodymų vykdymo privalomumą. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, todėl, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė, teismo nuomone, turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimaliu dydžiu. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, bei privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad antstolės prašomas skirti baudos dydis (2 000 Lt) kelis kartus viršija išieškomą sumą (409,71 Lt). Teismo nuomone, skirtina vienkartinė 1 000 Lt bauda nėra per maža fiziniam asmeniui, kuris kartu yra ir skolininkas, bei yra pagrįsta. Be to, tokio dydžio bauda nagrinėjamu atveju atitinka prevencijos tikslus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant anksčiau nurodytiems motyvams, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies ir skirti UAB „S&G Servisas“ vadovui G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt baudą už 2014 m. vasario 26 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 0171/14/00961/TD nevykdymą ir 500 Lt baudą už 2014 m. vasario 26 d. patvarkymo dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Nr. 0171/14/00961/KA nevykdymą.