Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir nukentėjusiojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3116-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. G. Č. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3116-2025 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį ir jam skirta nuobauda – 38 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 13 d. 15.00 val., tarp (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios dalies, savavališkais veiksmais nesilaikant tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, išpylė apie 5 m³ akmens skaldos. Nutarime nurodyta, jog žemė šioje vietoje priklauso trims savininkams – G. Č., A. B. (nutarime klaidingai nurodyta savininko pavardė) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo išpilti skaldą nebuvo davusi. Bendros žemės naudojimosi tarp bendrasavininkių tvarkos nėra nustatyta, todėl bet kokiam veiksmui bendroje teritorijoje reikalingas visų bendrasavininkių sutikimas. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137, 4.75 straipsnių nuostatas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.6. Taip pat teigia, kad nukentėjusysis juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 240 Eur išlaidų, susijusių su šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Todėl, atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos nukentėjusiojo naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauko asmens. Be to, nukentėjusysis pateikė teismui apeliacinį skundą, už kurio parengimą patyrė 160 Eur išlaidų (įrodymai pateikti kartu su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu). Todėl prašo teismą priteisti nukentėjusiojo naudai iš viso 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teismo nešališkumą bei atsisakymą administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Petras Selilionis ginčija iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį. Todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarimo argumentams, jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.

Dėl teismo šališkumo

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

11. Teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar teismo šališkumas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

12. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 2 dalis). BPK 58 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato teisėjo nušalinimo pagrindus. Esant šiems įstatymo nurodytiems pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti nuo dalyvavimo procese, ši pareiga teisėjui tiesiogiai numatyta BPK 59 straipsnio 1 dalyje. BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

13. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kad skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos M. V. vyro A. V. socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros draugų grupėje yra nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. sūnus A. M. bei sūnėnas S. M., visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys nepatvirtina jų artimų ryšių ar, juo labiau, bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninio tendencingumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, bylos nagrinėjimo metu nušalinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. teisėjai nereiškė. Taigi jam dėl šios teisėjos šališkumo pagrįstų abejonių iki apeliacinio skundo padavimo nekilo, tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra nurodyta realių faktų, kurie keltų abejonių dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nešališkumo.

Dėl G. Č. kaltės pagal ANK 518 straipsnį

14. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. nesutinka, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtis. Tvirtina, kad šioje situacijoje tarp jo ir nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškilęs konfliktas yra išimtinai civilinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

15. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, susipažinęs su administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliacinio skundo ir institucijos bei nukentėjusiojo atstovo atsiliepimų į jį argumentais, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant G. Č. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia prieiti išvadą, jog G. Č. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino joje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėjo teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl G. Č. kaltės. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

17. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

18. Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju G. Č. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3116-2025, patikslintu skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartimi, buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 13 d. 15.00 val., tarp (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios dalies išpylė apie 5 m³ akmens skaldos ir ją tokiu būdu sandėliuoja. Kaip matyti, tuo jis pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies normą dėl bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. savavališkai vykdė tikrą teisę, pažeisdamas bendrasavininkio juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises, tačiau esminė žala jam ar jo teisėms ir (ar) teisėtiems interesams nebuvo padaryta, taip pat piktnaudžiavo savo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio, teisėmis (CK 1.137 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog 5 m³ akmens skaldos krūva buvo išpilta žemės sklype, priklausančiame trims savininkams – administracinėn atsakomybėn patrauktam G. Č., nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracinės bylos Nr. 25265148913 medžiaga, 28 b. l.). Tarp šio žemės sklypo bendrasavininkių – G. Č., A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta – sklypas nėra padalintas, nėra atidalintos jo dalys, todėl šis nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrai visų bendraturčių sutarimu. Nėra ginčo dėl to, kad 5 m³ akmens skaldos krūva buvo išpilta būtent 2023 m. balandžio 13 d. bei negavus vieno iš bendrasavininkių – nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” sutikimo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. viso proceso metu deklaravo, jog trims bendraturčiams priklausiančiame žemės sklype išpilta akmens skaldos krūva buvo reikalinga išimtinai važiuojamosios dalies sutvarkymo darbams bei iš byloje esančių įrodymų matyti, jog išpiltos akmens skaldos krūvos dydis nuo 2023 m. balandžio 13 d. vis kito (1 t., b. l. 9, 10, 82–90), tačiau akivaizdu, jog pagal išpiltos akmens skaldos krūvos lokaciją sklype ir jos dydį (1 t., b. l. 74–97, 155, 183–197), ja, be kita ko, buvo siekiama apriboti arba visiškai užkirsti važiavimą per šį sklypą vienam iš žemės sklypo bendrasavininkių – juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)”. Visa tai patvirtina, kad G. Č., įgyvendindamas savo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio, teises, siekė sukelti kitam žemės sklypo bendrasavininkiui – nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuo daugiau nepatogumų ir taip pažeidė teisėtus nukentėjusiojo interesus naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas G. Č. savavališkas elgesys – dar 2023 m. išpilant ir daugiau nei dvejus metus paliekant 5 m³ akmens skaldos krūvą jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (taip pat A. B.) priklausančiame žemės sklype, dėl to visiškai nesitariant su vienu iš sklypo savininkų (taip pažeidžiant CK 1.137 straipsnį, 4.75 straipsnio 1 dalį), o vėliau, net ir esant įspėtam dėl atsakomybės už savavaldžiavimą bei turint įpareigojimą šią akmens skaldos krūvą išlyginti iki nustatyto laikotarpio (2023 m. gegužės 19 d.), tačiau šio įpareigojimo nevykdant, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtį, kadangi jo veiksmai peržengia civilinio ginčo ribas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio, teises G. Č. įgyvendino nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, ir taip be pagrindo ribojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiavimą per jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šiuos veiksmus G. Č. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad be UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo riboja nukentėjusiojo naudojimąsi jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir norėjo taip elgtis. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad dėl minėtų G. Č. veiksmų esminė žala jam padaryta nebuvo.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. Č. savavališkai realizavo savo teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir taip pažeidė nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, bei veikė tyčia. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad G. Č. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymius, todėl jis administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą buvo patrauktas pagrįstai.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų praktikos analogiškoje byloje Nr. II-137-1204/2025 (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-616/2025), kurioje taip pat buvo aptartas aktualių CK nuostatų (4.75 straipsnio 1 dalies) bei ANK 518 straipsnio taikymas. Kaip matyti, nurodytoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad prieš įrengiant tvorą dešimčiai bendrasavininkių priklausančiame žemės sklype, buvo sušauktas bendrasavininkių susirinkimas ir tvoros įrengimui buvo gautas daugumos (9 iš 10) žemės sklypo bendrasavininkių pritarimas, be to, byloje nebuvo duomenų, kad minėtos tvoros įrengimas pagal jos paskirtį (žemės sklypo ribų žymėjimas prie kelio užtvaro) darytų žalą likusio bendrasavininkio teisėms ar teisėtiems interesams. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypas valdomas vos trijų bendraturčių ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. gavo tik žodinį vieno iš trijų bendrasavininkių sutikimą išpilti akmens skaldos krūvą bendrai priklausančiame žemės sklype (1 t., b. l. 116, 139), kuri, be kita ko, buvo išpilta užtveriant vienam iš bendrasavininkių pravažiavimą šiame sklype bei kurią jis buvo įpareigotas išlyginti iki 2023 m. gegužės 19 d., tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamoje byloje tokie žemės sklypo bendrasavininkio savavališki veiksmai peržengė civilinius teisinius santykius.

23. Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliacinio skundo argumentas, kad jis jau trečią kartą kaltinamas dėl tų pačių veiksmų ir, kadangi anksčiau administracinė teisena apelianto atžvilgiu buvo nutraukta, ji turėjo būti nutraukta ir šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. veiksmai dėl išpiltos akmens skaldos krūvos ir jos laikymo žemės sklype be vieno iš bendrasavininkių sutikimo yra trunkamojo pobūdžio, ankstesniais 2023 m. gegužės 4 d. ir 11 d. nutarimais nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už savavaldžiavimą bei įpareigotas iki 2023 m. gegužės 19 d. pasirūpinti, jog akmens skaldos krūva būtų išlyginta (1 t., b. l. 113–115, 152–154). To nepadaręs, jis pagrįstai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3116-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Be to, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo „Dėl Jūsų 2024 m. rugsėjo 9 d. skundo tyrimo“ matyti, jog juo buvo atsisakyta nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 9 d. skundą (pareiškimą) dėl pušelių panaikinimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dėl pušelių panaikinimo sklype, kurios unikalus Nr. 440-2528-1318, (duomenys neskelbtini) dėl supiltos ant kelio skaldos (duomenys neskelbtini), dėl prašymo pašalinti tvorą (duomenys neskelbtini). Kadangi tai nėra institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl nėra pagrindo administracinio nusižengimo teiseną G. Č. atžvilgiu nutraukti, kadangi nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 565¹ straipsnio 8 punktas), kaip to prašoma jo paduotame apeliaciniame skunde.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. skundo ir patikslinęs paliko galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3116-2025, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu pagal 518 straipsnį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

26. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

27. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

28. Sprendžiant apie priteistinų atlyginti išlaidų dydį, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui (atstovui) dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023).

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skundžiama nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. skundas atmestas, todėl nukentėjusysis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai įgijo teisę į jo išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti, atlyginimą. Pirmosios instancijos teisme buvo gauti nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio prašymai priteisti iš viso 1 470 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (2 t., b. l. 12, 13), teismui pateikta išsami šių išlaidų detalizacija ir šias išlaidas pagrindžiantys duomenys (1 t., b. l. 69, 70, 196, 197; 2 t., b. l. 13).

30. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinų atlyginti išlaidų dydį, atsižvelgė į teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme skaičių ir trukmę (2025 m. gegužės 28 d. nuo 13.30 val. iki 14.40 val., 2025 m. liepos 21 d. nuo 10 val. iki 11.59 val. ir 2025 m. rugsėjo 15 d. nuo 14 val. iki 16.07 val.), įvertino, kad 250 Eur dydžio išlaidos buvo patirtos ne šioje byloje, taip pat dar 250 Eur dydžio išlaidos buvo nurodytos už neįvykusį posėdį (1 t., b. l. 70, 197), be to, įvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas įmonę atstovavo jau nuo proceso pradžios, taigi visa situacija jam buvo žinoma, tiriamas nusižengimas nėra sudėtingas, taip pat atsižvelgė į suteiktos teisinės pagalbos pobūdį bei priėjo išvadą, kad prašoma priteisti 1 470 Eur dydžio išlaidų suma pagal bylos aplinkybes yra per didelė, todėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir prašomą sumą sumažino iki 400 Eur.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuotai nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinų atlyginti išlaidų dydį (sumažindamas jį nuo prašomų 1 470 Eur iki 400 Eur), nenukrypo nuo aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio nustatymui. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis dėl minėtų išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

32. Nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo vertinti tik tai, ar prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių tokio pobūdžio išlaidų dydžių, o šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomos priteisti patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra žymiai mažesnės, nei nustatyti Rekomendacijose maksimalūs dydžiai, tačiau pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė įvertindamas, kiek ir kokio pobūdžio teisinė pagalba buvo suteikta. Be to, Aukščiausiasis Teismas, kaip jau minėta, yra ne kartą nurodęs, jog Rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos, todėl vien tai, kad visa prašoma priteisti suma (1 470 Eur) formaliai neviršijo Rekomendacijose numatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio (buvo už šį dydį mažesnė), savaime nesudaro pagrindo teismui priteisti visą prašomą sumą, jeigu nustatoma, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė.

33. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal bylos aplinkybes prašoma išlaidų suma (1 470 Eur) advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti yra tik iš dalies pagrįsta objektyviais duomenimis (500 Eur dydžio išlaidos nėra pagrįstos), be to, pagal bylos aplinkybes, nebuvo būtina, todėl yra per didelė, o 400 Eur suma yra nustatyta tinkamai, grįsta bylos duomenimis, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Apeliantas nenurodė kitų objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti prašymą ir priteisti apelianto subjektyviais vertinimais apskaičiuotą papildomą 755 Eur išlaidų sumą.

34. Įvertinus tai, kas aptarta, prieitina išvada, jog ir ši skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinis skundas netenkinamas.

35. Be to, netenkinus nukentėjusiojo administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinių skundų, spręstina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. prašymo priteisti iš valstybės jo naudai 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato S. A. paslaugoms apmokėti (250 Eur už skundo parengimą, 400 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 350 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2 t., b. l. 1-4, 57, 58)), taip pat tenkinti nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio prašymą priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 160 Eur apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (2 t., b. l. 85).

36. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliacinį skundą nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Petras Selilionis taip pat prašė priteisti iš G. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 240 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir pateikimo teismui išlaidų atlyginimą (2 t., b. l. 95, 96).

37. Kaip matyti, procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tiek pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č., tiek pagal nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinius skundus. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis savo procesinę teisę teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą įgyvendino pasinaudodamas advokato paslaugomis. Turėtos išlaidos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo pagrįstos įrodymais (išankstinė sąskaita 240 Eur sumai, mokėjimo pavedimas). Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta, taip pat į tai, kad atsiliepimo teikimas teismui nėra privalomas, į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, protingumo bei sąžiningumo principus, prašomų priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydis mažintinas iki 100 Eur ir jis nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinas iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. bei nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinių skundų netenkinti.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. nukentėjusiajam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)” priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.