Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „P.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „P.“ ieškinį atsakovams M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G., tretiesiems asmenims E. K., S. K., V. M., dėl įpareigojimo išmontuoti kelio užtvarą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė UAB „P.“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G. savo lėšomis per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,2308 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) esantį kelio užtvarą; nustatyti, kad atsakovams teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovų lėšomis, turėtas išlaidas išieškant solidariai iš atsakovų, arba kad atsakovai turi mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų solidariai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

25.5 Manytina, kad ieškovės siekis, jog būtų panaikintas pakeliamas kelio užtvaras, yra siekis patenkinti išimtinai savo interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, reikalavimas išmontuoti pakeliamą kelio užtvarą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „P.“ kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Ieškovei UAB „P.“ priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, tai sudaro 0,0446 ha plotą. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servituto turėtojui AB „L. d.“ pagal 2014 m. gegužės 26 d. Servituto sutartį numatyti servitutai (teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė tiesti, naudoti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas).

29. Šis žemės sklypas kartu su besiribojančiu 0,0922 ha ploto kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, esančią prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste.

30. 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo metu ginčo žemės sklypo bendrasavininkių balsų dauguma (8 iš 11), žemės sklypo bendrasavininkiai priėmė sprendimą įrengti ginčo kelio užtvarą. 2022 m. gegužės 18 d. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kelio užtvaras.

31. Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „P.“ ieškinį atmetė. Apeliantė UAB „P.“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl netinkamo motyvavimo, trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, išėjimo už ieškinio ribų

Dėl ieškovės, kaip bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

32. Ieškovė UAB „P.“ pareikšdama ieškinį nurodė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengė transporto priemonių eismą blokuojantį pakeliamą kelio užtvarą, kurio įrengimas nebuvo suderintas su ieškove, kaip ginčo žemės sklypo bendraturte; transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) gatve užblokuojantis kelio užtvaras visiškai neatitinka ieškovės teisėtų interesų, susijusių su tinkamu Detaliojo plano ir jo pakeitimo įgyvendinimu. Ieškovės teigimu, UAB „P.“, kaip Detaliojo plano rengėjas, turi teisę reikalauti, kad būtų vykdomi Detaliojo plano sprendiniai, numatę ir nustatę (duomenys neskelbtini) gatvės panaudojimą ne tik ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų tinkamam eksploatavimui ir priežiūrai, bet ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojo kvartalo gyventojų privažiavimui prie savo namų valdų.

33. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (CK 4.98 straipsnis). Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kaip jau minėta, būtent toks reikalavimas (dėl kelio užtvaro išmontavimo) ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

34. Pažymėtina, kad byloje žemės sklypo bendrasavininkės negatorinis ieškinys yra pareikštas ne tretiesiems asmenims, o kitiems bendraturčiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas negatorinio ieškinio pareiškimo galimybę bendrosios nuosavybės kontekste yra konstatavęs, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį (CK 4.78 straipsnis), ši bendraturčio teisė gali būti ribojama įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003). Tokiu būdu buvo patvirtinta vieno bendraturčio teisė reikšti negatorinį ieškinį ne tik tretiesiems asmenims, bet ir kitam bendraturčiui.

35. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškovės reikalavimas dėl jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisių pažeidimo. Apeliantė nurodo, kad pakeliamas kelio užtvaras įrengtas nesant jos sutikimo, prašo įpareigoti atsakovus kelio užtvarą išmontuoti. Pažymėtina, kad savo reikalavimo dėl kelio užtvaro išmontavimo ieškovė neargumentuoja tuo, kad kelio užtvaras apsunkina jos naudojimąsi žemės sklypu, tai yra, kad yra suvaržyta jos teisė naudotis žemės sklypu.

39. Kolegija pažymi, jog nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Vien tai, kad sklype yra pakeliamas kelio užtvaras, savaime nereiškia, kad tai apriboja naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Kaip jau išaiškinta, ginant savo teises negatorinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jo teisės pažeistos, tenka ieškovei. Ar savininko teisės yra pažeidžiamos, nuspręstina pagal tai, ar užtvaro įrengimas paveikia ieškovės kaip savininkės teises, ar daro jai priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.

40. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai įvertino ieškovės UAB „P.“ atstovų patekimo į ginčo teritoriją galimybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo kelio užtvaro įrengimas pažeidžia ieškovės teises. Bylos duomenimis ieškovės atstovams yra suteikta galimybė valdyti pakeliamą užtvarą, ieškovės atstovo A. M. telefono numeris yra įvestas sistemą, paskambinus tuo numeriu, užtvaras pasikelia. Ieškovės teisių suvaržymas nenustatytas ir administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gegužės 31 d. Nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos konstatuota, kad gyventojai nuleidžiamą kelio užtvarą įrengė tik tam, kad patys būtų saugūs savo gatvės atkarpoje nuo pašalinių nepageidaujamų ne tos teritorijos gyventojų; į (duomenys neskelbtini) gatvę galima netrukdomai be nuleisto kelio užtvarų patekti per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatves, surinkta pakankamai duomenų, kad UAB „P.“ direktoriaus A. M. teisė patekti į teritoriją nėra apribota.

41. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog tas faktas, kad yra įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, pažeidžia jos, kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkės, teises. Nenustatyta, jog tai darytų kokį nors neigiamą poveikį ieškovės teisėms naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovai turi galimybę naudotis visu ginčo žemės sklypu, tai reiškia ir ieškovei priklausančia sklypo dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaip savininko teisių pažeidimo.

Dėl užtvaro įrengimo teisėtumo

42. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl pakeliamo kelio užtvaro išmontavimo ir ginčija jo įrengimo teisėtumą. Ieškovė savo ieškinio pagrindu nurodo CK ketvirtos knygos ketvirto skirsnio Bendroji nuosavybės teisė normas (4.72 - 4.75 straipsniai). Kaip numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas šią nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.

43. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

44. Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).

45. Dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo ir iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas nėra nei padalintas, atitinkamos jo dalys nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybė, taip pat nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, o tai, kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, reiškia, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendrai visų bendraturčių sutarimu (CK 4.72 str.).

46. Ieškovės teigimu, atsakovų veiksmai, kuomet atsakovai pakeliamą kelio užtvarą įrengė be ieškovės sutikimo, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus – bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pabrėžtina, jog kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

48. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Kaip jau minėta, ginčo sklypas yra privatus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 12 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė jokių turtinių teisių ar interesų į minėtą sklypą neturi, todėl negalima teigti, kad atsakovai pažeidžia bendrą įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad būtų nepažeistos kitų asmenų, t. y. ir bendrasavininkio, teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nei užtvaro įrengimas, nei jo eksploatavimas ieškovės, kaip savininkės, teisių nepažeidžia. Įvertinusi pareikšto reikalavimo pobūdį ir kelio užtvaro atliekamą funkciją, užtikrinant protingą pusiausvyrą tarp ieškovės teisės naudotis savo nuosavybe ir atsakovų teisės į nuosavybės apsaugą, kolegija konstatuoja, jog įpareigojimas pašalinti kelio užtvarą būtų neproporcinga priemonė.

Dėl detaliojo plano sprendinių

49. Nagrinėjamu atveju pareikštas negatorinis reikalavimas argumentuojamas ir tuo, kad kelio užtvaro įrengimas neatitinka ieškovės teisėtų interesų, susijusių su tinkamu Detaliojo plano ir jo pakeitimo įgyvendinimu. Pažymėtina, kad reikalavimų dėl ginčo žemės sklypo naudojimo Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui ir šio naudojimo įforminimo nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta.

50. Byloje yra pateiktas atsakovui V. G. adresuotas 2018 m. vasario 22 d. Detalaus plano rengėjos UAB „A.“ raštas „Dėl „Detaliojo plano (duomenys neskelbtini), patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2011-02-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) keitimas“ sprendinių, kuriame nurodyta, kad visi įvažiavimai į kvartalą yra numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės; dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, kuri įsijungia į (duomenys neskelbtini) gatvę, šis detalus plano keitimas jokių sprendinių nenumato, ta gatvės atkarpa nėra šio detaliojo plano keitimo objektas; ši gatvė 2011 m. patvirtinto plano sprendiniuose yra numatyta kaip galima.

51. Jeigu yra pareiškiamas negatorinis reikalavimas kartu su kitais reikalavimais dėl kitokiu pagrindu kilusių teisių pažeidimo, tai pagal negatorinio ieškinio sąlygas nagrinėjama reikalavimų dalis, kuri susijusi su savininko teisių gynimu, tačiau neapima gynimo tų teisių ir teisinių interesų, kuriuos bendrasavininkis, jo teigimu, turi iš kitų, nagrinėjamu atveju – Detaliojo plano rengėjo, santykių. Byloje pagal negatorinį ieškinį nesprendžiami klausimai dėl savininko ar kitų asmenų teisių, jeigu tai nesusiję su savininko teisių gynimu ir jeigu nėra pareikštų atitinkamų reikalavimų. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės kitų teisinių interesų, susijusių su privačios žemės sklypo naudojimu, šiai bylai nėra reikšmingi.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginant savininko teises, byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu, kelio užtvaro įrengimas galimai pažeidžiant įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus gali būti svarbus tuo atveju, jei savininko teisių pažeidimą lemtų kelio užtvaro įrengimo teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo bendrasavininkė gina savo privatų interesą – netrukdomai naudotis nuosavybe. Todėl jį įgyvendindama ji turi teisę remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jos, kaip bendrasavininkės, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Taigi kiti apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl privataus žemės sklypo naudojimo, užtvaro įrengimo atitikimo teisės aktų reikalavimams, nėra susiję su ieškovės, kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkės, teisių nustatymu ir gynimu, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

54. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta viena iš būtinųjų negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų – savininko teisių pažeidimas, o pats pareikštas reikalavimas yra neproporcingas siekiamam tikslui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo išmontuoti kelio užtvarą ir susijusio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais teismo iniciatyva

56. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagrįsdamas savo teiginius apie teismo pareigą imtis aktyvių veiksmų ir savo iniciatyva atlikti 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolo ir įgaliojimų teisėtumo patikrą, apeliantas nurodo, kad tai yra sandoriai, susiję su žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurie turi būti patvirtinti notaro ( CK1.78 straipsnio 1 ir 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

57. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

58. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus.

59. Kaip jau minėta, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolas, kuriuo nutarta įrengti kelio užtvarą, nes tokį sprendimą priėmė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų dauguma (8 iš 11), negali būti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos (CK 4.81 straipsnis), nes susirinkimo nutarimu nėra nustatyta tvarka, pagal kurią bendraturčiai naudosis atskiromis izoliuotomis to sklypo dalimis, o šiuo susitarimu nutarta suvaržyti (riboti) kitų asmenų naudojimasis jiems priklausančiu turtu (CK. 4.78 straipsnis). Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gali susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį. Šiuo atveju bendraturčiai savo santykius sureguliavo tik tam tikru konkrečiu klausimu ir toks atsakovų susitarimas dėl kelio užtvaro įrengimo įformintas 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo nutarimu, kurio pripažinti niekiniu sandoriu nėra teisinio pagrindo.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

60. Apeliantės teigimu, sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, kadangi yra nepakankamai motyvuotas, jame neįvertinti ieškovės argumentai, susiję su ieškovės teisių pažeidimu ir atsakovų veiksmų neteisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

61. CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus ir dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį, ir priėmė pakankamai motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

63. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kurie pagal Detalųjį planą turi teisę pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve ir kurie pageidavo įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau jų prašymas buvo atmestas

64. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021; 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2023). Nagrinėjamu atveju, atmesdamas ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas jokiems tretiesiems asmenims teisių ar pareigų nenustatė, nepakeitė ir nepanaikino.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai, išsamiai ir sistemiškai vertino byloje esančių įrodymų - tiek pateiktų ieškovės, tiek pateiktų atsakovų, visumą, pasisakė dėl jų, iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles ir padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantės argumentai, kad teismas šališkai ir neteisėtai tyrė ir vertino tik atsakovų į bylą pateiktus įrodymus, visiškai ignoruodamas ieškovės argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti ir su jais sutikti nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

67. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

68. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

69. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, iš ieškovės UAB „P.“ atsakovui V. G. priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „P.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.