Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-150-1051/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: e2-150-1051/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03745-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Ieškovas: UAB „Pasna“
Atsakovas: M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G.
Trečiasis asmuo: E. K., S. K., V. M.
Advokatai: Petras Selilionis, Daiva Rusakienė

Civilinė byla Nr. e2-150-1051/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03745-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.1.2.;2.4.2.2.;2.4.2.5.;2.4.2.9.1.;2.4.2.10.; 2.4.2.13.;3.2.3.1.;3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Pasna“ direktoriui A. M., atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

atsakovų M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G. atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pasna“ ieškinį atsakovams M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G., tretiesiems asmenims E. K., S. K., V. M., dėl įpareigojimo išmontuoti kelio užtvarą ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas UAB „Pasna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo : 1) įpareigoti atsakovus M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G. savo lėšomis per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,2308 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), esantį kelio užtvarą, kuris atsakovų pastatytas nesant ieškovo UAB „Pasna“ sutikimo; 2) nustatyti, kad atsakovams teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovų lėšomis, turėtas išlaidas išieškant solidariai iš atsakovų, arba kad atsakovai turi mokėti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai.

2. Nurodė, kad ieškovas UAB „Pasna“ yra 0,2308 ha ploto kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – „Žemės sklypas 1“), bendraturtis, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantis 446/2308 dalis, kas sudaro 0,0446 ha plotą, šio žemės sklypo. Nurodytas Žemės sklypas 1 kartu su kitu besiribojančiu 0,0922 ha ploto kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – „Žemės sklypas 2“), sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) atkarpą, esančią prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suformuota pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo, statybos bei privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo gyvenamųjų namų statybai detalųjį planą (toliau – „Detalusis planas“), kurio sprendiniai pasirašytinai buvo suderinti su tuometiniais (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimų žemės sklypų savininkais, įskaitant ir atsakovus V. G. ir R. G.. Detaliojo planavimo organizatoriais buvo ieškovas, A. M., A. M. ir M. B.. Pagal Detaliojo plano siūlomo servitutinio infrastruktūrinio koridoriaus buitinių nuotekų ir vandentiekio magistraliniams tinklams nutiesti schemą, kuri taip pat pasirašytinai suderinta su (duomenys neskelbtini) gatvės savininkais, gretimų žemės sklypų savininkais, (duomenys neskelbtini) gyventojams numatyta galimybė šia gatve neribotą laiką naudotis kaip pravažiavimo į savo namų valdas keliu, taip pat šioje gatvėje esančių inžinerinių tinklų, priklausančių ieškovui, įrengimui bei priežiūrai (eksploatavimui). 2018 metais patvirtinus Detaliojo plano pakeitimą, iš aštuonių gyvenamosios paskirties žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir greta esančio 0,5460 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (pakeitus pastarojo paskirtį) suformuota aštuoniolika kitos paskirties žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir skirtų vienbučiams bei dvibučiams pastatams statyti. Pagal Detaliojo plano pakeitimo sprendinius patekimas iki naujai suplanuotos gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos numatytas iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Šiaulių mieste. Pažymėjo, kad įgyvendinus Detaliojo plano ir jo pakeitimo sprendinius, visas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas su Šiaulių mieste esančia (duomenys neskelbtini) gatve buvo sujungtas būtent (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad tik vienas iš atsakovų, V. G., teisės aktų nustatyta tvarka buvo pareiškęs pastabas dėl Detaliojo plano sprendinių, susijusių su (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, susidarančia iš Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2, ir jos panaudojimo transporto priemonių įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau Detaliojo plano rengėjo šios gyventojo pastabos įvertintos kaip pareikštos nepagrįstai.

3. Nurodė, kad Detaliojo plano rengėjas tiek raštu, tiek žodžiu V. G. išaiškino, kad Detaliojo plano pakeitimu ginčo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra keičiama, o ji buvo suformuota Detaliuoju planu dar 2010 metais. Po pateikto išaiškinimo tolimesnių pretenzijų nei V. G., nei kiti kvartalo gyventojai nereiškė. 2022 m. gegužės 18 d. Žemės sklype 1, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, atsakovų – (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų, kolektyviniu pavedimu buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) gatvėje transporto priemonių eismą blokuojantis pakeliamas kelio užtvaras, kurio įrengimas nebuvo suderintas su ieškovu, kaip Žemės sklypo bendraturčiu, taip pat neatitinka Detaliojo plano ir jo pakeitimo sprendinių. Ieškovas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės užtvėrimo ir transporto eismo į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį kvartalą sustabdymo su 2022 m. gegužės 20 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK. 2022 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK nutarimu administracinių nusižengimų teisenoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju dėl jam padarytos neturtinės žalos. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinių nusižengimų teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nutraukti atsakovų veiksmuose nesant Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – „ANK“) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) nurodytų požymių, tačiau šiame nutarime pasiūlyta privataus pobūdžio ieškovo ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų ginčą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės užtvėrimo spręsti civilinio proceso tvarka.

4. Nurodė, kad siekdamas sureguliuoti kilusį ginčą taikiu būdu, iki kreipimosi į teismą ieškovas pateikė atsakovams rašytinę 2022 m. birželio 6 d. pretenziją su reikalavimu geranoriškai ir per protingą septynių dienų terminą išmontuoti (duomenys neskelbtini) gatvę blokuojantį kelio užtvarą bei atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą, sumokant minimalią 1000 Eur dydžio kompensaciją, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, kurie kartu yra ir Žemės sklypo 1 bendraturčiai (atsakovai), 2022 m. birželio 9 d. pareikštu atsakymu su pretenzija nesutiko, pateikė klaidingą susidariusios situacijos interpretaciją, kuri neeliminuoja atsakovų atliktų veiksmų neteisėtumo.

5. Nurodė, kad CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Žemės sklypas 1 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovams. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsakovų kolektyviniu pavedimu Žemės sklype 1 buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį kvartalą vykstantį transporto priemonių eismą blokuojantis pakeliamas kelio užtvaras, kurio įrengimas nebuvo suderintas su ieškovu, kaip Žemės sklypo 1 bendraturčiu.

6. Įrengiant kelio užtvarą buvo padarytas neleistinas poveikis ieškovo valdomai bendrosios nuosavybės (Žemės sklypo 1) idealiajai daliai. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teisė, kuri gali būti apginta tik teismui atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), t. y. įpareigojant atsakovus savo lėšomis kelio užtvarą išmontuoti ir grąžinti Žemės sklypo 1 pirminę būklę. Be to, transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) gatve užblokuojantis kelio užtvaras visiškai neatitinka ieškovo teisėtų interesų, susijusių su tinkamu Detaliojo plano ir jo pakeitimo įgyvendinimu. Ieškovas, kaip Detaliojo plano rengėjas, turi teisę reikalauti, kad būtų vykdomi Detaliojo plano sprendiniai, numatę ir nustatę (duomenys neskelbtini) gatvės panaudojimą ne tik ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų tinkamam eksploatavimui ir priežiūrai, bet ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo gyventojų privažiavimui prie savo namų valdų. Ginčo kelio užtvaras nėra reikalingas transporto priemonių greičiui riboti (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale, nes greitis jame kelio ženklais jau yra ribojamas iki 30 km/val.. Dar daugiau, kitose kvartalo gatvėse jau yra sumontuotų kelio užtvarų, dėl kurių ginčo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą fiziškai pasiekia tik labai maža dalis transporto priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnio dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita.; pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

8. Pažymėjo, kad ieškovas dėl atsakovų veiksmų patyrė neturtinės žalos ir šiuo pagrindu buvo pripažintas nukentėjusiuoju administracinių nusižengimų teisenoje Nr. (duomenys neskelbtini) ANK 578 straipsnio pagrindu. Atsakovams neteisėtai blokavus transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo pakenkta ieškovo, kaip Detaliojo plano ir jo pakeitimo organizatoriaus, reputacijai. (duomenys neskelbtini) gyventojai prarado galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve privažiavimui prie savo žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, nors tokia galimybė buvo numatyta Detaliajame plane ir suderinta su suinteresuotais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamai už šiuos judėjimo gyvenamajame kvartale pokyčius (apribojimus) (duomenys neskelbtini) gyventojams netiesiogiai atsakingas tampa ieškovas, nuosavybės teise valdantis ir prižiūrintis, remontuojantis (eksploatuojantis) ir kitas pagrindines (duomenys neskelbtini) gyventojų apgyvendinto kvartalo gatves. Dėl šios priežasties gyventojai jau atsisako apmokėti išlaidas kitų kvartalo gatvių priežiūrai. Ieškovas patirtą neturtinę žalą dalykinei reputacijai įvertino 1000 Eur suma. Tokia kompensacija vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

9. Atsakovai M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad ieškovui UAB „Pasna“ kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui UAB „Pasna“ priklauso 446/2308 dalis, kas sudaro 0,0446 ha plotą. Šis žemės sklypas kartu su besiribojančiu 0,0922 ha ploto žemės sklypu sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, esančią prie (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad pagal VĮ Registrų centro išrašą matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas tik vienintelis servitutas servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ pagal 2014-05-26 Servituto sutartį. Daugiau jokių daiktinių teisių į minėtą žemės sklypą nėra įregistruota. Ieškovas UAB „Pasna“ klaidindamas teismą nurodo, kad tiek pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo, statybos bei privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo gyvenamųjų namų statybai detalųjį planą, tiek pagal 2018 m. patvirtintus detaliojo plano pakeitimus, neva (duomenys neskelbtini) gyventojams numatyta galimybė (duomenys neskelbtini) gatve neribotą laiką naudotis kaip pravažiavimo į savo namų valdas keliu. Taip pat siekiant suklaidinti teismą nurodoma melaginga faktinė situacija, kad įgyvendinus Detaliojo plano ir jo pakeitimo sprendinius visas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas su Šiaulių mieste esančia (duomenys neskelbtini) gatve buvo sujungtas būtent (duomenys neskelbtini) gatve.

11. Nurodė, kad pats ieškovas prie ieškinio pridėjo detalaus plano rengėjo UAB „Archinova“ 2018-03-22 raštą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 2011-02-10 metais patvirtintame detaliame plane visi trys įvažiavimai į kvartalo teritoriją numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo detaliojo plano keitimu, perplanuojant sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini) upelio, keisti ar kaip nors kitaip organizuoti eismą nenumatoma. Visi įvažiavimai iš išvažiavimai į kvartalą yra numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, visos esamos suplanuotos gatvės nekeičiamos, planuojama papildoma gatvelė prie (duomenys neskelbtini) upelio. Įvažiavimas į šią gatvelę planuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve.

12. Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2018-04-12 informavo atsakovą V. G., kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra privati teritorija ir nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams. Šiaulių rajono savivaldybė jokių turtinių teisių ar interesų į minėtą sklypą neturi. Taigi, skirtingai nei nurodo ieškovas UAB „Pasna“, šalims priklausantis žemės sklypas nei pagal detalųjį planą, nei pagal VĮ Registrų centro duomenis nėra numatytas kaip kelias, kuriuo gali naudotis visi (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai. Priešingai - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, o visi įvažiavimai ir išvažiavimai į (duomenys neskelbtini) kvartalą yra numatyti būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

13. Nurodė, kad antstolis Ričardas Kudrauskas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kurioje įrengtas kelio užtvaras, niekaip nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta yra visai kitoje vietoje ir į ją laisvai galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Lygiai taip pat laisvai galima patekti ir į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo gyventojai į savo namų valdos sklypus laisvai ir nekliudomai gali pateikti iš (duomenys neskelbtini) gatvės (per (duomenys neskelbtini) gatves). (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje įrengtas pakeliamas kelio užtvaras neriboja patekimo į šias gatves.

14. Nurodė, kad faktą, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kurią, be kita ko, sudaro ieškovui UAB „Pasna“ ir atsakovams priklausantis žemės sklypas, nėra ir niekada nebuvo skirtas ir naudojamas kaip privažiavimas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalui patvirtina ir paties ieškovo UAB „Pasna“ veiksmai. Dar iki pakeliamo kelio užtvaro įrengimo, ieškovas UAB „Pasna“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje įrengė kelio ženklą „Akligatvis“. Maža to, (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, yra įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, kurį įrengė pats ieškovas UAB „Pasna“. Tad akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kurią, be kita ko, sudaro ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nėra ir niekada nebuvo naudojamas kaip pravažiavimas (duomenys neskelbtini) gyventojams.

15. Nurodė, kad šios aplinkybės konstatuotos ir antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame nurodyta, kad judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve galimas tik nuo gatvės pradžios iki gatvės posūkio, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) gatve, yra įrengtas kelio užtvaras, kurį įrengė UAB „Pasna“, nes prie informacinio ženklo yra nuoroda, kad norint turėti leidimą važiuoti būtina susisiekti su UAB „Pasna“ ir yra nurodytas mobilaus telefono numeris. Maža to, antstolis pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, kurie dalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes, paaiškino, jog norint važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra ženklas „Akligatvis“ ir kur prie įrengto gatvės užtvaro pastatytas ženklas „Akligatvis“ būtina susimokėti 10 Eur mėnesinį mokestį vienam namų ūkiui.

16. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK 2022 m. gegužės 31 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nurodyta, jog V. G. paaiškino, kad kurį laiką su gatvės gyventojais kalbėjosi, kad reikia įkurti saugią kaimynystę (kaimynystę įsteigė), bei įrengti pakeliamą kelio užtvarą, todėl 2022-04-28 buvo suorganizuotas (duomenys neskelbtini) gatvės bendrijos susirinkimas, kuriame dalyvavo ir UAB „Pasna“ direktorius A. M.. Susirinkimo metu visi gyventojai, išskyrus A. M. sutiko, kad būtų įrengtas pakeliamas kelio užtvaras. Ieškovo UAB „Pasna“ direktorius informavo, kad pagalvos ir apie savo sprendimą informuos, tačiau dvi savaites jokio atsakymo nedavė. Atsakovai įsitikinę, kad toks ieškovo atstovo elgesys, kuriuo siekiama patenkinti išimtinai savo interesus, yra nesuderinamas su civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas UAB „Pasna“ siekia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, t. y. žemės sklypu, kuris ieškovui ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, galėtų važiuoti (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai, o ieškovas gautų materialinę naudą, nes kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve, yra įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, kurį rengė UAB „Pasna“, ir asmenys, norėdami pro jį pravažiuoti turi sumokėti atitinkamą mokestį ieškovui.

17. Nurodė, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra privati ieškovo ir atsakovų nuosavybė. Šiaulių rajono savivaldybė jokių turtinių teisių ar interesų į minėtą žemės sklypą neturi. Atsakovai gatvės atkarpą tvarko ir prižiūri savo asmeninėmis lėšomis, t. y. greideriuoja kelio dangą, perka bei pila skaldą, savo lėšomis įsirengė gatvės apšvietimą. Pažymėjo, kad gatvė nėra asfaltuota, todėl dėl didelio automobilių srauto yra keliamos dulkės ir didėja oro užterštumas. (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai į jiems priklausančius žemės sklypus turi nekliudomą patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl natūralu, kad atsakovai, turėdami privačios nuosavybės teise žemės sklypą (kelio atkarpą), kurią patys pilnai prižiūri ir tvarko, nenori, kad pro ją važiuotų viso (duomenys neskelbtini) gyventojai.

18. Nurodė, kad vienu iš savo ieškinio reikalavimu ieškovas prašo įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti 0,2308 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) esantį kelio užtvarą, kuris atsakovų buvo pastatytas nesant ieškovo UAB „Pasna“ sutikimo. Nurodo, kad ieškovas savo ieškinyje deklaratyviai cituoja Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, tačiau niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kaip įrengtas pakeliamas kelio užtvaras pažeidžia ieškovo UAB „Pasna“, kaip žemės sklypo bendraturčio, interesus. Svarbu tai, kad 2022 m. gegužės 31 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra pažymėta, kad tyrimo metu prie medžiagos (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai raštu pateikė dokumentus, kokiu būdu ir kada UAB „Pasna“ direktorius A. M. informuojamas dėl pakeliamo kelio užtvaro įrengimo. Iš pateiktų dokumentų aiškiai matoma, kad ieškovo UAB „Pasna“ direktoriaus A. M. telefonas yra įtrauktas į sistemą, kad galėtų nekliudomai judėti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, nesukeliant sau ir kitiems eismo dalyviams nepatogumų. Taip pat (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai pakartotinai 2022-05-24 18.40 val. išsiunčia SMS A. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su priminimu, kaip patekti į teritoriją, taip pat pakartotinai paprašo A. M. papildomai pateikti papildomus numerius, kuriems bus poreikis nevaržomai vykti į šią gatvę atlikti neatidėliotinus darbus. Pagal surinktus duomenis, A. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tai tas pats telefono numeris, kuriuo buvo bendrauta iš tarnybinio telefono, esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tarnybinių patalpų. Taip pat 2022-05-25 10:11 val. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai išsiuntė registruotą laišką UAB „Pasna“, adresu (duomenys neskelbtini), su dokumentu, kurio turinys tas pats, kaip ir siųstas el. paštu. Tyrimo metu patikrinus siuntos sekimo kodą, konstatuota, kad siunta 2022-05-26 įteikta gavėjui. Taigi, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Pasna“ gali nekliudomai patekti į jam priklausančią žemės sklypo dalį. Dėl įrengto pakeliamo kelio užtvaro, ieškovo turima žemės sklypo dalis nesumažėjo, todėl nesuprantami ieškovo teiginiai, kad įrengiant kelio užtvarą buvo padarytas neleistinas poveikis ieškovo valdomai bendrosios nuosavybės (žemės sklypo) idealiai daliai. Pakeliamo kelio užtvaro įrengimas neįtakojo ieškovo turimo turto apimties. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja bendraturčius įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių. Konkretus teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

19. Nurodė, kad visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus UAB „Pasna“, sutiko, kad būtų įrengtas pakeliamas kelio užtvaras, nes žemės sklypas yra privati nuosavybė, prižiūrimas ir tvarkomas asmeninėmis lėšomis, todėl gyventojai nori būti saugūs nuo pašalinių nepageidaujamų ne tos teritorijos gyventojų, juolab, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai nekliudomai į jiems priklausančius žemės sklypus bei gyvenamuosius namus gali patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Skirtingai nei nurodo ieškovas, nei pagal detalųjį planą, nei pagal VĮ Registrų centro duomenis, nėra numatyta, kad per ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį galėtų važiuoti transporto priemonės. Ieškovo siekis, jog būtų panaikintas pakeliamas kelio užtvaras, yra siekis patenkinti išimtinai savo interesus, t. y. gauti materialinę naudą. Panaikinus kelio užtvarą, transporto priemonės galės laisvai važiuoti per atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį ir patekti iki UAB „Pasna“ įrengto kelio užtvaro, pro kurį norint pravažiuoti gyventojai turi mokėti mokestį. Taip ieškovas gauna materialinę naudą, o kenčia visų atsakovų interesai, nes, esant dideliam transporto priemonių srautui, yra gadinama kelio danga, kurią tvarko patys atsakovai, keliamas triukšmas, dulkės ir kt..

20. Nurodė, kad skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) https://eteismai.lt/byla/189803607432142/3K-7-345/2007. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Įrengiant pakeliamą kelio užtvarą nebuvo įgyvendinta disponavimo teisė, todėl nebuvo reikalingas išimtinai visų bendraturčių sutikimas, sprendimas buvo priimtas bendraturčių balsų dauguma. Kaip jau ne kartą buvo minėta, įrengti pakeliamą kelio užtvarą nesutiko tik UAB „Pasna“.

21. Nurodė, kad ieškinyje taip pat nurodoma, kad kelio užtvaras visiškai neatitinka ieškovo teisėtų interesų, nes, neva, (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa turi būti naudojama (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo privažiavimui prie savo namų valdų. Apie tai, kad šie teiginiai yra siekis klaidinti teismą, atsakovai ne kartą akcentavo savo atsiliepime. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra numatyta kaip privažiavimas (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojams, visi įvažiavimai yra numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Antstolis Ričardas Kudrauskas 2022 m. rugpjūčio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad patekimas į (duomenys neskelbtini) kvartalą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra niekaip apsunkintas ar apribotas. Svarbu ir tai, kad ieškovas UAB „Pasna“ nėra įgaliotas byloje atstovauti visų (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojų interesų, todėl jo teiginiai, kad pakeliamas kelio užtvaras trukdo (duomenys neskelbtini) gyventojams patekti į savo namų valdas, yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovai yra įsitikinę, kad ieškovas nepagrindė, kuo šiuo atveju pasireiškia trukdymas naudotis bendrąja daline nuosavybe, nes ieškovas gali patekti į jo naudojamą žemės sklypo dalį ir netrukdomai ja naudotis.

22. Nurodė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti priteistas tuo atveju, jei būtų padarytas pažeidimas ir dėl padaryto pažeidimo būtų pablogėjusi juridinio asmens dalykinė reputacija (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Šiuo atveju neegzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo UAB „Pasna“ reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo ieškinyje nurodomi teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai prarado galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve privažiavimui prie savo namų valdų ir dėl to atsisako apmokėti ieškovui išlaidas kitų kvartalų priežiūrai tik dar sykį patvirtina, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia išimtinai savo interesų patenkinimų, t. y. leisti (duomenys neskelbtini) gyventojams naudotis ieškovui ir atsakovams priklausančiu žemės sklypu kaip privažiavimu ir dėl to gauti materialinę naudą. Tačiau toks ieškovo neteisėtų pajamų praradimas neįrodo ir nepagrindžia, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala ir kad atsakovai ją privalo atlyginti.

23. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pilnai palaiko atsakovų atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu, baigus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovo atstovas advokatas Petras Selilionis ieškinį prašė patenkinti. Nurodė, kad ieškovas nedavė kitiems bendraturčiams žemės sklype sutikimo statyti užtvarą. Dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo, taigi ji laikoma įrodyta. Be to, nė vienas iš bendraturčių (atsakovų) taip pat nėra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, be kita ko, dėl užtvaro žemės sklype įrengimo. Dėl šios aplinkybės byloje taip pat nėra ginčo. Darytina išvada, kad atsakovų veiksmai, kuriais jie be bendraturčio – ieškovo sutikimo įrengė užtvarą yra neteisėti ir pažeidžia CK 4.72 straipsnio 1 dalį, 4.75 straipsnį. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovai teisiškai nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamuoju ieškovo ar kitų bendraturčių – trečiųjų asmenų E. ir S. K. (teisių perėmėja V. M.) sutikimas įrengti kelio užtvarą nereikalingas, kadangi kiti bendraturčiai sudaro daugumą. Įstatymas nagrinėjamuoju atveju nenumato išimties iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad nagrinėjamuoju atveju ieškovo ir kitų bendraturčių sutikimas įrengti kelio užtvarą privalomas visais atvejais.

25. Nurodė, kad atsakovai prieštaringai manipuliuoja atsiliepimo į ieškinį teiginiu apie bendraturčių daugumos teisę nuspręsti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (užtvaro įrengimo jame ir naudojimo), taip pat kelio servituto žemės sklype nebuvimą. Viena vertus, teismui atsakovų pateiktas vienas iš 2022-04-28 susirinkimo protokolų nurodo, kad priimti sprendimą dėl užtvaro įrengimo ir pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve turi teisę tik žemės sklypo bendraturčiai, kitam gi 2022-04-28 sutikime, kurį atsakovai pateikė policijos komisariatui į administracinio nusižengimo bylą, nurodyta, kad jį pasirašo ne tik bendraturčiai, bet ir kiti „turintys kelio servitutą“ asmenys. Kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiu būdu atsakovai paprasčiausiai suklastojo du 2022-04-28 dokumentus ir pagal poreikį skirtingoms institucijoms teikia tai vieną, tai kitą. Niekiniais ir negaliojančiais laikytini atsakovų pateikti prie 2022-04-28 susirinkimo protokolo pridėti bendraturčių sutuoktinių įgaliojimai, kadangi įgaliojimai, susiję su naudojimusi nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu, pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies, 3 punkto nuostatas privalo būti patvirtinti notaro. Pagal įstatymą privalomos notarinės sandorio sudarymo formos nesilaikymas, daro sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio, o šį faktą teismui privalu konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1, 5 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Todėl ieškovas prašo teismą taikyti prie 2022-04-28 susirinkimo protokolo pridėtų 2022-04-28 įgaliojimų (įgaliotojos R. G., N. K., I. Ž., I. S.), kaip niekinių sandorių, teisines pasekmes ex officio (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalis).

26. Nurodė, kad užtvaro įrengimas pažeidžia ne tik CK normas, susijusias su bendraturčių disponavimo, valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarka, bet ir kitų teisės aktų imperatyvias normas. (duomenys neskelbtini) gatvė buvo suformuota dar pagal (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo, statybos bei privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymo gyvenamųjų namų statybai detalųjį planą (toliau – „Detalusis planas“). Kad (duomenys neskelbtini) gatvė faktiškai įrengta ir naudojama patvirtina ne tik į bylą pateikti dokumentai, bet ir teismo 2023-05-18 išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, todėl klaidinančiais laikytini atsiliepimo į ieškinį teiginiai, kad per šalims priklausantį žemės sklypą nėra numatytas ir nutiestas kelias, kuriuo gali naudotis ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys. Priešingai negu teigiama atsiliepime į ieškinį, teisinis reguliavimas neįpareigojo kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) įregistruoti VĮ Registrų centre, jame gali būti registruojama tik kelio danga, kaip 2023-08-24 teismo posėdyje paaiškino ir liudytoja Detaliojo plano rengėja R. S., akcentavusi detaliojo planavimo pagrindinius principus ir esmę – kelių projektavimą ir pravažumą be jokių užkardų visiems be išimčių gyventojams. Taigi, kelio dangos egzistavimas, nors ir neįregistruotos VĮ Registrų centre, nepaneigia kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, numatytos Detaliajame plane, faktinio egzistavimo.

27. Nurodė, kad nesant (duomenys neskelbtini) gatvės, į savo namų valdas negalėtų pateikti ne tik žemės sklypo bendraturčiai, bet ir kiti asmenys. Todėl nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo konstatavimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvė neegzistuoja ir/ar ja gali pravažiuoti tik žemės sklypo bendraturčiai, kurie turi teisę užtverti gatvę užtvaru, pažeistų asmenų, neįtrauktų į bylą teises ir teisėtus interesus, taip pat asmenų, pageidavusių įstoti į bylą I. B., L. M., R. Z., V. A., I. D., V. J., S. T. ir kt., taip pat ir visų kitų neapibrėžto rato asmenų teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nurodė, kad pagal įstatymą iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Taigi, įstatymas numato, kad servitutas gali būti, o nagrinėjamuoju atveju ir yra nustatytas įstatyminis kelio servitutas Detaliajame plane numatant (duomenys neskelbtini) gatvę.

29. Nurodė, kad kelio užtvaro įrengimas ir naudojimas pažeidžia ir priešgaisrinės saugos taisykles, konkrečiai Taisyklių 15, 17 punktus, kas konstatuota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos, taip pat Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, kurie patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148, 148.7 punktus, kas sudaro dar vieną savarankišką ieškinio patenkinimo pagrindą. Taip pat nurodė, kad kelio užtvaro įrengimas ir naudojimas pažeidžia ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 imperatyvias nuostatas, kas sudaro dar vieną savarankišką ieškinio patenkinimo pagrindą.

30. Bylą nagrinėjant 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje ieškovo UAB „Pasna“ atstovas A. M. paaiškino, kad UAB „Pasna“ buveinė nėra registruota (duomenys neskelbtini) gatvėje, minėtoje gatvėje negyvena nei pas bendrovės vadovas, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje UAB „Pasna“ šiuo metu neturi jokių vykdomų statybos objektų ir pan.. Patvirtino aplinkybę, kad UAB „Pasna“ buvo įrengusi kelio užtvarą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau gatvės dalyje, kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Patvirtino, kad už pravažiavimą imdavo 10 Eur per mėnesį. Bylą nagrinėjant 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje ieškinį prašė patenkinti, palaikė atstovo išsakytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad UAB „Pasna“ įrengtas kelio užtvaras šiuo metu yra panaikintas, ieškinio pateikimo metu dar buvo.

Atsiliepimas

31. Atsakovas V. G. bylą nagrinėjant 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad ieškovui nedraudžiama patekti į jam priklausančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, ieškovo vadovo telefono numeris yra įvestas į sistemą, todėl paskambinus, kelio užtvaras atsidaro, ieškovo vadovui ne kartą siūlyta pateikti kitų UAB „Pasna“ darbuotojų telefonus, kad kontaktus įvesti. Sprendimas įrengti kelio užtvarą buvo priimtas daugumos bendrasavininkių sutikimu, 2022 m. balandžio 28 d. susirinkime dalyvavo ir UAB „Pasna“ vadovas, jis sutikimo nedavė, sakė reikia laiko pagalvoti, bet atsakymas taip ir nebuvo gautas.

32. Atsakovas M. Ž. bylą nagrinėjant 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad sprendimas įrengti kelio užtvarą buvo priimtas daugumos bendrasavininkių sutikimu, 2022 m. balandžio 28 d. susirinkime dalyvavo ir UAB „Pasna“ vadovas, jis sutikimo nedavė, sakė reikia laiko pagalvoti, UAB „Pasna“ vadovas iki susirinkimo pabaigos neišbuvo.

33. Bylą nagrinėjant 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė Daiva Rusakienė ieškinį prašė atmesti. Akcentavo, kad tik baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas nurodė naujus ieškinio pagrindus, taip pat pakeitė ieškinio dalyką, todėl atsakovai dėl naujai nurodytų ieškinio pagrindų ir naujai nurodyto ieškinio dalyko nepasisako. Nurodė, kad ieškovas šiame procese nuolat keitė ieškinio pagrindą, kiekviename teismo posėdyje praktiškai iškeldamas vis naujas versijas. Pradžioje, teikdama ieškinį teismui, UAB „Pasna“ nurodė, kad, neva, jos interesai yra pažeidžiami, nes, neva, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie gyventojų susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kelio užtvaro įrengimo. Be to, savo interesų pažeidimu laikė ir tai, kad sprendimą dėl kelio užtvaro įrengimo gyventojai priėmė, neturėdami UAB „Pasna“ sutikimo. Vėliau, jau teisminio nagrinėjimo metu, tiek teikdamas papildomus dokumentus, teik teikdamas savo paaiškinimus UAB „Pasna“ atstovas akcentavo į tai, kad, neva, yra pažeidžiami (duomenys neskelbtini) gyventojų interesai, nes gyventojai negali pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve (ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu) ir patekti į savo namus. Akcentavo, kad visi (duomenys neskelbtini) gyventojai turi teisę be jokių apribojimų ar suvaržymų į jiems priklausančias namų valdas patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taip, kaip ir yra numatyta pagal detalųjį planą. Nurodė, kad dar vėliau, ieškovo UAB „Pasna“ atstovas teismo posėdžio metu iškėlė dar vieną versiją, kodėl ieškovo reikalavimas turėtų būti patenkintas ir atsakovai įpareigoti išmontuoti kelio užtvarą, nes, neva, tam nėra gautas reikiamas leidimas. Svarbu tai, kad objektai (šiuo atveju kelio užtvaras), kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos.

34. Nurodė, kad kalbant apie ieškovo pareikštą ieškinį ir keliamus reikalavimus, ne kartą byloje buvo akcentuota, kad kelio užtvaras yra įrengtas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pažymėjo, kad kelio užtvaras yra sumontuotas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui UAB „Pasna“ kartu su atsakovais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį, kad pagal VĮ Registrų centro išrašą matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas tik vienintelis servitutas servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ pagal 2014-05-26 Servituto sutartį. Daugiau jokių daiktinių teisių į minėtą žemės sklypą nėra įregistruota. Kelio servituto, minėtame žemės sklype nėra.

35. Nurodė, kad paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas detalaus plano rengėjo UAB „Archinova“ 2018-03-22 raštas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 2011-02-10 metais patvirtintame detaliame plane visi trys įvažiavimai į kvartalo teritoriją numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo detaliojo plano keitimu, perplanuojant sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini) upelio, keisti ar kaip nors kitaip organizuoti eismą nenumatoma. Visi įvažiavimai iš išvažiavimai į kvartalą yra numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, visos esamos suplanuotos gatvės nekeičiamos, planuojama papildoma gatvelė prie (duomenys neskelbtini) upelio, įvažiavimas i šią gatvelę planuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve. Tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, kuriame jokie kelio servitutai nenumatyti patvirtina ne tik VĮ Registrų centro išrašas, bet Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018-04-12 raštas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra privati teritorija ir nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkiams. Šiaulių rajono savivaldybė jokių turtinių teisių ar interesų į minėtą sklypą neturi. Maža to, atsakovai į bylą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, kad minėtame žemės sklype jokių kelio servitutų nustatyta nėra.

36. Nurodė, kad dar iki pakeliamo kelio užtvaro įrengimo ieškovas UAB „Pasna“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje įrengė kelio ženklą „Akligatvis“ (teismui buvo pateikta tai patvirtinanti nuotrauka). (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, buvo įrengtas pakeliamas kelio užtvaras (kuris buvo iš dalies panaikintas prieš pat išvažiuojamąjį teismo posėdį), kurį įrengė pats ieškovas UAB „Pasna“. Byloje yra pateiktas ankstesnių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių K. A. ir D. A. notarinis sutikimas, kuriame nurodyta, kad jie sutinka, jog jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, eitų važiuotų transporto priemonės. Sutikimas duotas konkrečiam asmeniui G. K.. O tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad šis žemės sklypas yra privati nuosavybė, o ne bendro naudojimo kelias. Taigi, skirtingai nei nurodo ieškovas UAB „Pasna“, šalims priklausantis žemės sklypas nei pagal detalųjį planą, nei pagal VĮ Registrų centro duomenis nėra numatytas kaip kelias, kuriuo gali naudotis visi (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai. Priešingai, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, o visi įvažiavimai ir išvažiavimai į (duomenys neskelbtini) kvartalą yra numatyti būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šias aplinkybes patvirtina ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovų paaiškinimai, tačiau ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei teismo nustatytos aplinkybės išvažiuojamo posėdžio metu.

37. Nurodė, kad tiek analizuojant ieškinio argumentus, tiek ir klausantis teismo posėdžio metu ieškovo išsakytą poziciją, taip ir lieka neaišku, kuo vis tik konkrečiai yra pažeidžiami pačio ieškovo UAB „Pasna“ interesai. Dėl įrengto pakeliamo kelio užtvaro ieškovo turima žemės sklypo dalis nesumažėjo, todėl nesuprantami ieškovo teiginiai, kad įrengiant kelio užtvarą buvo padarytas neleistinas poveikis ieškovo valdomai bendrosios nuosavybės (žemės sklypo) idealiai daliai. Idealioji dalis parodo į kokios apimties turto dalį bendraturtis turi nuosavybės teisę, todėl pakeliamo kelio užtvaro įrengimas neįtakojo ieškovo turimo turto apimties.

38. Nurodė, kad kalbant apie ieškovo UAB „Pasna“ deklaratyvius teiginius apie tai, kad UAB „Pasna“ sudarytos kliūtys patekti į žemės sklypą, atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. gegužės 31 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra pažymėta, kad tyrimo metu prie medžiagos (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai raštu pateikė dokumentus, kokiu būdu ir kada UAB „Pasna“ direktorius A. M. informuojamas dėl pakeliamo kelio užtvaro įrengimo. Iš pateiktų dokumentų aiškiai matoma, kad ieškovo UAB „Pasna“ direktoriaus A. M. telefonas yra įtrauktas į sistemą, kad galėtų nekliudomai judėti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, nesukeliant sau ir kitiems eismo dalyviams nepatogumų.

39. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ne kartą girdėtos UAB „Pasna“ atstovo mintys, kad pro įrengtą kelio užtvarą negali pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gyventojai ir dėl to jie patiria nepatogumus (reikia važiuoti ilgesnį atstumą, jis jiems buvo pažadėjęs, kad šia atkarpa bus galima važiuoti nekliudomai ir pan.). Tačiau svarbu tai, kad ieškovas nėra įgaliotas atstovauti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesų, o byloje sprendžiamas ginčas yra tarp ieškovo ir atsakovų dėl kelio užtvaro, kuris yra įrengtas privačioje nuosavybėje.

40. Nurodė, kad byloje ieškovas UAB „Pasna“ reiškia reikalavimą priteisti atsakovų solidariai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Svarbu tai, kad įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti priteistas tuo atveju, jei būtų padarytas pažeidimas ir dėl padaryto pažeidimo būtų pablogėjusi juridinio asmens dalykinė reputacija (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Šiuo atveju neegzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovas jų tinkamai neįrodė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo UAB „Pasna“ reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

41. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

42. Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Pasna“ kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu V. M. (tretieji asmenys E. K. ir S. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. dalies žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo trečiajam asmeniui asmeniu V. M. ginčo žemės sklypo dalį, t. 1, b. l. 155-165) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui UAB „Pasna“ priklauso 446/2308 dalis, kas sudaro 0,0446 ha plotą (t. 1, b. l. 114-118). Šis žemės sklypas kartu su besiribojančiu 0,0922 ha ploto kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) sudaro (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, esančią prie (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21-24). Ginčo byloje dėl šių aplinkybių nėra. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kelio užtvaras (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2023 m. gegužės 18 d. išvažiuojamasis teismo posėdis (t. 1, b. l. 151, t. 3, b. l. 1-4). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas tik vienintelis servitutas servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ pagal 2014-05-26 Servituto sutartį, daugiau jokių daiktinių teisių į minėtą žemės sklypą nėra įregistruota (t. 1, b. l. 114-118). 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo metu ginčo žemės sklypo bendrasavininkių balsų dauguma (8 iš 11), žemės sklypo bendrasavininkiai priėmė sprendimą įrengti ginčo kelio užtvarą (t. 2, b. l. 99-100).

Dėl bylos esmės

43. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

44. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

45. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus išmontuoti kelio užtvarą, nes jis įrengtas be ieškovo UAB „Pasna“ sutikimo, tokiu būdu įrengiant kelio užtvarą buvo padarytas neleistinas poveikis ieškovo valdomai žemės sklypo idealiajai daliai, buvo pažeista ieškovui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teisė.

47. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas turi įrodyti, kad jis yra žemės sklypo, kuriame yra įrengtas kelio užtvaras, savininkas (nagrinėjamu atveju bendrasavininkis), taip pat tai, kad minėtas kelio užtvaras jam priklausančioje žemės sklypo dalyje pažeidžia ieškovo teises, o atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

48. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui UAB „Pasna“ kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu V. M. (tretieji asmenys E. K. ir S. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. dalies žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo trečiajam asmeniui asmeniu V. M. ginčo žemės sklypo dalį, t. 1, b. l. 155-165) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai yra įrengę ginčo kelio užtvarą (t. 1, b. l. 114-118). Taigi, pirmoji būtinoji negatorinio ieškinio patenkinimo sąlyga egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tokio kelio užtvaro buvimas žemės sklype pažeidžia ieškovo teises.

49. Ieškovas savo teisių pažeidimą grindžia tuo, jog kelio užtvaras įrengtas atsakovų neteisėtai, t. y. nesant ieškovo sutikimo, taip buvo pažeista ieškovui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Be to, ieškovas, kaip Detaliojo plano rengėjas, turi teisę reikalauti, kad būtų vykdomi Detaliojo plano sprendiniai, numatę ir nustatę (duomenys neskelbtini) gatvės panaudojimą ne tik ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų tinkamam eksploatavimui ir priežiūrai, bet ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo gyventojų privažiavimui prie savo namų valdų.

50. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo.

51. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas tik vienintelis servitutas servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ pagal 2014-05-26 Servituto sutartį (t. 1, b. l. 138-148), daugiau jokių daiktinių teisių į minėtą žemės sklypą nėra įregistruota (t. 1, b. l. 114-118). Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 28 d. susirinkimo metu ginčo žemės sklypo bendrasavininkių balsų dauguma (8 iš 11), žemės sklypo bendrasavininkiai priėmė sprendimą įrengti ginčo kelio užtvarą (t. 1, b. l. 64), ieškovo UAB „Pasna“ atstovas dalyvavo susirinkime (t. 2, b. l. 99-100), šios aplinkybės ieškovas neginčija. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo sutikimas nei žodžiu, nei raštu nebuvo gautas.

52. Teismas pažymi, kad byloje svarbi aplinkybė, kad atsakovai, gyvendami (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose, nėra įsteigę bendrijos, ir bendrijos įsteigimas ar administratoriaus paskyrimas, gyvenant vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose, nėra privalomas, nėra numatytas įstatymuose, todėl žemės sklypo bendrasavininkiai ginčo kelio užtvaro įrengimui sutikimą galėjo duoti ir žodžiu, nerašyti susirinkimo protokolo, juo labiau įgalioti vieni kitus dalyvauti susirinkime (CPK 185 straipsnis). Be to, po bylos iškėlimo, ieškinys buvo išsiųstas visiems atsakovams – ginčo žemės sklypo bendrasavininkiams, visi jie sudarė atstovavimo sutartį su advokate (t. 1, b. l. 100-101), visi atsiliepime patvirtino, kad jie yra davę sutikimus įrengti kelio užtvarą (t. 1, b. l. 106-113), todėl atmestinos ieškovo keliamos abejonės, kad ne visi 8 iš 11 bendrasavininkių davė sutikimą įrengti ginčo kelio užtvarą, kad dokumentai klastojami ir panašiai (CPK 185 straipsnis). Be to, po bylos iškėlimo teisme dienos paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypo bendrasavininkiai E. K. ir S. K., kurie nedalyvavo 2022 m. balandžio 28 d. susirinkime, dovanojimo sutarties pagrindu, savo ginčo žemės sklypo dalį perleido trečiajam asmeniui V. M. (t. 1, b. l. 155-165). Trečiajam asmeniui V. M. teismas išsiuntė ieškinį, ko pasėkoje buvo gautas atsiliepimas, kuriuo V. M. prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad pilnai palaiko atsakovų atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus (t. 1, b. l. 171), kas leidžia daryti išvadą, kad ginčo kelio užtvaro įrengimui ji neprieštarauja, o dėl ginčo kelio užtvaro įrengimo nesutinka tik vienintelis ieškovas, t. y. 1 (vienas) bendrasavininkis iš šiuo metu esančių 10 (dešimties) bendrasavininkių (CPK 185 straipsnis).

53. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo.

54. Nagrinėjamu atveju esminis aspektas yra tai, kad VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas tik vienintelis servitutas servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ pagal 2014-05-26 Servituto sutartį, daugiau jokių daiktinių teisių į minėtą žemės sklypą nėra įregistruota (t. 1, b. l. 114-118). Visi žemės sklypo bendrasavininkiai, apart vienintelį ieškovą, sutinka, kad būtų įrengtas ginčo kelio užtvaras. Tiek bylos duomenimis, tiek teismui nuvykus į vietą, nustatyta, kad ieškovas UAB „Pasna“ (jo atstovas A. M.) nevaržomai gali patekti (pravažiuoti) į jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą. 2023 m. gegužės 18 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo UAB „Pasna“ vadovui A. M. savo telefonu surinkus specialųjį jam atsiųstą telefono numerį, ginčo kelio užtvaras pakilo (t. 3, b. l. 3). Analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir paties ieškovo pateiktame Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir raj. PK Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kur nurodyta, kad iš pateiktų dokumentų aiškiai matoma, kad A. M. transportas yra įtrauktas į sistemą, kad galėtų netrukdomai judėti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, nesukeliant sau ir kitiems eismo dalyviams nepatogumų (t. 1, b. l. 71-75). Be to, iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui UAB „Pasna“ el. paštu buvo pateikta informacija, kaip pravažiuoti pro (duomenys neskelbtini) g. pradžioje įrengtą kelio užtvarą (t. 2, b. l. 95), taip pat buvo išsiųstas priminimas, kad laukiama UAB „Pasna“ bendrasavininkės A. M. telefono numerio pateikimo dėl jo „pririšimo“ prie ginčo kelio užtvaro, nurodytas kelio užtvaro pakėlimo telefono numeris, taip pat nurodyta, kad, jei kyla nesklandumų dėl patekimo į teritoriją, kreiptis nurodytu telefonu numeriu (t. 2, b. l. 96). Šių aplinkybių, kad yra gavęs nurodytus el. laiškus, ieškovo atstovas neginčijo. Svarbu pažymėti ir tai, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas neišsakė argumentų ir nenurodė aplinkybių, kad kurį nors UAB „Pasna“ atstovų ar darbuotojų telefono numerį būtų buvę atsisakyta įvesti į ginčo kelio užtvaro pakėlimo sistemą, ko pasėkoje kas nors iš UAB „Pasna“ atstovų negalėtų patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą ar jo dalį (CPK 185 straipsnis). Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadai, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo kelio užtvaro įrengimas pažeidžia ieškovo teises, nors reikšdamas negatorinį ieškinį ieškovas privalėjo įrodyti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (CK 4.98 straipsnis).

55. Teismas sprendžia, kad byloje pateiktų įrodymų visuma yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai, įrengdami ginčo kelio užtvarą, elgėsi teisėtai (CPK 185 straipsnis).

56. Byloje jau buvo nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas tik vienintelis servitutas servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ pagal 2014-05-26 Servituto sutartį (t. 1, b. l. 138-148), daugiau jokių daiktinių teisių į minėtą žemės sklypą nėra įregistruota (t. 1, b. l. 114-118). Be to, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018-04-12 rašte nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame įrengtas ginčo kelio užtvaras, yra privati teritorija ir nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkiams, Šiaulių rajono savivaldybė jokių turtinių teisių ar interesų į minėtą sklypą neturi (t. 1, b. l. 119). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius, atsakydamas į atsakovų atstovės 2023-01-17 prašymą, yra nurodęs, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, t. y. tame tarpe ir atsakovams, todėl dėl apribojimų (servitutų) taikymo šiam žemės sklypui turi teisę spręsti tik nekilnojamojo turto (daikto) savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, numatančiomis servituto nustatymo pagrindus ir sąlygas. Minėtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nekilnojamojo turto registro duomenimis šiam žemės sklypui nėra nustatyta jokio kelio servituto, kuris suteiktų teisę važiuoti šiuo žemės sklypu kitiems asmenims (išskyrus važiuoti transporto priemonėms įmonei aptarnaujančiai požemines, antžemines komunikacijas – servituto turėtojui AB „Lietuvos dujos“ (t. 2, b. l. 109-110). Nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadas, kad atsakovai, įrengdami ginčo kelio užtvarą, šiuo aspektu elgėsi teisėtai (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

57. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad ginčo kelio užtvaro įrengimui prieštarauja tik vienintelis bendraturtis – ieškovas. Byloje jau buvo nustatyta ir konstatuota, kad kelio užtvaro įrengimas ieškovo teisių nepažeidžia, ieškovas nevaržomai gali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu / žemės sklypo dalimi, nevaržomai gali į jį patekti. Byloje svarbus aspektas yra ir tai, kad dar iki ginčo kelio užtvaro įrengimo, pats ieškovas buvo įrengęs kelio užtvarą kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, šios aplinkybės buvo nurodytos Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir raj. PK Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (t. 1, b. l. 71-75), tai konstatuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 124-133, 151), ši aplinkybės pasitvirtino, teismui 2023 m. gegužės 18 d. išvažiuojamojo posėdžio metu nuvykus į vietą, kuomet nustatyta, kad kelio užtvaras buvo, tačiau pačios „lazdos“ nėra, o pats ieškovo atstovas patvirtino, kad buvo įrengtas kelio užtvaras, kad jo tikslas buvo suvaldyti mašinų srautą važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, kad išsklaidytų važiuojančius gyventojus tolygiau, kad važiuotų mažiau, kad tie, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuotų per (duomenys neskelbtini) gatvę, o kurie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuotų čia, be to, ieškovo atstovas A. M. taip pat patvirtino, kad gyventojau už pravažiavimą mokėdavo, taip geranoriškai prisidėdavo prie kelio remonto, nurodė, kad šiuo metu kelio užtvaras yra išmontuotas jo nurodymu, nes jis yra nereikalingas (t. 3, b. l. 1-3). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo nesutikimas dėl ginčo kelio užtvaro įrengimo yra grįstas siekiu patenkinti savo interesus, todėl tai negali būti pagrindu riboti visų kitų žemės sklypo bendrasavininkių teisių, tame tarpe ir teisės įrengti ginčo kelio užtvarą žemės sklype, kuris jiems priklauso nuosavybės teise, nesant minėtame žemės sklype nustatyto kelio servituto (CPK 185 straipsnis).

58. Šiuo atveju byloje svarbus aspektas ir ta aplinkybė, kad įrengtam kelio užtvarui neprieštarauja ne tik visi žemės sklypo bendrasavininkiai, išskyrus ieškovą, bet ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyventojai, neturintys nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K. nurodė, kad jis nėra žemės sklypo, kuriame įrengtas ginčo kelio užtvaras, bendrasavininkis, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jis turi leidimą patekti į savo žemės sklypą, nustatyto kelio servituto neturi. Nurodė, kad jis dalyvavo 2022 m. balandžio 28 d. susirinkime, kelio užtvaro įrengimui pritaria, nes jis reikalingas mašinų srautui sumažinti, buvo net nesaugu vaikus išleisti į gatvę, didelis dulkių kiekis, per kurį neįmanoma net langų atsidaryti. Nurodė, kad jis administruoja kelio užtvaro veikimą, atlygio už tai neima, jo paties telefono numeris yra įvestas į sistemą, jis nekliudomai patenka į savo namus. Nors teoriškai gali į namus patekti ir pro (duomenys neskelbtini) gatvę, bet anuo pravažiavimu niekada nesinaudojo. Teismas pažymi, kad byloje yra pateiktas 2016 m. balandžio 25 d. Sutikimas, kuris patvirtina liudytoju parodymus, jog jam buvę 446/2308 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra davę sutikimą eiti, važiuoti transporto priemonėmis, taip pat nurodyta, kad sutikimas galios ir tuo atveju, jei aukščiau minėto žemės sklypo dalis bus perleista naujiems savininkams ir jis yra neatšaukiamas (t. 2, b. l. 97).

59. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai įrodė, jog įrengdami ginčo kelio užtvarą, elgėsi teisėtai, ginčo kelio užtvaras, nesant žemės sklype nustatyto kelio servituto, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovui neįrodžius, kad be jo sutikimo įrengtas ginčo kelio užtvaras pažeidžia ieškovo teises, tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.

60. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog atsakovai ginčo kelio užtvarą įrengė neteisėtai, į bylą teikė teritorijų planavimo dokumentus, detalųjį planą su brėžiniais ir pan.. Teismas pažymi, kad minėti ieškovo teikti rašytiniai įrodymai ir su jais susiję argumentai gali būti pagrindu sprendžiant klausimą įstatymo nustatyta tvarka dėl kelio servituto ginčo žemės sklype nustatymo, tačiau jie neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo, įrengiant kelio užtvarą ginčo žemės sklype, kuriame kelio servitutas nėra nustatytas (CPK 185 straipsnis). Tokias išvadas patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje liudytoja apklaustos detaliojo plano rengėjo UAB „Archinova“ atstovės R. S. duoti paaiškinimai, kuomet ji teigia, kad anot jos, pravažiavimas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kurioje yra ginčo kelio užtvaras, turi būti užtikrintas visiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, tačiau nurodė ir patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju kelio servitutas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, nurodė, kad šiuo metu taip nebedaroma, nes neįregistravus kelio servitutų, taip ir atsiranda kelio užtvarai, į teismo klausimą, ar šiuo metu pagal detalųjį planą (duomenys neskelbtini), dar galima kreiptis dėl servituto nustatymo, atsakė „taip“. Tokias išvadas patvirtina ir paties ieškovo pateiktas 2023 m. kovo 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas į ieškovo atstovo 2023 m. kovo 8 d. paklausimą, kuriame nurodyta, kad Detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“, yra suplanuotas įvažiavimas ir išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažymėta, kad CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (t. 2, b. l. 150-151, 152). Kaip minėta, reikalavimo byloje dėl kelio servituto ginčo žemės sklype nustatymo nėra pareikšta.

61. Be to, ieškovas kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovų įrengtas ginčo kelio užtvaras pažeidžia kitų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės interesus, kad per kelio užtvarą negali pravažiuoti (duomenys neskelbtini) gyventojai ir dėl to jie patiria nepatogumus, nes reikia važiuoti ilgesnį atstumą, jis jiems buvo pažadėjęs, kad šia atkarpa bus galima važiuoti nekliudomai ir pan.. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra įgaliotas atstovauti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesų, ieškovas neturi teisės ginti viešo intereso, kaip tai numatyta CPK 50 straipsnyje, o byloje sprendžiamas ginčas yra tarp ieškovo ir atsakovų dėl kelio užtvaro, kuris yra įrengtas privačioje nuosavybėje, todėl byloje analizuoti kitų asmenų, neturinčių nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra įrengtas ginčo kelio užtvaras, teisių pažeidimų nėra pagrindo. Šiuos argumentus teismas jau buvo nurodęs 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta į bylą įtraukti trečiuosius asmenis ieškovo pusėje (t. 2, b. l. 82-83). Pareiškėjai nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Šiuo atveju byloje tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek šalių duotais paaiškinimais teisme, tiek liudytojos R. S. paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai ir visi kiti asmenys tiek į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek į kitas (duomenys neskelbtini) gatves gali nekliudomai patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

62. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bylą baugus nagrinėti iš esmės baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas advokatas įvardijo kitus ieškinio pagrindus, dėl kurių net nebuvo kalbama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nebuvo teikiamas patikslintas ieškinys ir pan.. Kaip žinia, teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ieškinio ribų, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), todėl teismas šiame sprendime nenagrinėja ir nepasisako dėl ieškovo pusės baigiamosiose kalbose išsakytų ieškinio tenkinimo pagrindų, t. y. dėl pažeidžiamų Priešgaisrinės saugos taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014. Vadovaudamasis tais pačiais motyvais, teismas nepasisako ir dėl tik baigiamosios kalbos metu nurodyto ieškinio naujo dalyko – įgaliojimams, kaip niekiniams sandoriams, teisinių pasekmių taikymo (CPK 253 straipsnio 4 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Be to, susidarius faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad baigiamosios kalbos metu ieškovas pakeitė (patikslino) tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, kas pagal CPK 141 straipsnio nuostatas yra draudžiama. Be to, šiame sprendime teismas jau yra konstatavęs, kad ieškovo nurodyti įgaliojimai pagal faktinę situaciją buvo pertekliniai ir nėra reikalingi (sprendimo 52 punktas), todėl taikyti CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas nors iki bylos išnagrinėjimo pabaigos yra pateikęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2023 m. balandžio 20 d. atsakymą į ieškovo raštą (t. 2, b. l. 170-171, 172), tačiau jokių argumentų ir motyvų dėl Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų iki baigiamosios kalbos nenurodė ir neminėjo, o pateikti įrodymai nėra pagrindas konstatuoti, kad kelio užtvaras įrengtas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teises, jokių įrodymų apie kompetentingų institucijų įpareigojimus nukelti ar išardyti kelio užtvarą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teismui nėra pateikta.

63. Teismui konstatavus, kad atsakovai ginčo kelio užtvarą įrengdami neturėdami ieškovo sutikimo, nepažeidė nei ieškovo teisių, nei teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio ir įpareigoti atsakovus kelio užtvarą išmontuoti, taip pat sumokėti baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti dieną. Konstatavus, kad atsakovai ginčo kelio užtvarą įrengdami neturėdami ieškovo sutikimo, nepažeidė nei ieškovo teisių, nei teisės aktų reikalavimų, atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl išdėstyto, ieškinys atmestinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

65. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. G. turėjo 1200 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 142-143, 144-145, 146-147, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, t. 3. b. l. 26, 27). Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl iš ieškovo UAB „Pasna“ priteistina atsakovui V. G. 1200 Eur advokato pagalbos išlaidos.

66. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 146,92 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo UAB „Pasna“ priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Pasna“ (j. a. k. 145393947) atsakovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Pasna“ (j. a. k. 145393947) valstybei 146,92 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 92 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė