Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Deimantei Butavičiūtei (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

ir atstovui advokatui Petrui Selilioniui (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-3120-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas V. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3120-2025 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Priteisti iš valstybės jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3120-2025 (toliau ir – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje nubaudė V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 518 straipsnio 1 dalį – 38 Eur bauda. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nustatė, kad V. G. kartu su dar keliais kaimynais 2024 m. rugsėjo 1 d., 12.00 val. - 19.00 val. savavališkais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.137 straipsnį ir 4.75 straipsnį, užtvėrė 4-5 arus žemės segmentine tvora (duomenys neskelbtini). V. G. nesutinka su priimtu nutarimu, nes nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, be to, byloje netinkamai aiškintos CK nuostatos, reglamentuojančios bendrą nuosavybę bei perdėtai išplėstai taikyta savavaldžiavimo nusižengimo sudėtis. Skundžiamame nutarime neatsižvelgta į bendro žemės sklypo bendraturčių daugumos interesus, jų vieningą poziciją, į tvoros statymo aplinkybes, paskirtį bei kokias pasekmes pastatyta tvora sukėlė pareiškėjui. Ginčo žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi tvarka, draudusi V. G. bei kitiems bendraturčiams statyti tvorą. UAB „Pasna“ interesais pateiktas skundas yra išimtinai civilinio pobūdžio ir susijęs su bendro žemės sklypo naudojimu tarp bendraturčių. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso 10 asmenų. 2024 m. rugpjūčio 24 d. padarė visų ginčo žemės sklypo bendraturčių ir kitų vietos gyventojų susirinkimą, kuriame nusprendė įrengti tvorą žemės sklypo pradžioje prie kelio užtvaro, kad būtų aiškios sklypo ribos, kad matytųsi, kur pjauti žolę. UAB „Pasna“ niekada žolės nepjauna, prie jų gerovės neprisideda, nepadeda tvarkyti ir visuomet prieštarauja daugumos valiai. Dėl šios priežasties nebuvo kreiptasi į UAB „Pasna. Iš 2024 m. rugpjūčio 24 d. susirinkimo protokolo matyti, kad visi ginčo žemės sklypo 9 bendraturčiai (išskyrus UAB „Pasna“), taip pat 7 vietos gyventojai savo parašais pritarė tinklinės tvoros įrengimui, todėl tvora pastatyta teisėtai, o ne savavališkai. UAB „Pasna“ dėl analogiškų bendraturčių veiksmų kreipėsi į policiją ir anksčiau kaltindama juos savavaldžiavimu, tačiau administracinė teisena buvo nutraukta. UAB „Pasna“ teisių suvaržymas dėl bendraturčių tame pačiame ginčo žemės sklype įrengto kelio užtvaro nenustatytas administracinio nusižengimo byloje Nr. ANR-K-11414-2022. 2022 m. gegužės 31 d. nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos konstatuota, kad gyventojai nuleidžiamą kelio užtvarą įrengė tik tam, kad patys būtų saugūs savo gatvės atkarpoje nuo pašalinių nepageidaujamų ne tos teritorijos gyventojų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nusprendė su kitais bendrasavininkais, jog būtų tvarka ir matytųsi ribos, tą dalį pažymėti tvora. Taip nusprendė, nes ten vaikščiojo žmonės, važinėjo transporto priemonės. Iš viso yra 9 sklypo bendrasavininkai. Rimtesnius klausimus sprendžia susirinkimuose. Ir šiuo atveju darė susirinkimą. Jis UAB „Pasna“ neinformavo, tačiau pozicija buvo aiški, nes niekada prie sklypo tvarkymo darbų neprisideda. Iš UAB „Pasna“ lėšų tvoros aptvėrimui neprašė. Tvora neapriboja naudojimosi sklypu. Nesutarimai tarp UAB „Pasna“ ir kitų bendrasavininkų vyksta nuo pat sklypo suformavimo, jau senai. Bendrasavininkai už savo lėšas (išskyrus UAB „Pasna“) sutvarkė žemės plotelį ir jį pažymėjo tvora, kad transporto priemonės neišvažinėtų. Jie tvarko ir prižiūri sklypą, jį šienauja. UAB „Pasna“ nesikreipė į teismą nei dėl susirinkimo protokolo nuginčijimo, nei dėl tvoros nuvertimo. Pritarimą davė visi bendrasavininkiai, o tvorą statė, kas galėjo. Nepamena, kas statė. Yra užfiksuota policijoje. Kitoj vietoj tvoros nestatė, nes aiškios sklypo ribos: auga medeliai, yra upelis.

Pareiškėjo V. G. atstovas advokatas S. A. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti. 2024 m. rugpjūčio 24 d. bendraturčių susirinkimo protokolas nėra susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šiuo protokolu buvo bendraturčių siekiama suvaržyti kitų pašalinių asmenų naudojamasi jiems priklausančiu turtu. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, gali susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį. Nagrinėjamu atveju bendraturčiai, tarp jų ir pareiškėjas, savo santykius sureguliavo tik tam tikru konkrečiu klausimu ir toks susitarimas dėl tvoros įrengimo nepažeidė nei Civilinio kodekso 1.137 str. ir 75 str., nei UAB „Pasna“ teisių ar teisėtų interesų. Esant civiliniams santykiams, pirmiausia ginčas turi būt sprendžiamas civilinės teisės normomis, o ne taikant administracinę teiseną. Skundžiamas nutarimas priimtas nesilaikant Administracinių nusižengimų kodekso 565¹ str. 8 punkto reikalavimų, o būtent, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, nėra išlaikytas administracinio nusižengimo tyrimo procesas.

Nukentėjusiojo atstovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvora jam sukelia nepatogumus, nes ji negali prieiti ir privažiuoti su žoliapjove. Norėdamas nupjauti žolę, jis turi važiuoti 2 kilometrus aplinkui. Susirinkimo protokolo neapskundė, nes jo negavo. Prašė advokato, kad skunde įrašytų reikalavimą nugriauti tvorą ir išrauti pušeles, nes manė, jog paklausys ir apsieis be teismo. Prašo skundo netenkinti.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Petras Selilionis teismo posėdyje nurodė, kad skundas nepagrįstas, o priimtas nutarimas teisėtas. Bendrasavininkai turėjo pasinaudoti nurodytu civilinio kodekso įpareigojimu ir suderinti su visais bendraturčiais, ne su dauguma, tvoros statymą. Pareiškėjas neginčijo, kad į UAB „Pasna“, kaip į vieną iš bendraturčių, jis nesikreipė, net nebandė derinti tvoros statymo klausimą, todėl pažeisdamas kito bendraturčio teises, pareiškėjas savivaliavimo ir atitinkamai, nutarimu pagrįstai taikyta pareiškėjo administracinė atsakomybė už savavaliavimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Deimantė Butavičiūtė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad neturi duomenų ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą pagal UAB „Pasna“ skundą. Parodė, kad nežino apie kitas aplinkybes ar procesinius dokumentus, jei jų nėra byloje. Tikslingiau būtų klausti pareigūno, kuris nagrinėjo bylą. Nemano, kad bylą nagrinėjusią pareigūnę D. V. sieja kokie santykiai su A. M.. Kadangi skundą pateikė UAB „Pasna“, todėl ji buvo pripažinta nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jis pažeisdamas CK 1.137 straipsnį ir 4.75 straipsnį, užtvėrė 4-5 arus žemės segmentine tvora (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas priklauso 6 bendrasavininkiams, vienas iš bendrasavininkių yra UAB „Pasna“, kuri jokio leidimo tverti tvoros nedavė ir jos niekas neprašė leidimo tverti tvorą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. G. tariamai padarytas administracinis nusižengimas pasireiškia tuo, jog tam tikra žemės sklypo dalis (4-5 arai), buvo užtverta segmentine tvora, negavus vieno iš bendrasavininkio UAB „Pasna“ leidimo (pritarimo). Nutarime nurodyta, kad V. G. pažeidė CK 1.137 straipsnį ir 4.75 straipsnį. Nors CK 4.75 straipsnį sudaro dvi dalys, iš kurių 2 dalyje nurodyta, ataskaitų bendrasavininkiui pateikimo tvarka, tačiau kaltinime konkreti minėto straipsnio dalis nenurodyta. Nutarimo skiltyje „Kitos aplinkybės“, jau nurodyta, kad V. G. pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, (pastaba – nutarime nurodyta ne „1 dalyje“, o „I punkte“) kurioje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nutarime pažymėta, kad pagal galiojančias teises normas bendrasavininkiai nesinaudojo įstatymų numatytais ginčų sprendimo ar teisių vykdymo, jų gynimo instrumentais, vykdė savo tariamą teisę bei savavališkai pastatė tvorą, taip vykdydami tariamą ar tikrą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo (UAB „Pasna“), nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Iš skundžiamo nutarimo argumentacijos, akivaizdu, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, netinkamai aiškina CK 4.75 straipsnio 1 dalies normą, nes civilinis įstatymas nenumato V. G. ar kitiems, tvorą statyti nusprendusiems bendrasavininkiams, išankstinės pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu ir gauti leidimą tvoros statybai. Ši teisės norma skirta tiems bendrasavininkiams, kurių netenkina kitų bendrasavininkių veiksmai ir kurie mano, kad jų teisės yra pažeistos.

Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypas registruotas 6 bendrasavininkių vardu (pagal duomenis, matyti, kad kelios sklypo dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir registruotų savininkų sutuoktiniams, todėl realiai yra daugiau bendrasavininkių nei nurodyta Nekilnojamo turto registre). Minėto ginčo sklypo bendrasavininkiai 2024 m. rugpjūčio 24 d. susirinkime – 9 iš 10 bendrasavininkų nutarė savo lėšomis įrengti segmentinę tvorą. T. y. didesnė dalis bendrasavininkių priėmė sprendimą, kuris, pagal bendras civilinės teisės normas turi būti privalomas ir kitiems bendrasavininkiams (jų mažumai).

Šiuo atveju neaišku, kokiais pagrindais daugumos savininkų priimtas sprendimas, gali būti laikytinas savivaliavimu ir užtraukti administracinę atsakomybę. Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Pasna“ direktorius aiškiai nurodė, kad į policiją kreipėsi gindamas savo teisę, nes tvora jam trukdo pateikti į kitą UAB „Pasna“ priklausantį, su ginčo sklypu besiribojantį, sklypą ir dėl šios tvoros, jis turi važiuoti papildomus 2 kilometrus. Nurodė, kad kreipimasis į policiją yra „padarytas pradinis žygis“ ir palikus paskirtą baudą V. G. privalės pašalinti tvorą, t. y. pasitelkęs policijos pareigūnus UAB „Pasna“ direktorius, jo paties parodymais, nusprendė išspręsti patekimo į kitą jam priklausantį sklypą, klausimą.

Teismo nuomone, visos šios aptartos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengia civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių.

Nagrinėjamu atveju spręsdamas, ar padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių teismas turi vadovautis jau suformuota teismų praktika. Teismas daro išvadą, kad V. G. (kartu su kitais sklypo bendrasavininkiais) veiksmai, užtvėrus segmentinę tvorą jiems bendra teise priklausančioje teritorijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti pastarojo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, nesant visų būtinųjų sudėties požymių ir veikos pavojingumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčas yra kilęs dėl patekimo į besiribojantį žemės sklypą, todėl, nenustačius pakankamo padarytų veiksmų pavojingumo, toks ginčas pripažintinas civiliniu ir turi būti sprendžiamas ne administracinės teisenos priemonėmis, o civilinio proceso tvarka, prieš tai išnaudojant alternatyvius ikiteisminius ginčo sprendimo būdus.

Pagal teismų praktiką negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Teismo vertinimu, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nesutarimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Dėl to Institucija neturėjo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos ir tuo labiau priimti skundžiamo nutarimo.

Aktualu ir tai, kad tarp ginčo žemės bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, jis nėra padalintas, ar atidalintos jo dalys, todėl šis nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrai visų bendraturčių sutarimu. Nors UAB „Pasna“ nurodo, kad 2024-08-27 susirinkimo protokolo neskundė, nes susirinkime nedalyvavo ir protokolo negavo, esant tvoros aptvėrimo faktui, į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad tai ne pirmas ginčas tarp UAB „Pasna“ ir kitų ginčo sklypo bendrasavininkų dėl ginčo sklype įrengtų statinių. Ankstesnis ginčas dėl bendraturčių tame pačiame ginčo žemės sklype įrengto kelio užtvaro buvo nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. tarp ginčo šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, administracinė teisena buvo nutraukta. Ir šiuo atveju teismas mano, kad konfliktas dėl tvoros aptvėrimo, kuris kilo iš aptartų civilinių santykių turi būti sprendžiamas ne administracinio, o civilinio proceso tvarka.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad V. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Pastebėtina, kad tokią išvadą buvo padaręs ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiasis veiklos skyrius, kuris 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime „Dėl Jūsų 2024-09-09 skundo tyrimo“, administracinių nusižengimų registras 2024 m. lapkričio 25 d. Nr. 41-ANR K-42283-2024, nurodė, jog įvertinus UAB „Pasna“ pareiškime nurodytas aplinkybes ir atlikus papildomą informacijos patikrinimą, nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, o tarp UAB „Pasna“ ir (duomenys neskelbtini), gyventojų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Pastebėtina, kad teismas neturi duomenų, jog Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priimdamas skundžiamą nutarimą, būtų panaikinęs Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiasis veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą „Dėl Jūsų 2024-09-09 skundo tyrimo“, administracinių nusižengimų registras 2024 m. lapkričio 25 d. Nr. 41-ANR K-42283-2024.

Esant nustatytoms aplinkybėms V. G. skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 591 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu prašė iš valstybės priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstyta, V. G. atstovo, advokato S. A. skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3120-2025 panaikintas, todėl V. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios teismo nuomone, nėra per didelės – 700 Eur, priteistinos iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3120-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti V. G. naudai iš valstybės 700 Eur (septynis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.