- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- N1-45-1002/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11342-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
kaltinamajam M. L., jo atstovei pagal įstatymą G. L., gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
nukentėjusiajam L. B., jo atstovui pagal įstatymą K. B., įgaliotam atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Ievai Rimdeikienei, Pavelui Šegurovui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas: 2021-03-30 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, per 5 mėnesius nuo Teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, bei nebendrauti su tam tikru asmeniu. 2021-07-28 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi papildomai paskirta intensyvi priežiūra, jos terminą nustatant iki faktinio M. L. atvykimo mokytis į (duomenys neskelbtini), bet neilgiau kaip 3 mėnesius – buvimo vietos (t.y. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)), pagal nustatytą laiką – nuo 22 val. iki 6 val., kontrolę vykdant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2022-04-03, apie 16:04 val., (duomenys neskelbtini) koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į nukentėjusiojo nepilnamečio L. B. nosį, tokiu veiksmu nukentėjusiajam L. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis M. L. teisme kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad nuo tos vietos, kur viskas prasidėjo, kameros nebuvo. Nukentėjusysis pirmas pradėjo. Jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu, bet tai buvo savigyna. Jis nekaltas, nes gynėsi. Pripažįsta, kad sudavė L. B. smūgį. Visa tai buvo savigyna. L. B. jį pakišo. L. B. pakišo į šitą situaciją, kad jam būtų blogai. L. B. puolė jį mušti, jis pats gynėsi, ir taip gavosi. L. B. pastoviai užsikabinėdavo. L. B. nuo pat sporto salės, pakeliui į mokyklą, provokavo jį. Jis nebežinojo, ką jam bedaryti. L. B. jį vadino „pyderu“, gaidžiu. Būtent tą dieną jam nebelaikė nervai, nes L. B. jį provokavo, juk kažkada reikia atsiimti už tai. Neginčija, kad jis L. B. sulaužė nosį, nes jis to nusipelnė. Prieš suduodant L. B. į veidą, L. pirmas jam sudavė. Pirmą kartą priekabiavo, paskui sudavė du kartus iš kojos į klubą. Jis pasakė, ką L. B. daro, tada L. B. mosikavosi rankomis, jis bandė jas pagauti, paskui L. B. jam trenkė į šonkaulius. Jeigu būtų L. B. nesudavęs, jis ir toliau būtų jį pravardžiavęs. Smūgiu jis siekė, kad L. B. atsikabintų nuo jo, atstotų. Buvo susikibę su L. B. Nepripažįsta civilinio ieškinio. Ta suma neatitinka. Ligonių kasai gal už pastangas, kad padėjo, pagelbėjo jam su ta nosimi, o jam, tai nei cento. Dėl L. B. elgesio buvo sakęs ir auklėtojai, ir direktoriui, bet niekas nieko. Sakė psichologei, socialinei darbuotojai ir direktoriui, sakė, kad vyksta patyčios. Ten visi prie visų dažnai kabinėjasi, daug muštynių būna, ypač patyčių. L. B. kabinėjasi prie visų, bet kadangi jis kalba apie save, tai kabinėjasi prie jo (kaltinamojo). Kreipėsi į psichologę V. dėl to, kad jį balandžio 3 dieną užpuolė L. B. Kai atvyko pareigūnai, jis jiems sakė, kad jį užpuolė, papasakojo situaciją. Tai buvo savigyna. Ten, kur prasidėjo muštynės, ten nebuvo kameros. Taip, filmuota medžiaga yra, bet tai nereiškia, kad jis nukentėjusįjį išsivedė. Neigia, kad jis nukentėjusįjį išsivedė sumušti. Dėl civilinio ieškinio, 2000 eurų, nesutinka, nes tai būtų nesąžininga. Sutinka atlyginti žalą 300-400 eurų. Viskas įvyko labai greitai. Kambaryje buvo suaugusių žmonių, juos skyrė, bet neišėjo išskirti, nes buvo labai stipriai susikabinę. Jis nukentėjusiajam buvo už galvos ir rankos paėmęs. Jis laikė nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis jam spyrė. Nepaleido nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis jį išprovokavo. Abu buvo nervuoti ir piktybiški, jis buvo susinervinęs. Jei būtų nukentėjusįjį paleidęs, nukentėjusysis jam būtų trenkęs. Nukentėjusysis piktybiškai puolė jį, dėl to jis nukentėjusįjį ir laikė. L. B. realiai pats „iš oro“ prisikabinėdavo prie jo su savo draugais iš Kauno. Buvo du L. B. draugai iš Kauno. Jie visi trys būdavo prieš jį. Vienas iš L. B. draugų jam spyrė į veidą iš kamuolio, tada jie visi pradėjo juoktis. Jis paklausė to draugo, kodėl jis taip padarė ir kodėl iš jo juokėsi einant į mokyklą. Šalia stovėjo L. B., kuris jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Kai ėjo persimauti batus į mokyklą, jis užlindo į priekį, kad jų nematytų, o jie visi trys ėjo jam iš galo ir tyčiojosi iš jo. Kai įėjo į mokyklą, budintis išėjo prižiūrėti tuos, kurie ėjo į tualetą, o auklėtojas J. S. stovėjo prie laukinių durų ir žiūrėjo, ką kiti daro. Kai jie visi ėjo prie spintelės apsimauti batų, jis pats pradėjo mautis batus, atsidarė spintą, L. B. jau laukė jo prie spintos, tada jis spyrė į tą spintą, dar spyrė jam į klubą, tada jis pats uždarė tą spintą, stengėsi nekreipti dėmesio ir eiti rankų plauti. Bet L. B. jam pastojo kelią ir pradėjo mosikuotis prieš jį, ir jis negalėjo praeiti. Tada jis sugalvojo tokį planą, kad stengtis susilaikyti ir nesimušti, kol ateis auklėtojas, bet jam neišėjo, todėl ir buvo tas smūgis. Pirmas jo smūgis buvo prie spintelės, kur nesimato kameroje. J. S. matė, kai buvo jau susikabinę. L. B. jį puolė, jis jį sulaikė, todėl ir buvo susikabinę. Taip, batus spėjo persimauti. Atsidarė spintelę, pasiėmė batus, pradėjo juos autis, juos apsimovė, o kitus batus norėjo dėti į spintelę, bet tuo momentu, kai nespėjo to padaryti, L. B. spyrė į spintelę. Pirmą kartą spyrė į spintelę, antrą kartą jam į klubą. Jis nežinojo, kad buvo galimas toks variantas – rašyti pareiškimą. Pirmam papasakojo auklėtojui apie įvykį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. L. davė parodymus, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, supranta, kuo yra įtariamas, įtarimo turinys jam yra aiškus. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis neserga, tačiau yra buvęs psichiatrinėje ligoninėje dėl emocinių ir elgesio sutrikimų, narkologinėje įskaitoje įrašytas nėra. Tiksliai įvykio datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2022-04-03. Gali nurodyti, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra atskiras pastatas, kuriame yra treniruoklių salė ir krepšinio aikštelė, salė. Salėje buvo kitas centro globotinis L. B. Salėje jokių konfliktų tarp jo ir L. nebuvo, tačiau kilo konfliktas tarp jo ir kito globotinio M. V. M. V. spyrė iš kamuolio jam į veidą. Nežino tiksliai, bet mano, kad L. matė įvykį. Po pamokos visi jie ėjo į persirengimo kambarį, kuriame persiavė batus. M. persirengimo kambaryje tarsi pasityčiojo iš jo – jis garsiai kitiems vaikinams pradėjo sakyti, kad jis jam spyrė į veidą. Jis tiesiog žiūrėjo į M. piktai, kad jis šneka tokias nesąmones, tačiau jam nieko neatsakė. Į situaciją įsikišo ir L. L. jam pasakė: „kodėl tu į jį žiūri kaip ,,pydariukas?“. Šituos žodžius jis pasakė jam, nes jis piktokai žiūrėjo į M. Jis L. pasakė: „pats toks ir esi“. L. toliau pradėjo ant jo „varyti“, sakydamas, kad jis yra „pydaras“, gaidys“. Jis tiesiog L. vis atsakydavo: „pats tu toks esi“. Jis, L. ir kiti globotiniai ėjo per kiemą į pagrindinį pastatą. Einant per kiemą, L. toliau jam sakė „pydaras“, gaidys, ,,pamojnas“. Jis vis jam toliau sakydavo: „pats toks ir esi“. Jis tuo momentu jau buvo pilnas neapykantos, tačiau stengėsi nekreipti dėmesio, kuo greičiau grįžti į centrą. Grįžus į pagrindinį pastatą, visi, kurie buvo sporto salėje, nuėjo į koridorių, kuriame reikia persiauti batus. Pirma batus persiavinėjo mažesni vaikai, tuomet į patalpą nuėjo L., jis taip pat persiavė batus. Po to jis nuėjo persiauti savo batų. Būnant prie batų spintelės, buvo maždaug 1 metro atstumu nuo L. Kai persiavė batus, ėjo link koridoriaus, tačiau į koridorių neišėjo, buvo patalpoje ir laukė šalia jo, kol persiaus batus, maždaug 1 metro atstumu. Pradėjo autis batus ir L. spyrė į atidarytos spintelės duris. Durys atsitrenkė į jo dešinės pusės klubą. L. po spyrio nuėjo link koridoriaus ir buvo tarpduryje, kai jam pasakė: „Ką tu čia darai, lavonas?“. L. apsisuko ir jis grįžo prie jo ir jam vieną kartą įspyrė į dešinės pusės klubą. Nuo spyrio nenukrito. Jis ėjo link L., jis stovėjo susiraukęs, jis rankomis mosikavosi. Tuo metu abiem rankom bandė „įmobilizuoti“ L., t. y. apglėbti ir sustabdyti jį, kad jis nesimosikuotų rankomis. Jeigu gerai atsimena, buvo ranka užėmęs jo kaklą iš viršaus, taip pat buvo sulaikęs jo kairę ranką. Kadangi jo dešinė ranka buvo laisva, jis jam vieną kartą trenkė į kairės pusės šonkaulius. Jie tuo metu grūmėsi ir judėjo iš patalpos, kur persiavinėjo batus, į bendrąjį koridorių. Jis jį dar prilaikė, tačiau jam grumtynės atsibodo, jis jį atsitraukė nuo savęs, t. y. paleido ir labai lengvai atsistūmė. L. buvo tarsi palinkęs ir tuomet jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į nosį (iš L. kairės nosies pusės). Po smūgio L. susiėmė už nosies ir nuėjo iki koridoriaus galo atsisėsti ant kėdės. Po smūgio kraujo nematė, tačiau, kai jis ėjo atsisėsti, jis tarsi specialiai pūtė nosį ir matė, kad jis išpūtė kraują. Kai jis sėdėjo, matė, kad jis buvo palenkęs galvą į apačią ir specialiai leido lašėti kraujui iš nosies ant grindų. Gali papildyti, kad įvykį matė auklėtojas – jis visą laiką buvo netoliese. Jis bandė išskirti jį ir L., kai pradėjo grumtis, tačiau jis nieko padaryti negalėjo. Taip pat buvo ir budėtojas, kuris pasirodė, kai viskas jau baigėsi. Budėtojas nieko nespėjo padaryti. Viskas įvyko labai greitai. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš (duomenys neskelbtini) namo visam laikui į (duomenys neskelbtini) išvyksta 2022-06-22. (2 t., b. l. 59-62).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. B. davė parodymus, kad į (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas už vagystes. Ten prabuvo metus laiko. 2022 m. kovo mėnesį įvyko šitas įvykis. M. L. vaidindavo, ,,koliodavosi“. Santykiai buvo įtempti. Grįžus iš sporto salės, M. L. jam kažką pasakė, pradėjo „žvengti“, negirdėjo, ką pasakė. Pastūmė, jis atgal jį stūmė. Atėjo paskui auklėtojas. Vardo, pavardės jo neatsimena, praėjo jau pusė metų. Tada nusisuko ir ėjo link kambario, atsisuko ir gavo į nosį. Tai įvyko viduje prie kameros. Trenkė iš rankos, su kumščiu. Pataikė į nosį. Vieną kartą trenkė, bėgo kraujas iš nosies valandą laiko. Net nepajuto skausmo, tik pamatė, kad daug kraujo išbėgo. Kitą dieną pradėjo skaudėti nosį ir buvo sunku kvėpuoti. Ir iki šiol miegant yra sunku kvėpuoti. Aplink žmonių nebuvo. Paskui pamatė budintis ir auklėtojas. Visą savaitę kas antrą dieną turėjo važiuoti į Šiaulių polikliniką išsiiminėti tamponus iš nosies. Medikai pasakė, kad lūžo dviejose vietose nosis. Jis su M. L. nebendrauja. M. L. jo neatsiprašė. Trenkė be jokio preteksto. Pažemino prie visų. Jis pats buvo stambesnis ir jį vadino „storas, storas“. Jam pačiam irgi nervai nelaikydavo, kai šitaip vadindavo, bet stengėsi nekreipti dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dėl civilinio ieškinio sprendžia klausimą teisininkai. Jaučiasi nuskriaustas ir patyręs žalą. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, turėjo tepti kažkokį tepalą nosiai, eiti į polikliniką, nosis liko kreiva. M. L. atsiprašymas jo nosies nepagydys. Atsiprašymas nieko nepakeistų. Jei dar būtų už kažką gavęs, tai suprastų, o dabar tiesiog gavo iš „lempos“. ,,Koliodavo“ jį, pykdavo ant jo, net nežino dėl ko, dėl svorio šaipydavosi. Jis pirko visus vaistus (duomenys neskelbtini), juos pirko iš jo pinigų kiti žmonės, nes ji pats negali turėti pinigų. M. L. jį pastūmė, jis M. L. pastūmė, jis tikrai nenusileis, jei jį stūmė. Jokių veiksmų iš jo paties nebuvo, M. L. tiesiog jam trenkė į nosį. Jis pats į M. L. nekreipdavo dėmesio. Jam ir direktorius sakydavo, kad jei prie jo kabinėjasi, kad jis tiesiog nekreiptų dėmesio. Tai pavykdavo, nes gerdavo vaistus, kad nesinervuotų ir būtų ramus. Socialinė darbuotoja nėra kvietusi pasikalbėti dėl M. L. Jis M. L. visiškai nieko nesakė. Iš jo paties pusės jokių prasivardžiavimų nebuvo. Jis yra sėdėjęs tik dėl vagysčių.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. B. davė parodymus, kad su M. L. yra klasiokai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2021-05-13 yra klasiokai. Yra tik pažįstami, nėra draugai, bendrauja tiek, kiek iš jų reikalauja pačiame centre. Anksčiau tarp jų konfliktų nėra buvę. 2022-04-03, 15 val., buvo sporto salėje, kuri yra kaip atskiras pastatas nuo (duomenys neskelbtini). Salėje buvo M. ir kiti centre esantys vaikai. Jis ir M. išėjo patys pirmi iš sporto salės, vadovas dar buvo salėje, o kiti vaikai buvo toliau. M. kažką sumurmėjo ir pradėjo juoktis. Kadangi jie tik dviese buvo, suprato, kad kažkas buvo pasakyta jam. Jie įėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Nuėjo į patalpą, kurioje reikia pasidėti batus. Toje patalpoje M. pastūmė pečiu jam į petį. Tuomet jis abiem rankom pastūmė M. M. nuo jo pastūmimo nekrito. Jie pradėjo stumdytis. Tuomet į jų apsistumdymą įsikišo vadovas J. S. ir budintis E. S. Jie juos išskyrė. Jis išėjo iš minėtos patalpos. Gavosi taip, kad jis vėl grįžo į minėtą patalpą, kurioje buvo M. Nežino, kodėl grįžo atgal. Jis atsimena, kad jis jam tik vieną kartą kumščiu sudavė tiesiai į nosį. Jam tuo momentu buvo sukeltas skausmas, bėgo kraujas. Skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 – skaudžiausia) vertintų 7. Kraujas bėgo smarkiai, jis nuėjo iki koridoriaus galo, pasilenkė, kad sustabdytų kraujavimą. Jam buvo atnešta ledo, buvo šaldoma nosis, visi galvojo, kad viskas išsispręs greitai. Po maždaug 1 valandos laiko atėjo socialinė pedagogė, buvo iškviesta sesutė, kuri ir nurodė, kad reikia kviesti medikus. Jis visą laiką gulėjo lovoje. Tą dieną M. nebuvo priėjęs prie jo, jis buvo iš vis nuvestas į kitą patalpą kuo toliau nuo jo. Po maždaug 2 dienų po įvykio, M. (duomenys neskelbtini) jo paklausė, ar nerašys ant jo pareiškimo, jis jam atsakė, kad teismas nuspręs. M. jo neatsiprašė, tačiau toliau bendrauja, apie įvykį daugiau nieko nešnekėjo. Įvykio metu jis susinervino, nes galvojo, kad dėl to įvykio jo neišleis atostogų. Įvykio metu jokių spyrių nebuvo. Įvykį matė J. ir E. Smūgio momento daugiau niekas nematė. Po smūgio jautėsi pažemintas, nes jam buvo trenkta prie kitų (1 t., b. l. 86-93).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. davė parodymus, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žino. Dirba (duomenys neskelbtini) psichologe, atvykus į darbą sužinojo apie šitą įvykį iš auklėtojo J. S., taip pat iš administracijos, direktoriaus, pavaduotojos. Papasakojo, kas buvo įvykę, kad buvo kviesta medicininė pagalba, pasakojo ką kalbėjosi su vaikais. Tą dieną ji nedirbo, įvykio nematė. Pasakojo abu vaikai, kas įvyko. Abu mokiniai centre apsižodžiuodavo labai dažnai, pykdavosi taip pat dažnai, jie nesutardavo. Po to įvykio pasikvietė ir vieną, ir kitą pasikalbėti. L. B. po šito įvykio gulėjo lovoje, ji buvo nuėjusi pas jį pasikalbėti. Mokiniai teigia, kad apsipyko eidami į sporto salę, vienas kito adresu eidami pykosi ir, parėję į mokyklą, koridoriuje smarkiai apsistumdė, auklėtojas juos bandė skirti, dar buvo budėtojas, kuris taip pat juos bandė skirti, bet jie nebespėjo ir M. trenkė L. B. Pasipylė iš nosies kraujas L. B., nosis lūžo. Ji juos pažįsta apie dvejus metus. Jie nesutardavo visada, vykdavo nesutarimai, užgauliojimai, konfliktai. Labai daug kalbėdavosi su B., kaip reikia elgtis konfliktinių situacijų metu, kaip valdytis, o M. L. kalbėtis nenorėjo su ja, tik su mama. Pas L. B. yra elgesio ir emocijų sutrikimas. M. L. nesutardavo su klasės mokiniais. Po to įvykio M. L. ateidavo pas ją pasikalbėti dėl L. B., bet skųsdavosi ir dėl to, kad nesutaria ir su kitais mokiniais, juokiasi iš jo, pykstasi. M. L. taip pat netylėdavo ir atsakydavo jų adresu. Būdavo atvejų, kad mokiniai tiesiog nesutardavo. Auklėtojai pasakydavo, kad vaikai nesutaria, apsižodžiuoja, tai ji ir mokytojai su mokiniais bandydavo kalbėtis. M. L. daugiau laikėsi nuošaly, mažai jis skųsdavosi ir kažką sakydavo. Viską turėdavo savy. Dėl M. L. nusiskundimų neturėjo. Jei M. kažkas užkabindavo, tai jis tikrai netylėdavo. M. daugiau būdavo vienas, atsiribodavo nuo tų vaikų ir tada ji ir mokytojai bendraudavo su juo. M. L. jai sakydavo, kad jis daugiau atsiriboja, stebi, nesivelia į jų kažkokius nesutarimus. Jo nelabai mėgo, nes jis buvo kitoks. Buvo keli berniukai iš Kauno, tai jie kaip ir buvo tokia sava grupė. Kadangi M. L. mažiau bendraudavo, tai ir nebuvo jis toks mėgstamas. Jis buvo daugiau atsiskyręs. Ji tiksliai negali pasakyti, kas pradėjo tas muštynes, čia tiksliau galėtų pasakyti auklėtojas, bet jie susistumdė parėję iš lauko, dėdami batus, bet kuris pirmas tą padarė, negali pasakyti. Kiek matė kamerų vaizdą, tai matė, kad M. trenkė B. Budėtojas E. S. Negali įvardinti vaikų pavardžių, kurie matė tą įvykį. Negali įvardinti to vaiko pavardę, kuris buvo šalia. Tie vaikai, kaip ir išvykę iš jų yra. Prie batų pasidėjimo vietos tą įvykį matė auklėtojas J. S. ir budėtojas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą K. B. davė parodymus, kad L. B. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose yra nuo 2020 m., jis yra likęs be tėvų globos. Turėjo problemų su vagystėmis praeityje. Šiai dienai yra nuteistas ir gavęs laisvės atėmimo bausmę, bet bausmės vykdymas atidėtas. Namuose, kuriuose jis gyvena, apie jo elgesį nusiskundimų iš socialinių darbuotojų nėra. Elgiasi gerai su vaikais, nekonfliktuoja, sutaria su darbuotojomis, tik tiek, kad vagiliaudavo. Pagrindinė jo problema vagystės. Neatsimena jokio įvykio, kad būtų buvusios muštynės. Nebuvo tikrai. Neturtinę žalą patyrė 2000 eurų, buvo surašytas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. L. B. nurodė, kad buvo pažemintas dėl kabinėjimosi prie jo ir pikčiausia, tai, kad trenkė prie visų, ir jie tai matė, kad trenkta buvo „iš lempos“. Pažemino, trenkė iš pasalų, lūžo nosis, sunku kvėpuoti yra, nosies forma pasikeitusi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. davė parodymus, kad pažįsta M. L. kaip auklėtinį. L. B. irgi pažįsta, nes jie kartu mokėsi. Tą dieną jis dirbo, matė per kameras, kad vaikai pareina iš sporto salės. Jis juos pasitiko prie durų. Jie nusimovė batus, ėjo į ilgąjį koridorių, apsistumdė. Jis laukė, kol jie išeis iš to mažojo koridoriaus ir pamatė, kad L. B. nuėjo kruvinas, o kas, kaip ten trenkė, nematė. Jis matė, kaip L. B. apsistumdė su M. L. M. L. daugiau gynėsi, o L. B. puolė. Nematė L. B. smūgių į M. L. veidą. Vaikų mažajam koridoriuje buvo daug. Jis buvo prie pagrindinių durų. Didžiajame koridoriuje buvo, matyt, auklėtojas J. S. Jis pamatė, kaip B. nuėjo kruvinas, o kas, kaip ten daroma, nematė. Matė, kaip jie truputėlį apsistumdė. M. L. kaip ir gynėsi, daugiau L. B. apsistumdė. M. L. gynėsi rankomis, jis stūmėsi, saugojosi. Buvo stūmimai. Kai vaikai batus nusimovinėjo, niekas tarp M. L. ir L. B. nevyko. Jis suprato, kad M. L. gynėsi, o L. B. daugiau puolė. M. L. kaip ir nenorėjo stūmimo, o L. B. kaip ir daugiau stumdėsi. Nebendravo prieš posėdį su M. L. ir jo mama. L. B. daugiau norėjo išsišokti, o M. L. ramus būdavo. Jam yra žinoma, kad L. B. buvo sulaužyta nosis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. davė parodymus, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, nes dirbo su ta grupe. Kai tas atvejis atsitiko, jis dirbo jų auklėtoju (duomenys neskelbtini). Buvo išėjęs, o dabar vėl grįžo į darbą. Įvykis įvyko labai greitai. Koridoriuje, kur grįžus iš lauko, vaikai ten turi persimauti lauko avalynę į savo „tapkutes“, kuriomis jie vaikšto po mokyklą. Koridoriaus erdvėje įvyko konfliktas. L. susikibo su M., bandė atskirti, bet vaikų buvo daugiau, ir viskas įvyko labai greitai. Gavosi taip, kad M. pataikė. Į tą koridorių įeinant, pasitiko budėtojas, suėjo vaikai, iš paskos jis įeidinėjo. Pirmas buvo įėjęs L. B., batus jau buvo pasidėjęs, bet sukonfliktavo, kažką su durelėm patrankė, išėjo į koridorių, paskui grįžo atgal ir užsipuolė M., ir susikibo jie. Tas koridorius yra prieš pat kameras. Jis pats per duris įeidinėjo, kai jie susikibo. Tų žodžių negirdėjo, nes per duris įeinant, buvo triukšmas, vaikai. Jis per duris įėjo, o B. grįžo ir užsipuolė M. L. M. L. buvo pasidėjęs „tapkutes“ ir ėjo į mokyklą. M. L. gal prispaudė B. galvą žemyn ir B. kažką ten „kivirčijosi‘. Jis pats bandė atskirti ir jie išėjo į koridorių atbulomis, ir gavosi konfliktas. Kai trinktelėjo, jis iš karto atsikabino, jis tada atsitraukė į šoną su keiksmažodžiais, tada M. L. atskyrė, ir nuėjo jis į kitą koridoriaus galą ir atsisėdo. Paskui įvertino situaciją, kad B. yra nukentėjęs, nes pamatė kraują. M. L. kraujo nebuvo, paskui pasakojo, kad gavo į šonkaulius. Jie buvo susikibę – rankų judesiai, smūgiai, kimbama už marškinių. Paskui jau, kai kalbėjo su M. L., sakė, kad buvo smūgiai į šoną. B. užsipuolė. Tik įėjus per duris, yra šešios durelės mažytės, kur susideda batus spintelės. Kažkas gal trinktelėjo, kažkas gal garsiau kažką pasakė. B. jau buvo nuėjęs iš tos patalpos ir grįžo atgal krūtinę išpūtęs. Jis bandė kibti, o M. L. atsitraukė ir už kaklo ar už galvos nulenkė žemyn. B. kažką „kivirčijosi“ su rankomis ir išėjo į tą koridorių. Buvo smūgis. Taip, gavosi susikibimas. Konfliktas prasidėjo koridoriuje, ten ir pasibaigė. Vienintelis smūgis buvo koridoriuje, kai jie išėjo susikibę. Iš nugaros bandė siekti, nes vaikų daugiau buvo, bandė atitraukti, ir gavosi taip, kad tik B. pakėlė galvą, ir tada toks sutapimas – su ranka pliaukštelėjo. Pataikė. Kur jis taikė, nežino. Gal net netyčia jis jam pataikė. Apsigynimo smūgis buvo. Užsipuolimas buvo iš B. pusės. M. santūrus, pats konfliktų neieško. Jis su jais apie pusę metų buvo pradirbęs. Jis, kai atėjo dirbti, vaikai jau buvo (duomenys neskelbtini) centre. M. L. nekonfliktiškas, B. nori būti grupės lyderiu, papūtęs krūtinę nori vaikščioti, nori vadovauti, o M. L. grupėje ramiai, iš paskos visur, lėtai, gal jo tas minusas būdavo, kad jis viską lėčiau darydavo. L. B. grįžo iš kitos patalpos, ir ant M. L., juk matosi iš kameros koridoriuje. B. ant jo užsipuolė. Staigiai susikibo, du žingsniai atgal ir smūgis. M. L. paskui sakė, kai kalbėjosi, kad gavo per šonkaulius. Susikibimo metu. Jis jį už galvos laikė. Konfliktų netoleruoja, toks konfliktas buvo pirmas. Visada stengiasi išvengti tokių dalykų. Jei mato, kad yra trintis, tai bando nukreipti vieną vaiką vienai veiklai, kitą kitai, kad praeitų tas jų momentinis pyktis, pagieža. Už 10 minučių susikibę vaikšto, žaidžia tuos pačius žaidimus. Gal stūmė, gal už krūtinės stvėrė ir tada susikibo, M. jį už galvos, gavosi toks kamuoliukas, žingsnis atgal, atsitiesė ir pliaukštelėjo. Įvyko konfliktas. Pasekmė, kad M. pataikė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. davė parodymus, kad yra (duomenys neskelbtini) vyr. auklėtojas. Jo darbo specifika yra tokia, kad negali palikti vaikų vienų, visur vaikščioja su jais. Tarp L. B. ir M. L. visada yra trintis – L. bando užimti lyderio poziciją, jis naudojasi savo fiziniais duomenimis, kad vadovautų. Tiksliai datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2022-04-03, kai vyko fizinio užsiėmimo pamoka, kuri buvo kitame pastate negu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad išėjus iš salės, L. išpūtė krūtinę, tačiau M. nereagavo, kažką sumurmėjo ir nuėjo link centro. Einant per kiemą, jokių incidentų nebuvo. Kieme pasitiko budintis, visi vaikai buvo skirtingose vietose: kas į tualetą, kas laukė prie durų. Su kitais nuėjo į patalpą, kurioje reikia persiauti lauko avalynę. Jis buvo toje patalpoje. M. ir L. apsižodžiavo, tačiau negirdėjo, ką jie šnekėjo. Prisimena, kad L. pastūmė M. M. nenukrito – jie įsikibo vienas kitam į drabužius. Bandė juos išskirti, tačiau nepavyko. Jie tarpusavyje grūmėsi. Nematė tiksliai, ar buvo suduoti smūgiai, nes viskas vyko greitai. Kai vaikinai grūmėsi, į patalpą atėjo budintis – jis bandė išskirti vaikinus. Vaikinai besigrumdami išėjo į koridorių (kur yra filmuojama) ir tuomet M. vieną kartą sudavė L. – kur tiksliai M. pataikė L., nematė. Tik vėliau pamatė, kad L. pataikė į nosį, nes iš jos bėgo kraujas. Iš pradžių kraujas smarkiai nebėgo, tačiau kraujas pradėjo bėgti smarkiau. Buvo suteikta pirmoji pagalba, tačiau situacija negerėjo, buvo nuspręsta iškviesti medikus. Po įvykio bendravo su M. Jis jam pasakė, kad jam skauda šonkaulius – netikrino jo šonkaulių, jis jam pats nerodė jų. Ant L. daugiau jokių sužalojimų, be sulaužytos nosies, nebuvo. Šiuo metu L. su M. sutaria. Su vaikinais dirbo ir socialinė darbuotoja, ir direktorius. Jokių pykčių nėra – L. suprato, kad pats iššaukė konfliktą, kad jį pradėjo (1 t., b. l. 108-111).
Iš 2022-04-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to kad 2022-04-03 apie 17:34 val. gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad minėtame centre, (duomenys neskelbtini), 2022-04-03, prieš valandą laiko, auklėtinis M. L. konflikto metu sumušė kitą auklėtinį L. B., suduodamas vieną kartą į veidą. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje L. B. diagnozuotas nosies kaulo lūžis (1 t., b. l. 5-7).
2022-04-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto A. S. tarnybinis pranešimas dėl gauto iškvietimo (1 t., b. l. 13-14).
Iš 2022-04-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) pastato koridorius, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-20).
2022-04-29 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) pateiktas įvykio dienos vaizdo įrašas. Vaizdo įraše „IPCamera5_kameros_kameros_20220403160405_20220403160804_1846083.mp4“ matome (duomenys neskelbtini) koridorių, kurio gale prie stalo sėdi vyras. 16:04 val. vyras atsistoja ir nueina į šalia jo stalo esančią patalpą. Kas vyksta patalpoje, nesimato. 16:04:29 val. iš patalpos išeina vaikinas su pilku džemperiu, kaip vėliau paaiškėja L. B. Vaikinas po sekundės apsisuka ir vėl grįžta į patalpą, iš kurios išėjo. Iš šešėlio galime pastebėti, kad vyksta kažkoks sujudimas, nes matosi daug judančių šešėlių. 16:04:42 val. koridoriuje pasirodo L. B. ir vaikinas su mėlynu džemperiu, kaip vėliau paaiškėja M. L. M. laiko L. galvą suėmęs jam už sprando ir palenkęs žemyn, o L. tuo metu bando smūgiuoti M. į krūtinę, pilvą. L. išsilaisvinus iš M., M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduoda L. į veido sritį, dėl ko L. po smūgio nueina koridoriumi (link kameros), yra susiėmęs už nosies, jo rankose matosi kraujas. Smūgis suduotas 16:04:42 val. Koridoriuje pasirodo 2 vyrai, vaikinai yra išskirti. Iš patalpos, kurioje prasidėjo konfliktas, išeina dar du nepilnamečiai vaikinai. M. nueina atsigerti, vėliau jis stovi priešais ekranus, prie stalo, kur vaizdo įrašo pradžioje sėdėjo vyras (1 t., b. l. 116-118).
Specialisto išvadoje Nr. 444/2022(04) nurodoma, kad L. B. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis. L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų (1 t., b. l. 105).
2022-04-25 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, „body“ kamera filmuoti vaizdo įrašai. Apžiūros metu užfiksuota, kad vaizdo įrašo trukmė nuo 2022-04-03 17:48 val. iki 17:53 val. Vaizdo įrašo pradžioje matome, kaip pareigūnas yra prie (duomenys neskelbtini) ir girdisi moters balsas. Moteris sako: „ir į nosį tas smūgis buvo“. Moteris nurodo, kad medikai iškviesti, nes porą valandų nenustojo kraujuoti. Pareigūnai nueina į kambarį, matome, kad lovoje guli žmogus, prie lovos, atsirėmusi į palangę, stovi moteris. Pareigūnas filmuoja taip, kad asmens, gulinčio lovoje, nesimato. Pareigūnas paklausia: „kas pačiam?“, pasigirsta vyriškas balsas, kuris pasako, kad nieko. Pareigūnas paklausia vaikino, kas buvo, jis atsako, kad susimušė, pareigūnas paklausia, kur, vaikinas paaiškina, kad susimušė koridoriuje. Pareigūnas, kaip vėliau paaiškėja, bendrauja su nukentėjusiuoju L. B. Moteris, kuri yra kambaryje, nurodo, kad susimušė koridoriuje, išeinant iš sporto salės. Pareigūnas paklausia L., dėl ko kilo konfliktas, L. atsako, kad kažką pasakė, taip pat nurodo, kad pastūmė kitą, kaip vėliau paaiškėja, kad L. šneka apie M. L., jaunuolį, po ko L. sulaukė smūgio. Pareigūnas bando išsiaiškinti, dėl ko jie susipyko, L. nurodo, kad M. kažką jam pradėjo sakyti, pavadino. L. sunkiai aiškina, kas nutiko, nelabai nori bendrauti su pareigūnais. L. pradeda aiškinti, kad M. darė spintą, kad pasidėtų ,,tapkes“, jis išgąsdino M. Ką toliau L. aiškina, sunkiai suprantama, nes šneka neaiškiai. Pareigūnas su darbuotoja nueina į kitą patalpą, kurioje yra M. M. paaiškina, kad žaidė salėje, auklėtojas nuėjo išjungti ventiliatorius, pats M. persiavinėjo batus, pasako, kad L. jį užgauliojo. Pareigūnas paklausė, kaip M. buvo užgauliojamas, M. atsako, kad jį vadino „piderastas, pedikas“. M. nurodo, kad jis persimovė ,,tapkes“, išėjo į lauką, L. iš paskos, po to grįžo į mokyklą. M. persimovė ,,tapkes“, L. spyrė į spintelės dureles, dėl ko durelės kliudė M. M. toliau sako, kad jis prašė, kad L. nusiramintų, M. nurodo, kad L. jam tiesiai spyrė. Pareigūnas bando išsiaiškinti apie tai, kad L. pastūmė M. M. nurodo, kad tai vyko vėliau, kai jie grūmėsi. Į pokalbį įsiterpia vyras, kuris nurodo, kad jaunuoliai susikibo, jis į tarpą, ir išskyrė juos. Viskas vyko greitai (1 t., b. l. 120-122).
2022-04-04 nutarimu L. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 94-96).
2022-04-26 nutarimu K. B. leista dalyvauti procese kaip nepilnamečio nukentėjusiojo L. B. atstovui pagal įstatymą (1 t., b. l. 54-56, 57-59).
2022-04-26 nutarimu advokatui Algirdui Zakrasui leista dalyvauti procese kaip nepilnamečio nukentėjusiojo L. B. įgaliotam atstovui (1 t., b. l. 62-64, 65).
2022-05-25 nutarimu G. L. leista dalyvauti procese kaip nepilnamečio įtariamojo M. L. atstovei pagal įstatymą (2 t., b. l. 46-48).
BK 138 straipsnio 1 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje 1 dalyje nurodytų padarinių.
Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. BK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. L. kaltė dėl kaltinime nurodytų veiksmų įrodyta.
Kaltinamasis M. L. iš esmės pripažino faktines kaltinimo aplinkybes, t. y. pripažino, kad vieną kartą kumščiu sudavė į nukentėjusiojo nepilnamečio L. B. nosį, tačiau savo veiksmus vertino kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis L. B. jį provokavo vadindamas necenzūriniais žodžiais ir pirmas jį mušė. Šie kaltinamojo M. L. parodymai dėl būtinosios ginties vertinami kritiškai kaip pasirinkta gynybinė versija, kadangi yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018). Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016).
Esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008/ 2K-392/202, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015).
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo M. L. ir nukentėjusiojo L. B. kilo konfliktas, po to - muštynės, kurių metu ir pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai. Nukentėjusysis L. B. paaiškino, kad jis abiem rankom pastūmė M. L. M. L. nuo jo pastūmimo nekrito. Jie pradėjo stumdytis. Tuomet į jų apsistumdymą įsikišo vadovas J. S. ir budintis E. S. Jie juos išskyrė. L. B. išėjo iš minėtos patalpos. Gavosi taip, kad L. B. vėl grįžo į minėtą patalpą, kurioje buvo M. L. Tada M. L. jam vieną kartą kumščiu sudavė tiesiai į nosį.
Bylos proceso metu nebuvo surinkta jokių duomenų, jog kaltinamojo M. L. gyvybei, sveikatai ar nuosavybei būtų grėsęs koks nors realus pavojus. Sužalojimo mechanizmas, sužalojimo pobūdis rodo, jog kaltinamojo M. L. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, padaryti abipusio konflikto, muštynių metu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad į kaltinamąjį buvo nukreiptas realus kėsinimasis, būtinosios ginties situacijos nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. L. būtų buvęs sužalotas. Ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl jų abipusio nesutarimo, žodinio konflikto, kuris peraugo į muštynes.
Iš (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2022-04-03 16:04:29 val. iš patalpos išeina L. B. Vaikinas po sekundės apsisuka ir vėl grįžta į patalpą, iš kurios išėjo. Iš šešėlio galime pastebėti, kad vyksta kažkoks sujudimas, nes matosi daug judančių šešėlių. 16:04:42 val. koridoriuje pasirodo L. B. ir M. L. M. laiko L. galvą suėmęs jam už sprando ir palenkęs žemyn, o L. tuo metu bando smūgiuoti M. į krūtinę, pilvą. L. išsilaisvinus iš M., M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduoda L. į veido sritį, dėl ko L. po smūgio nueina koridoriumi (link kameros), yra susiėmęs už nosies, jo rankose matosi kraujas. Smūgis suduotas 16:04:42 val. Koridoriuje pasirodo 2 vyrai, vaikinai yra išskirti (1 t., b. l. 116-118).
Byloje ištirta specialisto išvada Nr. 444/2022(04) patvirtina, kad L. B. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis. L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų (1 t., b. l. 105). Sužalojimų pobūdis atitinka nukentėjusiojo L. B. nurodytas aplinkybes. Vadinasi, minėti sužalojimai atsirado muštynių su M. L. metu. Specialisto išvadoje nurodyti duomenys iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamasis M. L. smūgiavo nukentėjusiajam L. B. vieną kartą kumščiu į nosį. Kaltinamasis M. L. taip pat patvirtino, kad pagal eksperto išvadą nuketėjusiajam galėjo būti padaryti tokie sužalojimai.
Kaip liudytojai apklausti netoliese buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai E. S. ir J. S. E. S. paaiškino, kad paties smūgio jis nemetė, tačiau matė per kameras, kad M. L. ir L. B. parėjo iš sporto salės. Jis juos pasitiko prie durų. Vaikai nusimovė batus, įėjo į ilgąjį koridorių. Ten L. B. apsistumdė su M. L. Jis laukė, kol vaikai išeis iš mažojo koridoriaus, ir pamatė, kad L. B. išėjo kruvinas. Liudytojas J. S. paaiškino, kad koridoriaus erdvėje įvyko konfliktas. L. B. susikibo su M. L. J. S. bandė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį atskirti vieną nuo kito, tačiau išėjo taip, kad M. L. pataikė L. B. į veidą. L. B. buvo kruvinas. Konfliktas prasidėjo koridoriuje, ten ir pasibaigė. Vienintelis smūgis buvo koridoriuje, kai jie išėjo susikibę.
Taigi, vykstant sustumdymui, abi pusės veikė puolamai, todėl jų veiksmai negali būti pateisinami būtinąja gintimi. Teismas sprendžia, kad paties nukentėjusiojo L. B. elgesys buvo provokuojantis, tačiau kėsinimasis nebuvo pavojingas, todėl sužalojimas nukentėjusiajam L. B. buvo padarytas nesant būtinosios ginties situacijos.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. L. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą, numatė kilsiančius padarinius ir siekė taip veikti. Suduodamas L. B. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, kaltinamasis suprato, kad gali sužaloti nukentėjusįjį, numatė padarinius ir to siekė, todėl konstatuotina, jog tokie M. L. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas. M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamojo nusikalstamiems veiksmas įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamasis M. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. M. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika pasikėsinta į sveikatą ir padaryta reali žala – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. M. L. teistas 2021-03-30 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 178 str. 1 d., baustas administracinėmis nuobaudomis. Įvertinus visas šias aplinkybes, M. L. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijos mediana, ir nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Nukentėjusysis L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123-125). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo M. L. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė intensyvų skausmą, baimę, šoką, jautėsi pažemintas, dėl patirtų išgyvenimų sumažėjo jo pasitikėjimas savo jėgomis, atlikta operacija, nosis tapo asimetriška.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sulaužyta nosis. Nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus, kaip paaiškino apklausiamas teisme, nosis liko kreiva. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo prašomą 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta. Apsprendžiant žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo M. L. veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo L. B. elgesys.
Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
Įvertinus visas įvykio aplinkybes, duomenis dėl sužalojimo, kaltinamojo M. L. turtinę padėtį, sprendžiama, kad prašoma priteisti 2000 Eur suma yra per didelė. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 500 Eur suma.
Kaltinamasis M. L. yra nepilnametis. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnis). Tokiu atveju išieškojimas iki kaltinamojo pilnametystės nukreiptinas į nepilnamečio kaltinamojo įstatyminį atstovą G. L., jų atsakomybė yra subsidiari (CK 6.276 straipsnio 2, 3 dalys).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 151,25 Eur civilinį ieškinį dėl L. B. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 135-138). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo L. B. sveikatai buvo padaryta M. L. kaltais veiksmais, todėl už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 151,25 Eur priteistina iš kaltinamojo M. L., o kaltinamajam M. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą G. L.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 63-66).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, 3 vnt. saugomi prie bylos viršelio voke – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant:
- mokytis arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Nukentėjusiojo L. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos L. B. naudai, nepilnamečiui kaltinamajam M. L. neturint pajamų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, – iš jo atstovo pagal įstatymą G. L.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisiant iš kaltinamojo M. L. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 151,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 euro centus) turtinei žalai atlyginti, nepilnamečiui kaltinamajam M. L. neturint pajamų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, – iš jo atstovo pagal įstatymą G. L.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus 3 vnt., saugomus prie bylos – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.