Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo dydžio didinimo

12. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

14. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

15. Teismas sutinka, kad atsižvelgiat į tai, jog dėl pasikeitusios ekonominės situacijos (išaugusių kainų), pasikeitus minimalios algos dydžiui, minėtu teismo sprendimu priteistas vaikui išlaikymo dydis turi būti peržiūrėtas. Nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo praėjo beveik 4 metai.

18. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui reikalaujama priteisti išlaikymo suma (388 Eur) neviršija minėto minimaliosios mėnesinės algos orientacinio kriterijaus, todėl teismas, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ieškovė neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių.

20. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

21. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad priešingai nei teigia atsakovas, jo finansinė padėtis po priimto Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. pagerėjo, t. y. nors atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis 2023 – 2025 metais yra apie 1 200 Eur į rankas, tačiau, Sodros duomenimis, atsakovo darbo užmokestis nuo 2021 m. spalio iki 2023 m. gegužės svyravo nuo 1000 Eur iki 1150 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2023 m. birželio iki 2025 m. kovo buvo apie 1500 Eur neatskaičius mokesčių, taigi atsakovo darbo užmokestis pakilo. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jam nustatytą dalyvumą (SPIS duomenų bazės išrašai).

22. Bylos duomenimis ieškovė gauna apie 760 Eur darbo užmokesčio (po mokesčių) (Sodros duomenimis, ieškovė įsidarbino nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d., jos atlyginimas neatskaičius mokesčių nuo minėto laikotarpio iki 2025 m. balandžio svyravo nuo 342 Eur iki 1 243,45 Eur, ji neturi nuosavo būsto, jos šeima gyvena motinai I. K. priklausančiame bute. Mama kartu negyvena, todėl visus komunalinius mokesčius turi padengti ieškovė. Papildomai ieškovė gauna kas mėnesį išmoką už sūnų – 122,50 Eur. Nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo ieškovei buvo mokama 168,34 Eur socialinė išmoka, 136,22-152,90 Eur išmoka vaikui, nuo 2024 m. spalio – 96,25 Eur išmoka vaikui. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumą.

23. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių vienas iš tėvų ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Atsakovas prašo nedidinti priteisto išlaikymo dydžio arba padidinti minėtą išlaikymą iki 270 Eur nurodydamas turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat savo poreikius kurui ir pan. Atsakovas nurodo, kad moka 146,12 Eur paskolos įmokas automobiliui, įrodymų apie turimus įsipareigojimus byloje nėra. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad jo nurodyti skoliniai įsipareigojimai yra kas mėnesį vykdomi. Be to, aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 32 punktas). Galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytas kredito sutartis, atsakovas negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui jo būtinųjų poreikių užtikrinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pajamų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškojo kito, geriau apmokamo darbo arba papildomo darbo, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali uždirbti papildomų pajamų šalių sūnaus išlaikymui. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus. Nėra pateikta duomenų, kad institucijų jis būtų pripažintas ribotai darbingu. Atitinkamai vertintina, kad atsakovas yra sveikas ir galintis susirasti papildomą pajamų šaltinį.

25. Kasacinio teismo praktika konstatuota, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Tačiau teismas pažymi, jog paprastai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką valstybės mokamų išmokų suma turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

26. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas pasisakymas dėl išmokų vaikams paskirties yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

27. Nagrinėjamu atveju, teismui įvertinus ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį bei jos visumą, t. y. įvertinus aplinkybes, jog ieškovė gauna apie 760 Eur, neturi nekilnojamojo turto, atsakovas gauna apie 1 200 Eur atlyginimą į rankas, turi kilnojamojo turto (automobilį), tačiau jo išlaidos taip pat yra atitinkamai didesnės (kurui), vertina jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko išmoka galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

28. Atitinkamai laikytina, jog ieškovės gaunama išmoka vaikui (vaiko pinigai) palengvina abiejų vaiko tėvų finansinę naštą vaiko išlaikymui. Nepilnamečio vaiko tėvams vaiko išlaikymui 2025 m. skirtina orientacinė suma (1 MMA) mažintina išmokos vaikui dydžiu (777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 122,50 Eur (vaiko išmoka). Taigi 2025 m. išlaikymo dydžio suma, tenkanti vienam iš tėvų yra 327,25 Eur ((777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 122,50 Eur (vaiko išmoka)) / 2).

29. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas kasdien nebendrauja su savo nepilnamečius vaiku ir jo neprižiūri, dėl ko ieškovei didele apimtimi tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Dabartinis iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 210 Eur nebeatitinka pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių, jis nėra pakankamas užtikrinti net minimalius vaiko poreikius, kas iš esmės reiškia, kad didžioji materialinio išlaikymo našta perkeliama motinai, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, ir Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis iš atsakovo T. L. nepilnamečiam vaikui A. L. keistinas, nustatant išlaikymą po 327,25 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo teisme dienos (2025 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, atsakovo pajamos leidžia jam skirti 327,25 Eur kas mėnesį vaikui.

30. Teismas išaiškina, jog vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

31. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

32. Ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi A. L. tvarka, tačiau pastaruoju metu atsiranda ginčų dėl bendravimo tvarkos, nes atsakovas ne visada laikosi žodinio susitarimo dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo, todėl ieškovė pageidauja nustatyti T. L. bendravimo su A. L. tvarką.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, paliekant galimybę šalims geranoriškai dėl jos susitarti. Atsakovas taip pat nurodė, kad nusistovėjusi iki šiol buvimo su vaiku tvarka (kas antrą savaitgalį iš anksto sutarus laiką) atsakovui priimtina. Per šventes atsakovas norėtų, kad vienais metais vaikas praleistų su mama, o kitais su atsakovu. Nėra jokios priežasties ar racionalaus argumento tenkinti ieškovės pageidavimą, kad visas šventes vaikas praleistų su mama. Dėl vaiko bendravimo su atsakovu jo atostogų metu, mano, kad galėtų suderinti su ieškove bendru sutarimu.

35. Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys iš esmės patvirtino, jog šiuo metu laikosi panašios kaip prašo nustatyti ieškovė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ne visada laiku pasiima ir parveža vaiką namo, todėl norėtų konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

36. Kaip jau buvo minėta, šalys turi nepilnametį sūnų A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra 5 metai 9 mėnesiai. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove.

37. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

38. Ieškovė, duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, jog šiuo metu šalių tarpusavio santykiai yra pakankamai konfliktiški, ieškovės manymu, atsakovas su ja bendrauja negražiai. Atsakovas paaiškino, jog vaiko motina sudaro kliūtis jo bendravimui su sūnumi (pvz., numatytu tėvo bendravimo laiku su sūnumi (buvo konfliktas dėl vaiko paėmimo, kai vaikas staigiai susirgo ir ieškovė neleido atsakovui jo pasiimti, atsakovas dėl to grasino ieškovei Vaiko teisių institucijos iškvietimu)). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jų santykiai konfliktiški, nustačius, jog šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, siekiant ateityje išvengti kitų šalių ginčių dėl bendravimo su vaiku, reikia nustatyti aiškią ir konkrečią atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

39. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į šalių paaiškinimus byloje, kad šiuo metu atsakovas su sūnumi bendrauja iš esmės analogiška tvarka, kurią nurodė ieškovė, teismas sutinka, jog ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Taip pat tokia bendravimo tvarka iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatytus maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus, t. y., nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Kartu pažymėtina, jog atsakovas nei teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu konkrečios jo siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos nenurodė, tik pateikė pageidavimus, kaip turėtų būti pakoreguota ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės tenkina ir nustato ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, su nežymiomis korekcijomis, kurias siūlė atsakovas (dėl vaiko paėmimo laiko, bendravimo atostogų, švenčių dienomis).

40. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Ieškovė patyrė 800 Eur atstovavimo, dokumento surašymo išlaidas, pateikė 2025 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1022205.

42. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio.

43. Sprendžiant, kokia apimtimi yra tenkintas ieškinys, nustatyta, kad ieškovė prašė padidinti esamą 210 Eur išlaikymą iki 388 Eur, t. y. 178 Eur; reikalavimas tenkintinas išlaikymą didinant iki 327,25 Eur, o būtent – padidintas 117,25 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkintinas 66 proc. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės tenkintas visa apimtimi (100 proc.), iš viso 100 proc. + 66 proc. = 166 proc. / 2 = 83 proc.)

44. Ieškinį tenkinus 83 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 664 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą ir 92,13 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

45. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 32 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((327,25 Eur – 210 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kurio 26,56 Eur (83 proc.) priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

46. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 7,93 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu priteistą sūnui A. L. materialinį išlaikymą iš tėvo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2025 m. kovo 12 d., priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečiui vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 327,25 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis Eur 25 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko A. L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei D. L. uzufrukto teise tvarkyti A. L. priteistą išlaikymą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo leisti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovo T. L. bendravimo su sūnumi A. L. tvarką:

1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį atsakovas T. L. paima sūnų A. L. vaiko gyvenamojoje vietoje penktadienį nuo 16 val. arba šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 19 val.;

2) Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Naujųjų metų išvakares (gruodžio 31 d.), Šv. Velykas (pirmąją dieną), sūnaus gimtadienį – A. L. nelyginiais metais praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, o lyginiais metais – su atsakovu T. L.; nurodytomis dienomis tėvas paima sūnų 10 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ir grąžina sūnų motinai iki 19 val.;

3) antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, pirmą Naujųjų metų dieną A. L. lyginiais metais praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, o nelyginiais metais – su atsakovu T. L., nurodytomis dienomis tėvas paima sūnų 10 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ir grąžina sūnų motinai iki 19 val.;

4) Konkretų šalių sūnaus A. L. bendravimo laiką su atsakovu T. L. atsakovo T. L. atostogų metu šalys bendradarbiaudamos derina tarpusavyje;

5) prieš paimdamas sūnų, atsakovas informuoja ieškovę prieš 2-3 dienas telefonu ar SMS žinute.

Priteisti ieškovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 756,13 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt šeši eurai 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.