- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e2A-632-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00478-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- T. L.
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5015-1194/2025 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė: 1) pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu sūnui A. L. priteistą išlaikymą iš tėvo T. L., jį padidinant, ir iš atsakovo T. L. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 388,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nustatyti T. L. bendravimo su sūnumi A. L. tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį atsakovas T. L. paima sūnų A. L. vaiko gyvenamojoje vietoje penktadienį nuo 18 val. arba šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 16 val.; visas šventes – Šv. Kūčias, Naujuosius metus, Šv. Velykas, sūnaus gimtadienį – A. L. praleidžia savo gyvenamojoje vietoje; T. L. su sūnumi praleidžia antrą Kalėdų dieną, antrą Velykų dieną, pirmą Naujųjų metų dieną, nurodytomis dienomis tėvas paima sūnų 10 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ir grąžina sūnų motinai iki 18 val.; prieš paimdamas sūnų, atsakovas informuoja ieškovę prieš 2-3 dienas telefonu ar SMS žinute; 3) priteisti iš atsakovo T. L. teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl A. L. gyvenamosios vietos nustatymo, ji buvo nustatyta su vaiko motina D. L.; tuo metu šalys buvo susitarusios dėl 210 Eur T. L. mokamų periodinių išmokų kas mėnesį A. L. išlaikymui, nuo 2021-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Priteistą išlaikymą atsakovas teikė, kartais papildomai prisidėdamas prie nuolat augančių vaiko poreikių, tačiau nuo 2024 metų pradžios, kai susipažino su nauja drauge, teikia tik priteistą išlaikymą ir daugiau lėšų vaiko išlaikymui neskiria. Ieškovė prašė atsakovo teikti didesnį išlaikymą, tačiau atsakovas gera valia išlaikymo nepadidino. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 3 metai, per tą laiką pasikeitė gyvenimo sąlygos, viskas pabrango dėl infliacijos. Ieškovė ilgą laiką nedirbo, kol augino vaiką, po to buvo bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gaudavo socialinę pašalpą ir išmoką vaikui. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „MAXIMA“, jos vidutinės mėnesio pajamos – 760 Eur. Gaunamos pajamos negali užtikrinti išaugusių vaiko poreikių. Ieškovė neturi nuosavo būsto, jos šeima gyvena motinai I. K. priklausančiame bute. Mama kartu negyvena, todėl visus komunalinius mokesčius turi sumokėti ieškovė. Šiuo metu ieškovės finansinė padėtis neleidžia užtikrinti visų vaiko poreikių, be to, nuolat atsiranda nenumatytų vienkartinių išlaidų. A. L. išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 810 Eur. Ieškovė prašo teismą pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, padidinant išlaikymo sumą iki 388 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.
4. Kartu ieškovė nurodė, jog santuokos nutraukimo metu nebuvo nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi A. L. tvarka, tačiau pastaruoju metu atsiranda ginčų dėl bendravimo tvarkos, nes atsakovas ne visada laikosi žodinio susitarimo dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo, todėl ieškovė pageidauja nustatyti T. L. bendravimo su A. L. tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu priteistą A. L. materialinį išlaikymą iš tėvo T. L. ir nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2025 m. kovo 12 d., priteisė iš atsakovo T. L. nepilnamečiui vaikui A. L. išlaikymą po 327,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko A. L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė ieškovei D. L. uzufrukto teise tvarkyti A. L. priteistą išlaikymą. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo leido vykdyti skubiai. Nustatė tokią atsakovo T. L. bendravimo su sūnumi A. L. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį atsakovas T. L. paima sūnų A. L. vaiko gyvenamojoje vietoje penktadienį nuo 16 val. arba šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 19 val.; 2) Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Naujųjų metų išvakares (gruodžio 31 d.), Šv. Velykas (pirmąją dieną), sūnaus gimtadienį – A. L. nelyginiais metais praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, o lyginiais metais – su atsakovu T. L.; nurodytomis dienomis tėvas paima sūnų 10 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ir grąžina sūnų motinai iki 19 val.; 3) antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, pirmą Naujųjų metų dieną A. L. lyginiais metais praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, o nelyginiais metais – su atsakovu T. L., nurodytomis dienomis tėvas paima sūnų 10 val. vaiko gyvenamojoje vietoje ir grąžina sūnų motinai iki 19 val.; 4) Konkretų šalių sūnaus A. L. bendravimo laiką su atsakovu T. L. atsakovo T. L. atostogų metu šalys bendradarbiaudamos derina tarpusavyje; 5) prieš paimdamas sūnų, atsakovas informuoja ieškovę prieš 2-3 dienas telefonu ar SMS žinute. Priteisė ieškovei D. L. iš atsakovo T. L. 756,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo T. L. į valstybės biudžetą 26,56 Eur žyminio mokesčio.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį bei jos visumą, t. y. įvertinus aplinkybes, jog ieškovė gauna apie 760 Eur, neturi nekilnojamojo turto, atsakovas gauna apie 1 200 Eur atlyginimą į rankas, turi kilnojamojo turto (automobilį), tačiau jo išlaidos taip pat yra atitinkamai didesnės (kurui), vertina jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko išmoka galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Atitinkamai laikytina, jog ieškovės gaunama išmoka vaikui (vaiko pinigai) palengvina abiejų vaiko tėvų finansinę naštą vaiko išlaikymui. Nepilnamečio vaiko tėvams vaiko išlaikymui 2025 m. skirtina orientacinė suma (1 MMA) mažintina išmokos vaikui dydžiu (777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 122,50 Eur (vaiko išmoka). Taigi 2025 m. išlaikymo dydžio suma, tenkanti vienam iš tėvų yra 327,25 Eur ((777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) – 122,50 Eur (vaiko išmoka)) / 2).
7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas kasdien nebendrauja su savo nepilnamečius vaiku ir jo neprižiūri, dėl ko ieškovei didele apimtimi tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Dabartinis iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 210 Eur nebeatitinka pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių, jis nėra pakankamas užtikrinti net minimalius vaiko poreikius, kas iš esmės reiškia, kad didžioji materialinio išlaikymo našta perkeliama motinai, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, ir Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis iš atsakovo T. L. nepilnamečiam vaikui A. L. keistinas, nustatant išlaikymą po 327,25 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo teisme dienos (2025 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, atsakovo pajamos leidžia jam skirti 327,25 Eur kas mėnesį vaikui.
8. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, atsižvelgus į šalių paaiškinimus byloje, matyti, kad šiuo metu atsakovas su sūnumi bendrauja iš esmės analogiška tvarka, kurią nurodė ieškovė, teismas sutinka, jog ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Taip pat tokia bendravimo tvarka iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatytus maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus, t. y., nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Atsiliepimas
9. Kartu teismas pažymėjo, jog atsakovas nei teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu konkrečios jo siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos nenurodė, tik pateikė pageidavimus, kaip turėtų būti pakoreguota ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės tenkino ir nustatė ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, su nežymiomis korekcijomis, kurias siūlė atsakovas (dėl vaiko paėmimo laiko, bendravimo atostogų, švenčių dienomis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
10. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant, kokia apimtimi yra tenkintas ieškinys, nustatyta, kad ieškovė prašė padidinti esamą 210 Eur išlaikymą iki 388 Eur, t. y. 178 Eur; reikalavimas tenkintas išlaikymą didinant iki 327,25 Eur, o būtent – padidintas 117,25 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkintas 66 proc. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės tenkintas visa apimtimi (100 proc.), iš viso 100 proc. + 66 proc. = 166 proc. / 2 = 83 proc.)
11. Ieškinį tenkinus 83 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 664 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą ir 92,13 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 32 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((327,25 Eur – 210 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kurio 26,56 Eur (83 proc.) priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas T. L. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė laimėjo 66 proc. reikalavimo dalį dėl vaiko padidinimo išlaidų. Pažymi, jog po indeksavimo atsakovo teikiamas išlaikymas 2022 m. buvo 210 Eur, 2023 metais – 256 Eur, 2024 m. 259 Eur, o nuo 2025 m. kovo 1 d. – 264 Eur. Vadinasi, ieškovės kreipimosi į teismą metu (2025 m. kovo 10 d.) esamas išlaikymas buvo ne 210 Eur, kuri buvo patvirtinta teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu, o indeksuota suma, kuri tuo metu sudarė 264 Eur. Taigi, teismas išlaikymą padidino ne nuo 210 Eur, nes tai nebuvo esamas išlaikymas, o nuo 264 Eur (nes tai buvo esamas išlaikymas).
Atsiliepimas
12.2. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas šioje civilinėje byloje gynėsi nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra jokios priežasties ar racionalaus argumento tenkinti ieškovės pageidavimą, kad visas šventes vaikas praleistų su mama. Atsakovas nematė priežasčių (nes ieškovė jų neįrodė) ir logikos (ir dabar nemato), kad būtų poreikis detaliai reglamentuoti bendravimo su vaiku tvarką, nes ir šiuo metu realiai problemų nekildavo. Vaikas auga (dabar jam penkeri metai), keis ugdymo įstaigas, tėvai gyvena skirtinguose miestuose, todėl jau iš anksto akivaizdu, kad idealiai realybėje laikytis teismo nustatytos detalios tvarkos nebus įmanoma, iki vaikas pasieks 18 metų. Ieškovė neįrodė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų dabar keisti nusistovėjusią tvarką. Teismas irgi pripažino, kad realybėje viskas vyksta taip, kaip ieškovė prašo nustatyti.
12.3. Be to, nors ieškovė ieškiniu reikalavo, kad sūnus kasmet visas šventes (Šv. Kūčias, Naujuosius metus, Šv. Velykas, sūnaus gimtadienį) visada praleistų savo gyvenamojoje vietoje, teismas nurodė, kad visas šventes lyginiais metais sūnus turi sutikti su tėvu (atsakovu). Ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos pakeitimai buvo padaryti būtent dėl atsakovo pozicijos, teismas į ją atsižvelgė ir atitinkamai modifikavo ieškinio dalyką. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovės reikalavimas nėra tenkintas 100 proc.
12.4. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog atsakovas prašymą jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas suformulavo jau atsiliepime į ieškinį. Atsakovas dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė į bylą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas akcentavo, kad šioje byloje bus sudėtinga išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes atsakovas dar iki ieškovės kreipimosi į teismą neturėjo galimybės pasinaudoti privaloma mediacija. Galimybė bent dalį ginčo išspręsti taikiai buvo akivaizdi jau vien iš to, kad ieškovė pripažino ir teismas patenkino procese atsakovo prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos korekcijų. Taip pat ieškovas pripažino bei vykdė ir pareigą skirti 270 Eur kasmėnesinius mokėjimus vaiko išlaikymui. Todėl realiai teismas byloje ne pakėlė įmokas nuo 210 Eur, o tik sprendė klausimą, kiek reikia priteisti virš šios sumos ir ar reikia tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti kasmėnesinius 388 Eur mokėjimus. Nepaisant to, teismas sprendime apskritai nieko nepasakė apie atsakovo išlaidas procese ir jų tinkamą paskirstymą.
13. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
13.1. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas mokėjo išlaikymą indeksuotomis sumomis ar teikė nuolatinį papildomą išlaikymą. Tik ieškovei pateiktus ieškinį teismui, atsakovas 2025 metų balandžio ir gegužės mėnesiais padidino išlaikymo suma ir pervedė po 270 Eur.
13.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai ieškinio padidinimo reikalavimų sumą skaičiavo nuo 210 Eur. Be to, teisme sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas priešieškinio neteikė ir savo reikalavimų nekėlė, o skundžiamu sprendimu buvo nustatytos tik nežymios ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos korekcijos, kurios nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje nebuvo tenkintas 100 proc.
13.3. Be to, ieškovė procese elgėsi tinkamai, siekė kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, sutiko dėl atsakovo pageidavimų bei siūlė ginčą spręsti taikiai, tačiau atsakovas su tuo nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia banko sąskaitos išrašus apie atsakovo pervestas pinigų sumas vaiko išlaikymui. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiami nauji įrodymai, taip pat, kad jų nebuvo galima pateikti anksčiau ar pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nepriėmė, todėl byloje įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, juo labiau kad apeliaciniu skundu yra ginčijamas tik bylinėjimosi išlaidų klausimas. Dėl šių priežasčių kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus atsisakoma priimti.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o būtent dėl netinkamai nustatyto ieškovės reikšto reikalavimo tenkinimo dalies bei atsakovui nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, nors tą patvirtinantys dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo apimties, pažymi, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra tenkinamas 66 procentais, kadangi ieškovės reikalauta suma buvo nurodyta 388 Eur, o teismas išlaikymo dydį padidino iki 327,25 Eur (nuo Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu nustatyto 210 Eur). Priteisdamas išlaikymo padidinimą pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
17. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, tiek Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. spalio 12 d. sprendimu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, analizavo bei vertino vaiko poreikių apimtį bei pinigų sumą, reikalingą jo poreikiams tenkinti, atsižvelgdamas ir įvertindamas tai, jog priteisiama suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Toks konkretaus išlaikymo dydžio susiejimas su ekonominiais pokyčiais užtikrina priteistos sumos aktualumą ekonominių procesų apimtyje, tačiau nėra išlaikymo dydžio nustatymo ar pakeitimo kriterijus.
18. Be to, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra atskiros kategorijos. Išlaikymo dydis yra siejamas su realiais vaiko poreikiais, kuriuos privalo įrodyti jo prašantis asmuo. O išlaikymo indeksavimas yra nustatytas įstatymu, jo paskirtis – kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-344/2010; e3K-3-96-684/2025).
19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti, apelianto išdėstyti argumentai, susiję su neva nepagrįstai pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu išlaikymo padidinimo dydžiu į jį neįskaičiavus teikto išlaikymo indeksavimo sumos, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Dėl to skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas ieškovės pareikšto reikalavimo tenkinimo procentas dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra pagrįstas ir tinkamas.
20. Sprendžiant klausimą dėl apelianto nurodomų argumentų, susijusių su bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimo apimtimi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju bendravimo tvarka buvo nustatoma būtent dėl ieškovės pareikšto ieškinio, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bei duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė, tik pažymėjo, kad nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka yra priimtina ir tinkama. Tačiau, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tokia atsakovo pozicija nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikštas prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės nebuvo tenkintas. Šiuo atveju pastebėtina tai, kad atsakovas teikė pastabas dėl ieškovės siūlytos bendravimo tvarkos, o ieškovė iš esmės su jomis sutiko, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad bendravimo tvarka yra nustatytina. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kai toks reikalavimas atsakovo reiškiamas nebuvo ir jis nurodė, kad jam yra tinkama nusistovėjusi tvarka, nebuvo tenkintas visiškai.
21. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes, ieškovės reikštų reikalavimų tenkinimo apimtis bei pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 83 procentais.
22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo atsižvelgdamas į tai, kad dalis ieškovės reikštų reikalavimų (100 proc. – 83 proc. = 17 proc.) nebuvo tenkinti.
23. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas teikė šiuos įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2025-03-20 PVM sąskaita faktūra 314,60 Eur sumai (teisinės paslaugos byloje Nr. e2-5015-1194/2025); 2025-05-05 PVM sąskaita faktūra 786,50 Eur sumai (rašytinių paaiškinimų teismui rengimas, derinimas su klientu, pasirengimas, atstovavimas teismo 2025-05-07 posėdyje byloje Nr. e2-5015-1194/2025); 2025-04-01 PVM sąskaita faktūra 1 415,70 Eur sumai (atsiliepimo į ieškinį rengimas, derinimas su klientu, pateikimas teismui byloje Nr. e2-5015-1194/2025) (1 t., 168, 170, 173 b. l.). Nors atsakovo teikti mokėjimų nurodymų duomenys yra be turinio, t. y. į bylą pateiktuose mokėjimo nurodymuose nėra fiksuotos jokios individualios ir atliktą mokėjimą patvirtinančios informacijos (1 t., 171, 172, 174 b. l.), tačiau pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą. Taigi, vien aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateikta apmokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindas išvis nespręsti klausimo dėl prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
25. Kita vertus, nustatant konkrečią pagrįstą teisinės pagalbos teikimo paslaugų apimtį, pirmiausia pažymėtina tai, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kai nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-156-701/2016; Nr. e3K-3-466-403/2018; Nr. e3K-3-236-943/2023).
26. Kartu pastebėtina ir tai, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju teismas turi pareigą įvertinti teiktų teisinių paslaugų apimtį, ginčo ir bylos sudėtingumą, taip pat sprendžiamų teisinių klausimų naujumą.
27. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šiuo atveju atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui teikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat papildomus dokumentus bei atstovavo viename teismo posėdyje, kuris truko nuo 09:34 iki 13:01 su pertrauka. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas koks nors specifinis klausimas, byla nėra didelės apimties, pirmosios instancijos teisme vyko vienas teismo posėdis, taip pat nebuvo daug bylos šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsta pripažinti, kad pagrįstos, teisingos, proporcingos ir šalių lygiateisiškumą tokiame ginče atitinkančios išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 415,70 Eur (pagal 2025-04-01 PVM sąskaitą faktūrą).
28. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl ko šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra keičiamas ir atsakovui iš ieškovės priteisiama proporcinga dalis jo patirtų ir pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 241 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo, pirmiausia pažymi tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu nenurodė konkrečios prašomos priteisti sumos, taip pat konkrečiai neįvardijo, kokia proporcinga reikalavimų dalis, jo vertinimu, susidaro dėl ieškovės pareikšto ieškinio dalies netenkinimo. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliaciniu skundu buvo keliami du reikalavimai – pakeisti ieškovės tenkintų reikalavimų proporcijos dydį (sumažinti tenkintų reikalavimų procentinę išraišką) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios išvis nebuvo priteistos. Apeliacinės instancijos teismas apelianto reikalavimą dėl proporcijos dalių pakeitimo atmeta, o reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, kadangi dalis nurodytų teisinių paslaugų yra techninio pobūdžio, o be to, pagrįstų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydis yra mažinamas. Dėl išdėstyto spręstina, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 30 proc., todėl, atsakovui pateiktus duomenis apie 298,87 Eur dydžio išlaidas dėl apeliacinio skundo parengimo (2025-06-04 PVM sąskaita faktūra) iš atsakovės ieškovui yra priteisiama 90 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios nėra neproporcingos, nepagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, taip pat neprieštarauja byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumui, bylos apimčiai.
30. Ieškovė pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina 2025 m. birželio 19 d. Pinigų priėmimo kvitas. Išlaidų dydis nėra neproporcingas, neteisingas bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas 30 proc., ieškovei iš atsakovo yra priteisiama proporcinga (70 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 210 Eur. Įskaičius ieškovės atsakovui mokėtiną sumą iš atsakovo ieškovei priteisiamos 120 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. L. nepriteisimo pakeisti.
Priteisti atsakovui T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.