- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-2479-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01818-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- J. M., R. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. patikslintą ieškinį atsakovams J. M. ir R. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir servituto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nekilnojamojo daikto – pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 614,32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo namas), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geo group” parengtą 2025 m. kovo 31 d. namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą; taip pat žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę Ginčo namo 3/8 dalių gyvenamojo namo (viešpataujantysis daiktas) savininkui naudotis žemės sklypo dalimi pagal UAB „Geo group” parengtą 2024 m. rugsėjo 16 d. servituto nustatymo schemą, kuri pažymėta S, kurios bendras plotas 74 kv. m. bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. 2025 m. gegužės 16 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams be ieškovo sutikimo nuomoti Ginčo name esančias patalpas tretiesiems asmenims bei nustatyti laikiną naudojimosi Ginčo namu tvarką: pagal UAB „Geo group” parengtą 2025 m. kovo 31 d. namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą: 1) ieškovui priskiriant naudotis šiomis patalpomis, kurių plotas ir žymėjimas plane: dalimi R-3 (1,62 kv. m. iš 4,33 kv. m.), dalimi R-4 (0,87 kv. m. iš 2,31 kv. m.), dalimi R-6 (1,90 kv. m. iš 5,07 kv. m.), R-11 (20,64 kv. m.), R-12 (12,25 kv. m.), R-13 (12,10 kv. m), R-14 (18,87 kv. m.), dalimi R-15 (2,74 kv. m. iš 7,31 kv. m.), R-17 (4,83 kv. m.), G-1 (25,3 kv. m.), 1-10 (4,02 kv. m.), 1-11 (10,77 kv. m.), 1-13 (2,08 kv. m.), 1-14 (19,44 kv. m.), dalimi 1-1 (2,42 kv. m. iš 6,46 kv. m.), 1-12 (5,76 kv. m.), dalimi 1-7 (2,18 kv. m. iš 5,82 kv. m.), 1-24 (31,15 kv. m.), 1-25 (10,91 kv. m.), 1-26 (24,60 kv. m.), dalimi 1-27 (2,48 kv. m. iš 6,62 kv. m.), 1-34 (13,83 kv. m.); 2) atsakovams priskiriant naudotis šiomis patalpomis, kurių plotas ir žymėjimas plane: dalimi R-3 (2,71 kv. m. iš 4,33 kv. m.), R-1 (5,32 kv. m.), R-2 (6,94 kv. m.), dalimi R-4 (1,44 kv. m. iš 2,31 kv. m.), R-5 (18,31 kv. m.), dalimi R-6 (3,17 kv. m. iš 5,07 kv. m.), R-7 (8,20 kv. m.), R-8 (9,09 kv. m.), R-9 (14,35 kv. m.), R-10 (42,97 kv. m.), dalimi R-15 (4,57 kv. m. iš 7.31 kv. m.), R-16 (10,54 kv. m.), 1-2 (2,65 kv. m.), 1-3 (10,00 kv. m.), 1-4 (17,00 kv. m.), 1-5 (17,25 kv. m.), 1-6 (4,93 kv. m.), 1-8 (16,77 kv. m.), 1-9 (47,01 kv. m.), dalimi 1-1 (4,04 kv. m. iš 6,46 kv. m.), dalimi 1-7 (3,64 kv. m. iš 5,82 kv. m.), 1-16 (5,67 kv. m.), 1-17 (17,08 kv. m.), 1-18 (1,89 kv. m.), 1-19 (6,27 kv. m.), 1-20 (16,24 kv. m.), 1-21 (1,29 kv. m.), 1-22 (8,36 kv. m.), 1-23 (16,88 kv. m.), dalimi 1-27 (4,14 kv. m. iš 6,62 kv. m.), 1-28 (6,50 kv. m.), 1-29 (4,38 kv. m.), 1-30 (7,82 kv. m.), 1-31 (16,75 kv. m.), 1-32 (2,41 kv. m.), 1-33 (16,98 kv. m.). Ieškovas nurodė:
2.1. Ieškovas bei atsakovai yra Ginčo pastato bendraturčiai. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys nurodyto pastato, o atsakovams bendrai – 5/8 dalys pastato. Atsakovai nuomoja visas pastato patalpas tretiesiems asmenims be ieškovo sutikimo, už tai gauna pajamas. Be to, tokiu būdu pastatas yra naudojamas ne pagal paskirtį – nors jo paskirtis gyvenamoji, tačiau jame faktiškai yra vykdoma viešbučio veikla. Ginčo patalpos nuomojamos trumpam laikui, nuomininkai dažnai keičiasi, tuo bloginama patalpų būklė ir mažinama jų vertė. Artėjant vasarai, patalpos bus intensyviai naudojamos bei dėvėsis ir tokiais veiksmais atsakovai ne tik daro žalą pastate esančioms patalpoms, bet ir apriboja galimybę ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis pastato dalimis.
2.2. Ginčo namas nėra padalintas, naudojimosi tvarka šiuo turtu nėra nustatyta, todėl visu bendrosios nuosavybės teise priklausančiu turtu šalys turi teisę naudotis bendrai. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku, kuriomis patalpomis ir kuriai iš šalių bus suteikta teisė jomis naudotis. Tokiu būdu, siekiant, kad nebūtų padaryta materialinė žala ginčo turtui, nebūtų pažeistos ieškovo teisės ir kad iki ginčo išsprendimo iš esmės būtų užtikrintos visų bendraturčių teisės naudotis bendru daiktu, yra būtina šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams nuomoti ginčo patalpas be ieškovo sutikimo ir nustatyti laikiną naudojimosi pastatu tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną naudojimosi Ginčo namu tvarką pagal UAB „Geo group” parengtą 2025 m. kovo 31 d. Namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą, t. y.: 1) ieškovui priskiriama naudotis šiomis patalpomis, kurių plotas ir žymėjimas plane: dalimi R-3 (1,62 kv. m. iš 4,33 kv. m.), dalimi R-4 (0,87 kv. m. iš 2,31 kv. m.), dalimi R-6 (1,90 kv. m. iš 5,07 kv. m.), R-11 (20,64 kv. m.), R-12 (12,25 kv. m.), R-13 (12,10 kv. m), R-14 (18,87 kv. m.), dalimi R-15 (2,74 kv. m. iš 7,31 kv. m.), R-17 (4,83 kv. m.), G-1 (25,3 kv. m.), 1-10 (4,02 kv. m.), 1-11 (10,77 kv. m.), 1-13 (2,08 kv. m.), 1-14 (19,44 kv. m.), dalimi 1-1 (2,42 kv. m. iš 6,46 kv. m.), 1-12 (5,76 kv. m.), dalimi 1-7 (2,18 kv. m. iš 5,82 kv. m.), 1-24 (31,15 kv. m.), 1-25 (10,91 kv. m.), 1-26 (24,60 kv. m.), dalimi 1-27 (2,48 kv. m. iš 6,62 kv. m.), 1-34 (13,83 kv. m.); 2) atsakovams priskiriama naudotis šiomis patalpomis, kurių plotas ir žymėjimas plane: dalimi R-3 (2,71 kv. m. iš 4,33 kv. m.), R-1 (5,32 kv. m.), R-2 (6,94 kv. m.), dalimi R-4 (1,44 kv. m. iš 2,31 kv. m.), R-5 (18,31 kv. m.), dalimi R-6 (3,17 kv. m. iš 5,07 kv. m.), R-7 (8,20 kv. m.), R-8 (9,09 kv. m.), R-9 (14,35 kv. m.), R-10 (42,97 kv. m.), dalimi R-15 (4,57 kv. m. iš 7.31 kv. m.), R-16 (10,54 kv. m.), 1-2 (2,65 kv. m.), 1-3 (10,00 kv. m.), 1-4 (17,00 kv. m.), 1-5 (17,25 kv. m.), 1-6 (4,93 kv. m.), 1-8 (16,77 kv. m.), 1-9 (47,01 kv. m.), dalimi 1-1 (4,04 kv. m. iš 6,46 kv. m.), dalimi 1-7 (3,64 kv. m. iš 5,82 kv. m.), 1-16 (5,67 kv. m.), 1-17 (17,08 kv. m.), 1-18 (1,89 kv. m.), 1-19 (6,27 kv. m.), 1-20 (16,24 kv. m.), 1-21 (1,29 kv. m.), 1-22 (8,36 kv. m.), 1-23 (16,88 kv. m.), dalimi 1-27 (4,14 kv. m. iš 6,62 kv. m.), 1-28 (6,50 kv. m.), 1-29 (4,38 kv. m.), 1-30 (7,82 kv. m.), 1-31 (16,75 kv. m.), 1-32 (2,41 kv. m.), 1-33 (16,98 kv. m.); 3) uždraudė atsakovams be ieškovo sutikimo nuomoti patalpas laikinai priskiriamas šia nutartimi ieškovui, išskyrus bendrai naudojamas patalpas, kurios pagal UAB „Geo group” parengtą 2025 m. kovo 31 d. Namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą žymimos: R-3; R-4; R-6; R-15; 1-1; 1-7; 1-27, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
4. Teismas iš byloje esančių pateiktų duomenų konstatavo, kad atsakovai be ieškovo (bendraturčio) sutikimo nuomodami patalpas, kurių 3/8 patalpų priklauso ieškovui, apriboja ieškovo teisę naudotis jam priklausančiomis pastato dalimis ir pažeidžia ieškovo turtinius interesus. Atsakovai nuomodami jiems ir ieškovui priklausančias patalpas gauna pelną, o ieškovas - turto nusidėvėjimą. Šiuo atveju, nenustačius nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, yra neužtikrinti ieškovo teisėti interesai, dėl šių priežasčių, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, prašymas dėl laikinosios pastato naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovui ir atsakovams pagal UAB „Geo group“ parengtą 2025 m. kovo 31 d. Namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą tenkintinas visiškai. Tenkinus prašymą dėl laikinosios pastato naudojimosi tvarkos nustatymo, prašymas, kuriuo prašoma uždrausti atsakovams be ieškovo sutikimo nuomoti Ginčo name esančias patalpas tretiesiems asmenims, vadovaujantis proporcingumo principu, tenkintinas iš dalies, t. y. uždraustina atsakovams be ieškovo sutikimo nuomoti patalpas esančias pagal „Geo group“ parengtą 2025 m. kovo 31 d. namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą, kurios laikinai priskirtinos šia nutartimi ieškovui, išskyrus bendrai naudojamas patalpas: R-3; R-4; R-6; R-15; 1-1; 1-7; 1-27 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina naudojimosi Ginčo namu tvarka pagal UAB „Geo group” parengtą 2025 m. kovo 31 d. Namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą. Atsakovas nurodo:
5.1. Atsakovai netrukdo naudotis namu ieškovui, yra perdavę jam namo raktą, ieškovas namo dalimi naudojasi savo nuožiūra, namo dalyje gyveno jo mama.
5.2. Ieškovas nenuomojo ir nenuomoja tos namo dalies, dėl kurios ieškovas pareiškė ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Teismas nustatė naudojimosi namu tvarką, kurios įgyvendinti negalima, nes be geros atsakovo valios ieškovas negali patekti į turtą, nes neturi teisėto pagrindo naudotis atsakovų žemės sklypu.
5.4. Atsakovas ginčo name gyvena nuolatos, jau daugelį metų naudojasi garažu ten stato automobilį, laiko įvairius namų apyvokos, automobilio ir kiemo priežiūrai skirtus daiktus (žoliapjovę, sodo įrankius ir kt.), todėl garažo patalpa G-1 negalėjo būti priskirta atsakovo asmeniniam naudojimui.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Atsakovai nuomoja visas Ginčo namo patalpas tretiesiems asmenims.
6.2. Ieškovo mama per beveik 2 metus name esančiose patalpose buvo apsistojusi tik 2 savaites.
6.3. Laikinosios apsaugos priemonės labai efektyviai padeda šalims bent jau laikinai sureguliuoti ginčo situaciją bei siekiant užkirsti kelią žalai padidėti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutarties dalis, kuria tenkintas iš dalies ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną naudojimosi Ginčo namu tvarką, pagal ieškovo pateiktą projektą. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi bei iš esmės teigia, jog ji priimta tinkamai neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui svarbių faktinių aplinkybių, išimtinai palankiai vertinant ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, o jų įvykdymas yra negalimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
12. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
13. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti Ginčo namo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal UAB „Geo group” parengtą 2025 m. kovo 31 d. namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą bei nustatyti servitutą po Ginčo namu esančiam žemės sklypui. Šis ieškinys pirmosios instancijos teismo yra priimtas teisėjo 2024 m. sausio 8 d. rezoliucija. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Taigi, preliminariai įvertinus ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, spręstina, jog esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, o reiškiami reikalavimai susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
14. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
15. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
16. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-397-467/2023). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.
17. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į atskirojo skundo argumentus, jog esamoje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas, su kuriais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje nustatyta, jog tarp šalių nėra sutarimo dėl ieškovo teisės naudotis žemės sklypu bei kuria konkrečiai Ginčo namo dalimi turi teisę naudotis ieškovas, nes teisme yra inicijuotas ginčas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną naudojimosi Ginčo namu tvarką. Tarp šalių nesant sutarimo bei nenustačius naudojimosi tvarkos, kiekviena šalis naudojasi turtu savo nuožiūra, kas neišvengiamai lemia nuolatinius konfliktus, galimus savavališkus veiksmus bei didina riziką padaryti žalą turtui bei šalių interesams. Laikina naudojimosi tvarka suteikia galimybę bent laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, užkirsti kelią galimiems ginčams bei užtikrinti, kad ieškovui, kaip bendraturčiui, būtų realiai sudarytos sąlygos įgyvendinti jo nuosavybės teisę į Ginčo namą. Be to, laikina naudojimosi tvarka yra būtina ir siekiant apsaugoti patį Ginčo namą nuo galimo netinkamo naudojimo, kuris gali lemti jo būklės pablogėjimą ar vertės sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laikinosios naudojimosi Ginčo namu tvarkos nustatymas šioje byloje yra tikslingas ir pagrįstas siekiu užtikrinti šalių interesų balansą bei išvengti galimų ginčų ar netinkamo turto naudojimo iki galutinio sprendimo priėmimo. Vis dėlto būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas šią tvarką nustatė tinkamai, t. y. ar jis pagrįstai, visapusiškai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, įrodymus bei abiejų šalių argumentus, priėmė sprendimą, atitinkantį laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, proporcingumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principus.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo prašymą, konstatavo, kad atsakovai be ieškovo (bendraturčio) sutikimo nuomodami patalpas apriboja ieškovo teisę naudotis jam priklausančiomis pastato dalimis ir pažeidžia ieškovo turtinius interesus. Tokiu atveju, nenustačius nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, būtų neužtikrinti ieškovo teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną Ginčo namo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą, t. y. taikė prevencines priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovų veiksmai gali pažeisti bendraturčio teises, apriboti jo galimybes tinkamai naudotis bendrosios nuosavybės objektu bei sąlygoti žalą ieškovo turtui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją dėl šalims priskirtų patalpų pagrįstumo ir tikslingumo.
19. Pirmiausiai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo procesinį sprendimą grindė išimtinai ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais bei jo paaiškinimais. Šie paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai daugiausia buvo susiję su atsakovų vykdoma Ginčo namo patalpų nuoma, jų galimai netinkamais veiksmais ieškovo turto atžvilgiu ir potencialia žala Ginčo namui, kas, ieškovo manymu, sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau pažymėtina, kad nors byla yra nagrinėjimo iš esmės stadijoje, tačiau šie teiginiai nebuvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste – atsakovams nebuvo suteikta galimybė pateikti atsikirtimų į ieškovo nurodytas aplinkybes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimtas neįvertinus atsakovų pozicijos, neleidus jiems pasisakyti dėl ieškovo pateiktų faktų ir nepateikus galimybės pateikti savo įrodymus, patvirtinančius priešingą situacijos vertinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną naudojimosi turtu tvarką iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio reikalavimų, jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė ieškovo siūlomą laikiną naudojimosi Ginčo namu tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovai atsiliepimais į (patikslintą) ieškinį išsamiai dėstė poziciją ir teikė paaiškinimus, kodėl nesutinka su ieškovo siūlomos tvarkos projektu. Atsakovas atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė ieškovui naudotis garažu (G-1), nors būtent atsakovas nuolat gyvena Ginčo name, jam priklauso žemės sklypas, o garaže laikomi įvairūs įrankiai, technika sklypui prižiūrėti. Atitinkamos aplinkybės buvo dėstomos ir atsiliepimuose į ieškinį. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, kaip nustatyta iš skundžiamos nutarties turinio, nevertino atsakovų procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose) išdėstytų aplinkybių bei, kaip minėta, nesudarė atsakovams realios galimybės pasisakyti dėl laikinosios naudojimosi tvarkos. Tokiu būdu nebuvo išklausyta atsakovų pozicija, nors ji galėjo turėti reikšmės priimant procesinį sprendimą dėl laikinosios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovai iš esmės nesutinka su ieškovo teikiamu projektu dėl laikinos Ginčo namo naudojimosi tvarkos, kuriuo buvo vadovaujamasi skundžiamai nutarčiai priimti, tačiau šis nesutikimas bei argumentai nebuvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti.
21. Atsakovas taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir tuo aspektu, jog ji iš esmės neįvykdoma, nes ieškovas neturi teisės naudotis žemės sklypu, siekiant patekti į Ginčo namą. Tokia atsakovo pozicija pripažintina iš dalies pagrįsta. Kaip nurodyta anksčiau, žemės sklypas esantis po Ginčo namu ir reikalingas patekimui į pastatą, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, be naudojimosi tvarkos, prašė nustatyti šiam žemės sklypui servitutą, jog galėtų tinkamais naudotis jam priklausančiu turtu. Tačiau atitinkamo reikalavimo, kurio tenkinimas iš esmės lemtų faktinę galimybę įgyvendinti naudojimosi Ginčo namu tvarką, ieškovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nereiškė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė, nors akivaizdu, kad nesant teisinio pagrindo patekti į Ginčo namą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, nustatyta laikinoji naudojimosi tvarka tampa deklaratyvia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai patenkino ieškovo prašymą, bet tinkamai laikinai nesureguliavo faktinės situacijos ir nesudarė sąlygų užtikrinti realų laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant laikinąją naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti išspręstas ir šio daikto naudojimui būtinos žemės sklypo dalies laikino naudojimo klausimas, nes tik tokiu atveju galima bus realiai naudotis nekilnojamojo daikto dalimi. Dėl to konstatuotina, kad skundžiama nutartimi nustatyta tvarka nevisiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir paskirtį, nes nesudaro sąlygų užtikrinti ieškovo ir atsakovų teisių balansą iki galutinio bylos išnagrinėjimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali turėti reikšmingos įtakos tiek tolimesniam šalių naudojimuisi Ginčo namu, tiek šio pastato būklei bei jo tinkamam išsaugojimui, būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų priimami tik išsamiai įvertinus visų proceso šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei galimas jų pasekmes. Nagrinėjamoje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos remiantis vien tik vienos šalies pateiktais teiginiais ar formaliai– jos turi būti pagrįstos įrodymais, proporcingos ir tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei išsaugoti realią galimybę apginti pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina priimta neišsamiai išnagrinėjus šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai neįsitikinus, kad prašomos taikyti / pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai prisideda prie esamos situacijos laikino sureguliavimo ir yra įgyvendinamos. Toks procesinis sprendimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir neužtikrina šalių procesinių teisių pusiausvyros.
23. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl laikinosios naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo taip pat turi būti išspręstas klausimas ir dėl šios daikto dalies naudojimui būtino žemės sklypo laikino naudojimo būdo ir apimties, kas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau, be kita ko, nepagrįstai apribotų ir šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl laikinosios Ginčo namo patalpų naudojimosi tvarkos susijusius klausimus, nevisapusiškai įvertino teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje atitinkami klausimai turėtų būti nagrinėjami didele apimtimi iš naujo, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.