Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-348-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-14
Bylos Nr.: e2A-348-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09683-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Ieškovas: V. V.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-348-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09683-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. individualios įmonės „Emocija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. individuali įmonė „Emocija“ ieškiniu prašė priteisti ieškovei V. V. individualiai įmonei „Emocija“ (toliau – IĮ „Emocija“) iš atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Objekta“ solidariai 73 755,65 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi teismas priėmė ieškovės V. V. IĮ ,,Emocija“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovės UAB ,,Objekta“ atžvilgiu ir byla atsakovės UAB ,,Objekta“ atžvilgiu nutraukė. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovės UAB ,,Objekta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas galutiniu teismo procesiniu sprendimu šioje byloje, atsižvelgiant į bylos baigtį.

Šalies argumentai

3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad prekiaujanti naujais klasikinio stiliaus ir proginiais, aukštos kokybės, meniniais dizainerių iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos ir kitų Europos Sąjungos šalių drabužiais. 2023 m. vasario 21 d. ieškovės savininkė V. V., atvykusi į prekybos saloną „Emocija“, sandėlio, santechninio mazgo ir koridoriaus patalpose ant sienų, grindų, kitų paviršių ir prekių – naujų, pardavimui skirtų drabužių, esančių sandėlyje, rado didelį kiekį nusėdusių dulkių ir suodžių. Apie prekybos salono „Emocija“ patalpoms ir jose esančioms prekėms padarytą žalą V. V. pranešė viršuje esančių (duomenys neskelbtini) namo palėpės patalpų, kuriose tuo metu buvo atliekamas remontas, savininkui M. K.. Šių patalpų įrengimo darbus vykdė UAB „Objekta“, kurio civilinę atsakomybę yra apdraudusi atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsakovė 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovei padarytą žalą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Sprendime draudikė AB ,,Lietuvos draudimas“ patvirtino, kad įvykio vietoje rasta 1 086 vnt. drabužių, kurie dėl įvykusio įvykio galėjo būti paveikti dulkių ir suodžių. Atsakovė, vadovaudamasi UAB ,,SMART CLAIMS“ išvada, nurodė, kad cheminis valymas yra pagrįstas žalos atlyginimo būdas, kuris atstatys ieškovę į padėtį, buvusią iki įvykio. Valymo kaina – 9 742 Eur. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, nuostoliais laikydama 1 086 vnt. sugadintų drabužių įsigijimo savikainą, kuri sudaro 73 755,65 Eur. Ieškovės pažymi, kad prekybos salonas ,,Emocija“ neprekiauja dėvėtais (naudotais) ar išvalytais drabužiais, todėl neturės jokių galimybių prekiauti išvalytais drabužiais. Ieškovės žala yra visiškas sugadintų drabužių netekimas, o minimalūs ieškovės nuostoliai yra šių prekių įsigijimo kaina (savikaina) – 73 556,65 Eur.

4. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovė yra prekių pardavėja – verslininkė, kurios tikslas, gautomis pajamomis ne tik padengti veiklos sąnaudas (patalpų, darbo vietų išlaikymo. prekių įsigijimo sąnaudas, bet dar ir iš savo veiklos gauti pelno. Todėl prekių savikaina, kai objektyvūs bylos duomenys rodo, kad prekes, analogiškas sugadintoms prekėms, ieškovė realizuoja už 3, 5 ar net 10 kartų didesnę (nei savikaina) kainą, negrąžins ieškovės į padėtį, kurioje ji buvo iki prekių sugadinimo. Todėl realius ieškovės nuostolius dėl prekių praradimo sudaro šių prekių savikaina ir negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų UAB „Objekta“ neteistų veiksmų.

Atsiliepimas

5. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl 65 013,65 Eur atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad draudimo sutartimi sulygta draudimo suma yra 100 000 Eur, taip pat sutartyje yra įtvirtinta ir besąlyginė 1 000 Eur išskaita, kuria žalos atlyginime dalyvauja draudėjas (UAB ,,Objekta“). Buvo gautas pranešimas, kad 2023 m. vasario 21 d., atvykus į drabužių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) –7, jos patalpose buvo pastebėtos nusėdusios dulkės. Atsakovė 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu šį įvykį pripažino draudžiamuoju. Vertina, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad drabužiai buvo sunaikinti. Siekdama paneigti tokius ieškovės teiginius, atsakovė remiasi 2023 m. balandžio 12 d. UAB „SMART CLAIMS“ Ekspertinėje nuomonėje pateiktomis išvadomis, jog sauso cheminio valymo testas parodė, kad darbužius galima visiškai atstatyti iki būsenos, buvusios iki įvykio. Visų, sandėliavimo patalpoje buvusių ir savininko pateiktų drabužių valymo kaina 9 742 Eur be PVM. Pažymi, kad ieškovės reikalaujamas žalos atlyginimo būdas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Atsakovės vertinimu, 9 742 Eur draudimo išmoka (suma, reikalinga drabužių išvalymui) neabejotinai atstatys ieškovę į prieš įvykį buvusią padėtį. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad išvalytų drabužių negali realizuoti.

6. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad draudikas neprivalo pats atlikti sugadintų prekių apžiūros – Draudiko partnerių, tokių kaip UAB „SMART CLAIMS“ pasitelkimas tokio pobūdžio žalos įvertinimui ir apskaičiavimui yra taisyklėms neprieštaraujanti praktika. Ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo – kokiomis aplinkybėmis drabužiai buvo fiksuojami, kas ir kada juos fiksavo, kur drabužiai buvo laikomi po Ekspertinės nuomonės pateikimo. Nesant tokių duomenų, laikoma įrodyta aplinkybė, kad „Sauso cheminio valymo testas parodė, kad drabužius galima pilnai atstatyti iki būsenos, buvusios iki įvykio“ Ekspertinės nuomonės 12 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu teismas priėmė ieškovės V. V. IĮ ,,Emocija“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 9 742 Eur nuostolių atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino; priteisė iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei V. V. IĮ ,,Emocija“ 64 013,65 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (64 013,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 897,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ UAB ,,Objekta“ 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė pareiškė atsisakymą dėl 9 742 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei sumokėjo 8 742 Eur ir UAB ,,Objekta“ 1 000 Eur, bei įvertinęs, kad atsisakymas nuo šios ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, ieškovės prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo priėmė ir bylos dalį dėl 9 742 Eur nuostolių atlyginimo nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punktas).

9. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizę atlikusi E. S.-B. konstatavo, jog IĮ ,,Emocija“ prekiauja tik naujais prabangiais darbužiais, dėl šios specifikos bet kokie darbužių pažeidimai, įskaitant ir cheminį valymą, daro įtaką drabužių prekinei išvaizdai ir lemia visišką vertės sumažėjimą. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas A. L. konstatavo, kad ieškovės nuostoliai dėl prekių sugadinimo draudžiamojo įvykio metu yra 73 755,65 Eur. Vertino, kad aplinkybę, kad drabužiai, paveikti suodžių ir statybinių dulkių, po cheminio valymo negali būti prilyginami naujiems drabužiams, patvirtino ir Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokole. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiame tyrime, be kita ko, nurodyta, kad analizuojami drabužiai buvo labai intensyviai užteršti nebūdingais pagal drabužių sudėtį teršalais, todėl galima teigti, kad po cheminio valymo naujiems drabužiams būdingos estetinės ir fizikinės savybės neišsaugomos. Akcentavo, jog tai, kad ieškovė prekiauja tokio pobūdžio ir tik naujais darbužiais, patvirtino teismo ekspertizę atlikusi Vilniaus dizaino kolegijos Mados dizaino katedros vedėja E. S.-B.. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis dizainerių prekės ženklų ,,Beate Heymann“ ir ,,ROECKL“ įgaliotų atstovų raštai, kuriuose ieškovei kategoriškai draudžiama prekiauti jų produkcija, kuri yra po cheminio valymo. ,,Basedow“ agentūra ieškovei nurodė nerekomenduojanti pardavinėti sugadintų ar net išvalytų suknelių.

10. Teismas vertino, kad vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovė grindžia savo poziciją, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis turėtų būti laikomas kaip užterštų prekių valymo išlaidos, yra UAB ,,SMART CLAIMS“ 2023 m. balandžio 12 d. ekspertinė nuomonė dėl nuostolio sumos, kurioje konstatuota, jog atlikus septinių vienetų atrinktų darbužių, pasiūtų iš skirtingų medžiagų, sauso cheminio valymo testą, nustatyta, kad drabužiai yra pilnai atstatyti iki būsenos, buvusios iki užteršimo dulkėmis. Teismas sprendė, kad šis įrodymas nepaneigia pirmiau nurodytų įrodymų visumos, patvirtinančių, kad toks nuostolių paskaičiavimo būdas (valymo išlaidos) šiuo atveju yra netinkamas. Vien tai, kad atlikus 7 drabužių valymą nebuvo nustatyta neigiamo cheminio valymo poveikio jiems, nereiškia, kad išvalyti drabužiai gali būti laikomi naujais drabužiais. Kita vertus, tai, kad nurodytiems 7 darbužiams nebuvo nustatyta matomo cheminio valymo poveikio, nereiškia, kad visiems užterštiems darbužiams juos išvalius nebūtų tokio poveikio. Akcentavo, jog tai patvirtina V. D. atliktas tyrimas, kuriame aprašyti analizuotų drabužių nuotraukose vizualiai matomi jų pokyčiai.

11. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė neprekiauja cheminiu valymu išvalytais darbužiais, padarė išvadą, kad atsakovės poziciją, kad ieškovės nuostolius sudaro valymo išlaidos, yra nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad ieškovei prekiaujant tik naujais drabužiais, ieškovė net ir išvalius juos chemiškai, neturės galimybės tokiais drabužiais prekiauti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė savo patirtais nuostoliais dėl draudiminio įvykio pagrįstai laiko sugadintų prekių įsigijimo savikainą. Teismas įvertinęs, kad teismo ekspertas A. L. ekspertizės akte konstatavo, kad ieškovės patirtų nuostolių dydį sudaro užterštų prekių įsigijimo savikaina, kuri yra 73 755,65 Eur ir atsakovės atstovė patvirtino, jog ginčo dėl minėtų prekių įsigijimo savikainos dydžio nėra, sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 64 013,65 Eur nuostolius yra pagrįstas.

12. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei UAB „Objekta“ pažymėjo, kad atsakove buvusi įtraukta UAB ,,Objekta“ jai tenkančią ieškinio dalį patenkino po civilinės bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nepagrįstai šį asmenį įtraukė atsakovu byloje, todėl sprendė UAB ,,Objekta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-259-1101/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-259-1101/2025 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nesutinka su teismo nustatytu žalos (nuostolių) dydžiu. Mano, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis turėtų būti laikomas kaip užterštų prekių 9 742 Eur valymo išlaidos, kurias draudikas jau yra atlyginęs ieškovei. Pažymi, kad teismas sprendime nieko nėra pasisakęs dėl UAB „SMART CLAIMS“ 2023 m. balandžio 12 d. ekspertinėje nuomonėje dėl nuostolio sumos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertinė nuomonė) nurodytos aplinkybės, kad seniau įsigyti rūbai jau buvo gavę natūralaus apdulkėjimo, taip pat paveikti ultravioletinių spindulių, todėl po cheminio valymo jų būklė tik pagerėjo. Atsižvelgdama šią Ekspertinėje nuomonėje nustatytą aplinkybę, apeliantė mano, kad tikėtina, kad ieškovė seniau įsigytus rūbus ir pati teikdavo cheminiam valymui, kadangi apdulkėjusių (purvinų) ir ultravioletinių spindulių paveiktų rūbų įsigyti klientai taip pat nenorėtų.

13.2. Atkreipia dėmesį, kad visi tariamai apgadinti rūbai, buvo laikomi paprastuose permatomose polietileno maišuose, o kai kurie iš vis be jokių maišų (ieškinio priedas Nr. 3, 9), šias aplinkybes patvirtino liudytojos ieškovės vadovė V. V. bei direktorės pavaduotoja A. B. (vadovės dukra). Mano, kad taip saugant drabužius jie galėjo gauti natūralaus apdulkėjimo ir tapo paveikti ultravioletinių spindulių. Tokių drabužių niekas nenorėjo pirkti, dėl ko jie tiek laiko ir buvo sandėliuojami. Ieškovės į bylą pateikta pažyma apie apyvartą prekių, įsigytų seniau nei prieš 10 m. (ieškinio priedas Nr. 20), patvirtina, kad kasmet senai įgytų prekių pardavimas vis mažėja. Taip pat šis faktas paneigia E. S.-B. ekspertinę nuomonę, pateiktą Ekspertizėje, kad „tokių drabužių kaina ir vertė automatiškai tik auga bėgant metams“.

13.3. Apeliantės nuomone, ieškovės pasirinktas ir teismo priteistas nuostolių apskaičiavimo būdas – kompensuoti visų rūbų įsigijimo išlaidas, nevertinant jų nusidėvėjimo, iš esmės reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą, kadangi ieškovė gavo kompensaciją, kuri yra vertingesnė, nei rūbų likutinė vertė, o greta šios kompensacijos ieškovei liko ir minėti tariamai visiškai sugadinti rūbai, kurie taip pat turi savo vertę, nes gali būti naudojami pagal paskirtį. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovė nepagrįstai praturtėja atsakovės sąskaita, kadangi visos prekės liko jai, nes nebus galima įsitikinti, kad ieškovė iš tikrųjų sunaikino (utilizavo) prekes, o ne jas realizavo. Pažymi, kad nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

13.4. Nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė apie tai, jog Ekspertinėje nuomonėje yra nustatyta, kad didžiojoje dalyje drabužių užteršimo vizualiai nebuvo identifikuota. Pažymi, kad tai yra svarbi aplinkybė, turinti įtakos nuostolio dydžio nustatymui – jeigu dalis drabužių nebuvo užteršta, kam tada šiuos drabužius naikinti? Atkreipia dėmesį, kad galimai pati ieškovė negalėjo atskirti drabužius, kurie buvo paveikti tiesiogiai nagrinėjamo įvykio, t. y. užteršti dulkėmis ir suodžiais, bei drabužius, kurie buvo gavę natūralaus apdulkėjimo, taip pat paveikti ultravioletinių spindulių po tokio ilgo sandėliavimo. Mano, kad yra akivaizdu, jog ne visi drabužiai buvo užteršti, o užterštus drabužius galima pilnai atstatyti iki būsenos, buvusios iki įvykio juos chemiškai išvalant, taigi – įgyvendinti visiško nuostolių atlyginimo principą. Šiam tikslui pasiekti yra pakankama 9 742 Eur suma, kurią (išskaičiavus besąlyginę išskaitą) draudikas jau yra sumokėjęs ieškovei.

13.5. Nesutiktina su teismo argumentu, jog ieškovei prekiaujant tik naujais drabužiais, ieškovė net ir išvalius juos chemiškai, neturės galimybės tokiais drabužiais prekiauti. Kaip buvo nurodoma ir teismo posėdžio metu, apeliantė pasidomėjusi sužinojo, kad tokių ženklų, kaip „Beate Heymann“, „Bellice“, „Michaela Louisa“, „Murek“, „Roeckl“, „Verse“, „Teresa Ripoll“, „Baronia“, „Steinbock” prekes galima laisvai įsigyti internetu „eBay“ – internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetainėje ar netgi „Vinted“ elektroninėje prekyvietėje už panašią kainą. Ši informacija apie drabužių pardavimą elektroninėje erdvėje patvirtina, kad ieškovė gali realizuoti išvalytus drabužius, o ne laikyti juos prarastais (sunaikintais).

13.6. Pabrėžia, kad E. S.-B. ekspertinėje nuomonėje, pateiktoje Ekspertizėje buvo nurodyta, kad „kai kurie ieškovės drabužiai yra individualių dizainerių kūriniai, kurie nėra tiražuojami“. Teismas nevertino visų šių duomenų kartu, t. y. netyrė Ekspertizės išvadų prieštaringumo kitiems byloje esantiems duomenims, o būtent tą, kad daugumą ieškovės prekių ženklų rūbus laisvai galima rasti ir įsigyti elektroninėje prekyboje.

13.7. Akcentuoja, kad 2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovės direktorė V. V. į atsakovės klausimą, ar galėtų šias prekes po valymo parduoti „eBay“ ar „Vinted“ atsakė: „ne, tai ne mūsų verslas ir mes negalime to leisti“ (teismo posėdžio garso įrašo laikas 34:55 min.). Tuo tarpu ieškovės direktorės pavaduotoja A. B. (direktorės dukra) į teisėjos klausimą, ar gali realizuoti prekes per kitas platformas atsakė: „reikėtų sukurti naują verslą, susirasti kitas patalpas, įsidarbinti pačiai“ (teismo posėdžio garso įrašo laikas 1.57 val.). Vertina, kad iš esmės ieškovė neneigia, kad gali parduoti išvalytas prekes kitur, tačiau nenori to daryti. Pažymi, kad žalos (nuostolių) klausimas, yra fakto klausimas, nepriklausantis nuo šalių valios. Susidaro situacija, kad ieškovė gali nenaikinti prekių, o jas išvalius realizuoti kitur, tačiau kategoriškai nenori to daryti. Pabrėžia, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Mano, kad ieškovė neįrodė nuotolių dydžio, o teismo priteistą nuostolių dydį vertina kaip ieškovės nepagrįstas praturtėjimas atsakovės sąskaita.

13.8. Atkreipia dėmesį, kad iš viešai prieinamos internetinės svetainės www.rekvizitai.lt matyti, jog IĮ „Emocija“ apyvarta yra pateikta tik už 2018 ir 2019 metus, ir tuo laikotarpiu ieškovės pardavimo pajamos buvo mažesnės už sąnaudas (skirtumas neigiamas), gaunamas nuostolis, o tai savaime reiškia, kad įmonė šiais metais dirbo nuostolingai. Atkreipia dėmesį, kad teismas netenkino atsakovės prašymo, įpareigoti ieškovę pateikti pelno (nuostolių) ataskaitas už 2020–2024 metus, taip pat netenkino prašymo išreikalauti iš Ieškovės prekių ženklų „Beate Heymann“, „Bellice“, „Michaela Louisa“, „Murek“, „Roeckl“, „Verse“, „Teresa Ripoll“, „Baronia“, „Steinbock” prekių kilmės sertifikatus (certificate of origin – COO) ar kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovės parduotuvėje pardavinėjamų šių prekių ženklų originalumą. Nes, kaip matyti iš ieškovė pateikto ieškovės įmonės 2023 m. sausio-liepos mėnesių prekių apyvartos suvestinės (dubliko priedas Nr. 4), ieškovė „mados prekinių ženklų ir mados namų“ prekes perka už nedidelę kainą, o parduoda už porą–dešimt kartų didesnę kainą.

13.9. Nesutinka su teismo pozicija dėl eksperto A. L. Ekspertizės įvertinimo. Pabrėžia, kad ekspertas atlieka verslo, nekilnojamo, kilnojamo turto vertinimo ekspertizes, o ne vertina objektus „iš mados pusės“. Jo pasisakymai yra deklaratyvūs, šališki (kadangi jis buvo pasiūlytas ieškovės iniciatyva) bei nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovei kyla klausimas – jeigu ieškovės pardavinėjami prekių ženklai iš tikrųjų yra tokie prabangūs ir „puošia Ispanijos bei Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos narius“, kodėl šie drabužiai nebuvo parduoti tiek daug metų, buvo laikomi sandėlyje paprastuose permatomose polietileno maišuose, o kai kurie iš vis be jokių maišų, ir ieškovė dirba nuostolingai, netgi nedeklaruoja jau daug metų savo pelno? Teigia, kad eksperto išvada, jog vertinamos prekės yra naujos ir, nepriklausomai nuo jų įsigijimo datos, nuvertėjimo nėra, neatitinka tikrovės, kadangi jas paneigia pati pirma šioje byloje Ekspertinė nuomonė, kurioje, kaip jau minėta, nurodyta, jog „dalis drabužių yra sandėliuojami ilgą laikotarpį, 10–25 metus, ir su natūralius užteršimu buitinėmis dulkėmis, ultravioleto poveikiu audiniams. Todėl sausas valymas tokiems drabužiams gali būti traktuojamas kaip būklės pagerinimas.“ Atsižvelgiant į vertinamo turto vertės nustatymo aplinkybes, daro išvadą, kad ekspertas pasirinko vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo būdą – pritaikė Turto vertinimas išlaidų (kaštų) metodą.

13.10. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 67 punktu, Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos (67.1 punktas); nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (67.2 punktas). Vertinamo turto nuvertėjimas (fizinis ir (arba) funkcinis, ir (arba) ekonominis) nustatomas vienu iš šių skaičiavimo modelių: suskaidymo skaičiavimo modeliu; gyvavimo amžiaus skaičiavimo modeliu; rinkos pokyčių skaičiavimo modeliu (70 punktas). Nurodo, kad Ekspertas nenustatinėjo vertinamo turto nuvertėjimo, kadangi tiesiog nurodė, kad vertinamos prekės yra naujos ir, nepriklausomai nuo jų įsigijimo datos, nuvertėjimo nėra. Pažymi, jog tai parodo, kad, kad Ekspertas netinkamai atliko ekspertizę.

13.11. Pabrėžia, kad remiantis Metodikos 72 punktu, pajamų metodu nustatoma turto rinkos vertė, ką šioje byloje buvo itin svarbu nustatyti. Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę (73 punktas). Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas (74 punktas). Nesupranta, kodėl Ekspertas nurodė, kad kadangi vertinamas turtas yra skirtas ne nuomai, o pardavimui, ekspertas neturi duomenų apie iš tokio turto nuomos tikėtinai galimas generuoti pajamas ir galimas patirti išlaidas, todėl pajamų metodas netaikomas. Pabrėžia, kad pardavinėjant prekes, šiuo atveju drabužius, įmonė gauna pajamas. Ekspertas galėjo paskaičiuoti kiek sumažės drabužių vertė po cheminio valymo, pardavus prekes su nuolaida, tačiau to padaryta nebuvo. Apeliantės įsitikinimu, Ekspertas rinkosi tik tą metodą (ir tai nepilną), kuris leistų pagrįsti ieškovės žalos dydį, o nenustatyti objektyvų, pagrįstą ir teisingą ieškovei padarytą žalos dydį.

13.12. Dėl E. S.-B. Ekspertinės nuomonės pabrėžia, kad ji davė savo Ekspertinę nuomonę tik iš mados pusės, o ne faktinės pusės. Šios ekspertės Ekspertinėje nuomonėje nurodytą aplinkybę, kad visi drabužiai buvo užteršti suodžiais ir statybinėmis dulkėmis, paneigia byloje esantis įrodymas – UAB „SMART CLAIMS“ 2023 m. balandžio 12 d. ekspertinė nuomonė dėl nuostolio sumos Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 9). Ekspertė pasisakydama, kad „Dėl to, kad „Emocija“ prekiauja naujais ir prabangiais gaminiais, net ir minimalūs audinių pažeidimai, kurie atsiranda cheminio valymo metu, sumažina jų vertę iki nulinio lygio“, pasisakė apie drabužių nuvertėjimą po cheminio valymo tik iš mados pusės, kadangi rėmėsi pagrįsdama šį faktą tik tuo, kad ieškovė prekiauja naujais ir prabangiais gaminiais. Apeliantė pabrėžia, kad drabužių vertė po cheminio valymo nėra nulinė, jų vertė galimai bus sumažėjusi, tačiau ne iki nulio.

13.13. Apeliantės įsitikinimu, kadangi ne visi drabužiai buvo užteršti, o užterštus drabužius galima pilnai atstatyti iki būsenos, buvusios iki įvykio juos chemiškai išvalant, išvalytų drabužių vertė nėra nulinė, o tai atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą. Šiam tikslui pasiekti yra pakankama 9 742 Eur suma, kurią (išskaičiavus besąlyginę išskaitą) draudikas jau yra sumokėjęs ieškovei. Jeigu po šių prekių cheminio valymo ieškovė jas parduos už mažesnę kainą, ji gali kreiptis pakartotinai į draudiką dėl šio skirtumo sumokėjimo.

13.14. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje esančios Ekspertizės išvadas patvirtinta Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokolas bei A. J. 2023 m. gegužės 15 d. raštas. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokole (toliau – Protokolas) yra kalbama apie teorinę situaciją – kad po sausojo cheminio valymo drabužiai gali prarasti pradinį estetinį vaizdą ir įgyti prastesnes fizikines savybes. Pažymi, kad Protokolas nepatvirtina, kad ieškovės turimi drabužiai yra visiškai sunaikinti ir/ar prarasti. Protokole teigiama, kad cheminiu būdu išvalius naują, nei karto nedėvėtą drabužį, jo išvaizda ir savybės pakinta minimaliai, tačiau jis neišsaugo naujam gaminiui būdingų estetinių ir fizinių savybių. Apeliantė akcentuoja, kad reikšminga dalis drabužių buvo ne vieną dešimtmetį sandėliuojami, jie buvo natūraliai užteršti buitinėmis dulkėmis ir paveikti ultravioletinių spindulių, todėl negalima būtų jų laikyti „naujais gaminiais, kurie nėra praradę estetinių ir fizinių savybių“. Pabrėžia, kad Protokole taip pat patvirtinama, kad cheminis drabužio valymas gali ir atstatyti medžiagos struktūrą.

13.15. Dėl sertifikuotos įvaizdžio konsultantės, dėstytojos, knygų autorės, stilistės A. J. 2023 m. gegužės 15 d. rašto atkreipia dėmesį į esminę aplinkybę – minėta konsultantė nevertino konkrečių drabužių fizinių savybių, t. y., nublukimo, natūralaus nusidėvėjimo, nublukimo ir pan. Jos duotos išvados apie mados tendencijas bei ieškovės pardavinėjamus prekių ženklus. Apelianto nuomone, A. J. yra suinteresuotas asmuo šioje byloje ir pateikė savo nuomonę ieškovės naudai, dėl ko jos nuomonę reikia vertinti kritiškai.

13.16. Pažymi, kad byloje esantys teikėjų dizainerių prekės ženklų „Beate Heymann“ ir „ROECKL“ įgaliotų atstovų raštuose nurodytas draudimas prekiauti jų produkcija, kuri yra po cheminio valymo, „Basedow“ agentūros rašte nurodymas, jog nerekomenduojama pardavinėti sugadintų ar net išvalytų suknelių, neįpareigoja ieškovės, kaip prekių savininkės, jas vykdyti. Mano, kad su turima nuosavybe ieškovė gali elgtis taip, kaip jai atrodo tinkamiausia. Tačiau, jeigu ieškovė nuspręstų pasielgti ne ekonomiškai pagrįstu būdu ir prekinę vertę turinčius, nesugadintus (išvalytus) drabužius nuspręstų sunaikinti, tokio elgesio pasekmes turėtų prisiimti, finansinės naštos neperkeliant žalą padariusiam subjektui (ir/ar jo draudikui). Kitoks situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

13.17. Pažymi, jei ir laikyti, kad prekių vertė po cheminio valymo pamažėjo (nėra lygi nuliui), įrodyti kiek ji pamažėjo, turėjo ieškovė. Neįrodžius po cheminio valymo išvalytų Prekių pamažėjimo procento – ieškinys turėjo būti atmestas pilna apimtimi, kadangi įrodinėjimo našta dėl žalos (nuostolio) dydžio, tenka ieškovei.

13.18. Mano, kad teismas, nustatydamas, jog ieškovė neprekiauja cheminiu valymu išvalytais darbužiais, dėl ko minimalūs ieškovės nuostoliai yra šių prekių įsigijimo kaina (savikaina) – 73 556,65 Eur (atimant 9 742 Eur atsakovo ir draudėjo sumokėta sumą yra 64 013,65 Eur), pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir šie pažeidimai galėjo lemti neteisingą žalos (nuostolių) dydžio nustatymą.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė V. V. IĮ „Emocija“ prašo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovės V. V. IĮ „Emocija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Akcentuoja kasacinio teismo praktikos išaiškinimą, kad ginčo nagrinėjimo dalyką ir ribas apibrėžia Draudiko Sprendime draudžiamojo įvykio byloje nurodytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, o rėmimasis papildomais pagrindais teisme, reiškia ginčo nagrinėjimo ribų peržengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 397-248/2016). Pažymi, kad pagal taip suformuluotą atsakovės Sprendimą dėl draudžiamojo įvykio šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro: ieškovei padaryto nuostolio dydis, tame tarpe, atsakymas į klausimą, ar sugadintų drabužių cheminis valymas yra pagrįstas žalos atlyginimo būdas; ar nauji drabužiai, sandėliuojami ilgą laikotarpį, yra likvidūs (realizuotini) t. y. ar jų sugadinimas yra laikomas Ieškovės nuostoliais, ir kaip šie nuostoliai turi būti apskaičiuojami. Tokios aplinkybės, kaip ieškovės įmonės veiklos rezultatai ir netgi Prekių „originalumas“, kurias atsakovė ėmė kelti civilinės bylos nagrinėjimo pabaigoje ir savo apeliaciniame skunde, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes mažindama draudimo išmoką savo Sprendime draudžiamojo įvykio byloje šiomis aplinkybėmis atsakovė nesirėmė.

14.2. Atsižvelgiant, kad byloje nekyla ginčas, jog draudžiamojo įvykio metu buvo sugadintas įmonės turtas (apskaitytos, pardavimui skirtos prekės), visu pirma yra teisiškai nepagrįstas draudiko Sprendimas vertinti tik dalį žalos, o už dalį prekių (nors tai yra įmonės atsargos) draudimo išmokos neskaičiuoti. Pažymi, kad kitas svarbus bylos aspektas, paneigiantis nepagrįstą apeliaciniame skunde vyraujantį motyvą, kad išvalius drabužius, užterštus suodžiais ir statybinėmis dulkėmis, ieškovė būtu grąžinta į prieš įvykį buvusią padėti, tuo tarpu, atlyginus šių drabužiu įsigijimo vertę (savikainą), ieškovė nepagrįstai praturtėtu, yra susijęs su tuo, kad ieškovė nėra sugadintu drabužiu naudotoja, galinti pati sunaudoti šiuos daiktus „pagal paskirtį“, kaip teigia apeliantė, o yra šių Prekių pardavėja, kurios tikslas šiuos drabužius parduoti. Ieškovės prekybos salone „Emocija“ nėra prekiaujama dėvėtais (naudotais) ar išvalytais drabužiais, o iš prekybos metu gautomis pajamomis yra ne tik padengiamos ieškovės veiklos sąnaudos (patalpų, darbo vietų išlaikymo, prekių įsigijimo sąnaudas, bet ir siekiama gauti pelno.

14.3. Pažymi, kad atsakovei kyla abejonių dėl teismo ekspertizės ir pačios aukščiausios kvalifikacijos specialistu (mokslininkų) išvadų, nėra pagrindas šiais įrodymais nesivadovauti. Juo labiau, kad kaip nurodoma teismų praktikoje, abejonės dėl ekspertizės pagrįstumo turi kilti ginčą nagrinėjančiam teismui, o ne šaliai, kuriai pateikta išvada nėra naudinga. Be to, iškilusios abejonės gali būti pašalinamos eksperto apklausos metu (CPK) 217 straipsnis). Atsakovė neprašė byloje paskirti pakartotine arba papildomą teismo ekspertize (CPK 219 straipsnis), apklausti kompleksine teismo ekspertize atlikusius ekspertus.

14.4. Pamini, kad nei vienas iš atsakovės užsakymu parengtos UAB „SMART CLAIMS“ „komisijos“ narių nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą Teismo ekspertų sąrašą, taip pat nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintą Vertintojų ar jų asistentu sąrašus. Atkreipia dėmesį, kad viena iš „komisijos“ narių yra dar ir cheminio valymo įmonės UAB „Joglė LT“ pardavimu vadovė, todėl šios „komisijos“ galimybės objektyviai ir nešališkai įvertinti cheminio valymo poveikį, ar aukštos meninės vertės drabužiams padarytą žalą, yra abejotinas.

14.5. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog esą net ne visi drabužiais buvo užteršti statybinėmis dulkėmis ir suodžiais, nes UAB „SMART CLAIMS“ išvadoje buvo nurodyta, kad „didžiojoje dalyje drabužių užteršimo dulkėmis nebuvo fiksuota“. Pažymi, kad faktą, jog įvykio vietoje buvo rasta 1 086 vnt. drabužiu, kurie dėl įvykusio įvykio galėjo būti paveikti dulkių ir suodžių, atsakovė buvo pripažinusi Sprendime. Atsakovės kvestionuojamas aplinkybes patvirtina sekantys byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) 2023 m. kovo 3 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)ir nuotraukose užfiksuotas sandėlio patalpose (kuriose visos kabyklos užkabintos naujais proginiais ir kolekciniais moteriškais drabužiais) ant šių patalpų grindų plytelių, uždarytoje medinėje spintoje, ant lentynų ir ant drabužių bei jų apsauginių maišų matomas dulkių, suodžių sluoksnis; 2) UAB „SMART CLAIMS“ išvadoje yra nurodyta, kad apžiūros metu nuo sandėliuojamų drabužių nuimti polietileno maišai, kurie, vizualiu vertinimu, yra užteršti juodos spalvos dulkėmis; 3) Teismo eksperto dr. D. K. parengta Vertinimo aktas; 3) vertinant patalpų, kuriose buvo laikomos Prekės, užteršimo suodžiais ir statybinėmis dulkėmis intensyvumą, net ir atsakovės pasamdyta UAB „SMART CLAIMS“ padarė išvadą, jog reikia išvalyti visus sandėliavimo patalpoje buvusius ir ieškovės pateiktus Drabužius, kas ir atitinka tokio kiekio (1 086 vnt.) drabužių valymo kainą – 9 742 Eur be PVM.

14.6. Dėl apeliacinio skundo teiginio, paimto iš UAB „SMART CLAIMS“ išvados, kad dalis drabužių yra sandėliuojama ilgą laiką (10–25 metų) ir su natūralius užteršimu buitinėmis dulkėmis, ultravioleto poveikiu audiniams, todėl sausas valymas tokiems drabužiams gali būti traktuojamas kaip būklės pagerinimas pažymi, kad šis teiginys apie „natūralų užteršimą buitinėmis dulkėmis ir ultravioleto poveikį audiniams“ visų pirma yra nepagrįstas jokiais objektyviais ištyrimo rezultatais ir prieštarauja tikrovei, nes kiti objektyvūs bylos duomenys (pvz. fotonuotraukos Ekspertizės akte, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) rodo, kad patalpose, kuriose sandėliuojamos ir eksponuojamos Prekės, yra nuo UV spindulių apsaugančios užuolaidos. Svarbu ir tai, kad Prekės Prekybos salone „Emocija“, priklausomai nuo sezoniškumo, mados tendencijų, klientų poreikių, yra nuolatos „judančios“, t. y. keliauja iš sandėlio į ekspozicijos salę ir atgal. Akcentuoja, kad apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė nei vieno drabužio nuotraukos „su natūraliu užteršimu buitinėmis dulkėmis, ultravioleto poveikiu audiniams“. Mano, kad nereikia įrodinėti (paneigti) akivaizdžių faktų, kad „natūralaus apdulkėjimo“ negalima prilyginti apdulkėjimui statybinėmis dulkėmis ir suodžiais. Ir „natūraliai apdulkėję rūbai“ negali būti laikomi „purvinais“, ir vien tik kabėdami ant pakabos jie negali „fiziškai nusidėvėti“, „prarasti estetinę ar prekinę išvaizdą“, ir dėl „natūralaus apdulkėjimo“ nereikia atlikti drabužio cheminį valymą ir pan.

14.7. Pažymi, kad apeliaciniame skunde didelis dėmesys yra skiriamas maišams, kuriuose buvo laikomi drabužiai, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovės Sprendime tokios aplinkybės, pvz. kaip pagrindas sumažinti draudimo išmoką, nebuvo minimos.

14.8. Akcentuoja, kad palyginus draudiko pasamdytos „komisijos“, vienintelį ir jokiais ištyrimo rezultatais nepagrįstą bei nemotyvuotą teiginį, kad „seniau įsigyti rūbai jau buvo gavę natūralaus apdulkėjimo, taip pat paveikti ultravioletinių spindulių, todėl po cheminio valymo jų būklė tik pagerėjo“ su teismo ekspertės dr. E. S.-B. ir prof. dr. V. D. išvadomis ir vadovaujantis įrodinėjimo bei įrodymu vertinimo taisyklėmis, neturėtu kilti abejonių dėl fakto įrodytinumo. kad cheminiu būdu išvalius naują nei karto nedėvėtą drabužį (ypač jei jis yra užterštas nešvarumais, nebūdingais drabužiams) jis neišsaugo naujam gaminiui būdingų estetinių ir fizikinių savybių t. y. jo savybės ne pagerėja, bet ženkliai suprastėja. Svarbu, kad dauguma sugadintų drabužių yra pasiūti iš šilko, ir kitų delikačių audinių, yra rankų darbo, turi įvairiausių puošybos elementų, todėl teismo ekspertės dr. E. S.-B. ir prof. dr. V. D. išvadoje ir yra pabrėžiama, kad ne visi drabužiai gali būti valomi cheminiu būdu.

14.9. Tai, kad visi draudžiamojo įvykio metu sugadinti drabužiai praktiškai yra nepraradę jokios savo vertės ir yra lygiai taip pat paklausūs, ieškovė pagrindė iki draudžiamojo įvykio 2018–2023 metų prekių (senesnių kaip 10 metų) apyvartos suvestinėmis, įsigijimo sąskaitomis ir pardavimo čekiais, patvirtinančiais, kad ne mažą dalį Prekybos salone „Emocija“ realizuojamų prekių (tarp kurių yra tapačių sugadintoms Prekėms) sudaro drabužiai, kuriuos ieškovė yra įsigijusi 1997, 2000, 2002 m. ir vėlesniais metais, t. y drabužiai, kurie buvo įsigyti prieš 10, 15 ar net daugiau kaip prieš 25 metus. Atkreipia dėmesį, kad 2019–2022 m. prekių apyvartos sumažėjimas ir įmonės veiklos rezultatai, yra susijęs su objektyviomis aplinkybėmis – COVID-19 suvaržymais (didelę dalį šio laiko ieškovės salonas „Emocija“ buvo uždarytas). Be to parduotuvė „Emocija“ yra boutique stiliaus prekybos salonas, kuriame parduodamų prekių kainos yra sąlyginai aukštos, todėl kasmet parduodamų prekių kiekis nėra toks, kaip prekybos centruose. Atsakovė ignoruoja faktą, jog nepaisant to, kad dėl draudžiamojo įvykio ieškovė neteko net apie 50 procentų savo asortimento, kas taip pat ženkliai atsiliepė Prekių pasiūlai ir ieškovės apyvartai.

14.10. Dėl atsakovės argumentų apie sugadintų prekių pardavimą internetu „eBay“ ar „Vinted“ elektroninėje prekyvietėje pažymi, kad ieškovė neturi teisės parduoti sugadintų prekių. ieškovės patirta žala yra ne tik visiškas prekių netekimas, bet ir žala reputacijai. Iki šios dienos sugadintos prekės nebuvo utilizuotos tik dėl to, kad dėl jų vyksta teisminis ginčas. Ieškovė kreipėsi į savo klientus ir dėvėtų rūbų supirkėjus, siekdama išsiaiškinti galimybę realizuoti drabužius, tačiau atsižvelgiant į prekių specifiką (prabangos prekės) ir tai, kad po cheminio valymo ieškovė objektyviai negali suteikti jokių garantijų ir prisiimti jokios rizikos susijusios su prekės kokybe, pirkti tokias prekes, ieškovės klientai atsisako net ir už sumažintą kainą ar prekių savikainą. Akcentuoja, kad ieškovės prekybos salonas „Emocija“ neprekiauja dėvėtais (naudotais) ar išvalytais drabužiais, todėl neturės jokių galimybių realizuoti išvalytas prekes, net jei jų savybės pakis minimaliai, todėl faktiškai ir kaip buvo nustatyta Teismo ekspertizės aktu, sugadintos prekės yra nulinės vertės t. y. jos Ieškovei yra bevertės, prarastos (sunaikintos).

14.11. Mano, kad atsakovės atstovė nesupranta ekonominės Teismo ekspertizės dalies, tame tarpe, nusidėvėjimo naujoms prekėms netaikymo ir prekių vertės nustatymo, metodų. Atkreipia dėmesį, kad visus jai kylančius klausimus buvo galima užduoti teismo eksperto apklausoms metu, kurios atsakovė pati nepageidavo. Pažymi, kad susipažinus teismo eksperto A. L., turinčio kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, ekspertiniu vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir joje nustatytais vertinamo turto nuvertėjimo nustatymo principais, jog turto nusidėvėjimas gali būti (fizinis ir (arba) funkcinis), arba ekonominis), ir kadangi sugadintos (naujos) Prekės nei funkciškai, fiziškai, ekonomiškai ar „morališkai“ (UAB „SMART CLAIMS“ išvada)) nėra nusidėvėję (kas buvo konstatuota kitoje Teismo ekspertizės akto dalyje), ekspertas sugadintoms naujoms Prekėms nusidėvėjimo ir netaikė. Tuo tarpu, nustatydamas sugadintų Prekių verte, teismo ekspertas pagrįstai nesivadovavo lyginamuoju metodu, nes „vertinamos Prekės yra įsigytos bendradarbiavimo su įvairiais mados namais, mados prekiniais ženklais pagrindu, jos nėra prekiaujamos viešai. Dėl šios priežasties ekspertas negali palyginti analogiškų gaminių, jei tokie būtų, kainos“. Ekspertas nesivadovavo Pajamų metodu, nes pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas (tokios prielaidos (dėl galimo sugadintų prekių realizavimo) taip pat buvo atmestos kitoje Teismo ekspertizės dalyje). Todėl ieškovės nuostolių dydis apskaičiuotas pagal išlaidų (kaštų) metodą, t. y. turto sukūrimo skaičiavimo būdą, vadovaujantis civilinėje byloje pateiktais buhalteriniais duomenimis apie prekių įsigijimo vertes (be PVM).

14.12. Dėl atsakovės argumentų ieškovės įmonės veiklos rezultatu tema, paminėtini, kad teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės prašymą išreikalauti ieškovės pelno-nuostolių ataskaitas buvo atmestas, nes toks prašymas neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų ir išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų (kadangi atsakovė Sprendime tokiomis ar panašiomis aplinkybėmis mažindama draudimo išmoką nesirėmė). Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pažymima, kad atitinkamų metų pelno (nuostolio) ataskaita yra netinkamas įrodymas pagrįsti ieškovo patirtų nuostolių dydį. Ieškovės įmonės veiklos pelningumas nesusijęs su nuostolių vertinimu, nes byloje nėra reikalaujama priteisti ieškovės negautas pajamas dėl prekių netekimo. Pažymi, kad COO – prekės kilmės sertifikatų, kuriuos privalu turėti, kai prekės eksportuojamos į „trečiąsias“ (ne Europos Sąjungos) šalis, jei to reikalauja importuojančios šalies muitinė, ieškovė neturi ir neprivalo turėti, kadangi ieškovė prekes įsigijo ir parduoda Europos Sąjungoje ir jų neeksportuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2023 m. vasario 21 d. įvykio, kai į IĮ „Emocija“ parduotuvės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) -7, pateko dulkės ir suodžiai, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. vasario 21 d. užregistravo žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Būsto draudimo sutarties, sudarytos su M. K., pagrindu pagal M. K. pranešimą AB „Lietuvos draudimas“. 2023 m. kovo 6 d. pagal UAB „Objekta“ pranešimą užregistruota žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu (AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. kovo 13 d. pranešimas). Iš verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė draudėjo UAB „Objekta“ civilinę atsakomybę, draudimo laikotarpis nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 10 d.

17. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2023 m. kovo 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ĮĮ „Emocija“ drabužių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), sandėlio patalpoje visos kabyklos užkabintos naujais proginiais ir kolekciniais moteriškais drabužiai. Sandėlyje ant grindų, plytelių, uždarytoje medinėje spintoje, ant lentynų matomas suodžių, dulkių sluoksnis, drabužiai ir jų apsauginiai maišai apsinešę suodžiais, dulkėmis. Baltos vestuvinės suknelės yra papilkėjusios nuo suodžių. Parduotuvės persirengimo kabinoje dar matyti neišvalytų dulkių pėdsakai.

18. Ieškovė 2023 m. kovo 3 d. pretenzija kreipėsi į patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininką M. K., minėtoje patalpoje kapitalinio remonto darbus atlikusią UAB „Objekta“, prašydama atlyginti padarytą žalą.

19. Ieškovė 2023 m. kovo 15 d. pranešime nurodė, kad 2023 m. vasario 21 d. įvykusio incidento metu sugadintų prekių (moteriškų drabužių), skirtų realizavimui, iš viso buvo sugadinta 1 086 vnt. naujų moteriškų drabužių; bendra sugadintų prekių įsigijimo kaina – 73 755,65 Eur; minimali šių prekių pardavimo kaina – 184 389,13 Eur.

20. Ieškovė 2023 m. balandžio 17 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti sprendimą išmokėti draudimo išmoką dėl IĮ „Emocija“ 2023 m. vasario 21 d. padarytos žalos atlyginimo arba pateikti oficialią poziciją dėl įvykio aplinkybių vertinimo, tame tarpe, ar įvykis yra pripažintas draudžiamuoju.

21. Atsakovė 2023 m. balandžio 28 d. rašte pavirtino, kad atsižvelgiant į su UAB „Objekta“ sudarytos sutarties sąlygas, į žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią informaciją ir faktines aplinkybes įvykį pripažino draudžiamuoju. Pasiūlė ieškovei dulkių ir suodžių paveiktus drabužius pateikti valymui ir kompensuoti faktines jų valymo išlaidas, kurios nevertinant nelikvidžių ilgą laiką sandėliuotų drabužių, turėtų siekti maždaug iki 8 000 Eur.

22. Ieškovė 2023 m. gegužės 10 d. pretenzijoje atsakovei nurodė, kad atsakovės pasiūlymas yra nepriimtinas, nes ieškovė nėra sugadintų prekių naudotoja, o yra naujų prekių pardavėja, todėl nusidėvėjimas naujoms prekėms negali būti skaičiuojamas. Ieškovė pasiūlė perduoti sugadintas Prekes realizuoti atsakovei ir kompensuoti atsakovei šių Prekių įsigijimo kainą – 73 755365 Eur; nustatyti sugadintų prekių (po cheminio valymo ar be jo) realizavimo mainą ir surasti šių prekių pirkėją – tokiu atveju ieškovei galėtų būti atlygintas prekių įsigijimo kainos ir faktinės jų pardavimo kainos atsakovės pasiūlytam pirkėjui skirtumas.

23. Atsakovė 2023 m. gegužės 11 d. rašte pateikė galutinį pasiūlymą atlyginti ieškovei iš viso 10 000 Eur sumą, kuri apimtų tiek drabužių cheminio valymo kainą pagal poreikį, tiek ir drabužių, kurie galimai bus parduoti, nuvertėjimo dydį, tiek papildomas išlaidas patalpų valymo paslaugoms, jei tokios buvo patirtos.

24. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. pažymos, ankstesnių kolekcijų prekių apyvartos 2018–2022 m., prekių įsigijimo sąskaitų ir prekių pardavimo čekių nustatyta, kad ieškovė moteriškų kolekcinių, vardinių drabužių parduotuvėje (boutique) prekiauja prabangiais, aukštos kokybės drabužiais, kurie yra pasiūti iš aukštos kokybės audinių ir ilgus metus išlaiko savo vertę. Parduotuvėje realizuojamos prekės – drabužiai, kurie buvo įsigyti prie 10 ir daugiau metų.

25. Iš tiekėjų „Beate Heymann“, „Bellice Evening“, „Michaela Louisa“, „Teresa Ripoll“, „Roeckl“ pranešimų adresuotų ieškovei nustatyta, kad minėti ieškovės parduodamų drabužių tiekėjai pabrėžia savo siuvamų drabužių aukštą kokybe, išskirtinumą bei išliekamąją verte ir nesutinka, kad drabužiai, paveikti suodžiais, statybinėmis dulkėmis ar cheminio valymo būtų parduodami Prekybos salono „Emocija“ klientams, nes tai pakenktų prekės ženklų reputacijai, ir siūlo sugadintus drabužius utilizuoti.

26. Iš atsakovės 2023 m. rugsėjo 14 d. pranešimo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, t. y. 9 742 Eur (nuostolio suma nustatyta vadovaujantis byloje ekspertinį vertinimą atlikusios UAB „SMART CLAIMS“ išvada ir nuostolio vertinimu byloje), besąlyginė išskaita – 1 000 Eur, atsakovė priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoka IĮ „Emocija“ – 8 742 Eur, taip pat informavo draudėją UAB „Objekta“, kad prašo 1 000 Eur sumokėti į IĮ „Emocija“ atsiskaitomąją. Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 4394 nustatyta, kad UAB „Objekta“ sumokėjo ieškovei 1 000 Eur.

27. Ieškovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad įvykio metu sugadintų prekių (drabužių) nėra utilizavusi, nes sugadintas prekes saugo iki įsiteisės sprendimas priimtas šioje byloje.

Dėl žalos dydžio

28. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu. Teigia, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis turėtų būti laikomas kaip užterštų prekių 9 742 Eur valymo išlaidos, kurias draudikas jau yra atlyginęs ieškovei. Teismo skundžiamu sprendimu nusprendęs kompensuoti visų drabužių įsigijimo išlaidas, nevertinant jų nusidėvėjimo, ieškovė gavo kompensaciją, kuri yra vertingesnė, nei rūbų likutinė vertė, o greta šios kompensacijos ieškovei liko ir tariamai visiškai sugadinti rūbai, kurie taip pat turi savo vertę, nes gali būti naudojami pagal paskirtį, o tai reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 111 straipsnį nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (vadinamoji tiesioginio reikalavimo teisė). Taigi, jei žalą padaręs trečiasis asmuo yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjęs asmuo (arba draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę) turi teisę, remdamasis tiesioginio reikalavimo teise, nukreipti savo reikalavimą į civilinės atsakomybės draudiką.

30. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma DĮ 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

31. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

32. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

33. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

34. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, teigia, kad jos pasiūlyta žalos atlyginimo suma yra adekvati ir protinga, nes suodžiais ir statybinėmis dulkėmis užterštus drabužius galima atstatyti iki užteršimo buvusios būsenos naudojant cheminį valymą ir juos išvalius realizuoti.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintinų nuostolių dydžio, siekiant nustatyti ieškovės patirtų nuostolių dydį, atsakovės prašymu 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė teismo ekspertizę ir teismo ekspertams pateikti šiuos klausimus: 1) Ar, atsižvelgiant į ieškovės drabužių amžių ir jiems padarytus sugadinimus, yra galimas jų cheminis valymas?; 2) Ar, atlikus cheminį valymą, padidėtų/sumažėtų darbužių prekinė vertė ir prekinė išvaizda? Jei taip, koks būtų šių drabužių prekinės vertės padidėjimo/sumažėjimo laipsnis?; 3) Kokie yra ieškovės nuostoliai dėl prekių sugadinimo draudžiamojo įvykio metu? Teismo paskirtą ekspertizę pavesta atlikti bendrai ekspertei E. S.-B., kurią pasiūlė atsakovė, ir teismo ekspertui A. L., kurio kandidatūrą pasiūlė ieškovė.

36. E. S.-B., kuri yra įgijusi daktaro laipsnį (duomenys neskelbtini) dailės akademijoje, yra (duomenys neskelbtini) dizaino kolegijos Mados dizaino katedros vedėja, pagal savo kompetenciją atliko teismo paskirtą ekspertizę dalyje dėl 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje teismo nurodytų 1 ir 2 klausimų. Teismo ekspertizę atlikusi E. S.-B. nurodė, kad peržiūrėti drabužiai yra pagaminti iš labai skirtingų natūralių ir sintetinių audinių, sintetinių mezginių ir kitų medžiagų bei dekoro elementų. Kai kurių drabužių apykaklių, rankogalių ar kitose sutvirtinimo reikalaujančiose srityse naudojami austinio ar neaustinio pagrindo pakietinimo audiniai, padengti polimerinių klijų danga, klijiniai įdėklai. Drabužių detalių sujungimui naudojami skirtingų spalvų ir sudėties siuvimo siūlai. Drabužiuose yra daugybė furnitūros elementų – užtrauktukų, sagų, kabliukų, karoliukų ir pan. Taip pat naudojamos skirtingos medžiagos dekoro elementams, jų padengimui ir formos suteikimui. Remiantis ekspertizės metu surinkta informacija apie drabužių medžiagas ir jų sudėtį, pateikė argumentus, susijusius su cheminio valymo poveikiu tokioms jautrioms medžiagoms kaip šilkas, poliesteris ir dekoratyviniai elementai: 1) Atliekant cheminį valymą, šilkas gali prarasti savo spalvą arba sugadinti audinio struktūrą, ypač jei audinys buvo paveiktas teršalais, kaip suodžiai ar dulkės. Tai lemia, kad po cheminio valymo drabužiai praranda pradinę išvaizdą ir negali būti laikomi naujais gaminiais; 2) Poliesteris yra atsparesnis už šilką, tačiau gali patirti pažeidimų cheminio valymo metu, ypač kai naudojami agresyvūs tirpikliai, siekiant išvalyti teršalus, nebūdingus nešiojamiems drabužiams. Poliesterio audiniai gali tapti standesni ar prarasti savo natūralų minkštumą po cheminio valymo, o dažnai valomi poliesterio gaminiai taip pat gali tapti pažeidžiami dilimui; 3) Drabužiuose yra dekoratyvinių elementų, kaip karoliukai, siuvinėjimai ir pan., kurie yra labai gležni ir mažiau atsparūs mechaniniam valymui ar cheminėms medžiagoms, todėl cheminis valymas gali sugadinti šias detales. Po cheminio valymo tokie gaminiai praranda savo vertę ir negali būti grąžinami į prekybą. Konstatavo, kad galima vienareikšmiškai teigti, kad prabangūs drabužiai po cheminio valymo nebegali būti parduodami kaip nauji, nes jų kokybė ir estetika smarkiai pablogėja. Tai patvirtina ir gautas rezultatas chemiškai išvalius kelis drabužius. Pažymėjo, kad visi drabužiai buvo užteršti suodžiais ir statybinėmis dulkėmis. Cheminio valymo metu šios specifinės medžiagos gali atitinkamai sureaguoti su naudojamais valikliais. Po sausojo cheminio valymo gaminiai (nepaisant jų amžiaus, tai galioja tiek naujiems tiek 10-15-20 metų senumo drabužiams, nes visi inspektuoti drabužiai yra nauji, nė karto nedėvėti) gali prarasti pradinį estetinį vaizdą ir įgyti prastesnes fizikines savybes, pvz., gali pakisti medžiagos atspalvis, sumažėti tekstilės medžiagos stiprumas ir atsparumas dilinimui. Daro išvadą, kad drabužiai, paveikti suodžių ir statybinėmis dulkėmis išvalyti sausu cheminiu būdu neatgaus pirminės išvaizdos ir bet kokiu atveju jau nebebus nauji drabužiai. Konstatuoja, kad teoriškai cheminį valymą galima taikyti tiek seniems, tiek naujiems drabužiams, bet praktiškai negalima numatyti, kokią žalą patirs suodžiais ir statybinėmis dulkėmis suteršti gaminiai. Tačiau galima garantuoti, jog po cheminio valymo visi drabužiai nebeatitiks naujiems drabužiams keliamų reikalavimų ir tuo labiau neatitiks IĮ „Elegancija“ ir jos atstovaujamų priekinių mados ženklų standartų. Apibendrinant konstatavo, kad nors cheminis valymas yra efektyvus būdas pašalinti dėmes iš įvairių audinių, jo ilgalaikis poveikis gali pabloginti audinių kokybę, sumažinti drabužių estetinę ir funkcinę vertę. IĮ „Emocija“ prekiauja tik naujais prabangiais drabužiais. Dėl šios specifikos, bet kokie drabužių pažeidimai, įskaitant ir cheminį valymą, daro įtaką drabužių prekinės išvaizdos ir visišką vertės sumažėjimui. Cheminis valymas gali laikinai pagerinti drabužių išorę, tačiau tokių drabužių negalima prilyginti naujiems gaminiams, kadangi jų tekstilė ir medžiagos patiria ilgalaikius struktūrinius pažeidimus. Dėl to, kad „Emocija“ prekiauja naujais ir prabangiais gaminiais, net ir minimalūs audinių pažeidimai, kurie atsiranda cheminio valymo metu, sumažina jų vertę iki nulinio lygio. Šių drabužių negalima realizuoti naujų prekių rinkoje, o jų pardavimas po cheminio valymo žemintų parduotuvės reputaciją. Todėl, net jei cheminis valymas teoriškai atkuria drabužių išorę, tokie gaminiai tampa nebetinkami prekybai, kai prekiaujama išskirtinai tik naujais drabužiais.

37. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos katedros prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokole nurodyta, kad drabužiai, paveikti suodžių ir statybinių dulkių, po cheminio valymo negali būti prilyginami naujiems drabužiams. Nurodyta, kad cheminiu būdu pagal optimaliai parinktus proceso parametrus išvalius naują nedėvėtą drabužį, jo išvaizda ir savybės pakinta minimaliai, tačiau jis neišsaugo naujam gaminiui būdingų estetinių ir fizikinių savybių. Analizuojami drabužiai buvo labai intensyviai užteršti nebūdingais pagal drabužių sudėtį teršalais, todėl galima teigti, kad po cheminio valymo naujiems drabužiams būdingos estetinės ir fizikinės savybės neišsaugomos. Atkreipia dėmesį, kad vizualiai matomo drabužių savybių pagerėjimo, lyginant išvalytą drabužį ne su jaunu, bet su daug kartų dėvėtu drabužiu prieš ir po valymo proceso, gali atsistatyti medžiagos struktūra dėl dėvėjimo metu sugniuždytose drabužio srityse.

38. Apeliantė aplinkybę, kad drabužiai užteršti suodžių ir statybinių dulkių, išvalyti cheminiu būdu yra atstatomi iki užteršimo buvusios būsenos, įrodinėja pateikta UAB „SMART CLAIMS“ 2023 m. balandžio 12 d. ekspertine nuomone dėl nuostolio sumos Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje Ekspertinėje nuomonėje nurodyta, kad vizualios apžiūros metu ant dalies drabužių fiksuojamas ištepimas juodos spalvos dulkėmis, tačiau ant daugumos drabužių teršalų vizualiai nebuvo fiksuojama. Drabužiai yra įsigyti skirtingais laikotarpiais, nuo 2016 metų, todėl yra gavę natūralaus apdulkėjimo. Buvo atrinkti 7 darbužiai, pasiūti iš skirtingų medžiagų, ir perduoti sauso cheminio valymo, kurį atliko UAB ,,Joglė“, testui. UAB ,,Joglė“ komisija nustatė, kad po sauso valymo visi 7 daiktai yra geros būklės, nėra fiksuojama jokių teršalų pėdsako ir/ar kvapo, taip pat nėra fiksuojama pažeidimų audiniuose, sagose, etiketėse ir pan. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad drabužiai yra pilnai atstatyti iki būsenos, buvusios iki užteršimo dulkėmis. Konstatuota, kad dalis drabužių yra sandėliuojami ilgą laikotarpį, 10–25 metų, ir su natūralius užteršimu – buitinėmis dulkėmis, ultravioleto poveikiu audiniams, todėl sausas valymas tokiems drabužiams gali būti traktuojamas kaip būklės pagerinimas.

39. Teisėjų kolegija įvertinus E. S.-B. ekspertinę išvadą, prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokole nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pateikti duomenys įrodo, jog išvalius suodžiais ir statybinėmis dulkėmis užterštus rūbus nėra visiškai atstatomos jų savybės buvusios iki jų užteršimo, kadangi jų tekstilė ir medžiagos patiria ilgalaikius struktūrinius pažeidimus ir drabužių negalima prilyginti naujiems gaminiams. Pažymėtina, kad UAB „SMART CLAIMS“ ekspertinėje nuomonėje yra konstatuota, jog drabužiai yra pilnai atstatyti iki būsenos, buvusios iki užteršimo dulkėmis, tačiau ekspertinėje nuomonėje nėra pasisakyta, ar išvalius drabužius buvo atstatytos jų savybės, kuriomis pasižymi nauji drabužiai, t. y. dėvėjimo laikas, jų vertė, atsparumas aplinkos poveikiams ir pan. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertinėje nuomonėje nurodyta aplinkybė, jog dalis ilgiau sandėliuojamu drabužių yra su natūraliu užterštumu, buitinėmis dulkėmis, yra paremta tik subjektyviu vertinimu, nes tokia išvada nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, be to įvertinus, kad patalpos, kuriose buvo laikomi drabužiai buvo užterštos suodžių ir statybinių medžiagų dulkėmis, vien tai, kad drabužiai buvo sandėliuojami 10–25 metai, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie buvo taip paveikti buitinių dulkių, ultravioletinių spindulių, kad jau iki draudiminio įvykio juos būtų reikėję išvalyti, kad būtų galima realizuoti.

40. Dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad E. S.-B. ekspertinę išvadą davė tik iš mados pusės, o ne iš faktinės pusės, pasisakė apie drabužių nuvertėjimą po cheminio valymo tik iš mados pusės, kadangi šį faktą grindė tuo, jog ieškovė prekiauja naujais ir prabangiais drabužiais, nesutinka su išvada, jog po cheminio valymo net ir minimalūs audinių pažeidimai atsiradę po cheminio valymo, sumažina jų vertę iki nulio.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog ieškovė prekiauja naujais ir prabangiais drabužiais, todėl netikslinga atlikti cheminį užterštų drabužių valymą, nes juo išvalius drabužiai nebus prilyginami naujiems drabužiams, patvirtina ne tik E. S.-B. ekspertinė išvada, be ir aptartas prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokole nurodytas vertinimas. Taip pat į bylą ieškovės pareikti tiekėjų „Beate Heymann“, „Bellice Evening“, „Michaela Louisa“, „Teresa Ripoll“, „Roeckl“ pranešimai kuriuose ieškovės parduodamų drabužių tiekėjai pabrėžia savo siuvamų drabužių aukštą kokybe, išskirtinumą bei išliekamąją vertę ir nesutinka, kad drabužiai, paveikti suodžiais, statybinėmis dulkėmis ar cheminio valymo būtų parduodami prekybos salono „Emocija“ klientams, nes tai pakenktų prekės ženklų reputacijai, ir siūlo sugadintus drabužius utilizuoti.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas E. S.-B. ekspertinę išvadą vertino su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagrįstai šia ekspertine išvada vadovavosi.

45. Pažymėtina, kad apeliantė nesutikdama su E. S.-B. ekspertinė išvada turėjo galimybe prašyti pirmosios instancijos teismo skirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnis) arba prašyti ekspertę kviesti į teismo posėdį, kad galėtų užduoti klausimus ekspertei, siekiant išsiaiškinti reikalingas aplinkybes, susijusiais su ekspertine išvada (CPK 217 straipsnio 3 dalis). Apeliantės pateikta UAB „SMART CLAIMS“ ekspertinė nuomonė, vertinant su šios nutarties 43 punkte aptartais įrodymais, nepaneigia E. S.-B. ekspertinėje išvadoje nurodytos išvados, kad nauji ir prabangūs suodžių ir statybinių dulkių užteršti drabužiai, atlikus jų cheminį valymą, neturės naujiems ir nedėvėtiems analogiškiems drabužiams būdingų savybių, nes toks net su minimaliu pažeidimu drabužis nuvertėja ir jo nebegalima parduoti kaip naujo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į E. S.-B. ekspertinę išvadą, prof. Dr. V. D. 2023 m. birželio 1 d. ekspertinio vertinimo protokole nurodytą vertinimą, ieškovės pareikti tiekėjų „Beate Heymann“, „Bellice Evening“, „Michaela Louisa“, „Teresa Ripoll“, „Roeckl“ pranešimus, konstatuoja, tai, kad dalis drabužių buvo ieškovės įsigyti prieš 10 ar daugiau metu ir jie buvo sandėliuojami, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokie drabužiai nėra nauji.

46. Apeliantės pasiūlytas variantas ieškovei parduoti išvalytus drabužius parduotuvėje „Elegancija“ arba internete per „Vinted“ ar kitas panašias platformas, ieškovei nėra priimtinas. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, E. S.-B. ekspertinės išvados ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė parduoda moteriškus, aukštos kokybės, prabangius naujus drabužius, ir neužsiima su defektais, valytų ar padėvėtų drabužių prekyba, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė siekdama nerizikuoti savo reputacija bei siekdama išlaikyti savo kaip drabužių pardavėjos prestižą tiek prekių tiekėjų, tiek pirkėjų atžvilgiu, pagrįstai nesutiko išvalyti užterštus drabužius ir juos parduoti. Aplinkybė, kad ieškovė atsisakė parduoti išvalytus drabužius, nereiškia ieškovės nesąžiningumo, nes ieškovės veiklos tikslas parduoti aukštos kokybės prekes ir uždirbti pelno.

47. Apeliantė nesutinka su teismo eksperto A. L. atliekant nekilnojamo turto įvertinimą pasirinktu išlaidų (kaštų) metodo taikymo ir ekspertizės akte padarytą išvada, kad ieškovės nuostoliai dėl prekių sugadinimo draudžiamojo įvykio metu yra jų įsigijimo kaina be PVM – 73 755,65 Eur. Apeliantė teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 67 punktu, Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos (67.1 punktas); nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (67.2 punktas). Ekspertas nenustatinėjo vertinamo turto nuvertėjimo, todėl ekspertas netinkamai atliko ekspertizę. Mano, kad ekspertas turėjo remiantis Metodikos 72 punktu, pajamų metodą nustatyti turto rinkos vertę, kadangi pardavinėjant prekes, įmonė gauna pajamas. Ekspertas galėjo paskaičiuoti kiek sumažės drabužių vertė po cheminio valymo, pardavus prekes su nuolaida.

48. Nagrinėjamu atveju ekspertas A. L. turto vertinimo akte nurodė, kad šiuo atveju pajamų metodas netaikomas, kadangi vertinamas turtas yra skirtas ne nuomai, o pardavimui, ekspertas neturi duomenų apie iš tokio turto nuomos tikėtinai galimas generuoti pajamas ir galimas patirti išlaidas, todėl pajamų metodas netaikomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia eksperto išvada, nes pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas (Metodikos 73, 74 punktai). Metodikos 78 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus įtraukiama: pajamos, numatomos gauti nuolat naudojant turtą (78.1. punktas); numatomos išlaidos, susijusios su to turto naudojimu (78.2. punktas); remonto ir eksploatavimo išlaidos, reikalingos turtui išlaikyti tokios būklės, kuri leistų gauti pajamas pagal grynuosius būsimuosius pinigų srautus (78.3. punktas); pinigų suma, numatoma gauti perleidus turtą grynųjų būsimųjų pinigų srautų laikotarpio pabaigoje, jei ji yra pagrįstai tikėtina (78.4. punktas).

49. Įvertinus tai, kad ieškovė užsiima drabužių pardavimu bei Metodikos 78 punkto nuostatas, prekyboje esantys drabužiai nėra nuolat naudojamas turtas ir jų būklė nesikeičia, t. y. nedėvimi kokybiški ieškovės parduodami drabužiai turi išliekamąją vertę ir nepraranda naujo drabužio statuso, todėl priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, ekspertas pagrįstai pajamų metodu netaikė, siekdamas nustatyti turto (drabužių) vertę.

50. Ekspertas A. L. turto (drabužių) vertės nustatymui taikė išlaidų (kaštų) metodą, atsižvelgęs, kad išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma, ir tik esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte.

51. Išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė (Metodikos 64 punktas). Išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. (Metodikos 65 punktas). Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte (Metodikos 66 punktas).

52. Tai gi, įvertinus tai, kad ieškovė parduoda naujus ir aukštos kokybės drabužius, turinčius išliekamąją vertę, bei nėra galimybės taikyti lyginamojo metodo, ekspertas nustatydamas turto atkuriamąją vertę pagrįstai taikė išlaidų (kaštų) metodą.

53. Vadovaujantis Metodikos 67 punktu, išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos (Metodikos 67.1. punktas); nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (Metodikos 67.2. punktas). Ekspertas atsižvelgdamas į vertinamo turto vertės nustatymo aplinkybes pasirinko vertinamo turto sukūrimo skaičiavimo būdą, numatytą Metodikos 68.1. punkte, ir vadovavosi civilinėje byloje pateiktais buhalteriniais duomenimis, turto savininko pateiktais turto sąrašais su įsigijimo vertėmis, esančiais ekspertizės akto prieduose.

54. Ekspertas atsižvelgęs į vertinamo turto vertės nustatymo aplinkybes, išnagrinėjęs specialistų, ekspertų pateiktas išvadas, konstatavo, kad vertinamos prekės yra naujos ir, nepriklausomai nuo jų įsigijimo datos, nuvertėjimo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad iki užteršimo suodžių ir statybinėmis dulkėmis ieškovės pardavinėjami drabužiai buvo nauji ir turintys išliekamąją vertę, priešingai nei teigia skunde apeliantė, ekspertas neturėjo jokio pagrindo nustatyti turto nuvertėjimą. Pažymėtina, kad Metodikos 70 punkte numatyta, jog vertinamo turto nuvertėjimas (fizinis ir (arba) funkcinis, ir (arba) ekonominis) nustatomas vienu iš šių skaičiavimo modelių: suskaidymo skaičiavimo modeliu (Metodikos 70.1. punktas); gyvavimo amžiaus skaičiavimo modeliu (Metodikos 70.2. punktas); rinkos pokyčių skaičiavimo modeliu (Metodikos 70.3. punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertas vertindamas turto nuvertėjimą, tinkamai taikė Metodikos 7.2. punkte numatytą gyvavimo amžiaus skaičiavimo modelį ir įvertinęs pateiktus duomenis padarė išvadą, jog prekių nuvertėjimo nėra ir ieškovės nuostoliai dėl prekių sugadinimo draudžiamojo įvykio metu yra jų įsigijimo kaina be PVM, kuri yra 73 755,65 Eur. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija minėtų prekių įsigijimo savikainos.

55. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai).

56. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ieškovė ieškinyje teigdama, jog išvalius prekes, jos prastų vertę, turėjo įrodyti, kiek sumažėtų prekių vertė atlikus drabužių cheminį valymą. Pažymėtina, kad ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji išvalytų užterštų drabužių apskritai nepardavinės, nes užteršti ir vėliau išvalyti drabužiai nebeturi naujų drabužių savybių, kurias turi aukštos kokybės nauji drabužiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturėjo pareigos teikti įrodymus apie prekių vertės sumažėjimą po cheminio valymo.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl ieškovės drabužių originalumo, jų laikymo maišuose, dėl ieškovės veiklos pelningumo nėra susiję su žalos dydžio nustatymu, nes ieškovei žala buvo padaryta dėl įvykusio draudiminio įvykio, o ne dėl kitų aplinkybių, be to ieškovė nereikalauja priteisti kaip nuostolius negautas dėl prekių netekimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė dėl draudiminio įvykio patirtų nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 64 013,65 Eur (73 755,65 Eur – 9 745 Eur) nuostolių atlyginimą.

58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes bei pateiktus į bylą įrodymus ir padarė išvadas spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo. Įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

61. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 758,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

62. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

63. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių (Rekomendacijų 8.11 punktas).

64. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas, įvertinus bylos pobūdį, ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovei IĮ ,,Emocija“ iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistinas 2 758,80 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V. individualiai įmonei ,,Emocija“, juridinio asmens kodas 122393532, iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 2 758,80 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė