Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. vasario 14 d., pabaiga – 2021 m. birželio 22 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, konstatavus, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad A. R. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl ir nėra pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad Komisija, svarstydama nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. R. lygtinio paleidimo, Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (16 balų pagal „OASys“), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad aptariamu atveju žema A. R. nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir anksčiau. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų A. R. pataisos aspektų, į kuriuos ir atsižvelgė Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 8 kartus. Paskutiniu metu jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo staliaus, suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes, buvo pateikęs prašymą įgyti statybininko – apdailininko specialybę, bet dėl vietų stokos mokytis nebuvo priimtas. 2016-2017 m. kūrenimo sezonu yra dirbęs kūriku Kybartų pataisos namuose, buvo pateikęs prašymą dirbti ir sekančiais kūrenimo sezonais, tačiau į darbą nepriimtas. Nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbinė motyvacija pakankamai aukšta. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2019 m. liepos 4 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų. Jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Jo mąstymas kinta teigiama linkme, ką patvirtina žema nusikalstamo elgesio rizika, balais pagal „OASys“ metodiką nuo ankstesnio vertinimo metu buvusių 27 balų sumažėjusi iki 16 balų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad A. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, o būtent šios aplinkybės bei socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų duomenų apie nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą bei kitus savo poelgius, Komisija deramai neįvertino.

10. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis 3 kartus baustas drausmine tvarka, tarp jų ir už itin šiukščius pažeidimus (du kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą). Nors drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau rodo, jog asmuo, net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą (laisvės atėmimo bausmę atlikinėja antrą kartą), nesugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Įvertinus šiuos pažeidimus kartu su aplinkybėmis, kad nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus (už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui; nužudymą), o šiuo metu bausmę atlieka už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (nusikaltimas buvo įvykdytas praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę), galima daryti išvadą, kad nuteistajam visgi sunku laikytis nustatytų taisyklių.

11. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, ypatingai svarbu atsižvelgti į asmens mąstymą, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. R. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Vertindamas aplinką ir kitus žmones linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ ir pernelyg greitai daryti išvadas. Įvertinus šiuo duomenis kartu su anksčiau paminėtomis aplinkybėmis apie nuteistojo teistumus, drausmės pažeidimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. R. esmingai pakeitė savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, šiai dienai svarstyti sėkmingos probacijos galimybę jo atžvilgiu, nėra pagrindo.

12. Nors, kaip ir minėta, nuteistojo elgesyje pastaruoju metu yra stebima teigiamų pokyčių, tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius didesne dalimi yra sumažėjęs tik nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, nors laisvės atėmimo bausmę A. R. atlieka nuo 2016 m. vasario 14 d. Tad aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar per anksti daryti išvadas apie stabilius nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius. Be to, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo metu dar nepakanka daryti išvadai, kad A. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

13. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. R. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors skunde akcentuojama, kad Komisijos nutarimas priimtas profesionalių ir kvalifikuotų specialistų ir visuomenės atstovų, todėl turėjo būti teismo patvirtintas, kolegija nurodo, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, jog Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.