Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. pateiktą skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 95-174 netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas S. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 95-174 atsisakyti taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime A. R. elgesys pataisos įstaigoje ir jį charakterizuojantys duomenys įvertinti itin vienpusiškai ir prieštaringai, nors nutarimo aprašomojoje dalyje lakoniškai išvardijamos nuteistąjį vienareikšmiškai pozityviai apibūdinančios aplinkybės – neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje dešimt kartų paskatintas, pagal turimas galimybes atlikdamas bausmę dirbo, įgijo staliaus, taip pat suvirtintojo elektra rankiniu būdu specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vis dėl to, sprendimo priėmimui Komisijos nutarimo motyvacijos, šios aplinkybės jokio reikšmės neturėjo, jos skundžiamame nutarime net nebuvo įvertintos. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistojo asmens byloje esantys duomenys vienareikšmiškai rodo, kad jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose keičiasi pozityvia linkme, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir nuolat žemėja, o nuteistojo prašymas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisijoje buvo svarstomas jau trečią kartą ir prieš tai du kartus buvo tenkintas. Nuteistojo A. R. neatliktos bausmės dalis yra vos vieneri metai ir trys mėnesiai ir likęs ketvirtadalis nuteistajam paskirtos bausmės kaip tik būtų optimalus laikotarpis probaciją vykdančioms institucijoms nuteistąjį kontroliuoti, įtakoti, atlikti su juo įstatymų numatytas probacijos priemones, įtvirtinant specialiąją nusikalstamų veikų prevenciją. Skundžiamame nutarime nėra jokių duomenų apie tai, kad šiuo metu A. R. Komisijos nustatytas tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nustojo vykdyti ar jų neįvykdė, taip pat nėra užfiksuota jokių pažeidimų (nuobaudų). Skundžiamame nutarime niekaip neįvertintas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos tolygus ir nuolatinis mažėjimas, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 27 iki 16 balų, t .y. daugiau nei 10 balų, kas, esant bendrai žemai rizikai, yra reikšmingas pokytis. Nuteistajam 2020 m. kovo 2 d. buvo uždrausta 2019 m. liepos 4 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų ne dėl nuteistojo netinkamo elgesio tokių išvykų metu, bet dėl formalios priežasties – pradėto ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo padaryti nesunkų nusikaltimą, ir ši aplinkybė visą laiką buvo žinoma, tokio tyrimo atlikimas nėra kliūtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. A. R. asmens byloje esančios juridiškai reikšmingos objektyvios aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi pozityvia linkme, o neatlikta bausmės dalis yra ženkliai mažesnė, negu įstatymo reikalaujam jos minimali dalis lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat teisme gautuose papildomuose paaiškinimuose nuteistojo advokatas nurodė, jog abejoja, ar apskirtai vyko Komisijos posėdis ir kas realiai jame dalyvavo, kaip buvo nagrinėjamas prašymas. Be to, Komisijos balsavimas pasiskirstė po lygiai, todėl neaišku, kodėl buvo priimtas neigiamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 95-174 nutarta netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisija atsižvelgė ir į tai, jog 2020 m. kovo 2 d. laikinai uždrausta išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kadangi nuteistojo atžvilgiu Marijampolės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate 2016 m. gruodžio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Komisija konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Komisijos padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jam yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

2) Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 7 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 3 mėn. 10 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. kovo 12 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. R. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. kovo 12 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. R. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis A. R. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, A. R. nustatoma žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat atliko laisvės atėmimo pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie A. R. teisės pažeidimus yra artimas kriminogeniniams veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas vykdo – šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, pagal turimas galimybes atlikdamas bausmę dirbo, įgijo staliaus, taip pat suvirtintojo elektra rankiniu būdu specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir toks nuteistojo elgesys yra toleruotinas, rodantis nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau neformuojantis neabejotinos išvados, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis tris kartus baustas drausmine tvarka, taip pat ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (vartojo alkoholinius gėrimus, pas nuteistąjį buvo rastas mobilaus ryšio telefonas). Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors A. R. skatintas 10 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat baustas ir drausmine tvarka. Teismo vertinimu, nuteistajam paskirtos nuobaudos, nors šiuo metu ir negaliojančios, nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. R., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, anksčiau jis jau atliko laisvės atėmimo bausmę, taip pat vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą.

Teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, ypatingai svarbu atsižvelgti į asmens mąstymą, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. R. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, vertindamas aplinką ir kitus žmones linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ ir pernelyg greitai daryti išvadas, kas, įvertinus šiuo duomenis kartu su anksčiau paminėtomis aplinkybėmis apie nuteistojo teistumus, drausmės pažeidimus, taip pat Komisijos nutarime įvertintą aplinkybę, jog nuteistajam 2020 m. kovo 2 d. laikinai uždrausti išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. R. iš esmės pakeitė savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. R. nustatoma žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo ankstesnio įvertinimo (2019 m. spalio 3 d.) sumažėjo vienu balu, t. y. nuo 16 balų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, o pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (5 svertiniai taškai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. R. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo advokatas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai, nėra aišku, kodėl buvo priimtas neigiamas sprendimas.

2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) nurodyta, jog komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (Nuostatų 6 punktas). Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių (Nuostatų 22 punktas). Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas (nuostatų 34 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju, Komisijos posėdyje svarstant A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lėmė Komisijos pirmininko, kuris balsavo prieš A. R. lygtinį paleidimą, balsas.

Nuteistojo advokatas rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, jog kyla įtarimas, ar realiai vyko Komisijos posėdis ir kas jame dalyvavo.

Nuostatų 30 punktas numato, kad nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos svarstymas arba pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje apima: nuteistojo socialinio tyrimo išvados, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčių, nukentėjusiojo atsiliepimo, jei jis buvo gautas, taip pat komisijos rekomendacijų įgyvendinimo, kai pakartotinai svarstoma dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinimą; sprendimo taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą; sprendimo dėl rekomendacijų teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų nustatymo, laiko, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti, ir (ar) intensyvios priežiūros nustatymo, priėmimą; sprendimo dėl rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymo, kai priimamas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priėmimą. Komisijai priėmus sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimą, surašomas motyvuotas komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, Komisijos nutarimus ir atsiliepimą pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius (Nuostatų 36, 39 punktai), Komisijos narių balsavimo rezultatus protokoluoja Komisijos sekretorius (Nuostatų 44 punktas). Patikrinus teismui kartu su asmens byla pateiktą Komisijos nutarimą bei Komisijos protokolą, darytina išvada, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas – Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-297 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje sudarymo“, pakeistu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V- „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-297 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje sudarymo“ pakeitimo, sudarytos Komisijos narių, Komisijos narių balsavimo rezultatai buvo protokoluojami, Komisijos nutarimas motyvuotas bei pasirašytas Komisijos pirmininko bei Komisijos sekretoriaus, todėl nuteistojo advokato teiginiai neva Komisijos posėdis nevyko ar formaliai buvo surinkti parašai, laikytini deklaratyviais bei neatitinkančiais tikrovės, juolab, kad vykstant Komisijos posėdžiui, yra daromas Komisijos garso įrašas (Nuostatų 44 punktas). Taip pat pastebėtina, jog jokių įrodymų, pagrindžiančių skundo paaiškinime nurodytus teiginius dėl Komisijos posėdžio neteisėtumo, nuteistojo advokatas taip pat nepateikė.

Pažymėtina taip pat ir tai, jog Nuostatų 33 punkte numatyta, kad svarstant ir vertinant nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą, jei jis buvo gautas, taip pat Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, kai pakartotinai svarstoma dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, taip pat kartu su nuteistuoju komisijos posėdyje gali dalyvauti jo gynėjas jo paties prašymu arba nuteistojo iniciatyva. Duomenų, jog pats nuteistasis ar jo gynėjas būtų išreiškęs prašymą dalyvauti Komisijos posėdyje, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. pateiktas skundas dėl Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 95-174 netaikyti A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. R. gynėjo advokato S. J. pateiktą skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 95-174 netaikyti A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.