Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R., nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 14 d., pabaiga – 2021 m. birželio 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai t.y. 2019 m. balandžio 5 d. - 2 metai 2 mėnesiai 17 dienų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

8. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose šiuo metu nedirba, 2016-2017 m. kūrenimo sezonu yra dirbęs kūriku, buvo pateikęs prašymą dirbti ir sekančiais kūrenimo sezonais, tačiau į darbą priimtas nebuvo, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus ir suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes. Taip pat nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 7 kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat 3 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau šie nustatytos tvarkos padaryti pažeidimai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu A. R. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis iki šiol pateisina savo elgesį, lygindamas jį su kitų nusižengimais, kaltės, dėl nusikaltimo už kurį atlieka bausmę, nepripažįsta, alkoholio vartojimo problemas neigia, nors ankstesnį smurtinį nusikaltimą (žmogžudystę) padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, pataisos namuose taip pat buvo baustas už alkoholio vartojimą, kas siejama su jo neatsakingu ir impulsyviu elgesiu. Šios paminėtos aplinkybės, kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenys taip pat liudija, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 10 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 17 balų. Sutiktina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo ankstesnio OASys įvertinimo sumažėjo nuo 29 balų iki 27 balų, tačiau jis pakito labai nežymiai, tik 2 balais, kas tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Sutiktina su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo, palaiko socialinius ryšius, dengia įsiskolinimus, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

11. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindinis kriminogeninis veiksnys didinantis nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai problemų dėl netinkamo elgesio atpažinimo stoka. Ir nors nuteistajam vertinimo metu yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

12. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį (atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), į ankstesnius jo teistumus (anksčiau teistas 2 kartus - už viešosios tvarkos pažeidimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ir už nužudymą), taip pat į neatliktos bausmės dydį, kuris šiai dienai yra pakankamai didelis – 2 metai 2 mėnesiai 17 dienų, ir nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, jos nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

13. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. R. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis A. R. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. R. skundo motyvais pagrindo nėra.

15. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis dėl apylinkės teismo nutarties išreiškė prašymą A. R. skundą Kauno apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tenkinti šį prašymą nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje, skundus dėl nuosprendžio vykdymo metu žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių aukštesnysis teismas privalomai nagrinėja teismo posėdyje tik tuo atveju, kai jie paduoti nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o kitais atvejais skundai dėl minėtų žemesnės instancijos priimtų procesinių sprendimų gali būti nagrinėjami teismo posėdyje arba jo nerengiant, šio klausimo išsprendimą paliekant išimtinai skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl netenkinamas nuteistojo gynėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.