- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-928-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00161-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. R., nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d. Nuteistasis yra atlikęs ½ paskirtos bausmės laiko, neatlikta bausmės dalis 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2018 m. spalio 19 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. spalio 19 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, kad kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis A. R. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.
3.1. Skunde nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, priešinga LR Konstitucijai ir oficialiai Konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, pažeidžianti nuteistojo A. R. teises ir teisėtus lūkesčius, todėl privalo būti panaikinta.
3.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina absoliutų diskriminacijos draudimą ir jokių išimčių šiam draudimui nėra. Skirtingų sąlygų asmenims sudarymas yra galimas, tačiau tik įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Skundžiamoje nutartyje teigiant, neva lygtinio paleidimo klausimo sprendime dera atsižvelgti į „visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes“, vienodai gerai įkalinimo įstaigoje besielgiantys asmenys yra traktuojami skirtingai, tačiau ne įstatyme įtvirtintais pagrindais, bet atsižvelgiant į visiškai subjektyvų, vien tik nuo vertinančio subjekto priklausantį kriterijų „nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės“. Tokiu skirtingu vienodai gerai įkalinimo įstaigoje besielgiančių asmenų traktavimu negali būti siekiama ir pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Nuteistojo įsitikinimu, skirtingas vienodoje teisinėje padėtyje esančių asmenų traktavimas „asmenybę charakterizuojančių aplinkybių“ pagrindu neabejotinai yra diskriminavimu.
3.3. Skunde pažymima, kad BVK 157, 164 straipsniai nustato, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmenims, atitinkantiems formaliuosius kriterijus, jeigu įgaliota visuomeninė komisija prieina kolegialios išvados, jog yra pagrindas manyti, kad lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Apie jokį „tikslingumą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą“ įstatyme nėra net užuominos, kaip nėra ir jokių „tikslingumo“ kriterijų. Nuteistojo teigimu, prokurorė savo atsiliepime prasimanydama įstatyme nenumatytą „tikslingumo“ kriterijų, baudžiamąjį įstatymą mėgina aiškinti plečiamai, kas yra kardinaliai priešinga EŽT Teismo praktikoje įtvirtintam principui. Todėl teisingas ir bešališkas teismas privalėjo minėtus prokurorės teiginius įvardinti esant nesuderinamais su įstatymu, žmogaus teisėmis ir EZTT praktika.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje cituoja prokurorės atsiliepimo teiginius, esą „A. R. padarytų nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos“', „būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis dėl paskutinio padaryto nusikaltimo neprisipažino“. Nuteistojo įsitikinimu, su absoliučia žmogaus teise į teisingą teismą, toks kritikuotinų teiginių citavimas baigiamajame teismo akte, nepateikiant šiems teiginiams jokio teisinio įvertinimo yra nesuderinamas. Nuteistojo pastebėjimu, jis atlieka bausmę pagal BK 260 straipsnio l dalį, nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau apie jokias labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes teigti, nėra jokio pagrindo. Be to, skunde pažymima, jog laisvės atėmimo bausmę A. R. atlieka jau 3 metus ir paskutinį kartą klausimas dėl kaltės pripažinimo buvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Skundo autoriaus teigimu, atlikus daugiau kaip pusę bausmės, imtis kvestionuoti 3 metų senumo klausimą dėl kaltės pripažinimo ir to pagrindu daryti išvadą, neva asmuo negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veikų pobūdžio, nėra labai protinga. Nuteistojo teigimu, kaltės pripažinimas ar nepripažinimas nėra BVK 157, 158 straipsniuose numatytu kriterijumi lygtiniam paleidimui, ar veiksniu, kurį nustačius lygtinis paleidimas netaikomas.
3.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas cituoja prokurorės atsiliepimo teiginius, esą „neatliktos bausmės dalis – 2 m. 8 mėn. 3 d. yra labai didelė“. Nuteistojo teigimu, su absoliučia žmogaus teise į teisingą teismą tokio teiginio citavimas baigiamajame teismo akte, nepateikiant jam teisinio įvertinimo yra nesuderinamas. Akivaizdu, kad sąvoka „labai didelė dalis“ prokurorės atsiliepime ir skundžiamoje teismo nutartyje yra panaudota ženkliai nukrypstant nuo jai būdingos prasmės. Nuteistojo jau atlikta bausmės dalis yra 3 metai, likusi atlikti bausmės dalis 2 m. 7 mėn., todėl lyginant su jau atlikta bausmės dalimi, likusi atlikti bausmės dalis nėra netgi didelė.
3.6. Nuteistojo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka privalomų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų, kad baigiamasis teismo aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Skundžiamoje nutartyje yra tik aprašomoji ir rezoliucinė dalys, o motyvuojamosios dalies nėra apskritai.
3.7. Skunde nurodoma, jog įstatymų leidėjas pavedė teismui vertinti Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, tačiau Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimas įstatymų leidėjo valia, išreikšta BVK 164 straipsnyje ir BPK 360 straipsnyje, nėra priskirtas teismo kompetencijai. Tokio kompetencijų atribojimo būtinybė išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio l dalies nuostatos. Komisija sprendžia subjektyvų klausimą ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o teismas sprendžia objektyvų klausimą ar Komisijos priimtas nutarimas yra teisėtas. Nuteistojo teigimu, joks įstatymas nesuteikia teismui įgaliojimo nagrinėti klausimą „ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals“. Akivaizdu, kad Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo, dėl Komisijos nutarimo teisėtumo skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje visiškai nieko nepasisakė, todėl ši aplinkybė yra pakankamu pagrindu skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
3.8. Nuteistojo manymu, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis privaloma Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22, kadangi Lietuvos Respublika yra Europos Tarybos nare, be to LR Tarptautinių sutarčių Įstatymo 11 straipsnis nustato visų tarptautinių sutarčių nuostatų viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu.
3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teismas pasisako, neva „lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga“. Nuteistojo teigimu, šia teze pirmosios instancijos teismas pasisako kardinaliai priešingai oficialiai konstitucinei doktrinai, teigiančiai, kad „valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t.y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvedžiojimais teismas priėjo iki įstatymų leidėjo valios neigimo, konstitucinei doktrinai priešingo traktavimo, esą lygtinio paleidimo taikymas yra teismo subjektine teise, kas baigiamajame teismo akte kategoriškai nepriimtina, pažeidžia nuteistojo absoliučią teisę į teisingą teismą, taigi sudaro absoliutų pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti.
4. Nuteistojo A. R. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
7. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis A. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, mokėsi Marijampolės Profesinio rengimo centre, įgijo suvirintojo elektra bei staliaus specialybes, 2016 - 2017 m. kūrenimo sezonu yra dirbęs kūriku, šiuo metu pataisos namuose nedirba, finansinė nuteistojo padėtis stabili, įstaigoje gauti 3 antstolių patvarkymai vykdyti išieškojimą, kuriuos nuteistasis savanoriškai kas mėnesį moka, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose penkis kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių du kartus baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Dėl alkoholio vartojimo buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad nuteistasis A. R. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.
9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis A. R. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 29 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 10 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 19 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lankė pozityvaus užimtumo programas, pataisos įstaigoje mokėsi, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
10. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai, kad A. R. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nei teisme, nei bausmės atlikimo metu, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pilnai nesuvokia ir jos nepripažįsta, iš esmės nesigaili. Savo elgesį pateisina, lygindamas jį su kitų nusižengimais. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, šiai dienai svarstyti sėkmingos probacijos galimybę A. R. atžvilgiu, nėra pagrindo.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas du kartus ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek ir neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis 2 m. 8 mėn. 3 d.) negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
12. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai emocijų bei impulsų nepakankama kontrolė, problemų dėl netinkamo elgesio atpažinimo stoka, elgesio pasekmių sumenkinimas. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. R. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.
14. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas atvirai jį diskriminuoja skundžiamoje nutartyje teigiant, neva lygtinio paleidimo klausimo sprendime dera atsižvelgti į „visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes“, vienodai gerai įkalinimo įstaigoje besielgiantys asmenys yra traktuojami skirtingai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo A. R. skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas vienodai gerai įkalinimo įstaigoje besielgiančius asmenis traktuoja skirtingai, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. R. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.