Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.3

2017 m. gruodžio 20 d.

dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovės atstovui advokatei J. U., atsakovui G. V., atsakovo atstovei advokatei V. P., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas G. V. yra jos nepilnamečio sūnaus E. S. biologinis tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 190 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme dienos (skaičiuojant po 170 Eur per mėnesį), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Institucija išvadai teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiu sūnumi, krikštatėviais ir jų dukra gyvena 2 kambarių, 40 kv. m. bute su visais patogumais. Butas apstatytas reikalingais baldais, namuose tvarkinga ir švaru. Vaikas ugdomas namuose. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei faktinę vaiko padėtį, jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus. Skyrius neturi informacijos dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamo motinos valdžios panaudojimo nepilnamečio atžvilgiu. Šalys turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios. Vaikas turi priprasti prie skyrium gyvenančio tėvo namų aplinkos. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Institucija išvadai teikti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog atsakovas nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) rajone, be šalių vaiko kitų išlaikytinių neturi. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis vaikui nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. iki ieškovei suėjo 18 m., buvo nustatyta laikinoji globa, taigi vaikas įstatymų nustatyta tvarka gavo globos išmoką, kuria disponavo vaiko globėja. Atsakovas nurodė išsamią bendravimo su vaiku tvarką, numatė pereinamąjį laikotarpį, per kurį galės susipažinti su vaiku. Paliekama teisė šalims susitarti ir nuspręsti, kokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka užtikrintų saugų vaiko ryšį su abiem tėvais.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu mokosi ir dirba, vaikas lanko darželį. Darželis mėnesiui kainuoja 58 Eur. Vaiko dalis maistui sudaro apie 70 Eur. Drabužiai kiekvienam sezonui - apie 30 Eur, avalynė kas 2-3 mėnesius -po 10 Eur. Vaistai vitaminai kainuoja apie 20 Eur per mėnesį, reikalingi 2 pakeliai sauskelnių, kurie kainuoja apie 20 Eur. Buities priemonės – apie 6 Eur. Vaiko dalis už būsto nuomą – 100 Eur per mėnesį, komunaliniai mokesčiai – apie 70 Eur už pusę mėnesio šildymo, gyvena su ieškovė broliu, todėl komunalinius mokesčius dalina iš trijų. Pramogos – mokamos žaidimų aikštelės – 10-15 Eur, žaislai, knygelės – 10-15 Eur, išlaidos gimtadieniams ir Šv. Kalėdoms, rinkliavos darželyje – 12 Eur, Šv. Kalėdų šventė darželyje – 20 Eur, atostogos ir kelionės – 100 Eur 1 kartą per metus. Ieškovės pajamas sudaro apie 400 Eur – 28,50 išmoka už vaiką ir apie 380 Eur atlyginimas (po 34 Eur per dieną). Kai ieškovė buvo nepilnametė, vaikui buvo nustatyta globa, globėjai buvo mokamos išmokos, siekiančios iki 190 Eur per mėnesį. Jei atsakovui kilo abejonių dėl tėvystės, jis galėjo daryti DNR tyrimą, tačiau iniciatyvos nesiėmė. Iki šiol ieškovas yra aplankęs vaiką tik tris kartus, pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo. Neaišku kokio laiko tarpo reikia pereinamajam laikotarpiui, nes nežinoma kiek atsakovas bendraus su vaiku. Pereinamasis laikotarpis galėtų būti pusės metų. Dėl atsakovo pavardės suteikimo vaikui neprieštarauja. Šalys notarų kontoroje patvirtino atsakovo tėvystę, tačiau pareiškimas neužregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje.

Institucijos, teikiančios išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė nustatyti atsakovo tėvystę, kadangi savanoriškai atsakovas jos nepripažino. Teismo sprendimu nustatyta tėvystė negali būti nuginčyta. Ieškovė sutinka, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė, išvadą teikianti institucija tam neprieštarauja. Atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus. Vaikui 2 metai, jis gyvena kitokioje aplinkoje nei atsakovas, todėl 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra per mažas, reikėtų 10 mėnesių aktyvaus pereinamojo laikotarpio arba nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki tėvai susitars, jog jis nebėra reikalingas. Valstybės mokėti pinigai vaiko globos metu, buvo skiri vaiko išlaikymui. Tai, kad vaiką išlaikė valstybė, nereiškia jog iš atsakovo neturėtų būti priteistas jo vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį išlaikymo įsiskolinimą galima mažinti. Ieškovo siūlomas išlaikymas po 100 Eur per mėnesį yra per mažas, vaikui išlaikyti reikėtų mažiausiai 150 Eur per mėnesį, nes Vilniuje pragyvenimas yra brangus.

Institucijos, teikiančios išvadą, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 137).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Į bylą pateiktas nepilnamečio vaiko E. S. gimimo liudijimas, kuriame jo motina nurodyta ieškovė, tėvas nenurodyta (b.l. 5). Byloje paskirta teismo ekspertizė, kurios pagalba nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus E. S. biologinis tėvas (b.l. 42-45). Teismo posėdžio metu į bylą pateiktas 2017-10-03 pareiškimas, patvirtintas Vilniaus miesto 10-ojo notarų biure, kuriuo atsakovas pripažino savo tėvystę ieškovės sūnaus E. S. atžvilgiu bei suteikė jam savo pavardę, o ieškovė sutiko, kad atsakovas pripažintų tėvystę bei suteiktų vaikui savo pavardę (b. l. 131).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.141 straipsnio 1 dalis numato, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str. 1 d.). Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.142 str. 5 d.). Tuo tarpu CK 3.147 straipsnio 2 d. numato, kad vaiko motina gali paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių (CPK 387 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 390 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu atsakovas pripažįsta tėvystę Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pripažino tėvystę, pateikdamas notarui pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl tėvystės nustatymo nebėra. Notarui, patvirtinusiam atsakovo pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, įvykdžius įstatyme numatytą pareigą ir išsiuntus šį pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai, o šiai įregistravus atsakovą ieškovės sūnaus E. S. tėvu, yra pagrindas nutraukti bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo, atsakovui pripažinus vaiko tėvystę.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo atsakovas suteikė vaikui savo pavardę, byla taip pat nutraukiama ir dalyje dėl pavardės vaikui suteikimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus. Iš Skyriaus pateiktos išvados nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina jo teisę augti vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje, vaikas atsakovo beveik nepažįsta, jų bendravimui rekomenduotas pereinamasis laikotarpis. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Atsakovui pripažinus, kad jis yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi būti atsižvelgiama, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, tačiau remiantis teismų praktika, paprastai priteisiamas minimalus vaiko išlaikymo dydis yra 190 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Remiantis ieškovės paaiškinimais, šalių vaiko poreikiai maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, sauskelnėms ir buities priemonėms, vaiko daliai būsto nuomos ir komunaliniams mokesčiams, ugdymui ir rinkliavoms ugdymo įstaigoje, pramogoms, žaislams, knygelėms, šventėms, atostogoms ir kelionėms – sudaro virš 415 Eur per mėnesį. Nors į bylą ieškovė pateikė tik nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad už nuomojamą būstą moka po 330 Eur per mėnesį nuomos mokesčio (paaiškino, kad šiame būste gyvena trise su vaiku ir broliu), visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir pripažintini būtinais. Nors ieškovė nurodo tokius poreikius kaip vaiko pramogos, atostogos, kelionės, jų patenkinimui skaičiuoja tik apie 25 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl manytina, kad pajėgus užtikrinti ir šiuos papildomus vaiko poreikius. Be to, pažymėtina, kad net atėmus šiuos poreikius, vaiko išlaikymui reikalinga suma vis tiek sudarytų virš 390 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu tokia suma yra protinga ir reikalinga vaiko poreikiams užtikrinti.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Tačiau pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą (jos nuomos mokesčio dalis sudaro 110 Eur per mėnesį), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 136), iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų ir pagal ieškovės pateiktos darbo sutarties matyti, kad ieškovė dirba UAB „N. M.“, paskutinių kelių mėnesių draudiminiu laikotarpiu jos darbo užmokestis buvo virš 600 Eur per mėnesį (b. l. 88-90, 107), iš Juridinių asmenų registro matyti, kad juridinių asmenų akcijų ieškovė neturi. Nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi. Viešųjų registrų duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 64), į bylą pateikta atsakovo sudaryta būsto nuomos sutartis, kuria jis įsipareigojo mokėti 50 Eur per mėnesį nuomos mokestį, tačiau sutartyje nenurodyta jos sudarymo data (b.l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta metų laikotarpiui, nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovas nuomojasi būstą ir patiria būsto nuomos išlaidų šiuo metu. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 62-63), iš Juridinių asmenų registro matyti, kad juridinių asmenų akcijų atsakovas neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba UAB „Asimesta“ (b. l. 84-87), paskutiniu metu jo darbo užmokestis sudarė virš 300 Eur per mėnesį (b.l. 57). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi.

Kaip jau minėta, tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir atitinkamai paskirsto teiktino išlaikymo proporcijas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi elektros montuotojo specialybę ir nors nurodo, kad neturi galimybės (duomenys neskelbtini) įgyti praktikos, o be jos negauna darbo, nurodė, kad dirbti ir įgyti darbinės patirties kituose miestuose, kur darbo pasiūla didesnė, nebandė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Taigi atsakovas privalo imtis visų priemonių, dėti maksimalias pastangas ir teikti vaikui išlaikymą bent minimaliems poreikiams tenkinti. Pabrėžtina, kad atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti lėšų vaikui tinkamai išlaikyti nei ieškovė, kuri viena augina mažametį vaiką, mokosi ir nors dar neturi net vidurinio išsilavinimo (b.l. 130), sugeba uždirbti daugiau nei atsakovas, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaiką.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, teismas priteisia iš atsakovo ieškovės prašomą mažesnė nei pusė teismo nustatytiems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti būtiną išlaikymą - po 190 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme dienos, skaičiuojant po 170 Eur per mėnesį.

Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad kol ieškovė buvo nepilnametė, šalių vaikui buvo paskirta laikina globėja, kuri kiekvieną mėnesį gaudavo globos išmoką vaikui išlaikyti. Atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikui, nes abejojo savo tėvyste. Tuo tarpu ieškovė, ilgą laiką nesiimdama priemonių tėvystei nustatyti nepagrįstai blogina jo turtinę padėtį prašydama priteisti išlaikymą.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo gimimo. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Šalių sūnus gimė 2015 m. gruodžio 11 d., ieškinį ieškovė pareiškė 2017 m. kovo 30 d., šį laikotarpį sudaro 15 mėnesių ir 19 dienų. Nors teismas nustatė, kad vaiko poreikiams atsakovas privalo skirti po 190 Eur per mėnesį, duomenų apie tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiais buvo mažesni ir atsakovas privalėjo teikti mažesnį išlaikymą byloje nėra, ieškovė įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį skaičiuoja tik po 170 Eur per mėnesį. Teismo skaičiavimu susidaro 2657,67 Eur įsiskolinimo suma.

Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad 2016-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. S. nuo 2016-01-05 iki 2016-12-15 buvo nustatyta laikinoji globa, o globėjai nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01 išmokėtas 430,26 Eur globos išmokos tikslinis priedas ir 1721,04 Eur globos išmoka (b.l. 93-94, 104). Atsakovas argumentuoja, kad tokiu būdu vaikas gavo išlaikymui reikalingas lėšas nurodytu laikotarpiu ir iš jo išlaikymo įsiskolinimas šiuo laikotarpiu nepriteistinas. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu.

Remiantis LR išmokų vaikams įstatymo 1, 3 dalimis, globos išmoka yra skiriama vaikui, o globėjui skiriamas šios išmokos tikslinis priedas. Per 12 mėnesių, už kuriuos ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, vaikui buvo išmokėta 1721,04 Eur globos išmoka. Pastebėtina, kad nurodytu laikotarpiu vaiko tėvystė nustatyta nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad valstybė, mokėjo nurodytas išmokas už atsakovą ir todėl atsakovas išlaikymo už nurodytą laikotarpį mokėti neturi. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog teisę į išlaikymą turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, tai yra prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys artimai bendravo, atsakovas žinojo apie vaiko gimimą ir turėjo pagrindo manyti, kad jis yra vaiko tėvas, o būdamas socialiai atsakingu asmeniu, abejodamas savo tėvyste turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių tėvystei nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad dėl paties atsakovo pasyvumo ir neatsakingumo ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris vaikui, negavusiam šio išlaikymo, turi būti priteistas. Ieškovės neveikimas negali būti pagrindu nepriteisti iš atsakovo susidariusio išlaikymo įsiskolinimo vaikui, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad gimus vaikui ieškovė buvo nepilnametė, o sulaukusi pilnametystės nedelsdama kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje dėl tėvystės nustatymo (b.l. 10-11).

Esant nustatytoms aplinkybėms, manytina, kad atsakovas privalėjo prisidėti prie sūnaus išlaikymo 2657,67 Eur suma. Atsakovas nurodė, o ieškovė pripažino, kad gimus vaikui, jis lankėsi ligoninėje ir atvežė reikalingų daiktų 100 Eur sumai, todėl šia suma mažinamas priteistas išlaikymo įsiskolinimas, iš atsakovo priteisiama 2 557,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bendravimo tvarkos.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Ieškovas priešieškiniu prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką, bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį. Atsakovė sutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, nurodė, kad nėra aišku, kokios trukmės turėtų būti pereinamasis laikotarpis, nes tai priklausys, nuo atsakovo ir vaiko bendravimo intensyvumo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pusės metų pereinamasis terminas yra per trumpas, turėtų būti nustatytas 10 mėnesių pereinamasis terminas su intensyviu atsakovo ir vaiko bendravimu, tačiau pritarė, kad gali būti nustatytas laikotarpis, kurio pabaigą apibrėžtų abiejų šalių sutarimas, kad bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei gali vykti kita nustatyta tvarka. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra tinkama ir prašė ją tvirtinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra konkreti, nepažeidžianti vaiko interesų, su tokia bendravimo tvarka sutinka ieškovė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ginantis vaiko interesus, teismas sprendžia tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su sūnumi bendravo tik kelis kartus teisminio nagrinėjimo laikotarpiu, ko nepakanka tarpusavio ryšiui sukurti, užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus būdamas vienas su atsakovu, nebijotų neįprastos aplinkos, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas bendrautų su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei.

Teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Esant šalių sutarimui, teismas sprendžia nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi pereinamąjį laikotarpį iki abu tėvai sutars, kad jis nebėra būtinas. Atsižvelgdamas į bendrą šalių poziciją, teismas šiuo konkrečiu atveju nustato ir tolesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nes abiejų šalių ir išvadą teikiančios institucijos vertinimu ji yra tinkama ir nepažeidžiant vaiko interesų, o tuo atveju jei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ji nebebūtų tinkama, šalys turėtų teisę kreiptis dėl jos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-09-18 sprendimu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. 1. 10-11). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Už ieškovės pateiktą ieškinį mokėtinas 227,13 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 ir 5 p.). Bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukus, atsakovas neturi mokėti valstybei žyminio mokesčio už ši reikalavimą, todėl atsakovo valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudaro 186,13 Eur.

Atsakovas kiekvieną priešieškinio reikalavimą turėjo apmokėti 31 Eur suma. Atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje žyminio mokesčio mokėjimas jam atidėtas. Nutraukus bylą dalyje dėl pavardės vaikui suteikimo, ieškovė neturi atlyginti atsakovui 31 Eur žyminio mokesčio dalies, o likusią dalį - 19 Eur - turi sumokėti atsakovui.

Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-9660, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 569,06 Eur (b. l. 99-100). Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1300 Eur advokato pagalbos išlaidas (b. l. 128).

Išlaidos už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla dalyje dėl vieno ieškinio ir vieno priešieškinio reikalavimo nutraukta, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas iš dalies, daroma išvada, kad ieškinys patenkintas 70 procentų, priešieškinys – 50 procentų ir atitinkamai paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš atsakovo priteistina 398,34 Eur, iš ieškovės atsakovui – 750 Eur. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 d., 96 str. 5 dalis numato teismui galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgia į tinkamą ieškovės elgesį proceso metu, į tai, kad ji iš esmės pripažino priešieškinį, todėl iš jos atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažina pusiau, priteisdama atsakovui iš ieškovės 375 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 21,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteisiama 8,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo 12,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo nustatyti, kad atsakovas G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinio reikalavimo dėl pavardės vaikui suteikimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. kovo 30 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 657,67 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 67 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su sūnumi bendrauja jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais) netrikdant vaiko dienos režimo ir dienotvarkės, dalyvaujant ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Pereinamasis laikotarpis nustatomas iki ieškovė ir atsakovas sutars, kad jis nebėra būtinas.

Nustatyti atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką pasibaigus pereinamajam laikotarpiui:

atsakovas su sūnumi bendrauja jo kasmetinių atostogų laikotarpiu nepertraukiamai visą atostogų laiką, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą;atsakovas apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja būti su sūnumi, trukmę) įsipareigoja informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites; vaikui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas savo kasmetinių atostogų laikotarpiu gali bendrauti su sūnumi, pasiimant ir išsivežant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos, tik tuo atveju, jeigu atostogų dienos sutampa su poilsio dienomis ar sūnaus atostogų laikotarpiu;poriniais metais – Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją (gruodžio 25 d.) ir antrąją (gruodžio 26 d.) dienas, pasiimant ir išsivežant sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 11.00 val. ir grąžinant sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą iki gruodžio 25 d., 18.00 val.;neporiniais metais – Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), pasiimant sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 17.00 val. ir grąžinant į jo faktinę gyvenamąją vietą iki sausio 1 d., 19.00 val.; Šv. Velykų pirmąją ir antrąja dienas pasiimant sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse nuo 17.00 val. ir grąžinant sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą iki antrosios Šv. Velykų dienos 19.00 val.; vaikui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas gali bendrauti sūnumi pusę vaiko atostogų (mokyklos lankymo laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) laiko, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą; dėl pageidaujamo bendravimo laikotarpio vaiko atostogų metu (vaiko pasiėmimo ir grąžinimo) šalys privalo informuoti viena kitą ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki numatomų atostogų pradžios; vaiko gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;vaiko buvimo pas tėvą laikotarpiais (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui;dėl kito aukščiau nurodyto bendravimo su vaiku laiko, šalys gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderinant vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; abu vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi ir bendravimo tvarkos vykdymu (liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės);vaiko motina privalo informuoti (SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu) tėvą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nurodyti tikslią jo buvimo vietą ne vėliau kaip per tris paras nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.

Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 19 Eur žyminio mokesčio ir 375 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 394 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus).

Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,49 EUR (aštuonis eurus 49 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 186,13 EUR žyminio mokesčio ir 12,73 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 198,86 (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 398,34 EUR (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.