Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19816-930/2017 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. V. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo G. V. priešieškinį ieškovei A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. V., prašydama nustatyti, kad atsakovas yra jos nepilnamečio sūnaus E. S., gimusio („duomenys neskelbtini“), tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 190 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme dienos (skaičiuojant po 170 Eur per mėnesį), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas G. V. pareikštu priešieškiniu prašė suteikti vaikui jo pavardę, nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra racionalus ir pagrįstas, be to, ieškovei delsus nustatyti vaiko tėvystę, išlaikymo įsiskolinimo priteisimu būtų pabloginta atsakovo turtinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio E. S. tėvas, ir dėl priešieškinio reikalavimo suteikti vaikui atsakovo pavardę nutraukė, likusią ieškinio ir priešieškinio dalį patenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio E. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio E. S. naudai išlaikymą po 190 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. kovo 30 d.) iki pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnamečio E. S. naudai 2 657,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas konstatavo, kad, remiantis ieškovės paaiškinimais, šalių vaiko poreikiai maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, sauskelnėms ir buities priemonėms, vaiko daliai būsto nuomos ir komunaliniams mokesčiams, ugdymui ir rinkliavoms ugdymo įstaigoje, pramogoms, žaislams, knygelėms, šventėms, atostogoms ir kelionėms sudaro daugiau kaip 415 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir pripažintini būtinais. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl yra pajėgus užtikrinti šiuos vaiko poreikius. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi elektros montuotojo specialybę. Teismas nurodė, kad atsakovas privalo imtis visų priemonių, dėti maksimalias pastangas dirbti ir uždirbti lėšų vaiko išlaikymui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, teismas priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti būtiną išlaikymą – po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės.Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. S. nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo nustatyta laikinoji globa, o globėjai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. išmokėtas 430,26 Eur globos išmokos tikslinis priedas ir 1 721,04 Eur globos išmoka. Atsakovas argumentuoja, kad tokiu būdu vaikas gavo išlaikymui reikalingas lėšas nurodytu laikotarpiu, ir iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas šiuo laikotarpiu nepriteistinas. Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1, 3 dalimis, globos išmoka yra skiriama vaikui, o globėjui skiriamas šios išmokos tikslinis priedas. Per 12 mėnesių, už kuriuos ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, vaikui buvo išmokėta 1 721,04 Eur globos išmoka. Teismas pastebėjo, kad nurodytu laikotarpiu vaiko tėvystė nustatyta nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad valstybė mokėjo nurodytas išmokas už atsakovą ir todėl atsakovas išlaikymo už nurodytą laikotarpį mokėti neturi. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog šalys artimai bendravo, atsakovas žinojo apie vaiko gimimą ir turėjo pagrindo manyti, kad jis yra vaiko tėvas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad dėl paties atsakovo pasyvumo ir neatsakingumo ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris vaikui, negavusiam šio išlaikymo, turi būti priteistas. Ieškovės neveikimas, teismo vertinimu, negali būti pagrindu nepriteisti iš atsakovo susidariusio išlaikymo įsiskolinimo vaikui, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad gimus vaikui ieškovė buvo nepilnametė, o sulaukusi pilnametystės nedelsdama kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje dėl tėvystės nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečiui E. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.Teismo nustatytas išlaikymo dydis (190 Eur per mėn.) yra neracionalus ir nepagrįstas. Teismas, nustatydamas tokį išlaikymo dydį, pažeidė proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių, teisingumo principus.Ieškovė, nurodydama vaiko poreikių sudėtį ir jų apimtį, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų realumo ir apimties niekaip nepagrindė konkrečiais įrodymais. Apelianto gaunamos pajamos yra minimalios, todėl, teismui nusprendus sūnaus išlaikymui priteisti 190 Eur išlaikymą per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą turi teikti abu tėvai, vaiko išlaikymui bendrai skiriama suma bus 380 Eur, ir tai yra daugiau nei apeliantas gali uždirbti per mėnesį pagal esamas aplinkybes. Tuo tarpu pačiam apeliantui, iš gaunamų pajamų atėmus šį išlaikymo dydį, liktų suma, kurios nepakaktų būtinoms išlaidoms ir gyvybiškai būtiniems poreikiams patenkinti. Nuomojamame bute apeliantas gyvena 2016 m. lapkričio 20 d. Apelianto mama gyvena („duomenys neskelbtini“). Apeliantas negali neturėti gyvenamosios vietos (būsto). Kitu atveju, jeigu apeliantas gyventų mamai priklausančiame name, atitinkamai turėtų patirti išlaidas vykimui į darbą ir atgal. Apeliantui nesuprantama, kodėl vaiko poreikis gyvenamajam būstui turi būti užtikrinamas, o apelianto – ne.Darbo rinkoje vienas iš pagrindinių reikalavimų yra turėti darbo patirties ir šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, kokiame mieste yra įmonė. Apeliantas, baigęs mokslus, neturėjo galimybės įsidarbinti pagal specialybę. Tačiau pasitaikė galimybė įsidarbinti UAB „Asimesta“, kurioje šiuo metu dirba. Apeliantas neatmeta galimybės, kad ateityje pavyks rasti geriau apmokamą darbą. Teisminės mediacijos metu ieškovė sutiko, kad būtų nustatytas mažesnis išlaikymo dydis, todėl spręstina, kad vaikui išlaikyti reikalingas mažesnis dydis, nei priteisė teismas.Ieškovė, būdama nepilnametė, pati negalėjo teikti išlaikymo vaikui, jai pačiai buvo reikalingas išlaikymas, be to, ieškovė netinkamai įgyvendino nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo tėvą. Jeigu ieškovė, kaip ji teigia, visą laiką buvo įsitikinusi, kad apeliantas yra E. S. biologinis tėvas, ji, turėdama pareigą užtikrinti teisėtus vaiko interesus ir nepažeisdama apelianto teisėtų interesų ir lūkesčių, privalėjo siekti nustatyti vaikui tėvystę. Ieškovei to iš karto nepadarius, susidarė neadekvati situacija, kai nepagrįstai iš esmės pabloginta apelianto turtinė padėtis priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, į nurodytą aplinkybę turėjo būti atsižvelgta ir įvertinta, kad tokios situacijos susidarymui įtakos turėjo ieškovės neadekvatūs veiksmai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nenustatinėjo šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. vaiko poreikių, atsakovo ir ieškovės turtinės padėties, tuo laikotarpiu būtino išlaikymo dydžio, proporcingo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė ieškovė ginčijamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teismas neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentą ir išlaikymo per mėnesį dydį įsiskolinimo apskaičiavimui.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). CK 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai.Ieškovė nurodė konkrečius vaiko poreikius, t. y., poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui, ikimokykliniam ugdymui, ir kiekvienam iš šių poreikių patenkinti reikalingas pinigų sumas, iš viso apie 415 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga ir protinga pinigų suma yra 390 Eur per mėnesį. Ši suma atitinka teismų praktikoje pripažįstamą minimalią sumą per mėnesį, reikalingą būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms, nesant nustatytų specialiųjų poreikių, užtikrinti. Todėl atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo vaikui per mėnesį suma yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo galimybę teikti vaikui 190 Eur per mėnesį išlaikymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, įgijęs elektros montuotojo specialybę, todėl turi galimybę dirbti, taip pat ir papildomai, ir gauti didesnes pajamas. Nėra pagrindo ieškovės turtinės padėties vertinti geriau nei atsakovo tik todėl, kad ieškovė šiuo metu gauna didesnį darbo užmokestį, nei atsakovas. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių dar nėra įgijusi vidurinio įsilavinimo, specialybės, todėl jai sunkiau susirasti geriau apmokamą darbą, o dėl kasdienės vaiko priežiūros yra apsunkintos ieškovės galimybės įsigyti specialybę ar dirbti papildomai. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad teisminės mediacijos metu ieškovė sutiko su mažesne išlaikymo suma, nei 190 Eur per mėnesį, kas, atsakovo teigimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė didesnę sumą, nei reikalinga vaikui išlaikyti, pažymėtina, kad pagal Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2) 28 p., ginčo šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams civilinėse bylose informacijos, gautos teisminės mediacijos metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šių atsakovo nurodytų aplinkybių. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Taigi, atsakovo pareiga išlaikyti vaiką atsirado nuo vaiko gimimo dienos, t. y., nuo („duomenys neskelbtini“).Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo susidarymo iš dalies yra kalta ieškovė, kuri delsė kreiptis dėl atsakovo tėvystės nustatymo. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą ir apie būsimą savo tėvystę, todėl atsakovas pats turėjo galimybę imtis iniciatyvos tėvystės faktui patvirtinti ar paneigti, jei atsakovui kilo abejonių dėl jo tėvystės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė niekada nėra nurodžiusi atsakovui, kad jis nėra vaiko tėvas, priešingai, kreipėsi į atsakovą dėl tėvystės įteisinimo ir išlaikymo vaikui teikimo. Vaikas gimė („duomenys neskelbtini“), ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. kovo 20 d. Toks terminas yra visiškai pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik („duomenys neskelbtini“) tapo pilnametė ir įgijo civilinį procesinį veiksnumą, be to, ginčą su atsakovu ieškovė bandė spręsti taikiai. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo vaikui priteisė 2 657,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. kovo 30 d., skaičiuojant po 170 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 30-21 nepilnamečiam E. S. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo skirta laikinoji globa. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. spalio 19 d. rašto, E. S. globėjai už E. S. globą buvo paskirta 1 721,04 Eur globos (rūpybos) išmoka. Pagal laikinosios globos skyrimo metu galiojusios redakcijos Išmokų vaikams įstatymo 8 str. 1 p. vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo skirta 1 721,04 Eur suma. Nurodytu laikotarpiu ieškovė vaiko neišlaikė, todėl ji nėra atsakovo kreditorė dėl šiuo laikotarpiu už atsakovą vaikui teikto išlaikymo, o vaiko globėjas reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nereiškia (CK 3.202 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažinamas 1 721,04 Eur iki 936,63 Eur. Dėl atsakovo argumento, kad turėjo būti vertinami vaiko poreikiai laikotarpiu, už kurį buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, pažymėtina, kad į kai kurių vaiko poreikių nebuvimą dėl vaiko amžiaus nurodytu laikotarpiu (pav., poreikių ikimokykliniam ugdymui ir rinkliavoms, atostogoms ir kelionėms ir pan.) yra atsižvelgta, nurodytu laikotarpiu atsakovo mokėtiną išlaikymo dydį nustatant po 170 Eur per mėnesį.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keičiama, priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinant iki 936,63 Eur, o skundžiama sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Vieną apeliacinio skundo reikalavimą atmetus, o vieną – tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 25 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.) – 46,50 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą ir 100 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo G. V. nepilnamečio vaiko E. S. naudai priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 936,63 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovo G. V. naudai 146,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.