Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinė­je byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą ieškovės E. S. ir atsakovo M. S. nepil­nametės dukros L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą bei nustatyti ją su ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Pakeitus nepilname­tės dukros gyvenamąją vietą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. S. bei dalyvavimo jos auklėjime tvarką, pagal kurią:

1) atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, ryte paimdamas ją iš gyvenamosios vietos, nuveždamas ją į ugdymo/mokymo įstaigą, vėliau paimdamas ją iš ugdymo/mokymo įstaigos ir iki 18.00 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, o penktadienį ryte paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos, nuveždamas ją į ugdymo/mokymo įstaigą, paimdamas ją iš jos ugdymo/mokymo įstaigos ir iki sekmadienio 18.00 val. parveždamas ją į jos gyvenamą­ją vietą;

2) atsakovas bendrauja su dukra nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną (nuo 10.00 val. iki sekančios dienos ryto 12.00 val.); dukros gimimo dieną (savaitgalio ir poilsio dienomis - nuo 10.00 val. iki 18.00 val., darbo dienomis, jei tai nesutampa su jo bendravimu pagal 1) punktą nuo 17.00 val. iki 18.00 val.), be to, kiekvienais metais bendrauja Tėvo dieną ir jo paties gi­mimo dieną (savaitgalio ir poilsio dienomis - nuo 10.00 val. iki 18.00 val., darbo die­nomis - nuo 17.00 val. iki 18.00 val.); lyginiais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną, sausio 1 dieną ir Šv. Velykų antrą dieną (nuo val. iki 18.00 val.);

3) atsakovas bendrauja su dukra nelyginiais metais jos rudens/žiemos/pavasario atostogų ugdymo/mokymo įstaigoje metu, be to, pirmąją pusę jos vasaros atostogų, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją dieną po 10.00 val. bei grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės dienos 18.00 val.; lygi­niais metais - antrąją pusę jos vasaros atostogų, išskyrus paskutines 7 (septynias) kalendorines vasaros atostogų dienas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją dieną po 10.00 val. bei grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės dienos 18.00 val.;

4) atsakovas kiekvieną savo bendravimą su dukra, išskyrus bendravimą su ja pagal 1) punktą, turi iš anksto suderinti su ieškove (telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip likus 3 (trims) kalendorinėms dienoms iki bendravimo su dukra pradžios;

5) nesant galimybių atsakovui bendrauti su dukra aukščiau nurodytomis sąlygomis, jis arba ieškovė apie tai privalo pranešti vienas kitam (telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, bei tokiais atvejais bendravimas gali būti nukeliamas į kitą dieną ar kitą savaitgalį;

6) ieškovei ir atsakovui susitarus ir atsižvelgus į dukros norą, aukščiau nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka gali būti keičiama.

Nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, šią išlaikymo sumą indek­suojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymo vaikui admi­nistratore uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad dukros L. gyvenamoji vieta po santuokos nu­traukimo nustatoma su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje (8 p.); kad dukra vieną savaitę gy­vens pas mamą, o kitą savaitę - pas tėvą; kad dukra su kiekvienu iš tėvų vienodai praleis laiką atostogų metu, o šventines dienas lyginiais metais praleis su ieško­ve; su atsakovu - Tėvo dieną, o su ieškove - Motinos dieną (9 p.); be to, atsižvelgiant į tai, jog dukra su kiekvienu iš tėvų gyvens vienodą laiko tarpą ir tuo metu bus pilnai išlaikoma to iš tėvų, pas kurį tuo metu bus, jai nebuvo nustatytas joks išlaikymas (10 p.). 2018 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimui įsiteisėjus, dukra L. pradėjo gyventi nustatytu nauju režimu, t. y. pakaitomis vieną savaitę pradėjo gyventi su ieškove, o kitą savaitę - su atsakovu, be to, kar­tu ir su jo motina bei atsakovo 90 metų senele pastarajai priklausančiame bute Plungėje. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė pastebėjo, jog iki tol buvęs šalių dukros sau­gus prisirišimas prie abiejų tėvų sutriko, dukra labai prisirišo prie mamos, nebenori ilges­niam laikui atsiskirti nuo jos, atskirai nuo jos būti, ėmė klausinėti, kada galės visą laiką būti kartu su mama, nuolat kartu gyventi. Ieškovė ėmė pastebėti, kad dukra pasidarė jautresnė, nerimastingesnė, išsiblaškiusi, jai pasidarė sunkiau sukaupti dėme­sį. Be to, pradėjo neramiai miegoti naktimis, blaškytis.

Dėl po teismo sprendimo priėmimo atsiradusių minėtų dukros adaptacijos ir emocinės būse­nos sutrikimų ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dukrą konsultavo vaikų psichiatrė V. R. Šio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduotame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, jog dukrai buvo nustatyta adaptacijos sutrikimo diagnozė. Be to, šiame (duomenys neskelbtini) buvo rekomenduota kreiptis psichologinės konsultacijos, todėl ieškovė su dukra kreipėsi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dokumente Nr. 30 esantys duo­menys patvirtina, jog šio (duomenys neskelbtini) psichologės, išanalizavusios šalių dukros sutrikusios emoci­nės būsenos priežastis, nustatė, kad šalių dukros emocinės būsenos sutrikimus lėmė mažametės duk­ros gyvenimas net suaugusiam žmogui sunkiai adaptuojamu režimu, nes, psichologių verti­nimu, vieną savaitę vaikas gyvena Plungėje su savo motina pagal tam tikrą ieškovės nustaty­tą dienotvarkę, nuolat lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kitą savaitę ji gyvena su tėvu, tai Klaipėdoje, tai Plungėje, o kartais būna pas senelius iš tėvo pusės, neturi atsakovo jai nusta­tytos dienos režimo, ne kasdien lanko darželį. Be to, bendraudamos su dukra, psichologės nustatė, jog dukra yra tiesiog prilipusi prie mamos, tarsi būtų vienerių metų vaikas. Nors mergaitė į žaidimus įsitraukti gali, tačiau psichologės pastebėjo, jog ilgesnį laiką pabūti at­skirai nuo mamos vaikas nenori, išsako norą visada būti kartu su ja, daug pasakoja apie veik­las su mama, tuo tarpu tėtį, t. y. atsakovą, pamini retai. Visos šios aplinkybės psichologinių vertinimu sudarė pakankamą pagrindą spręsti, jog ša­lių dukra turi labai stiprų ryšį su mama, todėl jų manymu, ilgas, savaitę laiko trunkantis atsi­skyrimas nuo mamos mažametei mergaitei yra žalingas, nes gali sutrikti dukros adaptacija ir raida. Psichologų vertinimu nepastovus gyvenimo modelis ir patiriamas stresas atsiskiriant nuo mamos galėjo įtakoti stebimą mergaitės išsiblaškymą bei dėmesio sukaupimo sunku­mus. Dėl sumažėjusio saugumo jausmo mergaitė neramiai miega, būdrauja nak­timis, o tai jai trukdo tinkamai išilsėti ir vystytis. Konstatuota, jog mažametė mergaitė, kurios augimui ir darniam vystymuisi labai svarbus kasdienis pastovumas ir stabilumas, gyvena net suaugusiam žmogui per sunkiai adaptuojamu režimu. Rekomenduota atsižvelgti į nustatytus mažametės dukros adaptacijos bei emocinės būsenos sutrikimus ir atsisakyti teismo sprendimu patvirtinto šalių nustatyto gyvenimo modelio, pabrėžiant, kad darniam augančios dukros vystymuisi labai svarbu ir reikalinga, kad ji turėtų vienus pastovius namus, vieną žinomą ir pastovų auklėjimo modelį, o pas kitą iš tėvų tik svečiuotųsi. Priešingu atveju, anot psichologių, būtų kenkiama mažamečio vaiko psichinei sveikatai, trikdomas mergaitės saugus prieraišumas, netenkinamas saugumo porei­kis, net sukeliama grėsmė jos fizinei sveikatai ir darniam vystymuisi.

Nurodė, kad atsakovas tinkamai neuž­tikrina dukros teisės į ugdymą įgyvendinimo. Dukros lankomo darželio-lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad tomis savaitėmis, kai duk­ra gyvena su atsakovu, ji būna labiau išsiblaškiusi nei tomis savaitėmis, kai gyvena su ieš­kove. Iš vaiko kalbos daželyje grupės auklėtojos sprendžia, jog tėvo namuose, skirtingai nei mamos namuose, dukrai negalioja jokios taisyklės. Be to, darželio-lopšelio pateiktoje informacijoje nurodoma, kad atsakovas vėluoja dukrą atvežti į darželį, dėl to mergaitė negali pilnai dalyvauti grupės veikloje. Nors dukra yra gabi ir jai dažnai skiriama atlikti pagrindinį vaidmenį, tačiau atsakovas jos ne tik neatveda į grupės renginius, bet ir apie jos nedalyvavimą renginyje praneša grupės auklėtojoms. Atsakovas dukrą į darželį atveda ir neiššukuotais plaukais. Ieškovė mano, jog toks neatsakin­gas tėvo elgesys su laiku gali iššaukti kitų grupės vaikų patyčias dukros atžvilgiu.

Be to, ieškovės vertinimu reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog dukra yra mergaitė, todėl augdama turės tapatintis su savo mama, todėl tėvo vaidmuo yra kitokio pobūdžio nei mamos. Kadangi dukrai augant, vyks ne tik psichologinės identifikacijos su mama procesas, bet kartu vyks ir jos fizinės raidos sąlygoti kūno pokyčiai, todėl šiuo atveju būtent ieškovė galės geriau įvertinti augančios dukros kūne vykstančius pokyčius, o atsakydama į iškylančius įvairaus pobūdžio klausimus, tinkamai patarti ir ją pamokyti.

Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvoje ir nustačius ugdymo įstaigų lankymo ap­ribojimus, dukra darželio nuo 2020 m. kovo 16 d. lankyti nebegalėjo. Nors ieškovė turėjo galimybę prižiūrėti dukrą namie bei prašė atsakovo, kad šis leistų karantino metu dukrai gyventi pas ją, tačiau atsakovas kategoriškai tai daryti atsisakė. 2020 m. kovo 12, 23, 30 d. šalių asmeninio susirašinėjimo SMS, tiek (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymoje esan­tys duomenys patvirtina, jog atsakovas Vyriausybės nustatytų rekomenduojamų so­cialinių kontaktų ribojimų nesilaikė ir savo paties deklaruota galimybe dirbti namie, esant poreikiui, nesinaudojo, nes karantino metu vežėsi dukrą į savo darbovietę, kurioje ji dienas leido žaisdama su kitų darbuotojų vaikais. Atsakovas neatsižvelgė ne tik į ieškovės prašymus, bet ir į jam skambinusios (duomenys neskelbtini) specialistės rekomendacijas nutraukti „dalijimąsi“ vaiku dėl vaiko saugumo ir fizi­nių kontaktų apribojimo karantino metu ir nepaisydamas vaiko poreikių ir inte­resų išsivežė dukrą iš ieškovės namų.

Pastebėjo, jog teismo spren­dimo priėmimo metu dukra pas atsakovą gyveno Plungėje, jo senelei priklausančiame bute, tačiau po kurio laiko atsakovas išsinuomojo butą Klaipėdoje, todėl dukra gyvena tai Klaipėdoje, tai vežama atgal į ankstesnę jo gyvenamąją vietą Plungėje. Nors atsakovas pakeitė ne tik savo, bet ir dukros gyvenamąją vietą, tačiau gyvena­mosios vietos pakeitimo klausimo su ieškove nederino, atsakovas mano, jog jis yra vaiko glo­bėjas, todėl apie priimamus sprendimus ieškovės informuoti neturįs. Ieškovės žiniomis atsakovui verslo reikalais tenka išvykti į Norvegiją, išvykimo laikotarpiu galėtų leisti dukrai gyventi pas ieškovę, tačiau dukrai gy­venti pas mamą atsakovas neleidžia, nors savo išvykimo laikotarpiu objektyviai negali tin­kamai užtikrinti dukros poreikių. Išvykimo laikotarpiu dukrą palieka pas giminaičius (savo pusseserę).

Pažymėjo, jog ieškovė dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos neretai pasiima susivėlusiais plaukais, purvina striuke, nevalytais batais (2019 m. balandžio 8 d. asmeninio susirašinėjimo SMS esantys duomenys).

Atkreipė dėmesį į tai, jog iš esmės neigiamai pasikeitė atsakovo, su kuriuo nustatyta dukros gyvenamoji vieta, elgesys, atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip tė­vo, teisėmis bei įstatymo jam nustatytos pareigos nekliudyti ieškovei tiesiogiai ir pastoviai bendrauti su dukra tinkamai nevykdo. Šalims bendraujant dukrą liečiančiais klausimais, atsakovas nevengia ieškovės atžvilgiu naudoti įžeidžiančių epitetų („kekšė“, „debilėlė“ ir kt., 2019 m. sausio 13 d., liepos 1 d., 2020 m. kovo 23 d. asmeninio susirašinėjimo SMS duo­menys). Ieškovė visiškai pagrįstai mano, jog atsakovas ne tik kad apskritai elgiasi visiškai netinka­mai, bet kartu ir formuoja neigiamą jos, kaip motinos, įvaizdį, dukrai. Neigiamai vertina ieškovę ir atsakovo motina, nepagrįstai kaltindama dėl su­griauto jos sūnaus ir šalių dukros gyvenimo, grasindama, jog dukrai paaugus, papasako­sianti, jog jos vaikystė buvusi neįdomi ir pilka būtent dėl ieškovės. Tai, anot ieškovės, patvir­tina, jog šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu buvo klaida, nes po teismo sprendimo priėmimo ne tik kad sutrikdyta dukros adaptacija ir išryškėjo emocinės būsenos sutrikimai, bet ir iš esmės pasikeitė tiek atsakovo, tiek ir jo motinos, t. y. dukros senelės, elgesys.

Ieškovės nuomone, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimu nustatytas dukros gyvenimas su atsa­kovu jo gyvenamojoje vietoje kasdienio pastovumo ir stabilumo stokojančiu režimu neužtik­rina tinkamo mažamečio vaiko saugumo poreikio patenkinimo ir geriausių interesų, trikdo dukros adaptaciją ir saugų prieraišumą, kenkia jos psichinei sveikatai, net kelia grėsmę jos fizinei sveikatai ir darniam vystymuisi. Tiek ieškovei, tiek (duomenys neskelbtini) psicho­logėms dukra išsakė norą visą laiką gyventi kartu su ieškove ir šis išsakomas noras nuolat gyventi kartu su savo mama neprieštarauja pačios dukros interesams. Po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovo elgesys, sudarantis pagrindą teigti, jog atsakovas negeba tinkamai užtikrinti mažametės dukros poreikių ir geriausių interesų. Toks esminis aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą, remiantis CK 3.174, 3.175 straipsniais, teismo sprendimu nustatytos mažamečio vaiko gyvenamosios vietos pa-keitimui ir jos nustatymui su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Pasisakydama dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo pažymėjo, kad atsakovas nuolat trukdo ieškovei bendrauti su dukra. Dukros gyvenimo pas jį laikotarpiu, ieškovei paskambinus telefonu, atsakovas neatsiliepia, neperskambina, į SMS žinutes, kuriose ieškovė prašo leisti pakalbėti su dukra, nereaguoja arba teigia, jog dukra miega, negali kalbėti, kartą užblokavo „Messenger“ programėlę. Dukrai susirgus, neinformuoja apie dukros sveikatos sutrikimus, apie kuriuos ieškovė sužino tik tada, kai turi pasiimti dukrą iš darželio, informuodamas, jog dukros darželyje nėra (2019 m. kovo 18 d., gegužės 20 d., liepos 29 d., 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. kovo 3 d. šalių asmeninio susirašinėjimo SMS). Ieškovei paprašius, kad 2019 metų Šv. Kūčių vakarą leistų dukrai bent porą valandų praleisti kartu su ieškove ir jos mama bei tėčiu, atsakovas neleido, nes Kūčios buvo nelyginiais metais. Dukros gimtadienis du metus iš eilės buvo gyvenimo pas atsakovą savaitę, ieškovei pageidaujant dukrą pasveikint gimtadienio dieną, atsakovas į skambučius neatsakė. Tokį atsakovo elgesį ieškovė vertino kaip piktnaudžiavimą tėvo valdžia.

Kadangi teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su dukra tvarka kenkia normaliam dukros dienos režimui, nes neužtikrina jos poreikių, neatitinka geriausių jos interesų, bendravimo su mažamete dukra tvarka turėtų būti pakeista, suteikiant galimybę dukrai nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu savaitgaliais, kas atitiktų dukros interesus, užtikrintų mažametės dukros poreikį turėti normalų dienos režimą, nekenktų jos psichinei sveikatai, nebūtų trikdomas jos saugus prieraišumas, taip būtų sudarytos palankios sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi.

Teismui nusprendus pakeisti šalių dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki jos pilnametystės. Ieškovės paskaičiavimu, dukros maitinimo namie ir lopšelyje-darželyje išlaidos, visiems ke­turiems metų sezonams būtinos aprangos ir avalynės išlaidos, higienos prekių bei kirpyklos paslaugų išlaidos, sveikatos priežiūros išlaidos, taip pat išlaidos, susijusias su dukros teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, kurias sudaro jos daliai tenkančios taip pat ir būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos, laisvalaikio praleidimo priemonių įsigijimo išlaidos (pagal ankstesnę šalių praktiką - dukros važinėjimui paspirtuku, dviračiu, vykimui prie jūros, į baseiną, į batutus, į spektaklius ir kt.) bei kitos pasitaikančios nenuma­tytos išlaidos per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 600 Eur.

Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmo­nėje, jos gaunamos vidutinio darbo užmokesčio pajamos per mėnesį sudaro 727,34 Eur, nuosavy­bės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę (Mercedes-Benz). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas ieškovės žiniomis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, jo draudžiamosios pajamos per mėnesį jo paties teigimu santuokos nutraukimo metu sudarė apie 230 Eur. Taip pat atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra ir šios bendrovės akcininku, jo draudžiamosios pajamos per mėnesį šioje įmonėje sudarė apie 497 Eur. Be to, atsakovas vykdo individualią veiklą. Atsakovo darbo užmokesčio pajamos be duomenų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos per mėnesį sudaro apie 727 Eur, todėl jis turi pakankamai pajamų teikti 300 Eur dydžio išlaidymą per mėnesį. Ieškovės įsitikinimu toks išlaikymo išmokų dydis objektyviai atitinka ne tik nepilnametės dukros interesus, bet ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad dukra šiuo metu lanko mokyklą, tačiau atsakovas neužtikrina dukros lankomumo, nuspręsdamas, jog mokslo metų eigoje dukra gali nelankyti mokyklos ir išsiveždamas dukrą į komandiruotę 2021 m. gruodžio mėnesį.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nėra jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Dalis ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių egzistavo ir buvo ieškovei žinomos taikos sutarties pasirašymo metu. Psichologų išvados dėl nepilnametės dukros emocinės būsenos yra grindžiamos ieškovės pateikta informacija, visiškai netikrinus aplinkybių tikrumo, net nepabendravus su kitu iš tėvų. Pažymėjo, kad atsakovo ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta per visą 1,5 metų laiką buvo pasikeitusi tik kartą. Jeigu ne šios bylos iškėlimas, atsakovas nebūtų grįžęs į ankstesnę gyvenamąją vietą. Pasirašant taikos sutartį atsakovas gyveno savo močiutės bute, nes neturėjo nekilnojamojo turto, kuris būtų tinkamas auginti nepilnametį vaiką. Šiame bute jis su dukra gyveno nuo 2017m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. kovo pradžios. Ieškovei buvo žinoma, kad šiuose namuose gyvena atsakovo motina ir močiutė. Ieškovė suprato, jog po taikos sutarties pasirašymo atsakovas gyvens šiame būste, kokios jame bus sąlygos, ir kokie asmenys gyvens kartu su atsakovu ir šalių dukra. Ši aplinkybė pasikeitė netrukus po taikaus susitarimo. Atsakovas su šalių nepilnamete dukra 2019 m. kovo pradžioje išsikėlė gyventi į nuomojamą 2 kambarių butą Klaipėdoje. Butas buvo pritaikytas nepilnametės dukters interesams, atitiko jos poreikius. Ieškovė ieškinyje nenurodo jokių pastabų dėl sąlygų tinkamumo senajame bute ar nuomojamame bute. Iškėlus šią bylą atsakovas buvo priverstas grįžti į močiutės butą, nes kitaip nepakaktų lėšų dukros interesams užtikrinti. Senoji gyvenama vieta jai pažįstama, nėra svetima ir nekelia neigiamų išgyvenimų. Teigė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo stabili visą laiką iki šios bylos iškėlimo, joje buvo sudarytos tinkamos, sveikos buities sąlygos šalių dukros augimui ir vystymusi.

Atsakovo darbovietės, jose esantis laisvas darbo grafikas, darbo pobūdis ir galimybės prižiūrėti dukrą nepasikeitė. Pasirašant taikų susitarimą ieškovei buvo žinoma, kokias pareigas užima atsakovas, kokioje darbovietėse jis dirba, koks jo darbo ir koks darželio darbo grafikas. Taip pat ta aplinkybė, kad dėl darbo grafiko, jis turi galimybes nuvesti dukrą į darželį ar pasiimti iš jo anksčiau laiko, kartais jam tenka vykti į komandiruotes į užsienį. Atsakovo vykimas į užsienį darbo reikalais neįtakoja dukros priežiūros ar sąlygų pastovumo. Atsakovas išvykas visada pritaiko prie bendravimo tvarkos, t.y. jis vyksta į užsienį ieškovės ir dukros bendravimo dienomis. Per 1,5 metų laikotarpį jis nė karto nevyko į komandiruotes tuo laiku, kai turėjo prižiūrėti šalių dukrą. Atsakovas neturi griežto darbo grafiko ir gali laisvai planuoti savo darbo laiką (jo pradžią ir pabaigą). Ieškovė skyrybų metu dirbo pagal labai griežtą grafiką, nesugebėdavo išprašyti net leidimo dalyvauti dukters renginiuose ar darželio grupės susitikimuose. Ji pradėjo lankytis dukros šventėse ir susirinkimuose tik po šalių skyrybų.

Ieškovė nuolat reikalauja dukrą auklėti pagal ieškovės nurodymus ir pageidavimus, tokiu būdu perdėtai kontroliuoja kaip atsakovas turi įgyvendinti tėvo valdžią. Atsakovo nuomone, ieškovė nenori geranoriškai bendrauti, ieškoti lanksčių sprendimų. Ji labiau dėmesį sutelkia į atsakovo elgesio kontrolę, ne į šalių dukrą. Atsakovui nesuprantami ieškovės priekaištai dėl kitokio dukters atvežimo į darželį laiko, nes iš viso nėra privaloma lankyti šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovas nevestų dukters į darželį iš viso, jeigu dukra kas antrą savaitę nebendrautų su mama. Ieškovė, jos tėvai ir kiti artimieji yra darbingo amžiaus ir turi darbus, dienos metu jie gali užtikrinti dukros priežiūrą tik darželyje. Iki šios bylos iškėlimo, jis ilgiau nei 1 metus gyveno Klaipėdoje. Jis atveždavo dukrą į darželį po pusryčių ne dėl to, kad yra neatsakingas. Pats darželis leido pasirinkti kada tėvui atvežti ir pasiimti nepilnametį vaiką. Kadangi darželio lankymas iki šiol nėra privalomas, atsakovas ir ieškovė galėjo visiškai laisvai pasirinkti kokiu laiku vaikas atvyks. 2018 metais prieš pasirašant taikos sutartį, šalių nepilnametė dukra darželį lankė tokiu pačiu grafiku. Atsakovas vaiką atvesdavo po pusryčių, jei būdavo gražus oras, nenuvesdavo iš viso. Šalių dukra prie tokio lankymo yra įpratusi, jis jai pažįstamas ir nepasikeitęs, todėl negali įtakoti vaiko neigiamų išgyvenimų. Kiek atsakovui žinoma, ieškovė dėl darbo grafiko yra priversta dukrą pažadinti anksti ir atvesti į darželį 7 val. 30 min, t. y. iki pusryčių būna likę 1,5 valandos. Po darbo ji dukrą gali pasiimti vakare apie 17 val. 15 min. Toks ieškovės elgesys niekaip nesusijęs su griežtesne tvarka namuose ar atsakingu auklėjimu. Tokį grafiką lėmė ieškovės darbo laikas. Atsakovo namuose ji keliasi beveik tokiu pačiu laiku kaip ieškovės namuose, į darželį vyksta kiek ilgiau, tačiau kelionės metu žaidžia su atsakovu. Vienintelis tėvų dienos rėžimo skirtumas yra tas, kad atsakovas neveda dukters į darželį penktadieniais, apie ką darželis yra informuotas žodžiu ir toks elgesys yra pastovus. Abu tėvai skirtingu laiku atveda dukrą į darželį ir pasiima iš jos dėl skirtingų darbo grafikų, ne dėl skirtingo auklėjimo modelio. Atsakovo nuomone lyginant šalių darbo sąlygas ir galimybes lanksčiai prisiderinti prie dukros poreikių, jo sudaromos sąlygos buvo ir liko geresnės.

Atsakovo vertinimu darželio pažymoje nurodyti duomenys apie tėvų priežiūrą ne tik, kad neišsamūs, bet ir iškraipyti. Šią pažymą išdavė nešališkas asmuo - darželio direktorė, kurios polinkį palaikyti ieškovę atsakovas pastebėjo ir kitos bylos nagrinėjimo metu. Pažymoje labai abstrakčiai nurodyti duomenys apie neva atsakovo netinkamą ar nekruopščią dukters priežiūrą. Visos išvardytos pastabos dėl atsakovo priežiūros yra paremtos pavieniais atvejais. Be to, atsakovas neturi galimybės visą dieną praleisti darželyje ir kontroliuoti, kad dukra iki vakaro liktų švari, jos plaukai nesusiveltų ir pan. Iki santuokos iširimo atsakovas vienas lankėsi darželio susirinkimuose, šventėse, beveik visuomet dukrą atvesdavo ir pasiimdavo iš darželio. Pažymėjo, kad su dukra praleido tik vieną šventę (vaidinimą), apie kurią nebuvo informuotas.

Atsakovo nuomone ieškinys pateiktas dėl savanaudiškų ieškovės tikslų, siekiant valstybės paramos šeimos būstui gauti.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė nebendradarbiauja su atsakovu, neinformavo atsakovo apie dukros paskiepijimo faktą, būtinybę stebėti vaiko sveikatą, taip pat nepranešė apie tai, kad dukrai buvo įsisiurbusi erkė. Tai, anot atsakovo, patvirtina, kad ieškovė yra linkusi sukelti grėsmę šalių dukros sveikatai ir vengia bendradarbiauti su atsakovu auginant dukrą.

Ieškovės teiginiai, kad dukters elgesys yra sutrikęs ar yra neigiamų emocinių būsenų yra melagingi. Pateikti argumentai ir įrodymai turi esminių trūkumų, nes specialistų išvados ir diagnozės pateikiamos, remiantis ieškovės pateikta informacija. (duomenys neskelbtini) rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad specialistai pasitikėjo motinos teiginiais apie blogą dukters emocinę būseną, neigiamu išgyvenimu priežastis. Raštas neatskleidžia ar buvo aplinkybės patikrintos ir kokiu būdu tai daryta. (duomenys neskelbtini) niekada nebendravo su atsakovu.

Pažymėjo, kad anksčiau ieškovė nevengė taikyti dukrai fizinių bausmių. Bet koks dukros paprieštaravimas motinai ar jos auklėjimui, buvo slopinamas taikant fizinę bausmę. Nepaisant to, paklausus dukros apie jos emocijas, ji vaikiškai atsako, kad bendraudama savaitę su mama labai pasiilgsta tėčio, o būdama pas tėtį, pasiilgsta mamos. Atsakovo nuomone tai patvirtina vaiko stiprų prisirišimą prie abiejų tėvų ir būtinybę bendrauti tokiu pačiu grafiku toliau. Atsakovas yra įsitikinęs, kad sutarta tvarka labiausiai atitinka dukros interesus. Iki 2020 m. balandžio mėnesio buvimo su dukra laiku jis nepastebėjo jokių dukters elgesio pasikeitimų, emocijų ar elgesio sutrikimų, neigiamų emocinių reakcijų. Dukra noriai keliaudavo bendrauti su mama, noriai grįždavo pas tėvą. Atsakovas namuose su dukra neturėjo jokių problemų — nebuvo nerimo epizodų, išsiblaškymų, neramaus miego ar kitų dukros blogą savijautą signalizuojančių ženklų. Dukros elgesys pradėjo keistis esant karantinui 2020 m. balandžio mėnesį ieškovei pradėjus nuteikinėti dukrą, kad iš esmės pasikeis visas dukrai įprastas gyvenimas. Nepilnametis vaikas buvo verčiamas bendrauti su iki tol nematytais psichologais. Remiantis ieškovės pateiktais dokumentais, nuo 2020 m. sausio iki kovo mėnesio pabaigos vaikas bendravo mažiausiai viena psichologe ir dviem psichiatrais. Ieškovės pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl dukrai nustatytos diagnozės (adaptacinio sutrikimo) vertino kritiškai. Atsakovo nuomone, jeigu šalių sutarta bendravimo tvarka tikrai būtų šios diagnozės priežastis, požymiai turėjo atsirasti gerokai anksčiau. Jie neturėtų išnykti dukrai esant su ieškovu ir vėl atsirasti jai bendraujant su mama. Atsakovo pastebėjimu dukra gali neigiamai reaguoti į naują ieškovės gyvenamąją vietą ir jos draugą. Atsakovui iš dukros pasakojimų žinoma, kad ieškovė daro viską, kad dukrai visada gyventų tik su mama. Dėl dukters užduotų klausimų atsakovas padarė išvadą, kad ieškovė penkiametei dukrai pateikia informaciją apie bylą taip, lyg jau egzistuotų teismo sprendimas. Šalių dukra jaučiasi pasimetusi dėl savo ateities. Kai reikia pirmadienį perduoti dukrą ieškovei, dukra liūdi ir kaskart atsakovo teiraujasi, ar šįkart mama pasiims ją su visam. Atsakovas mano, kad ieškovė daro įtaką dukters emocinei savijautai, sveikam vystymusi.

Atkreipė dėmesį, jog po taikaus susitarimo sudarymo ieškovės gyvenamoji vieta pasikeitė du kartus. Jeigu dukters nuolatinė gyvenamoji vieta bus pakeista ir nustatyta su ieškove, nepilnametei dukrai vėl reikės pratintis prie naujos gyvenamosiose vietos. Nėra jokių priežasčių daryti išvados, kad ieškovė ateityje užtikrins daug stabilesnes sąlygas nei atsakovas.

Prašė įvertinti tai, kad atsakovo artimoji socialine aplinka nėra pasikeitusi. Jis neturi ir neturėjo naujos gyvenimo draugės, šeimos rate bendrauja su savo motina, močiute, pusseserėm ir jų šeimomis. Tuo tarpu ieškovė turi draugą, su kuriuo planuoja pradėti gyventi kartu. Nepilnamečiui vaikui tektų prisiderinti prie naujų asmenų: kartu nuolat gyventų mamos draugas, pas jį atvyktų viešnagės jo dukros. Visiškai neaišku kaip dukrai sektųsi priimti tokius pokyčius. Įvertinus ieškinio reikalavimą apriboti dukters ir atsakovo bendravimą, nepilnamečiui vaikui tektų prisitaikyti ir prie ženkliai sumažėjusio bendravimo su tėčiu ir jo šeima. Patenkinus ieškinį, nepilnametė dukra turėtų priprasti prie naujos gyvenamosios vietos, naujos socialinės aplinkos (naujų šeimos narių, naujų draugų, naujų auklėtojų), naujo bendravimo su tėvais režimo, naujos mokymosi įstaigos. Toks gyvenimo sąlygų pasikeitimų mastas yra labai didelis, įvertinęs pačios ieškovės teiginius dėl dukros diagnozės (adaptacijos sutrikimas), atsakovas nepritaria dukros gyvenamosios vietos ar vaiko bendravimo su abiem tėvais pakeitimams.

Pagal Kasacinio teismo praktiką nepilnamečio vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais neprivalo būtų vienodas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99-969/2016). Atsakovui nesuprantama kodėl bendravimo tvarka turi būti mažinama tik atsakovo atžvilgiu. Ji yra skyrium gyvenanti motina ir šalių sutarta lygi bendravimo tvarka nustatyta jos pageidavimu. Atsakovas taikaus susitarimo metu sugebėjo iš ieškovės išsiderėti tik retesnį keitimąsi — kas savaitę, ne kas dieną. Jeigu bendravimo tvarka neatitinka dukters interesų, ieškovė turėtų rodyti norą ir iniciatyvą keisti pirmiausia savo, o ne atsakovo su dukra leidžiamo laiko trukmę. Nes įstatymas nenumato galimybės nustatyti kartu su vaiku gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos. Be to, dukrai nuolatinio pobūdžio gyvenamąją vietą pas atsakovą suteikė šalys, ieškovė šią teisę apribojo savo noru. Atsakovo nuomone ieškovės nurodytai dukros emocinei būklei pagerinti pakaktų pakeisti bendravimo tvarką, sumažinant vaiko išvykimą iš jau nustatytos nuolatinės gyvenamosios vietos. Kadangi bendravimo tvarka nustatyta ieškovei, būtent ji turėtų sumažinti dukros praleidžiamą laiką su mama. Ieškovė, prioritetą teikdama reikalavimui pakeisti dukters nuolatinę gyvenamąją vietą ir nusistatyti pageidaujamą dukros ir tėvo bendravimo tvarką, remiasi tik savo subjektyviu požiūriu ir norais, ne vaiko interesais. Atsakovui nesuprantamas ir lyties požymiu grindžiamas argumentas. Atsakovas skyrė daugiau kokybiško laiko nepilnametės dukros auginimui, dėl to jo ryšys su dukra yra labai stiprus, nepaisant lyties. Pateiktų psichologų ir psichiatrų nuomone, neigiamų emocinių reakcijų ar elgesio sutrikimų priežastis nežinoma, ir tik galimai susijusi su bendravimo tvarka. Nei viename dokumente nėra tvirtai ir neabejotinai pasakyta, kad pakeitus dukros gyvenamąją vietą ar bendravimo su ja tvarką, tokios emocinės problemos ir elgesio sutrikimai išnyks.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti dukrai išlaikymą nurodė, jog šalims su dukra praleidžiant vienodai laiko, buvo sutarta išlaidas padengti iš savo gaunamų lėšų. Atsakovo skaičiavimu šalys vaiko poreikiams išleidžia apie 200 Eur kiekviena, bendrai apie 400 Eur, papildomai dukros naudai panaudoja 60 Eur valstybinę išmoką. Iki 2020 m. kovo mėnesio ieškovė gaudavo visą vaiko išlaikymo išmoką (60 Eur), todėl patirdavo didesnes išlaidas, pirkdavo dukrai naujus drabužius. Dabar atsakovo prašymu abu tėveliai gauna po 1/2 šios išmokos, kadangi jų abiejų pajamos vienodo dydžio ir jie su dukra praleidžia vienodą laiką kiekį, todėl turėtų patirti tokio paties dydžio vaiko išlaikymo išlaidas. Atsakovas pats gauna nemažai mergaitei skirtų drabužėlių iš artimųjų giminaičių. Dėl to dukros poreikiams patenkinti jo skaičiavimu tikrai nebūtina 600 Eur suma. Atkreipė dėmesį, kad pagal Kasacinio teismo praktiką pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokama valstybinė išmoka traktuojama kaip abiem tėvams skiriama pagalba, todėl jos dydžiu turi būti mažinama iš skyrium gyvenančio tėvo/ motinos priteisiama išlaikymo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-164-687/2020).

Susipažinęs su patikslintais ieškinio reikalavimais pateikė nuomonę, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinybę keisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ar bendravimo tvarką. Taip pat nėra jokių duomenų, kad siūlomi pokyčiai sukurtų vaikui geresnes sąlygas nei jos yra dabar, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovas, o atstovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovo įsitikinimu ieškovės noras pakeisti gyvenamą vietą yra susijęs ne su dukros interesais, bet su ieškovės noru keisti jos pačios gyvenamą vietą, persikeliant gyventi į kitą miestą. Tokiu atveju atsakovo galimybės bendrauti su dukra būtų apribotos, kas kaip tik neatitiktų dukros poreikių. Atsakovo vertinimu šiuo metu nustatyta bendravimo su dukra tvarka neturi įtakos dukros mokslo rezultatams, jos pasiekimams. Dukra lanko meno mokyklą. Atsakovo nuomone nustatyta dukros gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka neturėtų būti keičiama.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada – geriausius vaiko interesus atitinka L. gyvenamosios vietos palikimas su vaiko tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nustatant maksimalų skyrium gyvenančios vaiko motinos bendravimo su dukra tvarką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalių santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutartimi šalys be kitų sutarties sąlygų taip pat susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (atsakovu). Pagal teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį dukra L., gim. (duomenys neskelbtini) vieną savaitę gyvena pas mamą, o kitą savaitę - pas tėtį, taip pat nustatyta dukros ir tėvų tvarka savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų laikotarpiu.

Dėl ginčo esmės

Byloje kilo ginčas dėl šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė ieškiniu siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytą dukros L. gyvenamą vietą, nustatant dukros gyvenamą vietą su ieškove.

Kaip savo procesiniuose dokumentuose šalys ir nurodė, Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje B. byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Ieškovė, prašydama pakeisti dukros gyvenamąją vietą, ieškinyje neakcentavo, kokį aplinkybių pasikeitimą vertina kaip esminį, iš jos ieškinyje dėstomų aplinkybių seka, kad tai, susiję su atsakovo elgesiu. Kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių turėtų būti pakeista vaiko gyvenamoji vieta, nurodė atsakovo netinkamą vaiko priežiūrą, negebėjimą užtikrinti vaiko poreikių vaiko gyvenamojoje vietoje. Anot ieškovės, dukrą į darželį atsakovas atvesdavo nesušukuotais plaukais, netinkamais ar nešvariais rūbais, dažnai dukra į darželį būdavo pristatoma pavėluotai, o kartais ir visai neatvedama. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė Plungės lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)|“ 2019 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad tomis savaitėmis, kai L. gyvena su tėvu, vėluojama vaiką pristatyti į darželį, dėl ko mergaitė negali dalyvauti grupės veikloje. Pasitaikė atvejų, kai mergaitė nedalyvavo iš anksto suplanuotame renginyje, apie tai grupės auklėtojos nebuvo informuotos. Pažymėta, kad atsakovas dukrą atveda ir neiššukuotais plaukais. Teismo vertinimu lopšelio - darželio pažymoje nurodoma atsakovo nepakankama dukros priežiūra nepatvirtina atsakovo negebėjimo užtikrinti dukros interesų. Pažyma nėra informatyvi, nėra detalizuoti atvejai, tik apibendrintai nurodama, kad „vaikas vėluoja į užsiėmimus, neatvedamas į grupės renginius, <...> į darželį tėtis mergaitę atveda neiššukuotais plaukais“, .dėl ko negalima spręsti apie galimai pasikartojantį atsakovo elgesį, neužtikrinant savalaikio vaiko pristatymo į ugdymo įstaigą.

Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad dukrą į darželį kartais pavėluodavo pristatyti laikotarpiu, kai laikinai gyveno Klaipėdoje, suderinęs lankymo laiką su darželio darbuotojais. Pastebėjęs kylančius sunkumus pristatant vaiką iš Klaipėdos į Plungėje esantį darželį, atsakovas pakeitė gyvenamą vietą ir vėl apsigyveno Plungėje. Be to, ir gyvenant kartu dukra į darželį dažnai būdavo atvedama tik po pusryčių. Atsakovas, gavęs pastabą iš grupės auklėtojų, pasistengė užtikrinti vaiko dalyvavimą grupės veikloje. Dėl neiššukuotų plaukų paaiškino, jog leisdavo dukrai lankyti darželį palaidais plaukais, išsakius pastabas grupės auklėtojai, pasirūpino tinkamu plaukų sušukavimu. Pažymoje minimą renginį praleido, nes apie renginį nebuvo informuotas. Tokius atsakovo paaiškinimus patvirtina vėlesnė 2020 m. lapkričio 10 d. Plungės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinasi vaiku, dalyvauja susirinkimuose, kad L. auklėjimas yra pažangus, mergaitė visada tvarkinga, aprūpinta visomis darželiui ir ugdymui reikalingomis priemonėmis. Nusiskundimų dėl mergaitės priežiūros, ugdymo (si) ar elgesio nėra. Lankomumas geras. Vaikas atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai kas būdinga to amžiaus vaikams ir dar daugiau, puikiai orientuojasi aplinkoje. Pažintinės, psichosocialinės raidos išsivystymas pagal amžių. Aptariamoje pažymoje nurodoma informacija leidžia spręsti, kad jeigu ir buvo kai kurie vaiko vėlavimo į darželį, nedalyvavimo renginyje atvejai, bendradarbiaujant tėvams ir darželiui, buvusios problemos išspręstos. K. L. daželio lankomumas buvo užtikrintas galima spręsti ir iš 2022 m. sausio 25 d. Plungės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ informacijos, kurioje apibudinant mergaitę jokių pastebėjimų tėvams (atsakovui) dėl vaiko lankomumo, priežiūros nėra, pažymint, kad L. į grupę atlydėdavo ir pasiimdavo pagal jų susitarimą mama arba tėtis. Faktas, kad mergaitė nebuvo atvedama į darželį sušukuotais plaukais, taip kaip buvo įprasta darželyje, savaime nepatvirtina netinkamos vaiko priežiūros.

Ieškovė išsakė priekaištus atsakovui dėl netinkamos vaiko aprangos, dukrai lankant darželį. Esant nustatytai bendravimo tvarkai tėvai turėtų perduoti reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su vienu iš tėvų, bei gydytojo priskirtus vaistus, jeigu vaikas serga. Iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad ieškovės priekaištai atsakovui labiau susiję ne su netinkama apranga, bet su ieškovės noru dukrą rengti jos pageidaujamais rūbeliais (pav., 2019-09-19 žinutė „tegu pasiima L. savo kepurytę ir batukus“, 2019-08-26 žinutė „prašau grąžinti L. džinsinį švarkelį“, 2019-09-09 žinutė „prašau L. šiandien atvest į darželį su mūsų striukyte“). Mamos noras rengti dukrą tik jos pirktais rūbais nėra niekuo pagrįstas. Kad tėvai turėtų stengtis sujungti abu mergaitės gyvenimus (gyvenimą su mama ir gyvenimą su tėčiu), skatinant keistis daiktais, tai yra daiktus, kurie yra pas mamą, turėti ir pas tėtį, akcentavo Klaipėdos apygardos teismo psichologė pateiktoje išvadoje. Natūralu, kad mamos ir tėvo supratimas apie dukrai būtinus rūbus, avalynę, gali skirtis, tačiau vien dėl to, kad šalių nuomonės išsiskyrė vaikui tinkamos aprangos klausimu, negalima daryti išvados, jog atsakovas neužtikrino vaiko interesų, parinkdamas jo manymu reikalingą aprangą darželyje. Ieškovė žinutėse reiškė priekaištus atsakovui ir dėl vaiko rūbų švaros. Nėra galimybės nustatyti, ar vaikas atsakovo buvo pristatytas į darželį išteptais rūbais, ar juos mergaitė išsitepė dienos eigoje, dėl ko šias aplinkybes teismas laiko neįrodytomis. Juolab, kad ugdymo įstaiga pažymėjo, kad mergaitė lankydavo darželį tvarkinga. Be to, šalių dukra šiuo metu lanko mokyklą, dėl ko ieškovės nurodomi atvejai, susiję su įvykiais darželyje, nebėra aktualūs, teismo sprendimas priimamas, vertinant aplinkybes, esančias bylos nagrinėjimo metu.

Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad dukra karantino laikotarpiu lankėsi atsakovo darbo vietoje, nei patvirtina, nei paneigia atsakovo netinkamą vaiko priežiūrą. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog tėvai privalo užtikrinti saugią aplinką, tačiau vien dėl to, kad kažkurį laiką dukra lankėsi atsakovo darbo vietoje, negalima daryti išvados, jog taip buvo pažeisti mergaitės interesai, nesant duomenų, kokių saugumo priemonių buvo laikomasi, mergaitei praleidžiant laiką atsakovo darbo vietoje. Ieškovės nuomonė apie galimai buvusią nesaugią aplinką atsakovo darbo vietoje yra paremti tik jos pačios pastebėjimais. Byloje duomenų, kad dukrai lankantis atsakovo darbovietėje, kilo pavojus jos sveikatai, kad būtų pablogėjusi sveikata, nėra. Teismas, įvertinęs atsakovo elgesį pasiimant dukrą į darbo vietą, vertina kaip nulemtą šalyje buvusios ekstremalios situacijos, kai dėl buvusio karantino ugdymo įstaigų veikla buvo ribojama. Kartu pažymėtina, kad pagal šalių pateiktą susirašinėjimą žinutėmis, vaikas lankydavosi ne tik atsakovo darbo vietoje, bet ir pačios ieškovės darbo vietoje (2019-07-08 žinutė „L. yra pas mane darbe“), kas leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vaiką pasiimdavo kartu su savimi į darbą, apie tai tiek vienas, tiek kitas buvo informuotas ir dėl to pretenzijų iki ginčo nagrinėjimo teisme vienas kitam nereiškė. Karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Aplinkybės, jog dėl darbo pobūdžio ir buvusių ribojimu šalyje atsakovas praleido laiką su dukra darbo vietoje, nereaguodamas į ieškovės prašymą keisti nustatytąją bendravimo tvarką karantino laikotarpiu, patvirtina šalių bendradarbiavimo stoką, bet nevertintinos kaip netinkamo atsakovo elgesio dukros atžvilgiu įrodymas

Teismo posėdžio metu ieškovė išsakė pastabas dėl atsakovo veiksmų, išsivežant dukrą į komandiruotę 2021-2022 mokslo metų eigoje. Atsakovas paaiškino, kad išvyka buvo derinama su mokyklos administracija ir tik jai leidus, dukra keliavo kartu su atsakovu į užsienį ne mokymosi atostogų metu. Teismas pritaria ieškovės nuomonei, jog siekis apriboti vaiko ugdymo proceso laiką yra nesuderinamas su vaiko interesais ir poreikiu būti nuosekliai ugdomam, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimais nustatytas aplinkybes, jog išvyka buvo trumpalaikė, organizuota šventiniu laikotarpiu, suderinus su ugdymo įstaiga, sprendžia, kad dėl ieškovės nurodytos išvykos, šalių dukros interesai nebuvo pažeisti. Juolab, kad ugdymo procesą galima užtikrinti nuotolinėmis priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu mergaitė tęsė mokymosi procesą išvykos metu (atlikdama užduotis nuotoliniu būdu, įveikdama atsilikimą savarankiškai grįžus iš kelionės ir pan.), tačiau pateikta Plungės senamiesčio mokyklos 2022 m. vasario 18 d. L. charakteristika, padėkos raštas L. už labai gerą mokymąsi leidžia spręsti, kad trumpalaikė L. išvyka į užsienį kartu su tėvu mokslo metų laikotarpiu įtakos mokymosi rezultatams neturėjo.

Nagrinėjamu atveju kitokie netinkamos vaiko priežiūros atvejai nebuvo nustatyti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukros kasdienius poreikius.

Ieškovė ieškinyje kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta, nurodė atsakovo trukdymą bendrauti ieškovei su dukra telefonu, taip pat konfliktišką atsakovo būdą, nepagarbą ieškovei, taip formuojant neigiamą jos kaip motinos įvaizdį.

Nustatydamos bendravimo tvarką, šalys neaptarė bendravimo tvarkos ryšio priemonėmis, dėl ko tarp šalių kildavo nesutarimų. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, dukra pati naudojasi telefonu ir esant poreikiui gali susisiekti su vienu iš tėvų, kliūčių dėl bendravimo telefonu nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reguliarus kasdienis ir nustatytos trukmės bendravimas su tėvu ryšio priemonėmis yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl, jeigu dukra nepageidauja intensyvaus bendravimo su vienu iš tėvų telefonu, įgyvendindamos šią teisę (bendrauti su dukterimi telefonu) šalys turėtų atsižvelgti ir į vaiko norus, vengdami konfliktų, darančių neigiamą įtaką vaikui.

Iš pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo turinio galima spręsti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo bendravimo maniera vieno su kitu nebuvo itin pagarbi. Atliktos psichologinės ekspertizės metu nenustatyta, kad tėvas formuotų vaikui neigiamą požiūrį į motiną. Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 3.175 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat esant nesutarimui tėvai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl trukdymo bendrauti su dukra būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo.

Ieškovė būtinybę keisti vaiko gyvenamąją vietą siejo su vaiko lytimi. Ieškovės nuomone, dukrai augant, vyks ne tik psichologinės identifikacijos su mama procesas, bet kartu vyks ir jos fizinės raidos sąlygoti kūno pokyčiai, todėl būtent ieškovė galės atsakyti į iškylančius įvairaus pobūdžio klausimus, tinkamai patarti ir ją pamokyti. Vaiko lytis nėra lemiantis veiksnys, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3,156 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkybių, jog gyvenimo sąlygos dukrai pas atsakovą nėra tinkamos, ieškovė neįrodinėjo. Pagal Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą vaikui pas tėvą yra sudarytos sąlygos poilsiui, žaidimams, kiekvieno iš tėvų dabartinė gyvenamoji aplinka ir jų galimybės bei gebėjimai patenkinti vaiko poreikius visiškai atitinka vaiko interesus.

Ieškovė kaip esminį argumentą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nurodo nustatytos bendravimo tvarkos daromą žalą vaiko sveikatai. Ieškovės teigimu, nutraukus santuoką ir dukrai pradėjus gyventi pagal šalių susitarimu nustatytą tvarką (vieną savaitę dukra gyvena su tėvu, o kitą savaitę – su mama), dukra pasidarė jautresnė, nerimastingesnė, išsiblaškiusi, jai pasidarė sunkiau sukaupti dėme­sį. Be to, pradėjo neramiai miegoti naktimis, blaškytis. Dėl dukros adaptacijos ir emocinės būse­nos sutrikimų ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat į (duomenys neskelbtini). Remdamasi šių įstaigų rekomendacijomis, teigė, jog dukrai nustatyta bendravimo tvarka dėl dažno buvimo vietos keitimo yra žalinga tolimesnei dukros raidai, todėl būtina keisti gyvenamą vietą bei bendravimo tvarką.

Ieškovės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija patvirtina, kad dukrai L. apsilankius (duomenys neskelbtini) minėtoje įstaigoje nustatyta adaptacijos sutrikimo diagnozė, tačiau kokios priežastys galėjo sąlygoti šį sutrikimą, gydytojas psichiatras nenurodė, pažymėdamas, kad šias priežastis turėtų nustatyti teismo psichiatrijos ekspertai.

Ieškovės nuomone, šios priežastys įvardytos (duomenys neskelbtini) psichologių pateiktame vertinime. Iš (duomenys neskelbtini) „Dėl L. S. gyvenimo su tėvu ir mama“ rašto matyti, kad ieškovei prašant buvo pateikta rekomendacija atsižvelgti į vaiko adaptacijos bei emocinius sunkumus ir atsisakyti teismo sprendimu patvirtinto šalių nustatytos bendravimo tvarkos (po vieną savaitę pas kiekvieną iš tėvų), kadangi vaikui labai svarbus kasdienis pastovumas ir ramybė, vienas žinomas ir pastovus auklėjimo modelis, mergaitės vystymuisi svarbu turėti pastovius namus ir tik svečiuotis pas vieną iš tėvų. Specialistų, pateikusių rekomendacijas, vertinimu esant nustatytai bendravimo tvarkai, kenkiama ne tik vaiko psichinei sveikatai, bet ir trikdomas jos saugus prieraišumas, net sukeliama grėsmė jos fizinei sveikatai ir darniam vystymuisi. Rekomenduota nutraukti „dalijimąsi“ vaiku karantino metu.

Vertinant šių rekomendacijų pagrįstumą, pirmiausia pastebėtina, kad šios rekomendacijos parengtos ieškovei kreipusis psichologinės konsultacijos dėl dukros padidinto jautrumo, nerimastingumo, sutrikdyto prieraišumo jausmo, apibendrinus informaciją, pateiktą pačios ieškovės, bei stebint mergaitę. Prielaida apie mergaitės stiprų ryšį su mama padaryta iš mergaitės elgesio ir jos išsakyto noro „visada būti su ja“ (mama). Siekiant įvertinti vaiko psichologinę būseną, gebėjimą suformuluoti savo pažiūras, nagrinėjant ginčą, buvo atliekama teismo psichologijos ekspertizė. (duomenys neskelbtini) teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad abu tėvai vaikui emociškai reikšmingi, kad mergaitė pagal jai būdingus individualius asmenybės išsivystymo ypatumus nepajėgi suformuoti savarankiškos, nepriklausomos nuo jos nesutariančių tėvų lūkesčių, nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su išsiskyrusiais tėvais tvarkos. Šia išvada nustatyta, kad vaiko prieraišumas tiek prie mamos, tiek prie tėvo yra tapatus, tačiau gyvenimo eigoje keitėsi nuo saugaus prieraišumo iki nesaugaus ambivalentiškam prieraišumo. Ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė atlikta penkių susitikimų metu, atliekant raidos, gyvenimo bei socialinių duomenų analizę, medicininių dokumentų ir bylos medžiagų analizę, psichologinį vaiko elgesio ir jo sąveikų su mama ir tėvu stebėjimo įvertinimą, dėl ko teismas, darydama išvadas, remiasi minėtu ekspertizės aktu. Ekspertizės akto išvadai dėl prieraišumo analogišką išvadą pateikė ir Klaipėdos apygardos psichologė, nurodžiusi, jog pastebimas artimas, tačiau nesaugus mergaitės prieraišumas tiek tėvo, mamos atžvilgiu, kuomet būdama su vienu iš tėvų, bijo prarasti kitą. Tėvo ir dukters tarpusavio artimi santykiai nustatyti atsakovui apsilankius 2020 m. spalio 8, 15 dienomis pas psichologę A. B. Remiantis šiomis išvadomis, galima spręsti, kad ieškovės itin akcentuojamas jos ir mergaitės stiprus emocinis ryšys yra ir tarp dukros bei tėvo, todėl nesutiktina su ieškovės pozicija, kad dėl to, kad mergaitė yra labiau prisirišusi prie mamos, turėtų būti sprendžiamas gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas.

Atliekant teismo psichologijos ekspertizę buvo vertinama ir šalių tarpusavio nustatyta bendravimo tvarka. Priešingai nei nurodoma ieškovės pateiktose (duomenys neskelbtini) rekomendacijose kaip ilgalaikis žalingas vaiko saugumui ir psichologinei gerovei veiksnys vertinamas ne taikoma 50% / 50 % gyvenimo ir bendravimo su abiem tėvais tvarka, o su šia tvarka nesuderinamas užsitęsęs šalių negebėjimas bendradarbiauti ir nesprendžiamo tėvų tarpusavio konflikto perdavimas vaikui intensyvaus ir jo psichologinę raidą trikdančio lojalumo konflikto forma. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad bendravimo 50% / 50 % tvarka vertintina kaip atitinkanti vaiko amžių ir individualius psichologinius ypatumus, be to, patogi įgyvendinti dėl mažo atstumo tarp tėvų su sąlyga, kad šalys specialistų pagalba išspręs vaiko lojalumo konflikto forma perkeliamą tarpusavio priešpriešą ir bendradarbiaus, pasirinkdami panašų vaiko poreikius atitinkantį autoritetingą auklėjimo ir vadovavimo vaiko elgesiui stilių. Šių išvadų pagrindu teismas sprendžia, kad ne nustatytoji bendravimo tvarka kaip po tokia daro žalingą įtaką vaiko sveikatai (kaip teigia ieškovė), bet tėvų negebėjimas atsiriboti nuo negatyvių vertinimų, konfliktiškų santykių, kas vaikui kelia stiprius negatyvius išgyvenimus.

Pagal šalių paaiškinimus jų nuomonės dėl vaiko auklėjimo išsiskyrė. Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai auklėja dukrą, skiepija ne tokias vertybes, nepakankamai užsiima vaiko lavinimu, prioritetą suteikdamas dukros norams.

Kad kiekvieno iš tėvų vaidmuo dukros gyvenime yra skirtingas, pažymima ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo psichologės A. A. pateiktoje išvadoje. Psichologė išvadoje nurodė, kad mergaitės tėvas (atsakovas) situaciją mato daugiau iš savo asmeninės bei mažamečio vaiko perspektyvos, daugiau reaguojant į dukros norus, laiko praleidimą kartu, vyrauja draugiškas tarpusavio santykis, auklėjimo modelis. Mergaitės mama (ieškovė) linkusi situaciją, vaiko poreikius suvokti, vertinti ir atreaguoti šiek tiek realistiškiau, plačiau, kuomet atliepiami ir mergaitės baziniai poreikiai, pastebimas stabilesnis režimas, aiškesnės ribos, taisyklės namuose. Tuo pačiu dėmesys skiriamas mergaitės emociniams, psichologiniams poreikiams, teikiama tęstinė psichologinė pagalba. Skirtingas tėvų požiūris, nustatytas ir teismo psichologinės ekspertizės metu: motinos vertinimas pernelyg dramatizuojantis, o tėvo – pernelyg nureikšminantis dukters patiriamą psichologinį diskomfortą dėl išgyvenamo lojalumo konflikto. Tačiau tai, kad tėvai turi skirtingus požiūrius į kai kuriuos dalykus, nereiškia neigiamo poveikio vaikui. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad atsakovo auklėjimas neatitiktų vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis dukra, kad pablogėjo dukros auklėjimas. Tokių aplinkybių nenurodė ir išvadą teikianti institucija, pažymėdama, kad neturi duomenų apie mažametes tėvų asmenybes, moralines bei dorovines savybes, kurios gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko vystymuisi. Iš Plungės socialinių paslaugų (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad teikiant pagalbą atsakovo šeimai nustatyta, jog atsakovas užtikrina visus mergaitės poreikius. Namuose yra tinkamos sąlygos auginti dukrą. Atvejo vadybininkės siūlymu socialinių paslaugų teikimas atsakovo šeimai nutrauktas, konstatavus, jog tėvas pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad mažametės L. kiekvieno iš tėvų dabartinė gyvenamoji aplinka ir jų galimybės bei gebėjimai patenkinti vaiko poreikius visiškai atitinka vaiko interesus. Apie atsakovo skiriamą nuolatinį dėmesį ir rūpestį dukrai patvirtino bylos nagrinėjimo metu liudytojos B. S., M. N.

Ginčo šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas yra susijęs su vaiko interesais. Aplinkybė, kad vyksta ginčas tarp tėvų, turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai. Nagrinėjamo ginčo atveju susiklostė tokia situacija, kad nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, faktiškai vaikas turi dvi gyvenamąsias vietas (savaitę gyvena su tėvu, savaitę –su motina). Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką tokia tvarka gali būti nustatoma esant šioms sąlygoms: kai dėl jos susitaria abu tėvai; kai teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; kai su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-959/2019).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad šalių duktė yra mažametė, vaiko nuomonė buvo išklausyta išvadą teikiančios institucijos specialistų, teismo psichologės ir teismo ekspertės, tačiau mergaitė dėl savo amžiaus, individualių asmenybės išsivystymo ypatumų nėra nepajėgi suformuoti savarankiškos, nepriklausomos nuo jos nesutariančių tėvų lūkesčių, nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su išsiskyrusiais tėvais tvarkos. Nors išvadą teikiantis institucija, teikdama išvadą (2021-09-10) ir rėmėsi vaiko nuomone, nurodydama, kad mergaitė išsakė norą ir toliau taip gyventi, kad jai patinka gyventi ir su mama, ir su tėčiu, šią vaiko nuomonę teismas vertina kaip išsakytą dėl lojalumo konflikto, mergaitei stengiantis kito tėvo akivaizdoje sakyti tik tai, ką jie nori girdėti. Mergaitė buvo apklausta buvimo pas atsakovą metu, todėl natūralu, kad būdama pas tėtį, išsakė nuomonę, kuri artimesnė tėvui. Besiformuojantį mažametės manipuliatyvų elgesį pastebėjo ir Klaipėdos apygardos psichologė (duomenys neskelbtini) pateiktoje išvadoje.

Bendravimo tvarka, kai vieną savaitę mergaitė gyvena pas tėvą, o kitą – pas mamą, nustatyta šalių susitarimu, pagal pateiktus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus šalių duktė gerai jaučiasi būdama su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. nustatytas mergaitės teigiamas požiūris į abu tėvus. Bylos duomenys patvirtina, kad mergaitė turi gerą emocinį ryšį su abiem tėvais, pagal nusistovėjusią tvarką šalys bendrauja su dukra beveik ketverius metus, šalys gyvena tame pačiame mieste ir bendravimo tvarka yra lengvai faktiškai įgyvendinama, todėl teismo vertinimu vien mamos gebėjimas geriau atlikti tėvų pareigas nei tėvas nėra pakankamas keisti jau nusistovėjusią tvarką (gyvenamą vietą), abiem tėvams užtikrinant dabartinių jos poreikių tenkinimą. Teismas sprendžia, kad nustatyta bendravimo tvarka, jeigu jos bus nuosekliai laikomasi, užtikrins mergaitės bendravimą tiek su tėvu, tiek su motina, ir taip sukurs šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą bei santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus, tenkinimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Būtinybę šalims bendradarbiauti, siekiant geriausių vaiko interesų, prioritetą skiriant dukros emocinės psichologinės būsenos stabilizavimui, bendradarbiaujančiam psichologinės, psichoterapinės pagalbos tęstinumui akcentavo ir Klaipėdos apygardos teismo psichologė pateiktoje išvadoje, Dėl to teismas atkreipia šalių dėmesį, kad abu tėvai turėtų dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, ypač sprendžiant teismo psichologijos ekspertizės metu nustatytus dukros psichologinio išsivystymo problemas.

Ieškovė, nurodydama, kad yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog pasikeitė esminės aplinkybės, buvusios šalių susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos sudarymo metu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodymų, sudarančių pagrindą keisti nustatytąją nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, nepateikė, vien šalių nesugebėjimas tarpusavyje susitarti, nekonfliktuoti nelemia vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. todėl ieškinį teismas atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Bylą nagrinėjant teisme atsakovas pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti 1 950 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis, kaip ir 176,78 Eur išlaidas ekspertizės atlikimui (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui iš ieškovės priteistina 2 126,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. S. iš ieškovės E. S. 2 126,78 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.