Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovei Ramunei Purlienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl skolos, už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, priteisimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

21. Remiantis ieškovės į bylą pateiktu 2005 m. balandžio 27 d. Šalto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktu, matyti, jog UAB „Vilniaus vandenys“ 2005 m. balandžio 27 d. atlikusi buto/patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinimą, nustatė bei užfiksavo, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė, o po ja kibiras ir yra tiekiamas tik vanduo be kanalizacijos, tualetas yra lauke. Minėto akto atsakovas byloje neginčijo ir nekvestionavo. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytą faktinę aplinkybę, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo skola yra paskaičiuota tik už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, kadangi ieškovė 2005 m. balandžio 27 d. patikrinimo metu nustačiusi, jog ginčo Objekto yra tik vanduo be kanalizacijos (tualetas lauke), mokesčio nuotekų šalinimą, bei valymą neskaičiavo.

22. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat pastebi ir į tai, jog VĮ Registro centro išrašo duomenimis, Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.

23. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovo atstovo teismo posėdžiu išdėstytu teiginiu, jog turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Kita vertus, registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovas per visus 10 ginčo Objekto valdymo metus būtų ėmęsis tam tikrų veiksmų, kad būtų nuginčyti VĮ Registrų centre įrašyti vieši duomenys, byloje nėra pateikta.

24. Siekdamas įrodyti byloje aplinkybę, jog ieškovė (paslaugų teikėja) nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugas, kadangi į atsakovui į priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vanduo nebuvo tiekiamas ir techniškai net negalėjo būti tiekiamas dėl buto avarinės būklės, atsakovas į bylą pateikia 2020 m. rugpjūčio 28 d. darytas buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuotraukas, bei UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. spalio 22 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo bute aktą, kuriame konstatuota, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vandens, bei vandens vamzdžių nėra. Tačiau teismas aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus vertina kritiškai, kadangi 2020 m. rugpjūčio 28 d. darytos buto nuotraukos, bei UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. spalio 22 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo bute aktas atspindi Objekto būklę (bute nėra nei vandens, nei vandens vamzdžių) šiai dienai, t. y. bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, aukščiau minėti rašytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog ginčo Objekte laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 nebuvo apskritai tiekiamas vanduo ir atitinkamai nebuvo teikiamos ieškovės paslaugos. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė/nepaaiškino, kada įvyko vandens vamzdžių demontavimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovė, kodėl tai neatsispindi viešame registre. Juolab atsižvelgiant į tai, kaip nurodo pats atsakovas, butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo avarinės būklės ir jame nebuvo tiekiamas vanduo jau atsakovui jį įsigyjant, t. y. 2009 m. gruodžio 22 d., tačiau ieškovės į bylą pateiktame 2005 m. balandžio 27 d. Šalto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo akte, surašytame prieš 4,5 metus iki atsakovui nuosavybės teise įsigyjant ginčo objektą, užfiksuota, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė, o po ja kibiras ir yra tiekiamas vanduo be kanalizacijos. Įrodymų (pvz. nuotraukų, darytų buto įsigijimo metu, pačios buto pirkimo – pardavimo sutarties ir pan.), pagrindžiančių, jog atsakovas 2009 m. gruodžio 22 d. įsigijo avarinės būklės butą, kuriame nebuvo vandens, atsakovas į bylą taip pat nepateikė.

25. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas į bylą pateikė atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raštą „Dėl avarinės būklės patalpų tvarkymo“, adresuotą SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Minėtame rašte atsakovas informuoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra avarinės būklės, o atsakovas, kaip namo bendrasavininkas ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi kelis kartus į šio namo gyventojus, kad reikia spręsti namo kapitalinio remonto klausimą. Šiame rašte taip pat yra nurodyta, kad namo bendros konstrukcijos šiuo metu neprižiūrimos (nešildomos) ir su kiekviena diena jų būklė blogėja, todėl atsakovas prašo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ imtis skubių veiksmų dėl avarinės būklės patalpų kapitalinio remonto. Tačiau teismas ir šį atsakovo į bylą pateiktą rašytinį įrodymą vertina kritiškai. Išsamiai išanalizavęs minėtą atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raštą „Dėl avarinės būklės patalpų tvarkymo“, adresuotą SĮ „Vilniaus miesto būstas, teismas pastebi, jog šiame rašte visiškai nėra kalbama apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra nei vandens, nei vandens vamzdžių. Teismo vertinimu, šis atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raštas, adresuotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog galimai atsakovo bute esantys vandens vamzdžiai galėjo turėtų tam tikrų defektų/trūkumų ir kaip matyti iš minėto rašto, atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad tokia situacija būtų pašalinta. Tačiau nėra žinoma, ar buvo atliktas namo kapitalinis remontas, ir kokia buvo tolimesnė susidariusios situacijos baigtis, kadangi tokių duomenų atsakovas į bylą taip pat nepateikė. Taigi atsakovo 2012 m. balandžio 11 d. raštas „Dėl avarinės būklės patalpų tvarkymo“ teismo vertinimu taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog ginčo Objekte galimai nuo 2012 m. nebuvo apskritai tiekiamas vanduo ir atitinkamai nebuvo teikiamos ieškovės paslaugos.

26. Dėl atsakovo argumento, jog ieškovė turėjo pateikti atsakovui pasirašyti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, tada ir būtų paaiškėję, kad vanduo techniškai negali būti tiekiamas į atsakovui priklausiusį butą, teismas, visų pirma, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kaip jau buvo minėta, pagal LR GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalyje, bei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28 punkte numatytą teisinį reglamentavimą, net ir nesant sudarytos rašytinės sutarties dėl šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo, atsakovas laikomas ją sudariusiu pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, bei valymo paslaugas. Be to, Vyriausybės nutarimu patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 65.1. punktas numato, jog vartotojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jo valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius. Minėto aprašo 65.3. punkte be kita ko nustatyta, kad vartotojas privalo nedelsdamas pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui apie pastebėtą avariją, gaisrą, geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant geriamąjį vandenį, išleidžiant nuotekas, paviršines nuotekas.

27. Taigi aukščiau minėtas poįstatyminis teisės aktas, bei jame įtvirtintas teisinis reglamentavimas įtvirtina būtent atsakovui, kaip vartotojui, prievolę būti rūpestingam, bei atidžiam ir prižiūrėti jam jo atsakomybėje esančius vandens tiekimo infrastruktūros įrenginius, o pastebėjus tam tikrus jų gedimus/trūkumus, atsakovas turėjo nedelsiant apie tai pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nagrinėjamu atveju ieškovei). Kitaip tariant, būtent atsakovui, kaip turto savininkui, kuriam geriausiai turi būti žinoma jo turimo turto faktinė būklė kyla pareiga imtis tam tikrų veiksmų šiai susidariusiai problemai spręsti, bei domėtis, ar turimo turto faktinė būklė atitinka viešo registro duomenis. Tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas per 10 (dešimt) ginčo Objekto valdymo metus nepadarė.

28. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas per visą buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės valdymo laikotarpį (t. y. per 10 metų) nesumokėjo ieškovei nei vieno euro už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, nors CK 4.82 straipsnio 3 dalis įtvirtina asmens pareigą mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitaip išlaikyti jam priklausančias gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas turto savininku turėjo suvokti, kad už gautas komunalines paslaugas ginčo Objektui turi prievolę atsiskaityti kiekvieną mėnesį, o tai nepadarius, turi suprasti, kad kaupiasi komunalinių mokesčių skola. Tokiu būdu, esant buto avarinei būklei, kuriame nėra tiekiamas vanduo, kaip kad nagrinėjamu atveju įrodinėja atsakovas, akivaizdu, jog atsakovas, kaip rūpestingas ir atidus buto savininkas, būtų ėmęsis per dešimties metų laikotarpį tam tikrų aktyvių veiksmų apie tai informuoti paslaugų teikėją. Tačiau to, kaip jau aukščiau šiame teismo sprendime buvo minėta, atsakovas nepadarė, ar bent jau priešingų įrodymų į bylą nepateikė.

29. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

30. Teismas taip pat visiškai nesutinka ir su atsakovo argumentu, jog nuo 2009-12-22 iki 2020-01-21 atsakovas nė karto negavo iš ieškovės reikalavimo atsiskaityti už ieškovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, o 2020 m. sausio 21 d. siųstas pranešimas dėl skolos sumokėjimo yra pirmas ieškovės atsakovui pateiktas mokestinis reikalavimas už tiektą vandenį ir nuotekų tvarkymą, kas sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė žinojo, jog vanduo į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netiekiamas. Byloje pateiktas 2016-01-31 mokėjimo pranešimas, siųstas paslaugos tiekimo vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio atsakovas neginčijo ir nekvestionavo, teismo vertinimu patvirtina, jog priešingai nei teigia atsakovas, jam per visą ginčo Objekto valdymo laikotarpį buvo siunčiami reikalavimai atsiskaityti už ieškovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas gyvena kitu adresu, nei yra ginčo turtas, teismo teigimu, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog jam nei karto nuo 2009-12-22 iki 2020-01-21 nebuvo siunčiami pranešimai atsiskaityti už suteiktas paslaugų teikėjo paslaugas. Būdamas protingu bei apdairiu turto savininku, atsakovas privalėjo domėtis ir rūpintis turimu turtu, tame tarpe ir tikrinti gaunamą korespondenciją, susijusią su turimu butu/patalpa. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo byloje įrodinėjamą faktinę aplinkybę, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo skolą už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugas, kadangi į atsakovui į priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vanduo nebuvo tiekiamas ir techniškai net negalėjo būti tiekiamas dėl buto avarinės būklės, atsakovas į bylą nepateikė.

31. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

32. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo Objekto laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 vis dėlto buvo tiekiamas vanduo, ir atitinkamai buvo teikiamos ieškovės paslaugos. Teismas konstatuoja, jog ieškovė vadovaudamasi byloje nenuginčytu ir nepaneigtu UAB „Vilniaus vandenys“ 2005 m. balandžio 27 d. Šalto vandens skaitiklių patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, jog Objekto virtuvėje yra kriauklė, o po ja kibiras ir yra tiekiamas vanduo be kanalizacijos, bei viešais VĮ Registro centro duomenimis, jog Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, pagrįstai paskaičiavo atsakovui mokestį, už laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 suteiktas paslaugas.

33. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

34. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta asmens pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitaip išlaikyti jam priklausančias gyvenamąsias patalpas.

35. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau už teikiamas paslaugas neatsiskaitė. Ginčas dėl ieškovės priskaičiuoto įsiskolinimo dydžio byloje nebuvo keliamas.

36. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 194,35 EUR skolą už jam laikotarpiu nuo 2009-12-22 iki 2019-11-25 ieškovės suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas.

37. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (194,35 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį ir 121 EUR dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio.

41. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 136 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,26 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo yra priteistina 5,26 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 194,35 EUR (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų ir 35 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (194,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 EUR (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,26 EUR (penkis eurus ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.