- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1205-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00345-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“ dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, A. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 16 950 Eur avansą, 1 220 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 18 170 Eur vertės turtui, o nesant turto, piniginių lėšų areštą skolininkų atsiskaitomosiose sąskaitose. Nurodė, kad pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmasis prašymas buvo patenkintas, tačiau atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jos buvo panaikintos, nors ir ieškovė aukštesnės instancijos teismui teikė papildomus įrodymus ir nurodė papildomas aplinkybes, tačiau aukštesnės instancijos teismas jų nevertino, todėl pateikia papildomus įrodymus ir nurodo naujas aplinkybes bei teikia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nėra duomenų, jog atsakovė vykdo veiklą, kurią laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas galėtų riboti, atsakovė netiesiogiai pripažino ieškinį, vilkina bylinėjimąsi. Atsakovė prievolės pagal sutartį nevykdo, avanso negrąžino, nors žadėjo avansą grąžinti. Prievolės nevykdo ilgiau nei metus. Atsakovės vengimas atsiskaityti yra nesuderinamas su sąžiningumo principu ir sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė gali siekti išvengti atsiskaityti su ieškove. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. jog ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovui.
6. Teismas nustatė, kad prie pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė du papildomus įrodymus: brošiūrą ir pranešimą dėl aplinkos taršos iš nuotekų valymo įrenginio šalia pastato (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai, ieškovės nuomone, pagrindžia, jog pirmas statybų etapas buvo vykdomas įmonės „Pilaitės Terasos“. Anot ieškovės, akivaizdu, kad statytojai tie patys ir tas pats direktorius, tačiau apygardos teismas panaikindamas pirmos instancijos nutartį rėmėsi atsakovės neįrodytais teiginiais, o ieškovės prisegtų įrodymų nenagrinėjo, dėl ko neteisėtai panaikino nutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nepagrindžia poreikio vertinti situaciją dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo kitaip nei įvertino aukštesnės instancijos teismas. Pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu ir aplinkybėmis jie buvo parengti, ginčo sutartis, kurios pagrindu sumokėtą avansą ieškovė prašo priteisti nagrinėjamoje byloje, sudaryta su atsakove UAB „Seltex“, o ne su kita įmone, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paminėti naujai pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą. Šie įrodymai buvo teikiami ir apeliacinės instancijos teismui kartu su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertino, kad paminėti naujai teikiami įrodymai neturės esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir jų nepridėjo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovė ilgą laiką negrąžina ieškovei jos sumokėto avanso, yra susiję su galimu ieškovės teisių pažeidimu, ir negali pagrįsti atsakovės nesąžiningumo, nes prievolių nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Be to, šios aplinkybės egzistavo jau ir pirmą kartą sprendžiant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, kaip vertino apeliacinės instancijos teismas, jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti egzistuojant atsakovės nesąžiningumą. Todėl teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip nei jau įvertino apeliacinės instancijos teismas. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-08 nutartį panaikinti ir spręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinas apsaugo priemones – turto areštą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas palaikė apygardos instancijos teismo nutartį ir prašymą vertino formaliai, neatsižvelgdamas į nuostolius, kurias patiria ieškovė dėl galimybės parasti galimybę atgauti sumokėta avansą. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir prašymuose pripažino ieškinį ir prašė išdėstymo, o tai reiškia, kad atsiradus lėšoms jos bus panaudotos kitiems skolininkams apmokėti ar panaudoti atsakovo naudai iššvaistant turtą.
8.2. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovė bandė išspręsti kilusias problemas geranoriškai, taip pat ne kartą siuntė atsakovui priminimus raštu dėl susidariusio įsiskolinimo siekiant atgauti avansą, reikalaudama jį grąžinti. Visgi, nepaisant atsakovės tvirtinimų, jog grąžins pinigus kažkada vėliau vis nukėlinėjant terminus, problema nebuvo išspręsta. Avansas visiškai iki šiol nėra grąžintas.
8.3. Atsakovei geranoriškai neįvykdžius turimų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu bei po aibės ieškovės taikių mėginimų susitarti dėl atsakovo prievolių vykdymo, ieškovė pareiškė ieškinį dėl avanso grąžinimo, tačiau minimų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
8.4. Ieškovės teikiamas ieškinys yra ne tik prima facie, bet ir akivaizdžiai pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8.5. Atsakovė elgiasi visiškai nesąžiningai ir neteisėtai bei nepagrįstai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė jau ilgą laiką nevykdo ir visomis įmanomomis priemonėmis mėgina išvengti, vilkinti turimų įsipareigojimų ieškovei vykdymą. Atsakovė vengia bendradarbiauti su ieškove, vengia vykdyti prievolę daugiau nei 1 metus, ignoruoja ieškovės taikius mėginimus susitarti dėl tinkamo sutarties pagrindu kilusių prievolių vykdymo. Atsakovė visais įmanomais būdais delsia grąžinti avansą, tačiau pirmos instancijos teismas to neįvertino.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
9.1. ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad apygardos teismas neteisėtai nepriėmė ir nevertino su atsiliepimu pateiktų įrodymus ir dėl jų nepasisakė. Apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-676-866/2024 (nutarties 17 punkte) nurodė, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, naujai teikiami įrodymai neturėjo esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, be to, ieškovė pati neprašė priimti pateiktų naujų įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų nepriėmė ir dėl jų nepasisakė.
9.2. Naujai pateikti ieškovės duomenys nagrinėtinoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi yra susiję su kita įmone, t. y. Pilaitės terasos parengta brošiūra – „Kaip lengvai įsigyti butą/kotedžą“, kurioje apibrėžiami aštuoni žingsniai, tuo pačiu ieškovė pateikia ir Vilniaus vandenys, UAB klientų aptarnavimo tarnybos direktoriaus tikėtiną, jog raštą, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad didelė dalis rašto teksto yra uždengta juodu fonu, tekste nesimato nei rašto datos, nei numerio, nei gavėjo, be kita ko rašte nėra minima atsakovė, o minima Garda group, UAB įmonė.
9.3. Suėjus skolos grąžinimo terminui yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo – skolos priteisimo, tačiau tai nesudaro pagrindu visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai paneigtų šio instituto esmę bei prasmę. Todėl skolos grąžinimo termino suėjimas nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėtinu atveju pati ieškovė išreiškė pageidavimą su atsakove nutraukti Sutartį, gavusi 2022 m. spalio 4 d. atsakovės pranešimą, kuriuo atsakovė ieškovę informavo, kad pratęsia statybos darbų terminą.
Šalies argumentai
9.4. Atsakovė teikė visą informaciją bei priežastis ieškovei, susijusias su skolos grąžinimo terminu. Ieškovė nepagrįstai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad atsakovė pasisavina pinigus ir jų negrąžina, nors faktiškai atsakovė bylų dėl skolos priteisimo šiuo metu turi kelias, o kituose nagrinėjamuose bylose pats dalyvauja ieškovės teisėmis. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovė pateikė neteisingas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės pakartotinai pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
15. Teismas, nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, t. y., kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021 ir kt.).
16. Ieškovė tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde antrąją sąlygą, būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, įrodinėja tuo, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, nors savo prievolę grąžinti ieškovei avansą atsakovė pripažįsta.
17. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
18. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamą prašymą pateikusi ieškovė atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. sumažinti turimo turto apimtį, ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės netinkamo, jos manymu, bendradarbiavimo su ieškove, avanso negrąžinimo, buvo nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudarančios aplinkybės, kurios automatiškai neįrodo atsakovės nesąžiningumo, bet suteikė ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo (avanso priteisimo). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šiuo atveju nepakanka aplinkybės, kad atsakovė ieškovei negrąžina jos sumokėto avanso (nors ir atsakovė pripažįsta, kad tą turi padaryti), o atsakovės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ji grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Be to, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, šios aplinkybės egzistavo jau ir pirmą kartą sprendžiant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir, kaip vertino apeliacinės instancijos teismas, jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti egzistuojant atsakovės nesąžiningumą.
19. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Ne kartą pirmiau priimtose nutartyse buvo įvardyta ir tokia aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
20. Atsakovės nesąžiningumo ir poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodo ieškovės pateikti pirmosios instancijos teismui du papildomi įrodymai, kuruos atsisakė priimti Vilniaus apygardos teismas 2024-03-21 nutartimi: brošiūra ir pranešimas dėl aplinkos taršos iš nuotekų valymo įrenginio šalia pastato (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepagrindžia, kaip teikiami įrodymai susiję su poreikiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Tuo labiau, kad pateiktuose rašytiniuose dokumentuose atsakovė net neminima, o ir pranešimo dėl aplinkos taršos iš nuotekų valymo įrenginio šalia pastato S. Grunau g. 30 didesnė teksto dalis užtušuota. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu ir aplinkybėmis jie buvo parengti, kaip jie susiję su šioje byloje esančia atsakove. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad paminėti naujai pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
21. Ieškovė tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde kritikuoja šioje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2024-03-21 nutartį, kurioje buvo apeliacine tvarka išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nutarties motyvai negali būti vertinami. Tačiau reiškiant naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame turi būti nurodytos iš esmės naujos aplinkybės, kurios teismų nebuvo įvertintos ir analizuotos sprendžiant ankstesnius prašymus. Ieškovė be jos pateiktos brošiūros ir pranešimo dėl aplinkos taršos iš nuotekų valymo įrenginio šalia pastato (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, kuriose nebuvo žinomos sprendžiant laikinąsias apsaugos priemones pirmąjį kartą.
22. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės E. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.