Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos servisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro Industrija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo S. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2015 m. spalio 2 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 1 206,37 Eur sumai. 2015 m. spalio 1 d. surašytas atliktų darbų aktas 1 206,37 Eur sumai, iš kurio matyti, kad šią sumą sudaro 635,25 Eur už remonto darbus ((35 val. x 15 Eur) + PVM), 52,64 Eur transporto išlaidos už atvykimą ((5 x 8,70 Eur) + PVM) bei 518,48 Eur (su PVM) už sunaudotas medžiagas. Prie atliktų darbų akto pridėti 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 24 d. bei 2015 m. spalio 1 d. darbų pridavimo–priėmimo aktai.

2017 m. vasario 27 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 1 381,52 Eur sumai. 2017 m. vasario 27 d. surašytas atliktų darbų aktas 1 381,52 Eur sumai, kuriame nurodoma, jog aktas surašytas už atliktus 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. spalio 28 d., 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. kovo 10 d. remonto darbus. Prie atliktų darbų akto pridėti atitinkamų datų darbų pridavimo–priėmimo aktai.

Ieškovės teigimu, atsakovei atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pagrindu buvo atlikti ledo generatoriaus remonto darbai ir pagal pateiktas 2015 m. spalio 2 d. bei 2017 m. vasario 27 d. sąskaitas faktūras atsakovė liko skolinga 2 587,89 Eur. Tuo tarpu, atsakovės teigimu, šalims taikytini rangos teisiniai santykiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo būdas: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Toks rangos ir paslaugų teikimo sutarčių atribojimo aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Kaip minėta, ieškovė teigia, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų santykiai, atsakovė – rangos teisiniai santykiai. Ieškovė, savo teiginiams pagrįsti į bylą pateikė sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus bei darbų pridavimo–priėmimo aktus. Remiantis byloje pateiktais atliktų darbų aktais bei darbų pridavimo–priėmimo aktais nustatyta, jog aktuose fiksuoti tokie darbai: apžiūra – defektacija, freono nuotekų šalinimas, TRV ir TRV įdėklo pakeitimas presavimo azotu, freono užpildymas, presavimas azotu, varinių vamzdelių keitimas ir kt. Iš pateiktų aktų pagrįstai galima daryti išvadą, jog buvo atliekami tam tikri aptarnavimo bei remonto darbai, o ne darbai, kuriais būtų sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių santykiai kvalifikuotini, kaip atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Taigi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog paslaugas atliko ir jas atliko tinkamai, o atsakovė teigia, kad paslauga nebuvo suteikta, darbai buvo atliekami pačios ieškovės iniciatyva, be to, ieškovė turėjo pašalinti anksčiau atliktų darbų trūkumus, todėl, atsakovės teigimu, ji neprivalo apmokėti ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų.

Pastebėtina, jog Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš trečiojo asmens S. D. paaiškinimų nustatyta, jog jis dirbo UAB „Provit Industrija“ technologu, o ledo generatorius stovėjo toje teritorijoje, kur jis dirbo. Trečiasis asmuo nors ir dirbo UAB „Provit Industrija“, tačiau tiek šios įmonės, tiek UAB „Pro Industrija“, kuriai priklausė ledo generatorius, vadovavo tas pats asmuo, t. y. V. I.. S. D. paaiškinimais nustatyta, kad ledo generatorius nuolat gesdavo ir jis skambino UAB „Šalnos servisas“, tai jis darė direktoriaus V. I. pavedimu. Trečiasis asmuo patvirtino, jog UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai buvo ne sykį atvažiavę tvarkyti ledo generatoriaus. Taip pat patvirtino, jog jis supranta lietuvių kalbą, moka skaityti ir kad jis pasirašė ant darbų pridavimo–priėmimo aktų, kai būdavo atvažiavę UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai. Kad ledo generatorių reikėjo taisyti teismo posėdyje nurodė ir įmonės vadovas V. I.. Pastarasis taip pat paaiškino, jog skambino S. D. ir domėjosi, ar UAB „Šalnos servisas“ buvo atvykę apžiūrėti ledo generatoriaus. Jam buvo paaiškinta, kad UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai prie ledo generatoriaus atvažiuoja nuolat, nors nėra nustatę gedimo priežasties.

Vertinant trečiojo asmens bei atsakovės vadovo paaiškinimus, darytina išvada, kad S. D. atsakovės vadovo pavedimu skambino UAB „Šalnos servisas“ dėl remonto darbų, atsakovės vadovas žinojo, jog UAB „Šalnos servisas“ atvyksta dirbti prie ledo generatoriaus, todėl atmestini atsakovės teiginiai, jog UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai vykdavo į objektą ir darbus atlikdavo savo iniciatyva. Be to, pastebėtina ir tai, kad pati atsakovė, žinodama, jog UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai nuolat atvyksta prie ledo generatoriaus, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti tam kelio, t. y. atsakovė nesidomėjo, kodėl UAB „Šalnos servisas“ darbuotojai taip dažnai atvyksta prie ledo generatoriaus, nesiėmė priemonių, kad darbuotojai nebūtų įleidžiami į teritoriją. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovės darbuotojai nuolat atlikdavo tam tikro pobūdžio paslaugas, susijusias su ledo generatoriaus remontu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Tai, kad darbai buvo atliekami patvirtino ir byloje liudytojais apklausti G. L., J. K. (J. K.), T. D.. Pastarasis parodė, jog dirbo UAB „Šalnos servisas“ projektų vadovu. Jam paskambindavo S., kurį pažinojo iš anksčiau, pasakydavo, kad yra ledo generatoriaus avarija ir jie važiuodavo pas atsakovę. Savo iniciatyva nevažiuodavo, nebent iš anksto įspėdavo, kad atvažiuos dar kartą patikrinti padaryto darbo. Taip pat paaiškino, jog norint pravažiuoti į teritoriją pro vartus ir budėtoją, atsakovė turėjo užsakyti leidimą, ką kiekvieną kartą ir padarydavo. Liudytojai G. L. ir J. K. parodė, kad jie daug kartų važiavo tvarkyti atsakovės ledo generatorių, kuris buvo labai senas ir nuolat gesdavo. Juos pasitikdavo S., parodydavo, kur yra gedimai, pratekėjimai, o vėliau S. pasirašydavo ir ant atliktų darbų aktų. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovė atliko paslaugą, darbai kiekvieną kartą buvo priimami (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų parodymais ar jų suinteresuotumu bylos baigtimi.

Teismas, įvertinęs trečiojo asmens, atsakovės vadovo bei liudytojų paaiškinimus, taip pat rašytinę bylos medžiagą (darbų pridavimo–priėmimo aktus), daro išvadą, jog ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad darbai yra atliekami atsakovės prašymu ir kad trečiasis asmuo S. D. yra įgaliotas veikti ieškovės vardu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės vadovas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad trečiasis asmuo veikė prieš atsakovės valią, byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovės vadovas nurodė, kad žodiniu pavedimu trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę dėl remonto darbų, atsakovės vadovas domėjosi darbų eiga. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad tiksliai nepamena ant kurių aktų pasirašė, tačiau iš esmės neneigė, kad juos pasirašė, kad jie buvo pasirašomi atvykus ieškovės darbuotojams į objektą. Byloje duomenų, kad aktai pasirašyti ne trečiojo asmens, nėra (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovė pagal atsakovės užsakymą atliko remonto darbus, todėl atsakovei kyla pareiga už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu, ieškovės manymu, trečiasis asmuo viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar nepagrįstai pasirašė darbų pridavimo–priėmimo aktus, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Bylos duomenis, ieškovė atsakovei 2015 m. spalio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 1 206,37 Eur sumai bei 2017 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 1 381,52 Eur sumai.

Atsakovės teigimu, neaišku, kokie darbai atlikti ir kokiais įkainiais remiantis sudaryti atliktų darbų aktai.

CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Byloje konstatuota, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, todėl šiuo atveju nustatant paslaugų kainą remiamasi sutarties metu galiojusia toje verslo srityje įprasta kaina bei tarp pačių šalių egzistavusiais susitarimais dėl ankstesnių analogiškų darbų įkainių (CK 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Ieškovė pateikė duomenis, jog analogiški įkainiai už ankstesnius jos atliktus to paties ledo generatoriaus remonto darbus įkainoti: 15,00 Eur už darbo valandą, 8,70 Eur už atvykimą bei papildomai už sunaudotas eksploatacines medžiagas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių abejoti, kad nurodyti įkainiai būtų verslo rinkoje neįprasti ar neprotingi. Pati atsakovė savo paskaičiavimų už tokių darbų atlikimą taip pat nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl konstatuotina, jog ieškovė byloje pateiktais duomenimis pagrindė darbų atlikimo kainą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė taip pat kelia abejones dėl pačių darbų atlikimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateikti išsamūs darbų pridavimo–priėmimo aktai, patvirtinti nenuginčytais trečiojo asmens parašais, kuriuose nurodyti, kokie darbai ir kiek laiko buvo atliekami, atliktų darbų aktai, kuriuose be atliktų darbų nurodyti ir panaudotų medžiagų kiekiai bei kainos. Taigi ieškovė iš esmės pagrindė atliktų darbų pobūdį bei jų apimtį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė duomenų, kurie paneigtų pateiktus ieškovės įrodymus, nepateikė, t. y. atsakovė į bylą nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad aktuose nurodyti darbai buvo neatlikti ar atlikti nekokybiškai, nepaneigė, kad aktuose nurodytais laikotarpiais ieškovės darbuotojai nebuvo atvykę į objektą, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad darbai buvo priimti su išlygomis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Teismas pastebi, jog teisinis reglamentavimas bei protingumo ir sąžiningumo principai įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Šiuo atveju pati atsakovė įleisdavo ieškovės darbuotojus į teritoriją, žinojo apie ieškovės darbuotojų atvykimą prie objekto, tačiau nebuvo iki galo rūpestinga pasidomėti apie atliktus darbus bei jų apimtį. Atsakovės vadovas taip pat žinojo apie esamą situaciją iš trečiojo asmens, tačiau nesidomėjo, kokie dokumentai buvo pasirašyti. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė prisiėmė riziką dėl tokio savo elgesio pasekmių.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atsakovė nenuginčijo gautų paslaugų fakto, darbus priėmė be išlygų ir pastabų, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl 2 587,89 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo tenkinti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1 dalyje, 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad nors ant 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. kovo 10 d. aktų kaip klientas nurodyta UAB „Provit Industrija“, tačiau darbai vykdyti dėl to paties įrenginio – ledo generatoriaus, byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Provit Industrija“ prieplaukoje, kurioje dirbo S. D., turėtų ledo generatorių, todėl dalies įmonės pavadinimo neteisingas nurodymas laikytinas technine klaida, rašymo apsirikimu.

Ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Ieškovė 2017 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovei išsiųsta 2017 m. vasario 28 d. el. paštu vi@industrija.lt ir kurios gavimo atsakovė neginčija, apmokėti pareikalavo iki 2017 m. kovo 9 d. Nustatytas apmokėjimo terminas neprieštarauja CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 5,15 Eur kompensacinių palūkanų (1 381,52 Eur x 8 proc./365 d. x 17 pradelstos dienos) (CK 6.261 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal 2015 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovė prašo priteisti 141,19 Eur kompensacinių palūkanų. Bylos duomenimis, 2015 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas nurodytas iki 2015 m. spalio 9 d., buvo išsiųsta el. paštu info@industrija.lt. Kaip minėta, 2017 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išsiųsta el. paštu vi@industrija.lt. Duomenų, kokiu pagrindu 2015 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) siųsta el. paštu info@industrija.lt, nėra. Taip pat nėra duomenų, jog šis el. paštas buvo naudojamas atsakovės. Taigi iš esmės nėra aišku, kad minima PVM sąskaita faktūra buvo įteiktą atsakovei. Be to, kelia pagrįstų abejonių ir pačios PVM sąskaitos faktūros pasirašymas, kadangi sąskaita pasirašyta direktoriaus pavaduotojo K. K. vardu, kai tuo tarpu parašas yra S. D.. Tokiems duomenimis neprieštarauja ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog nėra objektyvių duomenų, kada atsakovei buvo pateikta 2015 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), ieškovės prašymas priteisti 141,19 Eur kompensacinių palūkanų atmestinas (CK 6.261 straipsnis CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 2 262,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 62,00 Eur žyminis mokestis bei 2 200,71 Eur advokato atstovavimo išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patyrė 1 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.

Iš dalies (94,84 proc.) tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 145,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 77,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei ir atsakovės priteistina 2 068,55 Eur (2 145,95 Eur – 77,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos servisas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalnos servisas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro industrija“ 2 587,89 Eur skolą, 5,15 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 593,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. kovo 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 068,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.