Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo

J. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 8 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyta, kad J. K. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. paskirta bausme, ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžius. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš A. D. nukentėjusiojo A. F. naudai priteista 8,78 EUR turtinei žalai atlyginti, 4 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. D. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 5 152,12 EUR turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. F. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam ranka į krūtinę, spyrė nukentėjusiajam į koją, taip sukeldamas A. F. fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. A. D. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. F. metu, nukentėjusiajam tyčia sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, taip sukeldamas A. F. fizinį skausmą, bei sudavė kietu, buku, ribotą briauną turinčiu daiktu į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. F. sveikatą. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistasis J. K. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirti jam bausmę ne ilgesnę nei laikino sulaikymo ir suėmimo laikas ir laikyti jį atlikusį bausmę. Nuteistasis A. D. nesutinka su jam inkriminuos nusikalstamos veikos teisine kvalifikacija, bausmės skyrimu ir iš dalies su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, vadovaudamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino J. K. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, o A. D. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes. Kita vertus, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, nes nesubendrino J. K. skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendis keistinas.

Dėl nuteistojo J. K. apeliacinio skundo

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos J. K. prieš priimant skundžiamą nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 29 parų arešto bausme. Pirmosios instancijos teismas, nesubendrinęs skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių pagal BK 63 straipsnio taisykles, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 9 dalį). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014).

11. Tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu J. K. nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, atitinkamai jam paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės bendrinintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis (20 parų) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, kai viena arešto para atitinka vieną laisvės atėmimo dieną (1:1) ir subendrinta galutine bausme skirtinas laisvės atėmimas 7 mėnesiams 20 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. K. buvo suimtas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 8 d., t. y. 7 mėnesius 28 dienas, laikytina, jog J. K. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo

16. Pastebėtina, kad nuteistojo A. D. parodymai dėl jo atliktų veiksmų yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 11 d. vykusios pirmos apklausos metu A. D. savo kaltę neigė, nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį kumščiu kažkur į veidą, daiktu per galvą nemušė. Nepamena, kad būtų spardęs. Visi stumdėsi. Tai J. K. sudavė nukentėjusiam kumščiu į galvą, smūgiavo plaktuku (2 t., b. l. 89). 2022 m. vasario 15 d. vykusios apklausos metu A. D. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis, bet nurodė, kad netrenkė daiktu į galvą (2 t., b. l. 93). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. D. prisipažino kaltu ir parodė, kad du kartus sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, vieną kartą kažkur į koją, smūgiavo į veidą, bet nepataikė. Smūgius sudavė rankomis ir kojomis. Lauke smūgiavo kelis kartus dešine ranka į veidą, pataikė vieną smūgį. Tada iš baro išbėgo J. K. ir bandė juos išskirti. A. D. taip pat pripažino, kad rankoje turėjo didelį geležinį žiebtuvėlį ir smūgiavo juo nukentėjusiajam į galvą ranka iš viršaus. Teigė, kad smūgis galėjo būti stiprus, iš inercijos galėjo taip sužaloti (4 t., b. l. 20-23). Apeliacinės instancijos teisme A. D. pakartojo, kad vieną kartą, rankoje laikydamas metalinį žiebtuvėlį, sudavė nukentėjusiajam į galvą, tačiau iškėlė naują versiją, kad inkriminuojamą sunkų sužalojimą nukentėjusiajam galėjo padaryti kiti asmenys, su kuriais jis mušėsi. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo A. D. parodymus laiko gynybine versija, kurią paneigia byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad nustatinėjant nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja nukentėjusiojo bei kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai, kurių visuma šiuo atveju patvirtina, jog būtent A. D. veiksmai sąlygojo sunkų nuteistojo sveikatos sutrikdymą.

19. Nors A. D. teigė, kad nukentėjusysis mušėsi su šešias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau vaizdo įraše (1_epizodas_Kamera_3-2x_sulet) užfiksuoti tik nukentėjusysis, abu nuteistieji ir D. L.-V.. Vaizdo įraše matyti kaip A. D. suduoda nukentėjusiajam smūgį į galvą, J. K. yra tarp jų, bando juos atskirti, tada ateina D. L.-V. ir nusiveda J. K., o nukentėjusysis ir A. D. toliau mušasi, A. D. spiria koja nukentėjusiajam į sėdmenis, tampo jį už rūbų, suduoda smūgius rankomis. Nors dalį A. D. ir nukentėjusiojo susistumdymo užstoja stulpas, tačiau vaizdo įrašas (2_epizodas_Kamera_1-2x_sulet), kuriame užfiksuotas nagrinėjimas įvykis iš kito kampo, patvirtina, kad už minėto stulpo nėra pašalinių žmonių. ­­Taigi, aptarti įrodymai paneigia A. D. gynybinę versiją, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į galvą ir kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitų asmenų. Be to, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia ir A. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktą įvykio versiją, kad jis ir J. K. gynė baro savininkę D. L.-V. nuo nukentėjusiojo, nes pastarasis buvo labai neblaivus, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Iš vaizdo įrašo (1_epizodas_Kamera_3-2x_sulet) matyti, kad D. L.-V. muštynių metu prieina prie J. K., kuris buvo tarp nukentėjusiojo ir A. D., ir išsiveda J. K. į barą, kas leidžia teigti, jog nukentėjusiojo nevertino kaip jai pavojų keliančio asmens. Be to, D. L.-V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, kad nagrinėjimo įvykio metu jai būtų grėsęs koks nors pavojus.

20. A. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad byloje esantis vaido įrašas yra suklastotas, nes jis paimtas ne iš vaizdo kameros, o nufilmuotas mobiliuoju telefonu iš kompiuterio monitoriaus. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo A. D. teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinio proceso metu prokurorė paaiškino, kad vaizdo įrašas buvo labai didelės apimties, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniuose kompiuteriuose išsaugojo tą vaizdo įrašą. Tyrėjai neturėjo tinkamų laikmenų, t. y. į CD-R vaizdo įrašas netilpo, todėl tyrėja teismui pateikė kompaktinėje laikmenoje perfilmuotą vaizdo įrašą. Vėliau, atliekant papildomą tyrimą dėl vaizdo įrašo kokybės pagerinimo, ekspertai šią aplinkybę pažymėjo ir prokuratūra pateikė tyrimui USB laikmenoje visą vaizdo įrašą. Tas įrašas buvo ištirtas ir teismo posėdyje įdėmiai vėl peržiūrėtas, tarpusavyje vaizdo įrašai sutampa. Iš išdėstyto seka, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog byloje esantys vaizdo įrašai buvo suklastotas, nėra. Be to, nors vaizdo įrašai yra labai prastos kokybės, negalima įžiūrėti asmenų veidų, ar kitų aiškiai juos identifikuojančių požymių, tačiau konflikto dalyvius galima identifikuoti iš jų aprangos, asmenų atliekami veiksmai taip pat pakankamai aiškiai matomi. Kaip minėta, pats nuteistasis A. D., apklausiamas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog tai jis yra užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše, nurodė, kad buvo apsirengęs tamsiai, turėjo kuprinę. Vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes taip pat patvirtina J. K. ir liudytojos D. L.-V. parodymai. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti, jog vaizdo įrašuose užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

22. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3083/2021 (01) matyti, kad A. F. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, padarytas kairiąją momeninę sritį paveikus kietu buku, ribotą briauną turinčiu daiktu, iki patenkant į RVUL priėmimo skyrių, tai yra iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 15.07 val. Specialisto išvadą pateikęs ekspertas Ovidijus Petkelis pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje paaiškino, kad išvadą darė vadovaudamasis medicinine dokumentacija, jam buvo pateikta visa gydymo stacionare istorija. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta I. G. parodė, kad dirba RVUL ortopede traumatologe. Pačio įvykio neprisimena, tačiau iš medicininių dokumentų gali pasakyti, kad galvos plaukuotoje dalyje ji atliko žaizdos susiuvimą vietinėje nejautroje, užklijavo tvarstį. Momenkaulio lūžį galima pamatyti tik chirurginės intervencijos metu, skubios pagalbos atveju tai yra sudėtingiau, ypač tuo atveju, jei ligonis yra neblaivus ir juda. Visų galvos traumų profilaktikai tomografija neatliekama. Nors liudytojas P. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tyrė nukentėjusįjį dėl galvos traumos ir smegenų traumos požymių nebuvo, kaulų lūžių nepastebėta, specialistas G. Š., kuris operavo nukentėjusįjį, apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. nukentėjusįjį apžiūrėję kolegos galėjo nepastebėti įspaustinio lūžio. Traumatologai dirbo su galvos žaizda, todėl galėjo neatkreipti dėmesio į nežymius neurochirurginius simptomus, pacientas buvo sąmoningas, indikacijų detalesniems tyrimams nebuvo. Nukentėjusysis, negerėjant sveikatos būklei, atsiradus galvos svaigimu, mieguistumu, pykinimu, pakartotinai kreipėsi į gydymo įstaigą. 2021 m. rugsėjo 20 d. apžiūrėjęs nukentėjusįjį, matė, kad yra susiūta žaizda viršugalvio srityje, žaizda buvo patinusi. Atlikę kompiuterinę tomografiją, nustatė, kad yra įspaustinis lūžimas. Tokia trauma atsiranda nuo smūgio pakankamai kietu daiktu į tą vietą. Kumščiu tokio sužalojimo padaryti neįmanoma. Toje pačioje vietoje žaizda ir įspaustinis lūžimas atsirado smūgio metu. Aptarti liudytojų parodymai ir medicinos specialistų paaiškinimai paneigia nuteistojo A. D. įvykio versiją, kad nukentėjusiajam nustatytas įspaustinis lūžimas buvo padarytas jau po to, kai jis pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigą dėl muštinės žaizdos galvoje. Tiek iš specialisto išvados Nr. G 3083/2021 (01), tiek iš medicinos specialistų paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas kairiąją momeninę sritį paveikus kietu buku, ribotą briauną turinčiu daiktu, t. y. tiek muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, tiek atviras įspaustinis kairio momenkaulio lūžis buvo padaryti vienu veiksmu. Aplinkybė, kad muštinė žaizda ir įspaustinis momenkaulio lūžis nukentėjusiajam buvo diagnozuoti, atitinkamai 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d., nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val.

23. A. D. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į galvą, rankoje laikydamas kvadratinės formos metalinį žiebtuvėlį, kuris buvo apie 14-16 cm ilgio ir apie 3 cm pločio, jį buvo įsigijęs kelios dienos iki įvykio, dujų buvo panaudota nedaug, dėl to jis buvo sunkus. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 3083/2021, sužalojimas padarytas kairiąją momeninę sritį paveikus kietu buku, ribotą briauną turinčiu daiktu. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas O. Petkelis negalėjo nurodyti kokio dydžio buvo daikto, kuriuo padarytas sužalojimas, paviršinis plotas, tačiau nurodė, kad tai galėjo būti metalinis daiktas. Iš chirurginės operacijos protokolo matyti, kad nukentėjusiojo momenkaulio lūžis buvo 2,5 cm. Iš to seka, kad A. D. nurodytas metalinis žiebtuvėlis, kurį laikydamas rankoje, sudavė nukentėjusiajam į galvą, atitinka specialisto išvadoje paminėto daikto, kuriuo nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sužalojimas, požymius ir iš esmės atitinka nukentėjusiajam padarytos žaizdos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, abejoti skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad būtent nuteistojo A. D. neteisėti veiksmai, t. y. smūgis nukentėjusiajam į galvą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su A. F. nustatytu galvos sužalojimu, nėra pagrindo.

24. Teisėjų kolegija nuteistojo A. D. teiginius, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, jam nebuvo leista užduoti klausimų nukentėjusiajam, atmeta kaip deklaratyvius. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuota ir nukentėjusiojo apklausa, matyti, kad nukentėjusiojo apklausos teisiamajame posėdyje metu klausimus jam uždavė tiek A. D., tiek jo gynėja.

25. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyti teiginiai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo A. D. kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. D. veiksmuose yra visi būtini BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o J. K. inkriminuotą veiką pagrįstai perkvalifikavo iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą, tačiau sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2010, 2K-292-693/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistųjų J. K. ir A. D. vieninga tyčia sunkiai sužaloti nukentėjusįjį nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, jog nuteistieji privalo atsakyti už kiekvieno jų veiksmų sukeltas pasekmes. Pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų nepadarė.

Dėl nuteistajam A. D. paskirtos bausmės

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

27. Neteisinga bausme, BPK 328 straipsnio 2 punkto prasme, pripažįstama tokia, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-719/2021, 2K-70-942/2022 ir kt.). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį teismas privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. D. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų, yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

29. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. D. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė straipsnio sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutiki su apylinkės teismo parinktu bausmės dydžiu.

30. A. D. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, veika baigta. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. D. 20 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, susijusius su disponavimu suklastotu dokumentu, turto sunaikinimą, plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 117-135), be to, labai daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, vagystes iš parduotuvių, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 143-174). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra nuteistojo pasirinktas gyvenimo būdas. Vertinant nuteistojo asmenybę bausmės skyrimo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam ne kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau akivaizdu, kad ji nebuvo pakankamai efektyvi ir neužtikrino BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nes nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog nuteistasis A. D. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nėra linkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Teisėjų kolegija galimybės švelninti nuteistojo teisinę padėtį neįžvelgia.

31. Vis tik, iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Ši nuosprendžio dalis neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi, teismas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 50 straipsnio redakciją, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo paskirti atlikti bausmę tiek kalėjime, tiek pataisos namuose, tiek atvirojoje kolonijoje. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios, todėl teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietą. Remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą tvarką.

32. Nuteistasis A. D. nusikaltimą, už kurį skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, padarė 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau po 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neturėjo įgaliojimų nuspręsti, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. D. turi atlikti pataisos namuose, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą turėjo nustatyti bausmę vykdanti institucija. Todėl nekeičiant nuosprendžio esmės iš nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipos šalintini žodžiai „bausmę paskirti atlikti pataisos namuose“.

Dėl civilinio ieškinio

33. Skundžiamu nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. D. priteista 5 152,12 EUR turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir iš A. D. A. F. naudai priteista 8,78 EUR turtinei ir 4 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

34. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tiek civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, tiek nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti rašytiniais įrodymais – gydymo paslaugų apskaitos išrašas liudija 5 152,12 EUR išlaidas A. F. galvos traumos gydymui, o nukentėjusiojo pateiktas 8,78 EUR „Benu“ vaistinės kvitas patvirtina vaistų (antibiotikų) įsigijimą 2021 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 49, 74). 2021 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje aprašyta A. F. RVUL gydymo stacionare istorija ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusiajam buvo paskirta dvi savaites vartoti antibiotikus (1 t., b. l. 60-62), vadinasi, 2021 m. spalio 1 d. antibiotikai buvo pirkti tolimesniam gydymuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad tiek Vilniaus teritorinės ligonių kasos, tiek nukentėjusiojo reikalavimai atlyginti turtinę žalą yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo A. D. nukentėjusiajam padarytu sunkiu sužalojimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos tenkino.

35. A. F. taip pat reikalavo priteisti 5 000 EUR neturtinę žalą, teismo posėdyje apylinkės teisme išdėstė patirtus ir vis dar jaučiamus nepatogumus. Nurodė, kad galvos traumos padarinius jaučia iki šiol, jam dažnai svaigsta galva, vaistai nepadeda, todėl nebegali dirbti statybose tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip anksčiau. Po traumos apskritai du mėnesius buvo nedarbingas. Dirbdamas lauko sąlygomis uždirbdavo apie 1 000 EUR per mėnesį, šiuo metu atlieka vidaus apdailos darbus. Pastebėtina, kad nukentėjusysis nereiškė reikalavimo priteisti negautą dėl sveikatos sutrikdymo darbo užmokestį ar jo skirtumą, o ir nepateikė įrodymų, kad darbo uždarbis būtų pakitęs, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl nurodyto galvos svaigimo šiuo metu yra kreipęsis į gydymo įstaigą, kad jam nepavyksta parinkti tinkamo gydymo, atsižvelgiant į tai, šie A. F. argumentai laikytini deklaratyviais. Kita vertus, A. F. buvo sužalotas į gyvybiškai svarbi kūno dalis – galva, iš medicininių dokumentų išrašo ir 2021 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados akivaizdu, kad nukentėjusysis kentė didelius skausmus, buvo operuotas, privalėjo vartoti vaistus, nukentėjusiojo gydymas truko ilgą laiką, neurochirurgo konsultacija buvo paskirta po penkių mėnesių, todėl logiška, kad visą šį laikotarpį asmuo patyrė nerimą, kitokius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl savo sveikatos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai aptartas aplinkybes vertino kaip A. F. patirtą neturtinę žalą. Vis tik, mažindamas nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo veiksmus (nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus, konfliktavo su nuteistaisiais, pats vėlėsi į konfliktą su A. D.), A. D. turtinę padėtį (nedirba, nors yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nenustatyta, priteista pakankamai didelė turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai), taip pat ir į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-477-966/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-194-387/2021). Apylinkės teismo nurodytos teismų praktikos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis, savo ruožtu teisėjų kolegija pastebi, kad analogiškais atvejais teismai priteisia net ir didesnio dydžio neturtinę žalą 5 000-6 000 EUR (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-176-768/2022, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-434-383/2021).

36. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlygimo tenkindamas tik iš dalies ir priteisdamas 4 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, BPK 109 straipsnio, CK 6.249 straipsnio taikymo klaidų nepadarė, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, priteista suma yra teisinga ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, nuteistojo turtinei padėčiai, tiek A. D., tiek ir A. F. atliktiems veiksmams konflikto metu, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad už A. D. suteiktą teisinę pagalbą patirta 86,67 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. D. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. D., į tai, kad jis iki suėmimo niekur nedirbo, iš jo yra priteista didelė turtinė ir neturtinė žala, nėra kitų duomenų, rodančių gerą A. D. turtinę padėtį, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir J. K. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipos pašalinti žodžius: „Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. D. atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.