- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- 1-1114-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32936-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- J. K., A. D.
- Nukentėjusysis
- A. F.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė, Pavelas Borkovskij
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:
1) Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant 1/2 dalį turto;
2) Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant 1/2 dalį turto, paleistas lygtinai,
3) Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams, konfiskuojant 1/4 dalį turto;
4) Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant 1000 Lt (289,62 Eur) vertės turtą, pritaikius amnestiją, galutinė bausmę – laisvės atėmimas – 2 m.,
5) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
Žemesnės instancijos teismas
6) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį –laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
7) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
8) Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
9) Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;
10) Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;
11) Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 MGL (780 Lt (225,90 Eur) bauda;
12) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 13 parų areštu;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 28 parų areštu,
14) Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn.;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 mėn. laisvės atėmimo;
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 29 parų areštu;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje,
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, konfiskuojant 1000 Lt (289,62 Eur) vertės turtą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1, 2 dalis (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 3 dienoms;
3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;
6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;
7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;
9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių;
10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
11) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 12 dienų;
13) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
14) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 10 mėnesių 20 dienų;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
16) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu;
17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;
19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. tyčia sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. F. metu, nukentėjusiajam tyčia sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, taip sukeldamas A. F. fizinį skausmą, bei sudavė kietu, buku, ribotą briauną turinčiu daiktu į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. F. sveikatą.
Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
J. K. tyčia mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. F. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam ranka į krūtinę, spyrė koja nukentėjusiajam į koją, taip sukeldamas A. F. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. K. kaltės nepripažino, iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, A. D. žinojo iš matymo. Paaiškino, kad buvo bare, atėjo nukentėjusysis, pradėjo konfliktuoti su jo sugyventine, kuri paprašė parodyti galimybių pasą, nukentėjusysis pradėjo ginčytis, todėl išvedė jį į lauką. Po to jis išėjo į lauką ir pamatė, kad nukentėjusysis grįžo, jis iš karto suprato, kad bus konfliktas. Sustabdė jį (nukentėjusįjį), bandė nuraminti, A. D. pradėjo kažką irgi sakyti, jis bandė kažkaip juos nuraminti, kad jie nekonfliktuotų, prie baro tokių dalykų negali būti. Jis nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę, t. y. atstūmė jį, kad nuramintų visą konfliktą. Po to jie pradėjo muštis, jis bandė sulaikyti juos abu, kad jie nesimuštų, nes bare turi palaikyti tvarką. Antrą kartą sugrįžęs nukentėjusysis jį puolė lauke, tačiau nepataikė, nes jis sugavo jo (nukentėjusiojo) ranką. Bandė po to nukentėjusįjį gražiai nuvesti kažkur, kad nesimuštų, bet nesigavo. Po to įsikišo A. D., kuris irgi pradėjo muštis rankomis. Jis nežiūrėjo, kaip jie mušėsi, bandė išskirti juos, stūmė rankomis juos vieną nuo kito. Buvo smūgiai, bet nematė, kur ir kaip, jam rūpėjo, kaip suvaldyti situaciją. Žiebtuvėlio nematė, matė smūgį į galvą, bet su kuo sudavė, nepastebėjo. Nepamena, kuria ranka smūgiavo į galvą, į kurią vietą taip pat nežino. D. L.-V. išėjo iš baro po kelių minučių prasidėjus konfliktui, A. D. lyg ir jau buvo sudavęs smūgį į galvą, t. y. kai D. L.-V. jį (J. K.) patraukė. D. L.-V. jį nusivedė, dar su koja užkabino kažkur, kaip spyris buvo, ir nuėjo į barą. Jam nuėjus į barą, A. D. liko lauke. Vėliau A. D. grįžo į barą, tada jis (J. K.) išėjo parūkyti ir A. D. išėjo, todėl pasakė, ko jis lenda ir išsiskyrė. Jis atstūmė nukentėjusįjį, jei tai galima vadinti smūgiu, tai tada smūgiavo. Spyrė į koją nukentėjusiajam inertiškai, prarado pusiausvyrą ir spyrė. Nežino, iš kur atsirado tas plaktukas, policija jam pasakė, kad jis sudavė platuku, bet jis atsakė, kad buvo stūmimas, bet į galvą nebuvo tokių smūgių, neįmanomas toks dalykas, ten centras, pilna kamerų, jis prižiūri tą barą. Jis su A. D. nekalbėjo, suprato, kad A. D. susitarė su pareigūnais. Šiandien A. D. jau pakeitė parodymus, nebesako, kad jis (J. K.) viską padarė. Jis užkabino nukentėjusiojo koją su savo koja, kai jį tempė, prarado pusiausvyrą, gavosi kaip smūgis. Jį traukė, tyčia suduoti nenorėjo. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena. Iki įvykio matė A. D. rankose lazdą. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė, kad jis buvo be kuprinės, o vaizdo įraše yra ne jis, nes ten asmuo su kuprine. Neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Nurodo, kad jo vaizdo įraše nėra, nes jį D. L.-V. išvedė ir parodo vaizdo įraše vietą, kurioje liudytoja D. L.-V. jį nuveda atgal į barą. Nurodo, kad čia vyksta muštynės toliau, čia 5 žmonių muštynės, ne tik jis ir A. D.. Yra du žmonės su šviesiom kelnėm. Ten nuėjo pirmas žmogus, kuris buvo su šviesiom kelnėm ir su vežimėliu. Jis (J. K.) jau bare tuo metu yra. Buvo su kelnėmis su šviesia juosta, juodais batais ir šviesiu viršumi. Jis atsimena, kad D. L.-V. jį išvedė, ėjo prieš ją. D. L.-V. visus ten skyrė. Turbūt jis čia. Areštinėje patyrė spaudimą iš policijos pareigūnų, jie jam sakė, kad tai jis sužalojo nukentėjusįjį, sakė, kad jei jis neprisipažins, sėdės dešimt metų. Jam pasakė, kad yra užfiksuota, kad jis galimai smūgiavo į galvą ir pradaužė kaukolę su plaktuku. Buvo išsigandęs, sutrikęs, bandė prisiminti, kas ten vyko. Pareigūnams sakė, kad smūgių nebuvo, pastūmė tik juos skirdamas. Jo sugyventinė buvo uždaryta, dėl to buvo išsigandęs, norėjo, kad ją paleistų. Nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiajam. Ieškinių nepripažįsta, sutinka sumokėti, jei jo stūmimas kažką padarė, sužalojo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, J. K. pažįsta kaip D. L.-V. draugą, baro šeimininką. Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. nukentėjusysis atėjo į barą, kažko norėjo, buvo girtas ir pradėjo rėkauti bare, elgėsi neadekvačiai, šoko ant barmenės ir kitų žmonių, todėl buvo išstumtas ir išprašytas į lauką, bet ėjo muštis su juo (A. D.), rodė pasirengimą kovoti. Išprašyti nukentėjusįjį jis nutarė savo iniciatyva, nes taip apgynė moterį. Nukentėjusiajam buvo suduoti keli smūgiai į krūtinę, į koją kažkur, jis nustūmė jį (nukentėjusįjį). Du kartus trenkė į krūtinę, vieną kartą į koją, į veidą smūgiavo, bet nepataikė, nukentėjusysis visiškai girtas buvo, jei būtų pataikęs, tai nukentėjusysis būtų nukritęs. Smūgius sudavė rankomis ir kojomis, nukentėjusysis buvo sustabdytas, suprato savo poelgį ir išėjo iš to baro ir tos teritorijos. Po 15 min. grįžo, todėl jam (nukentėjusiajam) buvo paaiškinta ir paklausta, ko jis nori, nes buvo girtas ir nepageidaujamas. Nukentėjusysis šoko prie jo (A. D.) vėl muštis, todėl jis sudavė jam kelis smūgius dešine ranka į veidą, bet nepataikė, praslydo, nukentėjusysis prasmūgiavo jam ir vienas jo smūgis pataikė jam į veidą. Negali tiksliai pasakyti, į kurią galvos dalį sudavė. Jam buvo prakirsta lūpa, jei jam nebūtų buvę trenkta į lūpą, jis nebūtų trenkęs nukentėjusiajam. Tada išbėgo J. K. iš baro ir bandė juos išskirti, stūmė juos. Jis (A. D.) rankoje turėjo didelį geležinį žiebtuvėlį ir stovėdamas už J. K. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą ranka iš viršaus, kurioje buvo žiebtuvėlis ir, matyt, pataikė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis dar pastrikinėjo ir išėjo. Išbėgo D. L.-V., J. K. sugyventinė, ir nusitempė J. K. į barą, o jis (A. D.) liko lauke. D. L.-V. išbėgo patraukti J. K. atgal į barą, ten stiklinės durys, gal per duris matė. Ar matė patį smūgį, negali pasakyti. Konfliktas vyko apie 3 metrus nuo baro, buvo jau tamsu, ten nėra apšviesta. Gal ji ir matė, kad kažkas vyksta. D. L.-V. J. K. patraukė, nukentėjusysis dar pastovėjo, jis sakė nukentėjusiajam, ko jis (nukentėjusysis) čia girtas atėjo, po to nukentėjusysis išėjo ir po kiek laiko ir jis (A. D.) išėjo. Apie sužalojimus, padarytus nukentėjusiajam, sužinojo tik po dviejų mėnesių. Ikiteisminio tyrimo metu apie žiebtuvėlį nieko nesakė, galbūt norėjo išvengti bausmės. Kai jį sulaikė, kratos metu žiebtuvėlio neturėjo. Žiebtuvėlį pirko prieš 3-4 dienas iki įvykio IKI parduotuvėje po 4,99 Eur, žiebtuvėliai yra kvadratiniai, geležiniu apvalkalu, ten ne liepsna būna, bet kaip suvirinimo aparato tokia stipri liepsna, dujų mažai sunaudota buvo. Žiebtuvėlis galėtų būti 14-16 cm ilgio, gal 3 cm pločio. Kai jis būna pilnas, tada turi svorio. Nežino, kam jis skirtas, gal viryklei užkurti, jis jį pirko, nes žiebtuvėlis vėjyje negęsta ir juo patogu prisidegti cigaretes. Žiebtuvėlį išsitraukė iš kišenės, nes tuo metu stovėjo lauke ir rūkė. Kiti žmonės galėjo matyti žiebtuvėlį jo rankoje. Žiebtuvėliu sudavė vieną smūgį, nukentėjusysis liko stovėti ir dar jį laikė, jis dar bandė muštis. Smūgis galėjo būti stiprus, negali teigti, kad jis padarė ar nepadarė to sužalojimo, iš inercijos galėjo taip sužaloti. J. K. nukentėjusįjį išgelbėjo, jei jis (J. K.) nebūtų jų išskyręs, neaišku, kaip būtų viskas pasibaigę. J. K. tik juos išskyrė, daugiau jokio kontakto su nukentėjusiuoju neturėjo. J. K. nukentėjusiojo nedaužė, tiesiog už krūtinės laikė ir nustūmė, kad nesimuštų. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu skiriasi, nes jis nori prisipažinti, nenori apkalbėti žmogaus, kad žmogus atliktų bausmę už tai, ko nepadarė. Jis bandė išvengti bausmės, buvo abstinencijos būsenoje ir nelabai galėjo adekvačiai atsakinėti į klausimus. Nuo narkotikų pastovaus vartojimo būna abstinencija, persimuša širdies ritmas, būna silpnumas. Tyrėjai ir advokatui sakė, kad yra tokios būsenos, bet vis vien buvo apklausiamas. Taip pat jis vartojo stiprius vaistus tuo metu. Prašė, kad jį greičiau vestų į kamerą, bet vis vien apklausinėjo. Nematė tikslo sakyti apie abstinenciją, jį prigąsdino, kad uždarys 10 metų, pripasakojo, ką J. K. sakė, nors jis (J. K.) net nedavė parodymų. Po apklausos atėjo tyrėja su advokatu, jis sakė, kad jam bloga, bet jie neklausė, sakė, kad nieko tokio, pakentės, yra vaizdo įrašai, apklausos įrašai. Visus parodymus pakeitė per akistatą, viskas, kas pasakyta pirmos apklausos metu, yra netiesa. Antros apklausos metu sakė, kad D. L.-V. nedalyvavo, kad nebuvo plaktuko, pripažino, kad sakė netiesą, kad J. K. nesudavė per galvą. J. K. stovėjo nugara į jį, nukentėjusysis stovėjo šonu. J. K. pasakė, kad eitų iš čia ir nedarytų nesąmonių ir viena ranka stūmė nukentėjusįjį, o kita ranka laikė jį (A. D.) ir tada jis (A. D.) sudavė nukentėjusiajam. Nevartoja narkotikų 5 mėnesius, parodymus dabar duoda savo valia, niekas neprašė nieko pakeisti. Dabar J. K. tie patys kaltinimai, kaip ir jam, nors J. K. nieko nepadarė, tik stūmė, bet nesužalojo, J. K. nesudavė nukentėjusiajam į galvą. Nežino, ar nukentėjusysis sudavė J. K., bandymai buvo, bet J. K. jį (nukentėjusįjį) nustūmė. Po įvykio su J. K. nekalbėjo, ten gi stotis, tokie dalykai ten nuolat vyksta. Jis užsiima kovos menais 8 metus, Tailandietišku kikboksu ir ušu. Tą smūgį, kuris sužalojo nukentėjusįjį, padarė jis. Tokio sunkaus sveikatos sutrikdymo nesitikėjo, jei būtų norėjęs nukentėjusįjį sužaloti, būtų sudavęs stiprius smūgius, jis jam smūgiavo nestipriai, nes norėjo, kad nukentėjusysis nusiramintų ir išeitų, neįsivaizdavo, kad tiek gali sužaloti. Kaip buvo apsirengę, neatsimena. Jokio plaktuko nebuvo. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė kur vaizdo įraše jis yra – su kuprine. Nurodo, kad jis aplink jį apėjo, kurį pradėjo mušti. Kaltinamasis žiūrėdamas vaizdo įrašą patvirtina, kur jis mušasi. Nurodė, kad matėsi įraše, kad pastūmė ir trenkė vieną kartą, taip pat vaizdo įraše matoma, kad ne jis puolė nukentėjusįjį. Parodė vaizdo įraše vietą, kada nukentėjusysis išėjo, nukentėjusysis patvirtina, kad tai gal ir jis. Nurodė, kad vaizdo įrašo 2 min. 17 sek. yra antras jo (nukentėjusiojo) atėjimas. Reikėtų pažiūrėti bent 8 min. atgal, tas vaizdas yra ne visas, čia tik įvykio galas. Nukentėjusysis mušėsi su penkiais žmonėmis, ten buvo 5 žmonės. Buvo apsirengęs tamsiai, parodo savo smūgį. Atbėga ketvirtas žmogus, čia jau penktas žmogus. Atėjo D. L.-V. ir išsivedė J. K., prie stulpo, ir išsivedė jį, jis nesudavė nė vieno smūgio. Jo smūgis koja užstabdytas. Jis jį stumia rankom, viskas, sako, eik. J. K. stovi prie stulpo. A. buvo su baltom kelnėm. Su A. F. grūmėsi jis (A. D.), jie tąsėsi. Čia yra tas žmogus (314 s.) su šviesiomis kelnėmis, kuris nustumia vėžimėlį. Matosi šviesi juosta. Juodai apsirengęs yra jis (A. D.). Čia žmogus su vežimėliu, kuris smūgiavo ir padarė tą konfliktinę situaciją. Nukentėjusysis grįžta atgal su kažkuo šnekėdamas, jis grįžta į barą antrą kartą rėkdamas ir konfliktuodamas. Jis eina, rėkia ir mosikuojasi. Čia antras kartas jo atėjimo. Jį jau stumia, jis eina atbulas ir koliojasi. Visi jam sakė, kad eitų iš čia, jis neturėjo galimybių paso, jo nebūtų aptarnavę. Visi sakė, kad eitų. Jis toliau konfliktavo, dabar tas, kuris atstūmė vėžimėlį su šviesiomis kelnėmis ir juosta ant krūtinės sakė, kad eitų iš čia. Jis (A. D.) prie baro įėjimo stovėjo, tik jo nesimatė iš už stulpo. Dabar jis išėjo, pirmas smūgis yra jo (nukentėjusysis nurodo, kad tai buvo ne smūgis, jis pasitaisė kuprinę). Va tas su baltom kelnėm bandė atskirti, jis ir vėl pasitaisė kuprinę. Va, jie trise mušasi. Čia yra D. L.-V., o čia J. K. (J. K. nurodo, kad turi kelnes su balta juosta). Nukentėjusiojo rankovė čia, bet jis kaunasi ten su kažkuo kitu. Jis jau išėjęs iš baro. Čia bus tas pats asmuo, kuris išėjo drauge su tuo, kuris stūmė vėžimėlį. Tas juodas ir su šviesiom kelnėm išvažiuoja. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka, susimušė, gal sužalojo nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis girtas pats atėjo. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus akistatos metu kaltinamojo duotus parodymus (bylos 1 tome, 161-163 lape), kaltinamasis juos patvirtino ir paaiškino, kad akistatos metu duoti parodymai yra teisingi, tik nepaminėjo, kad buvo žiebtuvėlis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. F. paaiškino, kad su kaltinamaisiais jokie santykiai nesieja, iki įvykio jų nepažinojo. Įvykio dieną buvo išgėręs, nes buvo kažkokia šventė ir buvo bare, po to ėjo link stoties ir užėjo į kitą barą, prie kurio ir įvyko konfliktas, susistumdė, jam trenkė į galvą. Baro vidaus visai neatsimena. Į galvą jam trenkė lauke. Nepamena, kiek lauke buvo žmonių, gal 3-4, jų veidų nepamena. Jam trenkė į smilkinį, pakaušį, jis nematė, kuo trenkė, mano, kad kažkokiu kietu metaliniu daiktu. Nepamena, ar gavo daugiau smūgių. Daugiau jokių žymių grįžus iš ligoninės nebuvo, jam nieko neskaudėjo, tik galvą. Jis dirba statybose, negali dirbti kaip anksčiau, nes jam dažnai svaigsta, skauda galvą, vaistai nepadeda. Negalėjo dirbti du mėnesius. Dėl ieškinio sumos nusprendė kartu su tyrėja, paskaičiavo, kiek maždaug uždirba per mėnesį, kiek nedirbs ir neužsidirbs pinigų. Tada dirbo lauko sąlygomis, pajamos būdavo virš 1000 Eur, dabar dirba viduje, apdailininku, pagal patentą, darbai priklauso nuo sezono. Mano, kad tiek alkoholis, tiek trauma prisidėjo prie to, kad nepamena įvykio. Nepamena, ar kažkam sudavė smūgį. Apsirengęs buvo su senovišku spalvotu, tamsiu treningu Adidas, plėšytais džinsais. Po įvykio įlipo į autobusą ir bevažiuojant namo jam pradėjo svaigti galva ir bėgti kraujas iš galvos, todėl išlipo ir paprašė aplink buvusių žmonių, kad iškviestų greitąją ir jį išvežė. Visą tą dieną atsimena, tačiau įvykio prie baro neatsimena. Prie Žalgirio Maximos jam iškvietė greitąją ir išvežė į Lazdynų ligoninę, susiuvo galvą, liepė gerti vaistus ir išleido. Savaitgalį labai blogai jautėsi, pirmadienį išsikvietė greitąją, nes nebegalėjo kentėti ir pirmadienį jį operavo. Jam nesakė, kad galėjo būti pasekmių dėl to, kad jis nesikreipė į medikus tris dienas. Teismui BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 39), nukentėjusysis juos patvirtino ir nurodė, kad į ligoninę jį išvežė greitoji pagalba pirmadienį po įvykio, kiti parodymai yra teisingi. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 43-44 lape), nukentėjusysis parodymus patvirtino. Antibiotikus pradėjo gerti po to, kai jį paleido iš ligoninės. Ligoninėje jam leido tuos pačius vaistus. Jis ir dabar tiksliai nepamena, kiek asmenų ten dalyvavo. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusysis nurodė, kad nėra garantuotas, kad vaizdo įraše jis yra juodai apsirengęs, jis yra su kuprine ir treningu su balta juosta. Buvo būrelis žmonių, ne vienas, ne du ir ne trys. Paminėjo, kad vaizdo įraše žmogus, einantis atgal, galimai yra jis. Asmuo su šviesiomis kelnėmis ir juoda striuke jam vaizdo įraše nežinomas. Kaltinamiesiems parodžius vaizdo įraše vietą, kada nukentėjusysis išėjo, nukentėjusysis patvirtina, kad tai gal ir jis. Teigia, kad buvo su mėlyna kuprine ir vaizdo įraše save parodo.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. L.-V. paaiškino, kad J. K. yra jos sugyventinis, A. D. – pažįstamas. Įvykio dieną nukentėjusysis atėjo į barą, buvo apsvaigęs nuo kažko, prašė įpilti alaus už kelis centus, tuo metu reikėjo parodyti galimybių pasą, tada jis (nukentėjusysis) pradėjo elgtis agresyviai, iš baro išeiti nenorėjo. J. K. jį (nukentėjusįjį) išstūmė pro duris, po kurio laiko lauke prasidėjo riksmai, J. K. išėjo pažiūrėti, kas vyksta ir J. K. pradėjo skirti kilusias muštynes, atitraukinėdamas vieną nuo kito, kurį atitraukinėjo, tiksliai negali pasakyti, nepamena. J. K. pavyko išskirti nukentėjusįjį su A. D.. Ji pasikvietė J. K., nes jis stovėjo arčiausiai, atgal į barą, atrodo, kad paėmė jį už rankos, nukentėjusysis liko toliau su A. D. lauke, ką jie darė, nematė. Matė muštynes, pati buvo visą laiką bare. Muštynių nematė, girdėjo riksmus, kad rėkavo. Kai ten prasidėjo riksmai, J. K. išbėgo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta, tada ji jį pasikvietė į barą. Kai išėjo į lauką, matė, kad A. D. su nukentėjusiuoju stumdosi, o J. K. juos skyrė. Nepamena, kaip visi trys buvo apsirengę. Tyrėja liepė sakyti, kad buvo muštynės, parodyti, kas mušėsi, jai atrodo, kad nebuvo jokių smūgių, jie tiesiog vieną nuo kito atitraukinėjo. Nugriuvę nė vienas nebuvo. Nematė, kad A. D. arba J. K. suduotų konkretų smūgį. Nukentėjusysis buvo labai apsvaigęs, agresyvus, šokinėjo. Teismas turi tikėti jos šios dienos parodymais, nes tada buvo labai dideliame strese. Ji iš pradžių norėjo pasakyti, kad nematė jokių muštynių, bet jai tyrėja sakė, kad turi sakyti, jog matė, o jei nepasakys, tai ilgai sėdės, jai buvo grasinama. Ji pasakė, kad matė, jog J. K. spyrė į koją, nors ji to nematė. Tai, ką ji matė, jie labiau apsistumdė, nesimušė. Protokolo neskaitė, bet jį pasirašė, buvo streso būsenoje, todėl pasakė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nekeis. Pradžios nematė, išgirdo, kai barniai prasidėjo. Tolimesnio konflikto, atitraukus J. K., nematė. Teismui BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo liudytojos D. L.-V. duotus parodymus, ji nurodė, kad tai jos parodymai, jie neteisingi, nes jie nesimušė, o stumdėsi tarpusavyje ir ji tiesiog J. K. pasikvietė į barą. Stumdymasis vyko rankomis, kas ką stumdė, negali pasakyti. Apie spyrį į koją, dėl J. K. tikrai taip nebuvo, o dėl A. D. negali pasakyti taip buvo ar ne, tikrai nepamena, ar taip sakė. Dėl A. D. spyrio į sėdmenis, tikrai negali pasakyti, pamena, kad sakė, jog A. D. nukentėjusiajam spyrė į sėdmenis. A. D. su nukentėjusiuoju liko lauke, kas toliau vyko, nematė. Kai ėjo į barą, jie dar lauke stovėjo, kas vyko toliau, nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoja K. M. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, atliko beveik visus veiksmus, apklausė įtariamuosius, liudytoją, atliko patikrinimą. A. D. sveikatos būklė apklausos metu buvo normali, atsakinėjo į klausimus, nesiskundė, nesakė, kad jam negera. Jo sveikatos būklė jai jokių įtarimų nesukėlė. J. K. pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus, apklausa tuo ir baigėsi. Antros apklausos metu paskambino advokatė ir pasakė, kad J. K. nori duoti parodymus, todėl davė parodymus ir ji surašė protokolą, jis pasirašė. Rašė viską, ką jis sakė. Šioje byloje darė akistatas, nes buvo prieštaravimų. Įtariamieji buvo susodinti ir atsakinėjo į jos užduotus klausimus. Liudytojai D. L.-V. apklausos metu uždavinėjo klausimus, D. L.-V. atsakinėjo ir liko prie tų pačių parodymų kaip ir buvo įtariamosios apklausa, papildymų neturėjo, perskaitė savo parodymus ir protokolą pasirašė. D. L.-V. patvirtino, kad susipažino su protokolu. A. D. ir J. K. nebuvo nei sutrikę, laisvanoriškai davė parodymus, dalyvavo visose apklausose. Antra J. K. apklausa vyko advokatės iniciatyva. Apklausos metu A. D. tiesiog sėdėjo ir atsakinėjo į jos klausimus. Ar A. D. minėjo, kad vartoja narkotines medžiagas, negali atsakyti, jo būsena buvo normali. Darbo grupės tyrimui atlikti sudaryta nebuvo. Du pareigūnai, kriminalinės žvalgybos darbuotojai, kokie pareigūnai neprisimena, ėjo pasikalbėti, po to buvo įtarimas. Jei liudytoja neturėjo daugiau jokių papildymų, tuomet vyko parodymų perrašymas. Jie manė, kad D. L.-V. galėjo būti prisidėjusi prie nusikalstamos veikos, tyrimo metu paaiškėjo, kad neprisidėjo. Su A. D., kaip įtariamuoju, susiduria pirmą kartą, jis nesiskundė, kad jam kažkas blogai, neprašė nutraukti apklausos, jai jokių įtarimų nekilo, buvo ir advokatas, jis būtų nutraukęs apklausą. Akistatos metu A. D. pastabų nedavė, advokatai uždavinėjo dar klausimus pasitikslinti, ar jis teisingai pasakė. Klausimų, kodėl jis keičia parodymus, neatsimena, ar uždavė, iškilo patikslinančių klausimų. Šią bylą vedė ji, prisimena ne viską. Neprisimena, ar uždavė klausimus dėl gydymo psichiatrinėje. J. K. nurodė kai kuriuos smūgius ir todėl buvo nuspręsta jį vežti į įvykio vietą. Vaizdo ir garso įrašai, jei neklysta, saugomi tik apie mėnesį. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ji išaiškino jam teises, apsitarė, jis jai paaiškino, kad dėl šios traumos porą mėnesių negalės dirbti, negaus algos, nurodė, kokius vaistus vartoja, todėl ji pasiūlė sumą, o nukentėjusysis pasirinko. Nežino, kiek laiko nukentėjusysis nedirbo. Turi teisę daryti parodymų patikrinimą, jie vietoje ir sprendžia, su kuo daryti, su kuo nedaryti. Kodėl A. D. nebuvo vežamas daryti parodymų patikrinimo vietoje, kokie kriterijai tai lėmė, dabar negali pasakyti.
Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Ovidijus Petkelis paaiškino, kad kaltinamieji jam nėra pažįstami, nukentėjusysis taip pat. Savo duotą išvadą byloje prisimena ir ją tvirtina. Negali pasakyti, kokio dydžio to daikto paviršinis plotas, kuriuo padarytas sužalojimas, tai gali būti metalinis daiktas. Smūgis turėjo būti su briauną turinčiu daiktu. Sužalojimai buvo tik galvoje, kitų sužalojimų nebuvo. Išvadą darė remiantis medicinine dokumentacija, buvo pateikta visa gydymo stacionare istorija. Tas smūgis galėjo padaryti įtaką nedarbingumui, nedarbingumą apsprendžia gydytojai, šiuo atveju gydytojas neurochirurgas, vėliau šeimos gydytojas. Yra konkretus sužalojimas, alkoholis to sužalojimo apsunkinti negalėjo, alkoholis ne prie ko, blaivaus ar neblaivaus asmens kaukolės patvarumas nesiskiria. Pasekmės gydant gali būti. Gydytojai dažniausiai koncentruojasi tik į tą sužalojimą, jei būna daug, tai įvardija kaip daugybines kraujosruvas.
Teismo posėdžio metu specialistas G. Š. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį operavo, sieja tik darbiniai santykiai. Jo, kaip gydytojo, stažas yra 32 metai, neurochirurgijoje – 27,5 metai. 2021 m. rugsėjo 20 d. apžiūrėjęs nukentėjusįjį, matė, kad yra susiūta žaizda viršugalvio srityje, žaizda buvo patinusi. Pacientas skundėsi galvos svaigimu, mieguistumu, pykinimu, todėl darė detalesnius tyrimus. Atlikę kompiuterinę tomografiją, nustatė, kad yra įspaustinis lūžimas. Lūžgaliai buvo susmegę į kaukolės vidų per 8 mm. Tokia trauma atsiranda nuo smūgio, kuris būtas į tą vietą, paprastai galima padaryti pakankamai kietu daiktu. Kumščiu tokio sužalojimo padaryti neįmanoma. Pacientas buvo apžiūrėtas traumatologo. Prieš tris paras jam buvo susiūta žaizda, o ją siuvo traumatologai ir išleistas į namus. Būklė negerėjo, atsirado minėtų simptomų, todėl kreipėsi pakartotinai. Jis galėjo neatkreipti dėmesio dėl kitų sužalojimų, galbūt galėjo pastebėti traumatologai, nes jis fokusuojuosi į savo operacinį taikinį. Jis nefiksavo sužeidimų jei jų ir buvo, galėjo net neatkreipti dėmesio į nereikšmingus neurochirurgui dalykus. Jo išraše pažymėta (jis pats rašė ir jį (nukentėjusįjį) apžiūrėjo, gydė 11 parų), kad yra bendras silpnumas, mieguistumas, svaigimas, pykinimas ir kad negali išsižioti dėl skausmo kairėje veido pusėje. Skausmas kairėje veido pusėje labiau būdingas nuo papildomo sumušimo, bet kategoriškai teigti negali. Viršugalvio srities žaizdos buvimas ir skausminga kairės pusės veido dalis, nėra visai būdinga. Negali atsakyti, koks traumatologas apžiūrėjo nukentėjusįjį 2021 m. rugsėjo 17 d. Jeigu nemato girtumo požymių, neklausia, ar žmogus vartojo alkoholį, tuo labiau, kad po traumos buvo praėjusios trys paros, nėra įpareigoti to klausti. Įprastai susiuvus žaizdą, gydytojai nepastebi įspaustinio lūžimo, pacientas buvo pilnai sąmoningas, todėl nebuvo nurodymų atlikti kompiuterinę tomografiją. Traumatologai, dirbantys skubios pagalbos skyriuje, yra pakankamai kvalifikuoti, kad suteiktų pagalbą. Šiuo atveju mano, kad tolimesniam gydymui pasekmių neturėtų būti, kad operacija buvo atlikta po trijų parų. Pacientas išleistas visiškai sugijus žaizdai, be jokių blogų simptomų. Po operacijos pacientas nurodė, kad daugiau mažiau skauda žaizdos vietą, todėl praleido 11 parų ligoninėje, kol žaizda sugijo. Nukentėjusiajam išėjus iš ligoninės, jis gavo jo surašytas rekomendacijas vartoti antibiotikus, saugoti žaizdą. Daugiau jo nematė, dėl kažkokių nusiskundimų, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba chirurgus pagal gyvenamąją vietą. Toje pačioje vietoje žaizda ir įspaustinis lūžimas atsirado smūgio metu. Padarius kompiuterinę tomografiją, nepastebėti to neįmanoma. Nuotraukas vertina radiologai, o ne tik chirurgai ar traumatologai. Šiuo atveju jam sunku atsakyti už kitų kolegų darbą. Lūžis buvo žaizdos krašte, kolega siūdamas žaizdą to nepastebėjo. Lūžis atsirado traumos metu.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. U. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat. Dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – ir RVUL) Skubios pagalbos skyriuje, skubios pagalbos gydytoju ir skyriaus vedėju. Jei neklysta, tai buvo praėjusių metų ruduo, vakaras, tą vakarą budėjo ir prižiūrėjo kelis pacientų srautus. Tyrė pacientą dėl galvos traumos, galvą apžiūrėjo, apžiūrėjęs surašė dokumentus ir išleido gydytis ambulatoriškai. Pačios situacijos neatsimena, žino tai, ką surašė medicininiuose dokumentuose. Pacientas buvo neblaivus, agresyvus, keikėsi, smegenų traumos požymių nebuvo, buvo išlydėtas su apsauga. Galvos traumos vertinimas įeina į jo kompetenciją. Labai priklauso nuo situacijos, kuo skundžiasi pacientas; kadangi jis (pacientas) buvo nukreiptas dėl galvos traumos, tai ir vertino dėl galvos smegenų traumos. Žaizda buvo susiūta ir užbintuota. Šiuo atveju ne jis tvarkė žaizdą, pacientas atvyko su sutvarstyta žaizda, kaulų lūžių nebuvo pastebėta. Neatsimena paciento veido, nežino, ar buvo sužalojimų. Nemano, kad pacientas nebuvo iki galo gerai apžiūrėtas, jie moka dirbti su neblaiviais pacientais. Nemano, kad paciento elgesys turėjo įtakos apžiūrai.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. G. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat. Dirba RVUL ortopede traumatologe. Pačio įvykio neprisimena, tik pagal dokumentaciją perskaitė informaciją. Išraše buvo nurodyta, kad ligonis buvo sumuštas stotyje nepažįstamų asmenų, buvo atvežtas GMP, buvo girtumo požymiai. Galvos plaukuotoje dalyje buvo susiūta žaizda ir buvo perduota neurochirurgo konsultacijai. Ji atliko žaizdos susiuvimą vietinėje nejautroje, užklijavo tvarstį, stabligės prevencijai injekcijos pacientas atsisakė. Nelabai ką atsimena, tokių ligonių pasitaiko kasdien, sunku kažką išskirti šiuo konkrečiu atveju. Jei ligonis sako, kad jam kažką dar skauda, tai jie tai fiksuoja ir ligonį apžiūri. Įtakos turi ir GMP lapas, kuriame rašomas konsultacijos tikslas. Fiksuoja, jei yra matomi sužalojimai matomose kūno vietose. Momenkaulio lūžį galima pamatyti tik chirurginės intervencijos metu, skubios pagalbos atveju tai yra sudėtingiau, ypač tuo atveju, jei ligonis yra neblaivus ir juda. Kartais galvos sužalojimai itin kraujuoja, tada juos stengiasi kiek galima greičiau susiūti ir sutvarstyti. Traumatologas susiuva galvą, toliau siunčia kitiems specialistams ištirti, rentgeno nuotrauką padaryti. Tokia praktika yra taikoma RVUL. Ligonis siunčiamas neurochirurgo konsultacijai ir šis specialistas sprendžia dėl tomografijos. Visų galvos traumų profilaktikai nėra atliekama tomografija.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. Ž. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat. Dirba RVUL bendros praktikos slaugytoja. Ji priėmė pacientą, apžiūrėjo, davė numeriuką, užpildė protokolą. Pamatavo spaudimą ir temperatūrą. Neprisimena, ar pacientas buvo girtas, ar ne. Įvertina skausmą nuo 1 iki 10, esant žaizdai automatiškai žymi, kad yra stiprus skausmas.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat. Dirba GMP skubios pagalbos specialiste. Atsimena, kad tas įvykis buvo žiede autobusų stotelėje. Buvo juodai apsirengęs vaikinas su gobtuvu, veido neatsimena, gal kruvinas buvo. Buvo tamsus paros metas. Vaikinui pagal kvietimą buvo galvos trauma, tiksliai neprisimena. Jis tikrai buvo sąmoningas, neštuvų nereikėjo. Stabdė kraujavimą ir vežė į Lazdynų ligoninę. Nepamena, ar asmuo kažką pasakojo. Sumušimų ir kitų detalių nepamena. Prisimena iškvietimo vietą, bet asmens nepamena. Negali atsakyti, ar asmuo buvo blaivus, ar ne. Neįsidėmėjo jo veido bruožų, gali būti, kad veidas buvo kruvinas. Tiksliai negali pasakyti, ar vaikino veidas buvo kruvinas.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. J. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat. Buvo kvietimas, jam atrodo, girtumas ten buvo, lyg ir kažkoks žmogus. Jie atvažiavę ieškojo nukentėjusiojo, o jis (nukentėjusysis) sėdėjo ir žiūrėjo į juos, nei rankos nepakėlė, nei pasakė, kad jam (nukentėjusiajam) pagalbos reikia. Paskui kažkas parodė praeidamas jiems, kam reikia pagalbos. Nepamena, ką su juo (nukentėjusiuoju) bendravo. Nepamena, ar matė sužalojimus. Vežė į Lazdynų ligoninę, negalėjo palikti dėl girtumo ar dėl žaizdos. Neprisimena, ar jis (nukentėjusysis) buvo blaivus, ar pats įsėdo į GMP automobilį, gal reikėjo padėti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. F. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 19.00 val. (tikslaus laiko nepamena) nuo baro „Bix“, esančio Vilniuje, Etmonų g. 6, vienas ėjo link viešojo transporto stotelės „Stotis K“, esančios priešais Vilniaus geležinkelio stotį, Vilniuje, Geležinkelio g. 16. Ketino „53“ autobusu važiuoti namo. Minėto baro viduje jis nebuvo, nes neturėjo galimybių paso. Kokiu maršrutu ėjo nuo baro „BIX“ link viešojo transporto stotelės „Stotis K“, nepamena, nes tuo metu buvo neblaivus ir Vilniaus gatvės jam nėra pažįstamos. Tą dieną buvo apsirengęs juodos spalvos džinsines kelnes su baltos spalvos taškais, tamsiai mėlynos spalvos „Adidas“ prasegtą džemperį (džemperyje ties alkūnėmis yra vertikalios plačios baltos juostos; ant rankovių žalios spalvos juostos), po džemperiu buvo kitas juodos spalvos džemperis su kapišonu, ties krūtine yra oranžinės spalvos užrašas, galimai avėjo juodos spalvos „Nike“ batus. Ant nugaros nešėsi mėlynos spalvos kuprinę. Kiek pamena, buvo prie geltonos spalvos paviljonų, esančių Vilniaus stoties rajone, galimai ėjo šalia ten įsikūrusių barų ir lombardų, kuomet tarp jo ir nepažįstamų vyrų (nepamena, kiek jų buvo, vienas ar daugiau) įvyko kažkoks žodinis konfliktas. Konflikto detalių ir dėl ko jis kilo, nepamena. Kokia kalba buvo kalbama, nepamena. Tačiau vos konfliktui prasidėjus, jis iš karto gavo smūgį į viršugalvį kairėje pusėje. Kiek pamena, jam buvo suduota vieną kartą. Kuo ir kas sudavė, nepastebėjo. Sąmonės praradęs nebuvo. Po smūgio pajuto fizinį skausmą, susigriebė už galvos, kraujas nebėgo. Nesidairė ir nesigilino, kas ir kuo jam sudavė. Pradėjo eiti link viešojo transporto stotelės „Stotis K“. Ten sulaukė „53“ autobuso ir vienas juo išvyko link namų. Autobuse jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas, todėl išlipo prie Vilniuje, Žalgirio gatvėje, esančios „Maxima“ ir nepažįstamo asmens paprašė iškviesti GMP. Atvyko GMP ir policija, policijai trumpai papasakojo kas įvyko, jie patikrino jo daiktus, o medikai jį nuvežė į RVUL. Ligoninėje jį apžiūrėjo, sutvarstė žaizdą ir paleido namo. Būdamas namuose, kitą dieną, blogai jautėsi ir 2021 m. rugsėjo 20 d. pats atvyko į RVUL, kur jam peršvietė galvą ir nustatė kaukolės lūžį. Įvykio laiko ar kuomet įsėdo į autobusą, patikslinti negali, nes tuo metu laiko nefiksavo, SMS pranešimų ar skambučių negavo. Autobuse už kelionę atsiskaitė „Vilniečio kortele“. Jį užpuolusių asmenų identifikuoti negali, nepamena aprangos ar veido bruožų, todėl atpažinti negalės (1 t., b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusysis A. F. paaiškino, kad jis 2021 m. spalio 1 d. išėjo iš ligoninės, kurioje gydėsi po patirtos traumos. Šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau labai dažnai svaigsta galva, kyla spaudimas, iki šiol geria antibiotikus. Naujų aplinkybių dėl jo sužalojimo neprisimena ir mano, kad čia kalta patirta trauma ir tai, kad buvo ir išgėręs. Ką jis veikė iki konflikto, viską gerai prisimena, o kaip gavo traumą, kas buvo netrukus iki šios traumos ir po jos, prisimena ne viską ir nieko negali paaiškinti. Jis neprisimena, kad buvo užėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini) ir negali paaiškinti dėl ko įvyko konfliktas. Prisimena, kad vyriškių buvo du ir prisimena tik tą vienintelį smūgį į galvos kairiojo viršugalvio pusę. Ar jam buvo suduota daugiau smūgių, ar jis pats sudavė kam nors, nežino ir negali atsakyti į šį klausimą. Kuo jam buvo suduota į viršugalvį, nežino. Bare buvo pirmą kartą ir ten niekad nėra lankęsis anksčiau. Teikia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pirko vaistus ,,Ospamox“, kainavo 8,78 Eur. Dėl traumos jis negalės dar du mėnesius dirbti, dėl ko praras pajamas, tad neturtinei žalai atlyginti teikia civilinį ieškinį 5000 Eur sumai (1 t., b. l. 43-44).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusysis A. F. paaiškino, kad jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kur jis atpažįsta save ir mato, jog du asmenys jį muša, suduoda jam smūgius. Dėl jam padarytų visų sužalojimų reiškia pretenzijas juos padariusiems asmenims, nes sužalojimų metu jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji D. L.-V. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.30 val. į barą, kuriame ji dirba, atėjo vyriškis. Jis numetė ant prekystalio apie 70 euro centų prašydamas alaus. Vyriškis buvo atėjęs „stiklinėmis“ akimis, nesiorientavo aplinkoje. Ji jo gražiai paprašė parodyti galimybių pasą ir vyriškis pradėjo atsikalbinėti, nenorėjo rodyti galimybių paso, todėl ji paprašė jo išeiti. Jis gražiuoju išeiti neorėjo, tada ji išėjo iš už prekystalio, atidarė baro duris ir paprašė išeiti. Tik tuomet vyriškis išėjo, tačiau neilgai trukus sugrįžo prie baro. Tuo metu ji buvo baro viduje ir išgirdo, kad lauke prasidėjo konfliktas, t. y. riksmai, ir į lauką išbėgo J. K.. Po kurio laiko ji iš baro išėjo į lauką, nes vis dar nesibaigė riksmai, ir pamatė, kad J. K. ir pažįstamas, kurį žino kaip A. D. ir nukentėjusysis, visi trys mušasi. Pirmiausia pamatė, kad J. K. spyrė nukentėjusiajam koja kažkur į kojų sritį. Ji tuoj pat pribėgo prie J. K., nes norėjo šį atitraukti, nenorėjo, kad pastarasis kištųsi į konfliktą. Kai prie jo priėjo, tiek nukentėjusysis, tiek J. K. toliau mušėsi, mosikavo rankomis, tačiau pačių suduotų smūgių nematė, nes sugriebusi J. K. nutempė jį nuo nukentėjusiojo. A. D. taip pat mosikavo rankomis, t. y. galėjo suduoti smūgius rankomis nukentėjusiajam, tačiau, visų pirma, jo gerai nematė, nes iš pradžių J. K. jai užstojo A. D., o po to, kai nutempinėjo J. K., matė, kad A. D. suduoda smūgius ranka nukentėjusiajam, tačiau tikrai nematė, nei kiek tų smūgių buvo, nei į kurią kūno vietą. Matė, kad A. D. nukentėjusiajam dar spyrė koja į sėdmenis. Ji tempė J. K. į barą ir nestebėjo, kas toliau vyksta, matė ne viską. Su J. K. iš karto nuėjo į barą ir, kaip jai atrodo, konfliktas toliau nesitęsė, nukentėjusysis išėjo. Išėjo ir A. D., kuris į barą net neužėjo. Kuo ir kas sudavė nukentėjusiajam per galvą, nematė. Pas A. D. buvo kuprinė, gal jis ką nors nešiojosi joje, tačiau tikrai nematė, kuo buvo suduota nukentėjusiajam per galvą. A. D. po to matė dar kitą dieną, tačiau jis apie šį įvykį nešnekėjo. Nukentėjusysis iš įvykio vietos išėjo pats, niekas nesitikėjo gal, kad tokios bus pasekmės. A. D. požymiai – virš (duomenys neskelbtini) metų, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, pailgo veido, plaukai balti, visą laiką nešioja surištus į kasytę. (duomenys neskelbtini). A. D. yra labai konfliktiškas, dažnai sukelia muštynes ir dažnai lankosi šitame bare, kuriame ji dirba (1 t., b. l. 104-105).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L.-V. paaiškino, kad 2021-09-17 apie 21.30 val. į barą, kuriame ji dirba, atėjo vyriškis. Jis numetė ant prekystalio apie 70 euro centų prašydamas alaus. Vyriškis buvo atėjęs „stiklinėmis“ akimis, nesiorientavo aplinkoje. Jo gražiai paprašė parodyti galimybių pasą, vyriškis pradėjo atsikalbinėti, kokią ji teisę turi prašyti šito dokumento ir kas ji tokia, kad jo prašo. Vyriškis nenorėjo rodyti galimybių paso, tad paprašė jo išeiti. Jis gražiuoju išeiti nenorėjo, tada ji išėjo iš už prekystalio, atidarė baro duris ir paprašė išeiti. Tik tuomet vyriškis išėjo, tačiau neilgai trukus sugrįžo prie baro. Tuo metu ji buvo baro viduje. Išgirdo, kad lauke prasidėjo konfliktas, t. y. riksmai, ir į lauką išbėgo J. K.. Po kurio laiko iš baro į lauką išėjo ir ji, kad pasižiūrėti, kas vyksta lauke, nes vis dar nesibaigė riksmai. Išėjusi į lauką pamatė, kad J. K., A. D. ir nukentėjusysis – visi trys – mušasi. Pirmiausia pamatė, kad J. K. spyrė nukentėjusiajam koja kažkur į kojų sritį. Ji tuoj pat pribėgo prie J. K., nes norėjo atitraukti šį, nenorėjo, kad jis kištųsi į konfliktą. Kai prie jo priėjo, tiek nukentėjusysis, tiek J. K. toliau mušėsi, mosikavo rankomis, tačiau pačių suduotų smūgių nematė, nes sugriebusi J. K. nutempė jį nuo nukentėjusiojo. A. D. taip pat mosikavo rankomis, t. y. galėjo suduoti smūgius rankomis nukentėjusiajam, tačiau, visų pirma, jo gerai nematė, nes iš pradžių J. K. jai užstojo A. D., o po to, kai atitempinėjo J. K., matė, kad A. D. suduoda smūgius ranka nukentėjusiajam, tačiau tikrai nematė, nei kiek tų smūgių buvo, nei į kurią kūno vietą. Matė, kad A. D. nukentėjusiajam dar spyrė koja į sėdmenis. Ji tempė J. K. į barą ir nestebėjo, kas toliau vyksta, ne viską matė. Su J. K. iš karto nuėjo į barą ir, kaip jai atrodo, konfliktas toliau nesitęsė, nukentėjęs išėjo. Išėjo ir A. D., kuris į barą net neužėjo. Kuo ir kas sudavė nukentėjusiajam per galvą, nematė. Pas A. D. buvo kuprinė, gal jis ką nors nešiojosi joje, tačiau tikrai nematė, kuo buvo suduota nukentėjusiajam per galvą. Nukentėjusysis iš įvykio vietos išėjo pats (1 t., b. l. 137-138).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus protokolo-pareiškimo matyti, kad pranešėjas A. F. paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. (tikslaus laiko neprisimena), jam būnant neblaiviam, ties barais, esančiais Vilniuje, Sodų g. 20, vienas arba du nepažįstami asmenys trenkė kažkuo vieną kartą per kairės pusės viršugalvį, po to nuėjo link autobusų stotelės „Stotis K“, esančios Vilniuje, Geležinkelio g. 16, ir pajuto fizinį skausmą. Nuvykus į RVUL, jam konstatavo kaukolės skliauto lūžį (1 t., b. l. 1-4, 5).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininko D. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjui-ekspertui R. R. pateikus apžiūrai A. F. RVUL medicininius dokumentus, buvo pateikta preliminari eksperto išvada, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punkte nurodoma, jog dėl atviro įspaustinio momenkaulio lūžio sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad stotelėje pranešėja sutiko nepažįstamą, kruviną vyrą, kuris išlipo iš autobuso. Kas jam atsitiko, neaišku, vyras neblaivus. Pranešėja palaukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). GMP nurodė, kad atvykus rado A. F., kuriam prakirsta galva ir kuris teigė, kad kažkas stoties rajone jam trenkė per galvą ir pabėgo, kas tai padarė, nežino (1 t., b. l. 10-13).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Vilniuje, Sodų g. 20. Minėtu adresu palei Stoties gatvę matomi gelsvos spalvos paviljonai, kuriuose yra kavinės-barai, lombardai ir parduotuvėlės. Tarp minėtų paviljonų yra praėjimai. Už paviljonų yra aikštelė, kurios gale yra Vilniaus autobusų stoties pastatas, Vilniuje, Sodų g. 22. Minėta aikštelė, esanti už paviljonų, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įkalne pakilus aukščiau, matoma didelė žiedinė sankryža, už kurios yra Vilniaus geležinkelio stoties pastatas, Vilniuje, Geležinkelio g. 16. Šalia jo yra viešojo transporto sustojimo stotelė „Stotis K“. Prie minėtos vietovės matomas paviljonas, kuriame yra įsikūrę lombardai ir barai. Teritorija, esanti tarp Vilniaus autobusų stoties ir minėto paviljono, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Ant Vilniaus geležinkelio stoties pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į stotelę „Stotis K“ (1 t., b. l. 14-26).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas, vaizdo kameros, kuri yra įrengta ant stulpo prie Vilniaus geležinkelio stoties (ties 1G, 53 maršrutinio autobuso sustojimu) ir yra nukreipta į žiedą, bei kitoje gatvės pusėje matomą barą, esantį (duomenys neskelbtini), įrašas. 2021 m. rugsėjo 17 d. vaizdo įraše matoma, kaip 21:49:46 val. iš baro išeina vyriškis, vilkintis tamsiomis kelnėmis ir tamsios spalvos džemperiu su rankovėse esančiomis šviesios spalvos vertikaliomis juostomis, kaip jau dabar žinoma – nukentėjusysis A. F.. Jis užeina už baro ir po kurio laiko išėjęs iš už baro sustoja prie dviejų vyriškių, kurių vienas sėdi invalido vežimėlyje. Matosi tik jų kojos, nes visą vaizdą užstoja stendas, po to 21:50:47 val. pirmiausia link baro nueina vyriškis, kuris stumia invalido vežimėlyje esantį kitą asmenį, o paskui juos nueina link baro ir A. F.. Toliau visą vaizdą užstoja stulpas ir nesimato jokių žmonių. 21:51:00 val. matoma, kaip A. F. atsitraukia atbulas, gestikuliuoja rankomis. 21:51:11 val. prie jo prieina du vyriškiai, vienas iš jų vilkintis šviesias kelnes ir tamsią striukę, kitas apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir tamsia striuke, ant nugaros – kuprinė. Vyriškis, vilkintis šviesiomis kelnėmis ir tamsia striuke, užsimoja ranka ir pradeda muštis su A. F., galimai vienas kitam suduodami smūgius rankomis. Po to vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais ir su kuprine ant nugaros, taip pat užsimoja, galimai suduodamas smūgį ranka. Po šio galimai suduoto smūgio inercijos A. F. atsitraukia atgal, o vyriškis, vilkintis šviesiomis kelnėmis ir tamsia striuke, priėjęs toliau suduoda smūgius rankomis A. F.. Prie jų prieina moteris, atitraukia nuo A. F. vyriškį, vilkintį šviesias kelnes ir tamsią striukę. Vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais, spiria koja A. F., tampo jį už rūbų, galimai suduoda smūgį ranka, po to šis atsitraukia. Paskui jį eina ir A. F.. Kas toliau vyksta, nesimato, nes vaizdą užstoja stulpas. 21:51:53 val. A. F. nueina nuo baro (1 t., b. l. 30-37).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad RVUL gydytojas pateikė medicininių dokumentų kopijas, kuriose nurodoma, jog A. F. nustatyta klinikinė diagnozė – kaukolės skliauto lūžis (1 t., b. l. 51-56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3083/2021 (01) matyti, kad: 1) A. F. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, padarytas kairiąją momeninę sritį paveikus kietu buku, ribotą briauną turinčiu daiktu, iki patenkant į RVUL priėmimo skyrių, tai yra iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 15.07 val. 2) Pateiktų medicinos dokumentų duomenimis A. F. nustatytas vienas kūno sužalojimas. 3) Nustatytas ir išvados 1-me punkte įvardintas sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4) Savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. 5) Nustatytas ir išvados 1-me punkte įvardintas sužalojimas padarytas kairiąją momeninę galvos sritį paveikus kietu, buku, ribotą briauną turinčiu daiktu. 6) Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 7) Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio nustatyto sužalojimo aprašymo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydžius ar žalojusių įrankių skaičių (1 t., b. l. 60-62).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 3313/2021 (01) matyti, kad A. F. nustatytas įspaustinis kairio momenkaulio lūžis, padarytas kairiąją momeninę sritį paveikus kietu, buku, ribotą briauną turinčiu daiktu. Pateiktuose medicinos dokumentuose, kuriais remiantis buvo surašyta specialisto išvada Nr. G 3083/2021, nėra išsamaus makromorfologinio nustatyto kairės momeninės srities sužalojimo aprašymo, kuriuo remiantis būtų galima tiksliau pasisakyti, kokiu įrankiu galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas. Dėl to minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek plaktuku, tiek ir teleskopine lazda ar kitu kietu buku, ribotą briauną turinčiu daiktu (1 t., b. l. 68-69).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamoji D. L.-V. atpažino kaltinamąjį A. D. (vadinamu A. D.) kaip tą patį asmenį, apie kurį ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (1 t., b. l. 106-109).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja D. L.-V. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.30 val. į barą, kuriame ji dirba, atėjo vyriškis, kaip dabar žino – A. F.. A. F. paprašė alaus, tačiau neturėjo galimybių paso, tad ji paprašė išeiti. A. F. išėjo, tačiau neilgai trukus sugrįžo prie baro. Išgirdo, kad lauke prasidėjo konfliktas, t. y. riksmai, ir į lauką išbėgo J. K.. Po kurio laiko ji išėjo iš baro į lauką ir pamatė, kad J. K. ir pažįstamas, kurį žino kaip A. D., bei nukentėjusysis visi trys mušasi. Ji pirmiausia pamatė, kad J. K. spyrė nukentėjusiajam koja kažkur į kojų sritį. Ji tuoj pat pribėgo prie J. K.. Kai prie jo priėjo, tiek nukentėjusysis, tiek J. K. toliau mušėsi, mosikavo rankomis, tačiau pačių suduotų smūgių nematė, nes ji, sugriebusi J. K., nutempė nuo nukentėjusiojo. A. D. taip pat mosikavo rankomis, t. y. galėjo suduoti smūgius rankomis nukentėjusiajam kažkur į galvos sritį, tačiau suduodamų smūgių nematė. Pamatė tik kad A. D. nukentėjusiajam spyrė koja į sėdmenis. Kadangi negalėjo pademonstruoti, kaip buvo spirta koja į sėdmenis, tai parodė ranka. Daugiau ji nieko nematė ir parodyti nieko negali. Kuo ir kas sudavė nukentėjusiajam per galvą, nematė (1 t., b. l. 111-117).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamoji D. L.-V. atpažino pagal veido bruožus A. F. kaip tą patį asmenį, kuris buvo sumuštas 2021 m. rugsėjo 17 d. prie baro (1 t., b. l. 118-121).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis J. K. paaiškino, kad jis visada ateina su D. L.-V., padeda atidaryti barą ir beveik visą laiką praleidžia D. L.-V. bare. Vakare, maždaug apie 21.50 val., būnant bare, į barą atėjo nepažįstamas vyras. Iš karto matėsi, kad jis probleminis klientas. Jis ant baro metė centus, paprašė alaus, keikėsi. Jį pavyko išprašyti iš baro ir po kiek laiko šis žmogus vėl sugrįžo. J. K. tuo metu buvo terasoje, rūkė ir jau lauke išgirdo, kad tas žmogus šaukia, keikiasi. J. K. nesusilaikė ir prišokęs prie to žmogaus sudavė smūgį ranka į krūtinę, paskui norėjo suimti už galvos ir jį apsukti. Tačiau tuo metu lauke buvęs A. D. tuoj pat puolė mušti tą žmogų, jis smūgiavo rankomis į galvos sritį. Kiek buvo smūgių, negali pasakyti, bet jų buvo daug. Taip pat sudavė smūgius ir kojomis, tačiau negali nurodyti, nei kur tiksliai pataikė, nei kiek smūgių buvo. J. K. tuo metu jokių smūgių negalėjo suduoti, nes nukentėjusįjį užstojo A. D.. Tuo metu D. L.-V., išgirdusi triukšmą, išėjo į lauką ir, pamačiusi kas vyksta, puolė J. K. traukti nuo to žmogaus ir jis dar nukentėjusiajam suspėjo spirti kartą ir pataikė kažkur į koją, po to D. L.-V. jį nutempė į baro vidų, o A. D. dar liko lauke su tuo žmogumi ir kas ten vyko toliau, jis nematė (1 t., b. l. 154-160).
Iš akistatos protokolo tarp įtariamųjų J. K. ir A. D. matyti, kad paprašius papasakoti apie 2021 m. rugsėjo 17 d. įvykius, A. D. paaiškino, kad sėdėjo bare, prie stoties, vakare, galbūt po 21 val., kai į barą atėjo žmogus, kurį matė pirmą kartą ir anksčiau nepažinojo. Jis (atėjęs į barą žmogus) pradėjo elgtis agresyviai, rėkė, „šoko“ ant padavėjos, buvo girtas, todėl buvo paprašytas išeiti, bet išeiti nenorėjo ir puolė muštis. Tuomet buvo jėga išstumtas, tačiau kas išstūmė, neprisimena. Lauke minimas žmogus prišokdavo tai prie vieno žmogaus, tai prie kito, norėjo muštis. Taip pat prišoko prie jo (A. D.), jis (A. D.) jam sudavė kelis smūgius rankomis į krūtinės sritį, o jis (atėjęs į barą žmogus) jam sudavė atgal, t. y. du ar tris kartus sudavė rankomis į veidą. Tuomet tas vyras išėjo. Po kažkurio laiko tas vyras grįžo vėl ir vėl prie jo puolė muštis, norėjo jam (A. D.) smogti ranka, tačiau jis (A. D.) sugavo ranką ir sudavė jam atgal ranka į veidą, petį, su koja spyrė jam, atrodo, kad į pilvą. Jis nelabai prisimena, kas ten vyko. Kažkas jam stovėjo už nugaros ir smūgiavo tam žmogui kažkokiu daiktu į galvą, kaip jam (A. D.) pasirodė, tai galėjo būti plaktukas. Tas žmogus tuomet atsitraukė ir išėjo. Ką darė J. K., nematė, nes jis (J. K.) stovėjo už jo (A. D.). Kai jį apklausinėjo, jis buvo abstinencijos būsenoje ir ne taip galėjo papasakoti. Paklausus A. D. paaiškinti apie tai, jog apklausos metu jis teigė, kad smūgį plaktuku sudavė J. K., jis nurodė, kad taip manė, nes konfliktas vyko dėl jo (J. K.) draugės. Jis tiksliai nematė, kas sudavė smūgį, nes viskas vyko už jo. J. K. buvo įvykio vietoje, tačiau jis negali dabar tiksliai pasakyti, kas tą smūgį sudavė. Paklausus J. K., ar jis girdėjo ir suprato parodymus, ar sutinka su jais, jis nurodė, kad parodymus girdėjo, suprato. Buvo konfliktas bare, tačiau nebuvo jokių muštynių, tas žmogus išėjo. Nežino, kiek laiko praėjo, kai šis žmogus vėl sugrįžo, tuomet ir prasidėjo muštynės. Kaip ir sakė apklausoje, jis (J. K.) sudavė kelis smūgius, o po to A. D. mušėsi su tuo žmogumi. Matė, kad A. D. smūgiavo rankomis į galvos sritį, kiek buvo smūgių, negali pasakyti. Matė, kad A. D. sudavė tam žmogui kažkuo per galvą, tačiau kuo, nematė. Po to nukentėjusysis pats išėjo. Jis rankose neturėjo jokio plaktuko ir nukentėjusiajam netrenkė. Paklausus A. D., ar girdėjo parodymus ir ar su jais sutinka, jis nurodė, kad su parodymais nesutinka, jis nukentėjusiajam niekuo netrenkė, galbūt ranka. Paklausus J. K., ar smūgis, kurį sudavė A. D. nukentėjusiajam į galvą, buvo tas smūgis, nuo kurio jis patyrė sužalojimus, jis atsakė, kad matė smūgį, kad jį sudavė A. D., tačiau jis nematė, kuo sudavė. Paklausus J. K., ar jis matė patį smūgį ir kokiu atstumu buvo, jis atsakė, kad buvo apie pusantro metro atstumu, matė kažkokį daiktą rankose, bet tiksliai įvardinti negali, nes buvo tamsu. Paklausus J. K., ar po to dar tą žmogų matė, jis atsakė, kad nematė, nes tas žmogus išėjo ir viskas. Paklausus A. D., ar atsimena, kaip buvo apsirengęs jis ir J. K., A. D. atsakė, kad neprisimena, nes tai buvo seniai. Paklausus A. D., ar matė nors vieną smūgį, kurį sudavė J. K. ir ar gali konkretizuoti, jis atsakė, kad buvo keli smūgiai su rankomis, nes jie mušėsi, tąsėsi. Jis negali tiksliai nurodyti, kur tie smūgiai buvo suduoti. Paklausus A. D., kokia buvo nukentėjusiojo būklė, jis atsakė, kad nukentėjusysis buvo pakankamai išgėręs, nepamena, kad nukentėjusysis būtų pargriautas. Paklausus A. D., ar jis buvo įvykio vietoje apsvaigęs, jis paaiškino, kad buvo abstinencijos būklėje. Paklausus J. K., ar atsimena, kaip buvo apsirengęs jis ir A. D., jis nurodo, kad neatsimena. Paklausus J. K., ar pats naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, jis nurodė, kad sudavė du smūgius rankomis į krūtinę ir kartą spyrė koja. Paklausus J. K., ar buvo nukentėjusysis pargriautas ar pargriuvęs, jis nurodė, kad jam atrodo, kad nukentėjusysis buvo nukritęs. Paklausus J. K., kokia įvykio metu buvo nukentėjusiojo bei jo fiziologinė būklė, jis atsakė, kad nukentėjusysis buvo labai išgėręs, gal ir pavartojęs ką nors. Jis pats buvo blaivus ir nieko nevartojęs. J. K. paklausus A. D., ar jis girdėjo, kad jis (J. K.) būtų kieno nors prašęs atnešti plaktuką ir ar jis galėjo tą žmogų sumušti, A. D. atsakė, kad negirdėjo ir nematė, kas sudavė smūgį. A. D. paklausus J. K., ar jis (J. K.) matė, kad jis (A. D.) tikrai turėjo rankose kažkokį daiktą, ar tai galėjo būti pakelis cigarečių, J. K. atsakė, kad matė, kad rankose buvo kažkas suspausta, gal ir galėjo būti pakelis cigarečių. Paklausus J. K., ar smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas per galvą ar į galvą, jis atsakė, kad matė smūgį per galvą, t. y. matė, kad buvo užsimota iš viršaus (1 t., b. l. 161-163).
Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. GMP kvietimo kortelės duomenų matyti, kad sumuštas (duomenys neskelbtini) m. vyras, sąmoningas. Stotelėje „Broniaus Laurinavičiaus skveras“ pranešėja sutiko nepažįstamą vyrą, palauks GMP kartu. Kas jam atsitiko, neaišku, vyras neblaivus. Iš RVUL ortopedo traumatologo konsultacijos duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. nukentėjusiajam A. F. buvo diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda, galvos žaizda, girtumas. Iš 2021 m. rugsėjo 20 d. GMP kvietimo kortelės duomenų matyti, kad 31 m. vyrui nustatytas lėtinės ligos paūmėjimas. Vyrui galvos skausmai, penktadienį buvo sumuštas. Iš RVUL gydymo stacionare ligos istorijos duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nukentėjusiajam A. F. buvo diagnozuotas kaukolės skliauto lūžis.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų ir teismo medicinos eksperto bei specialisto paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai ir vaizdo įrašai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis J. K. – BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių kitų rašytinių ir vaizdo įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamųjų J. K. ir A. D. ir nukentėjusiojo A. F.. Tarp šių asmenų iš pradžių kilo žodinis konfliktas dėl to, kad, pasak kaltinamųjų, nukentėjusysis atėjęs į barą pradėjo elgtis agresyviai, rėkė, šoko ant padavėjos, buvo girtas, neturėjo galimybių paso, todėl buvo paprašytas išeiti, bet išeiti nenorėjo, prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio dieną buvo išgėręs, nes buvo kažkokia šventė ir buvo bare, po to ėjo link stoties ir užėjo į kitą barą, prie kurio ir įvyko konfliktas, susistumdė, jam trenkė į galvą. Negali tiksliai pasakyti nei kiek buvo žmonių, nei kas jam trenkė per galvą, atsimena tik tai, kad jam trenkė į smilkinį, pakaušį, jis nematė, kuo trenkė, mano, kad kažkokiu kietu metaliniu daiktu. Bylos duomenimis įvykusį konfliktą (jo dalį) matė liudytoja, baro darbuotoja D. L.-V., daugiau paties tiesioginio įvykio liudytojų byloje nenustatyta ir neidentifikuota, nors tiek iš kaltinamųjų paaiškinimų, tiek iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad muštynėse dalyvavo ir daugiau asmenų, muštynes matė ir praeiviai. Byloje yra pateikti vaizdo įrašai, kurie eksperto pagalba buvo maksimaliai išdidinti ir pagerinti, sulėtintas vaizdas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir atlikus šiuos veiksmus vien vaizdo įrašų, kaip įrodymo, nepakanka, kad būtų galima nustatyti objektyvią tiesą byloje. Dėl to nagrinėjamu atveju vaizdo įrašai yra vertinami kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje.
Kaltinamasis A. D. dėl jam pareikšto kaltinimo ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis sudavė vieną kartą nukentėjusiajam kumščiu kažkur į veidą, daiktu per galvą nemušė. Visi stumdėsi. J. K. sudavė nukentėjusiam kumščiu į galvą, smūgiavo plaktuku nukentėjusiajam. Jis (A. D.) nepamena, kad būtų spardęs nukentėjusįjį, jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį (2 t., b. l. 89). Neneigia, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis, bet netrenkė daiktu į galvą (2 t., b. l. 93). Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis A. D. paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo suduoti keli smūgiai į krūtinę, į koją kažkur, jis nustūmė jį (nukentėjusįjį). Du kartus trenkė į krūtinę, vieną kartą į koją, į veidą smūgiavo, bet nepataikė, nukentėjusysis visiškai girtas buvo, jei būtų pataikęs, tai nukentėjusysis būtų nukritęs. Smūgius sudavė rankomis ir kojomis, nukentėjusysis buvo sustabdytas, suprato savo poelgį ir išėjo iš to baro ir tos teritorijos. Po 15 min. grįžo, todėl jam (nukentėjusiajam) buvo paaiškinta ir paklausta, ko jis nori, nes buvo girtas ir nepageidaujamas. Nukentėjusysis šoko prie jo (A. D.) vėl muštis, todėl jis sudavė jam kelis smūgius dešine ranka į veidą, bet nepataikė, praslydo, nukentėjusysis prasmūgiavo jam ir vienas jo smūgis pataikė jam į veidą. Tada išbėgo J. K. iš baro ir bandė juos išskirti, stūmė juos. Jis (A. D.) rankoje turėjo didelį geležinį žiebtuvėlį ir stovėdamas už J. K. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą ranka iš viršaus, kurioje buvo žiebtuvėlis ir, matyt, pataikė nukentėjusiajam. Smūgis galėjo būti stiprus, negali teigti, kad jis padarė ar nepadarė to sužalojimo, iš inercijos galėjo taip sužaloti. Nukentėjusysis dar pastrikinėjo ir išėjo. Išbėgo D. L.-V., J. K. sugyventinė, ir nusitempė J. K. į barą, o jis (A. D.) liko lauke. Tokį savo parodymų keitimą kaltinamasis paaiškino tuo, jog jis nori prisipažinti, nenori apkalbėti žmogaus, kad žmogus atliktų bausmę už tai, ko nepadarė. Jis bandė išvengti bausmės, buvo abstinencijos būsenoje ir nelabai galėjo adekvačiai atsakinėti į klausimus. Nuo narkotikų pastovaus vartojimo būna abstinencija, persimuša širdies ritmas, būna silpnumas. Tyrėjai ir advokatui sakė, kad yra tokios būsenos, bet vis vien buvo apklausiamas. Taip pat jis vartojo stiprius vaistus tuo metu. Prašė, kad jį greičiau vestų į kamerą, bet vis vien apklausinėjo.
Nors kaltinamojo A. D. parodymai dėl jo paties atliktų veiksmų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu buvo prieštaringi, tačiau teismas vadovaujasi jo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje – kaltinamojo J. K. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (A. D. su nukentėjusiuoju mušėsi rankomis, buvo smūgiai, žiebtuvėlio nematė, matė smūgį į galvą, bet su kuo sudavė, nepastebėjo. A. D. smūgiavo rankomis į galvą, nežino, kiek smūgių, sudavė smūgius kojomis, bet nežino nei kiek, nei kur. A. D. elgėsi agresyviai, šaukė ir daužė nukentėjusįjį), nukentėjusiojo A. F. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (atsimena tik tai, kad jam trenkė į smilkinį, pakaušį, jis nematė, kuo trenkė, mano, kad kažkokiu kietu metaliniu daiktu; vos konfliktui prasidėjus, jis iš karto gavo smūgį į viršugalvį kairėje pusėje. Kiek pamena, jam buvo suduota vieną kartą. Kuo ir kas sudavė, nepastebėjo), liudytojos D. L.-V. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (kai išėjo į lauką, matė, kad A. D. su nukentėjusiuoju stumdosi, o J. K. juos skyrė, dėl A. D. spyrio į sėdmenis, tikrai negali pasakyti, pamena, kad sakė, jog A. D. nukentėjusiajam spyrė į sėdmenis. Pamatė, kad J. K. ir pažįstamas, kurį žino kaip A. D., ir nukentėjusysis, visi trys mušasi. Pirmiausia pamatė, kad J. K. spyrė nukentėjusiajam koja kažkur į kojų sritį. Ji tuoj pat pribėgo prie J. K., nes norėjo šį atitraukti, nenorėjo, kad pastarasis kištųsi į konfliktą. Kai prie jo priėjo, tiek nukentėjusysis, tiek J. K. toliau mušėsi, mosikavo rankomis, tačiau pačių suduotų smūgių nematė, nes sugriebusi J. K. nutempė jį nuo nukentėjusiojo. A. D. taip pat mosikavo rankomis, t. y. galėjo suduoti smūgius rankomis nukentėjusiajam, tačiau, visų pirma, jo gerai nematė, nes iš pradžių J. K. jai užstojo A. D., o po to, kai nutempinėjo J. K., matė, kad A. D. suduoda smūgius ranka nukentėjusiajam, tačiau tikrai nematė, nei kiek tų smūgių buvo, nei į kurią kūno vietą. Matė, kad A. D. nukentėjusiajam dar spyrė koja į sėdmenis), teismo medicinos eksperto O. Petkelio ir specialisto G. Š. paaiškinimai, specialisto išvada (A. F. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, padarytas kairiąją momeninę sritį paveikus kietu buku, ribotą briauną turinčiu daiktu, iki patenkant į RVUL priėmimo skyrių, tai yra iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 15.07 val. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tokia trauma atsiranda nuo smūgio, kuris būtas į tą vietą, paprastai galima padaryti pakankamai kietu daiktu. Kumščiu tokio sužalojimo padaryti neįmanoma), vaizdo įrašai (vyriškis, vilkintis tamsiais rūbais ir su kuprine ant nugaros (kaip jau nustatyta – A. D.) užsimoja, suduoda smūgį ranka į galvos sritį, spiria koja A. F., tampo jį už rūbų, suduoda smūgius rankomis), liudytojos D. L.-V. parodymų patikrinimo vietoje duomenys (po kurio laiko ji išėjo iš baro į lauką ir pamatė, kad J. K. ir pažįstamas, kurį žino kaip A. D., bei nukentėjusysis visi trys mušasi. Ji pirmiausia pamatė, kad J. K. spyrė nukentėjusiajam koja kažkur į kojų sritį. Ji tuoj pat pribėgo prie J. K.. Kai prie jo priėjo, tiek nukentėjusysis, tiek J. K. toliau mušėsi, mosikavo rankomis, tačiau pačių suduotų smūgių nematė, nes ji, sugriebusi J. K., nutempė nuo nukentėjusiojo. A. D. taip pat mosikavo rankomis, t. y. galėjo suduoti smūgius rankomis nukentėjusiajam kažkur į galvos sritį, tačiau suduodamų smūgių nematė. Pamatė tik, kad A. D. nukentėjusiajam spyrė koja į sėdmenis), kaltinamojo J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys (tuo metu lauke buvęs A. D. tuoj pat puolė mušti tą žmogų, jis smūgiavo rankomis į galvos sritį. Kiek buvo smūgių, negali pasakyti, bet jų buvo daug. Taip pat sudavė smūgius ir kojomis, tačiau negali nurodyti, nei kur tiksliai pataikė, nei kiek smūgių buvo), akistatos protokolo duomenys (A. D. paaiškino, kad jis (A. D.) jam sudavė kelis smūgius rankomis į krūtinės sritį. Po kažkurio laiko tas vyras grįžo vėl ir vėl prie jo puolė muštis, norėjo jam (A. D.) smogti ranka, tačiau jis (A. D.) sugavo ranką ir sudavė jam atgal ranka į veidą, petį, su koja spyrė jam, atrodo, kad į pilvą. J. K. paaiškino, kad A. D. mušėsi su tuo žmogumi. Matė, kad A. D. smūgiavo rankomis į galvos sritį, kiek buvo smūgių, negali pasakyti. Matė, kad A. D. sudavė tam žmogui kažkuo per galvą, matė, kad buvo užsimota iš viršaus, tačiau kuo, nematė), specialisto G. Š. parodymai (skausmas kairėje veido pusėje labiau būdingas nuo papildomo sumušimo, viršugalvio srities žaizdos buvimas ir skausminga kairės pusės veido dalis, nėra visai būdinga ir nėra tarpusavyje susiję).
Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad smūgį, kuriuo nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, atliko ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. F. sveikatą kaltinamasis A. D.. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų) baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent tarp kaltinamojo A. D. veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad kitas kaltinamasis J. K. veikė bendrai su kaltinamuoju A. D. ir suvokė bei turėjo tyčią sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas nuo konkretaus (vieno) kaltinamojo A. D. smūgio, todėl nagrinėjamu atveju kaltinamieji privalo atsakyti už kiekvieno jų veiksmų sukeltas pasekmes, t. y. A. D. už nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į pirmiau jau aptartus įrodymus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas tikslina kaltinamajam A. D. pareikštą kaltinimą taip: A. D. tyčia sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. F. metu, nukentėjusiajam tyčia sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, taip sukeldamas A. F. fizinį skausmą, bei sudavė kietu, buku, ribotą briauną turinčiu daiktu į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. F. sveikatą. Šių aplinkybių tikslinimas iš esmės kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos nekeičia.
Nors kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu teigė, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, šoko ant jo (ką iš dalies patvirtina ir vaizdo įrašas) ir pan., kad jam buvo prakirsta lūpa, jei jam nebūtų buvę trenkta į lūpą, jis nebūtų trenkęs nukentėjusiajam, tačiau kaltinamojo A. D. veiksmai (jų skaičius, kryptingumas ir pan.) pagal byloje nustatytas aplinkybes neduoda pagrindo išvadai, kad jo suduoti smūgiai buvo gynybinio pobūdžio, ši jo versija akivaizdžiai iškelta siekiant palengvinti teisinę padėtį, bandant sušvelninti atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši versija nebuvo keliama iš pat pradžių, ji atsirado teisminio proceso metu. Taip pat kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu teigė, jog nukentėjusiojo sužalojimui įtakos galėjo turėti tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai, kad nukentėjusiajam galvos sužalojimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, gydytojų buvo konstatuotas ne iš karto, ne nagrinėjamo įvykio vakarą, o tik po kelių dienų, kai nukentėjusiojo būklė pablogėjo ir jis pats dar kartą kreipėsi į medikus. Šie kaltinamojo teiginiai nepagrįsti ir byloje paneigti teismo medikų paaiškinimais. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad jei yra konkretus sužalojimas, alkoholis to sužalojimo apsunkinti negalėjo, blaivaus ar neblaivaus asmens kaukolės patvarumas nesiskiria. Taip pat byloje apklausti liudytojai medikai išsamiai paaiškino aplinkybes, kodėl nukentėjusiajam galutinė diagnozė buvo nustatyta tik po kelių dienų ir kodėl objektyviai nebuvo galima nustatyti galvos sužalojimo, pasireiškusio muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu įvykio vakarą – įprastai susiuvus žaizdą, gydytojai nepastebi įspaustinio lūžimo, momenkaulio lūžį galima pamatyti tik chirurginės intervencijos metu, skubios pagalbos atveju tai yra sudėtingiau, ypač tuo atveju, jei ligonis yra neblaivus ir juda, be to, pacientas buvo pilnai sąmoningas, todėl nebuvo nurodymų atlikti kompiuterinę tomografiją; visų galvos traumų profilaktikai nėra atliekama tomografija. Gydytojas G. Š. nurodė ir tai, kad tolimesniam gydymui pasekmių neturėtų būti, kad operacija buvo atlikta po trijų parų.
Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, byla teisme buvo nagrinėjama šio kaltinimo ribose, tačiau prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinimas J. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino ir prašė jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis J. K. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, tačiau, kaltinamojo paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoseklūs ir tarpusavyje skiriasi.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. visą laiką nuosekliai aiškino, kad jis sudavė nukentėjusiajam ranka į krūtinę, spyrė koja ir pataikė kažkur jam į koją (1 t., b. l. 149, 151-152, 166). Analogiškus paaiškinimus kaltinamasis J. K. davė ir parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su kaltinamuoju A. D. metu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. nurodė, kad šiuos veiksmus atliko, siekdamas nukentėjusįjį ir A. D. išskirti, t. y. jis nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę, t. y. atstūmė jį, kad nuramintų visą konfliktą. Kai D. L.-V. jį atitraukinėjo, jis dar su koja užkabino kažkur, kaip spyris buvo nukentėjusiajam, ir nuėjo į barą.
Išanalizavus visus kitus byloje esančius įrodymus, matyti, kad kaltinamojo J. K. parodymai teisme neatitinka visų kitų byloje esančių įrodymų ir jais paneigti, ši kaltinamojo versija teisme laikytina jo gynybine pozicija ir siekiu apskritai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. K. nurodomas aplinkybes apie tai, kad jis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – liudytoja D. L.-V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pamatė, jog J. K. ir pažįstamas, kurį žino kaip A. D., ir nukentėjusysis, visi trys mušasi. Pirmiausia pamatė, kad J. K. spyrė nukentėjusiajam koja kažkur į kojų sritį. Ji tuoj pat pribėgo prie J. K., nes norėjo šį atitraukti, nenorėjo, kad pastarasis kištųsi į konfliktą. Kai prie jo priėjo, tiek nukentėjusysis, tiek J. K. toliau mušėsi, mosikavo rankomis, tačiau pačių suduotų smūgių nematė, nes sugriebusi J. K. nutempė nuo nukentėjusiojo. Nors ši liudytoja teisme pakeitė savo parodymus, tvirtindama, kad J. K. tik skyrė besimušančius nukentėjusįjį ir A. D., kad J. K. nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiajam, taip pat paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai tyrėjai liepė sakyti, jog J. K. irgi mušė nukentėjusįjį, kad ji neskaitė savo parodymų ir neskaičiusi juos pasirašė, tačiau teismas tokį liudytojos parodymų pakeitimą vertina kaip siekį savo sugyventiniui J. K. padėti išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. K. duoti parodymai sutampa su šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o aplinkybes, susijusias su liudytojos apklausos procesu, paneigė teisme apklausta tyrėja K. M.. Ji aiškiai nurodė, kad liudytojai D. L.-V. apklausos metu uždavinėjo klausimus, D. L.-V. atsakinėjo ir liko prie tų pačių parodymų kaip ir buvo įtariamosios apklausa, papildymų neturėjo, perskaitė savo parodymus ir protokolą pasirašė. D. L.-V. patvirtino, kad susipažino su protokolu. Be to, ši liudytoja teisme paaiškino, kad kas, kur ir kaip mušėsi ji jau nebepamena, nebepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tvirtino, kad J. K. nespyrė nukentėjusiajam į koją; taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad ši liudytoja teigia prisimenanti tik jai (jos sugyventiniui) palankias aplinkybes, tuo tarpu – kitų aplinkybių – ne, ir tai teismas vertintina kritiškai, kaip jos suinteresuotumą padėti savo sugyventiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo J. K. tvirtinimus, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas prisipažinti, dėl to jis ir nurodė, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį; šie jo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti ir taip pat paneigti liudytojos K. M. parodymais teisme. Be to, pažymėtina, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dalyvaujant jo gynėjai, pats kaltinamasis po protokolais pasirašė ir savo parašu patvirtino, kad perskaitė ir kad parodymai surašyti teisingai, gynėja jokių pastabų neturėjo. Analogiškai kaltinamasis J. K. akistatos metu taip pat savo parašu patvirtino apklausos protokolą, patvirtino, kad jį perskaitė ir kad jis surašytas teisingai, gynėja jokių pastabų neturėjo.
Taigi, teismas atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, tikslina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nurodant, kad kaltinamasis J. K. tyčia mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 21.50 val., prie prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. F. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam ranka į krūtinę, spyrė koja nukentėjusiajam į koją, taip sukeldamas A. F. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors nukentėjusysis paaiškino, kad jis be to vieno smūgio į galvą daugiau nieko neatsimena, kad kitų sužalojimų lyg ir nebuvo, jam daugiau nieko neskaudėjo, kitų smūgių, jei jie ir buvo, nepamena, o teisme apklausti liudytojai, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį po įvykio, nurodė, kad medicininiuose dokumentuose fiksuojami tik tie sužalojimai, kurie akivaizdžiai matomi arba dėl kurių skundžiasi pacientas, paprastai dėmesys kreipiamas tik į tą sužalojimą, dėl kurio pacientas yra atsiųstas pas gydytojus, tačiau tai savaime nepaneigia kaltinamojo J. K. atliktų veiksmų, kuriais jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo J. K. veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui sukeliant fizinį skausmą, jokių matomų žymių gali ir nelikti, tačiau tai nepaneigia asmens, šiuo atveju kaltinamojo, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nes atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą yra įtvirtinta BK ir laikoma nusikalstama veika.
Nors teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis J. K. apie galimybę jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teismo įspėtas nebuvo, tačiau prokurorei apie tai nurodžius baigiamojoje kalboje, tiek kaltinamojo gynėjas, tiek kaltinamasis turėjo teisę ir pasisakė dėl šių aplinkybių, įrodymų tyrimo teisme atnaujinti nebeprašė. Be to, kaip matyti, faktinės aplinkybės nėra esmingai skirtingos, tik susiaurinta kaltinamojo veiksmų, atliktų prieš nukentėjusįjį, apimtis. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi pagrindo išvadai, kad gynyba nuo kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtų esmingai skyrusis nuo byloje pareikšto prokuroro kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl ko būtų poreikis atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis ir, esant tokiai, situacijai, kaltinamąjį įspėti, kad jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Susidariusi situacija nelaikytina tokia, kuri būtų staigmena kaltinamajam ir dėl to būtų suvaržytos gynybos teisės ar kitaip pasunkinta kaltinamojo padėtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-175-1073/2019).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų nusikalstamų veikų pobūdis ir bylos aplinkybės patvirtina, kad jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydami suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas sunkus nusikaltimas asmens sveikatai, veika baigta. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. D. teistas daug (20) kartų, už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, susijusius su disponavimu suklastotu dokumentu, turto sunaikinimą, plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 117-135), labai daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, vagystes iš parduotuvių, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 143-174). A. D. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 177), kreipėsi dėl konsultacijos ar gydymo į (duomenys neskelbtini) per penkių metų laikotarpį, diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l 176). 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nėra duomenų, kad jis įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. 181).
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybe lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, teisme savo poziciją pakeitė ir prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, taip pat jis gana detaliai paaiškino byloje esantį vaizdo įrašą, taip iš dalies prisidėdamas prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).??
Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad A. D. ne kartą teistas, dauguma kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir plėšimus, t. y. panaudojant fizinį smurtą, jo nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad A. D. iki tol ėmėsi priemonių pakeisti savo ankstesnį elgesį. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. A. D. teisiamajame posėdyje išsakyti bendro pobūdžio teiginiai dėl gailesčio nelaikytini kaip pakankami pripažinti jo nuoširdžiu gailesčiu, rodančiu, kad jis kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį ir išgyvena dėl padarytų veiksmų. Kaltinamojo teiginiai vertintini kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl nusikalto. Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau kaip du dešimtmečius, A. D. sistemingai daro nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Toks elgesys parodo esant nusikalstamų veikų modelį, sistemingą nusikaltimų darymą, kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir būdamas daug kartų teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes, nekeičia. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos kaltinamojo A. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės didina A. D. pavojingumą visuomenei.
Įvertinus išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę – 5 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. D. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžius. Pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu A. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. lapkričio 10 d. 20.30 val. (2 t., b. l. 77). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. sausio 10 d. (2 t., b. l.102-103). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. kovo 10 d. įskaitytinai (2 t., b. l. 112-114). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. (3 t., b. l. 174-176). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. liepos 10 d. (4 t., b. l. 108-110). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. liepos 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. (5 t., b. l. 6-8). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios. A. D. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismas, skirdamas J. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas nesunkus nusikaltimas asmens sveikatai, veika baigta, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. K. anksčiau teistas daug (16) kartų, už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, plėšimus, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs, baustas užsienyje, iš kurių du kartus už nesunkų kūno sužalojimą (2 t., b. l. 16-34), labai daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą be bilieto, karantino taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, neleistinų daiktų pataisos namuose turėjimą, policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir pasipriešinimą jiems, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 46-65), Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 192, 3 t., b. l. 170). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (2 t., b. l. 68), dėl konsultacijos ar gydymo į (duomenys neskelbtini) kreipėsi, diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l.69). 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nėra duomenų, kad jis įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. 73).
J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis ir toliau, būdamas ne kartą teistas, vėl padarė nusikalstamą veiką. Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau kaip du dešimtmečius, J. K. sistemingai daro nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Toks elgesys parodo esant nusikalstamų veikų modelį, sistemingą nusikaltimų darymą, kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir būdamas daug kartų teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes, nekeičia. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos kaltinamojo J. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės didina J. K. pavojingumą visuomenei.
Įvertinus išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam J. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę – 7 mėnesius.
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. lapkričio 10 d. 13.30 val. (1 t., b. l. 142). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi J. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 174-176). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. kovo 10 d. įskaitytinai (1 t., b. l. 197-199). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. (3 t., b. l. 171-173). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. liepos 10 d. (4 t., b. l. 105-107). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam J. K. pakeista kardomoji priemonė – suėmimas į 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad jis įpareigojamas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ilgiau nei 7 paroms be teismo leidimo; 2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant tokias registracijos sąlygas: registruotis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje; 3) namų areštą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d., įpareigojant J. K. nuo 21 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 3-4). Kaltinamasis J. K. iš suėmimo paleistas 2022 m. liepos 8 d. 15.08 val. (5 t., b. l. 21-24).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 8 d. įskaitytinai, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir J. K. laikyti atlikusiu bausmę. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam J. K. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5152,12 Eur turtinės žalos, patirtos dėl A. F. gydymo sveiktos priežiūros įstaigoje, ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 70-77).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5008,78 Eur žalos, patirtos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginimo (1 t., b. l. 47). Turtinę žalą sudaro pirkti vaistai ,,Ospamox“, už kuriuos mokėjo 8,78 Eur (1 t., b. l. 49), neturtinę – 5000 Eur.
Taigi, iš šių civilinių ieškovų pateiktų civilinių ieškinių ir prie jų pridėtų dokumentų matyti, kad civiliniai ieškiniai reiškiami būtent dėl nukentėjusiojo patirto galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairėje momeninėje srityje ir atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, kurį, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis A. D.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo A. D. nusikalstamos veikos ir civilinių ieškovų patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis A. D. yra atsakingas už civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir A. F. patirtos žalos.
A. F. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį – A. D. regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos – 5152,12 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo A. D..
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, jį priteisiant iš A. D..
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 8,78 Eur turtinės žalos priteisimo už pirktus vaistus, yra pagrįstas, tarp kaltinamojo A. D. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. nusikalstama veika sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. F. sveikatą. Kaltinamasis A. D. tyčia nukentėjusiajam sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei sudavė kietu, buku, ribotą briauną turinčiu daiktu į gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarė itin rimtus galvos sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis kentė didelius skausmus, buvo operuotas. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Nukentėjusysis paaiškino ir tai, kad jis nebegali dirbti taip, kaip anksčiau, nes jam dažnai svaigsta, skauda galvą, vaistai nepadeda, taigi nukentėjusysis dar iki šiol jaučia jam padaryto sveikatos sutrikdymo pasekmes. Kita vertus, teismas įvertina ir nukentėjusiojo veiksmus – pats nukentėjusysis buvo labai neblaivus, konfliktavo su kaltinamaisiais ir varomas iš baro teritorijos nėjo, vėl sugrįžo ir pats vėlėsi į konfliktą. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis nedirba, nors yra darbingo amžiaus.
Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-477-966/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-194-387/2021), darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo A. F. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies ir iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra. Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis du mėnesius negalėjo dirbti ir neteko pajamų. Teismas atkreipia dėmesį, kad tai yra turtinė žala, tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas pajamas, nedarbingume būta laiką ir jo netektas pajamas, reikalavimo dėl netekto darbo užmokesčio nereiškė ir šios civilinio ieškinio dalies netikslino. Kita vertus, tai neužkerta kelio nukentėjusiajam kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka, pareiškiant CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį ir jį pagrindžiant įrodymais.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) 9 vokai su kompaktinėmis plokštelėmis, saugomi byloje, paliktini saugoti byloje;
2) 1 USB duomenų laikmena, saugoma byloje, paliktina saugoti byloje;
3) dėžė, su švirkštu, metaliniu strypu, plaktuku, 4 vnt. DNR pavyzdžių, perduota saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą pagal 2022 m. vasario 3 d. kvitą B serija BBB Nr. LS006590, sunaikintini;
4) gydymo įstaigos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atsiųsti nukentėjusiojo A. F. medicinos dokumentai (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė ir gydymo stacionare ligos istorija), grąžintini juos pateikusiai gydymo įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 8 d. įskaitytinai, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir J. K. laikyti atlikusiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. D. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžius.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. D. 5152,12 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du eurus dvylika centų) turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. D. A. F. naudai priteisti 8,78 (aštuonis eurus septyniasdešimt aštuonis centus) Eur turtinės ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) 9 vokus su kompaktinėmis plokštelės, saugomus byloje (prisegti prie bylos tomų), palikti saugoti byloje;
2) 1 USB duomenų laikmeną, saugomą byloje (prisegtą prie bylos 4 tomo), palikti saugoti byloje;
3) dėžę, su švirkštu, metaliniu strypu, plaktuku, DNR, perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą pagal 2022 m. vasario 3 d. kvitą B serija BBB Nr. LS006590, sunaikinti;
4) gydymo įstaigos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atsiųstus nukentėjusiojo A. F. medicinos dokumentus (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir gydymo stacionare ligos istoriją), grąžinti juos pateikusiai gydymo įstaigai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.