Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Civilinių ieškovų valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai atmesti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiajam R. M. 2 200 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 21.50 val., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomoje ir aptvertoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą R. M. į galvą, dėl to šis nugriuvo ir galva trenkėsi į betoninį grindinį, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą kairiame viršutiniame voke, odos nubrozdinimą pakaušio srityje, kairio momenkaulio lūžį, nusitęsiantį per smilkinkaulį į kaukolės pamatą iki akytkaulio, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų sumušimo židinius kairėje frontotemporaliai ir tokiais savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011), padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011).

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, padarymo. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki 10 metų. A. J. buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. buvo paskirta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos rūšies bausmė, o jos dydis nustatytas mažesnis, negu vidurkis, šioje byloje nustatytų, su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių kontekste, paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, prieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir tai sudaro pagrindą A. J. skirtą bausmę švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias galimybę skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę.

9. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas siejamas su aplinkybių, rodančių, kad BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nustatymu. Nustatęs tokias aplinkybes teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

10. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika, tačiau pažymėtina, kad pagal tą patį BK straipsnį kvalifikuotas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas gali skirtis savo rūšiniu pavojingumu pagal konkrečioje byloje nustatytas jo padarymo aplinkybes, kaltininką charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. M. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178–182) nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžių. Tačiau vertinant A. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju atsirado dėl vieno nuteistojo suduoto smūgio, po kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į betoninį pagrindą. Nuteistasis savo kaltės neneigė, pripažino sudavęs smūgį R. M., nes buvo susinervinęs, susijaudinęs, nuteistasis gailėjosi dėl savo poelgio ir jį vertino neigiamai (3 t., b. l. 2, 3). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. vieną smūgį nukentėjusiajam sudavė po to, kai nuteistasis buvo iškviestas į darbą, kur rado neblaivius nukentėjusįjį R. M. ir liudytoją V. L., tarp nuteistojo ir liudytojo įvyko susistumdymas ir nukentėjusysis bandė nuteistąjį ir liudytoją išskirti. Sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, A. J. daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko. Nors šios aplinkybės A. J. elgesio nepateisina ir jo kaltės nešalina, tačiau jų visuma sudaro pagrindą nuteistojo elgesį vertinti kaip atsitiktinį ir spontanišką, o jo asmenybę – kaip mažiau pavojingą visuomenei.

11. Mažesnį nuteistojo A. J. asmenybės pavojingumą rodo ir jo asmenybę bei elgesį visuomenėje charakterizuojančių duomenų visumos vertinimas. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. praeityje neteistas (2 t., b. l. 90), naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė ir po šioje byloje vertinamo įvykio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs (2 t., b. l. 86), dirba (2 t., b. l. 89), darbovietės charakteristikoje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 100), dėl priklausomybės ligų nesikreipė, nebuvo gydomas (2 t., b. l. 103, 105). Iš Administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. J. administracine tvarka baustas 7 kartus, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai su fizinio smurto naudojimu nesusiję (baustas už greičio viršijimą, vaistinių preparatų kontrabandą, vairavimą neužsisegus saugos diržo, pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (iškrovė paukščius be patikrinimo įstaigų pareigūnų leidimo)), už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 91–99). Nuteistasis A. J., kaip minėta, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybė sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė (3 t., b. l. 3, 6). Iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuteistasis atlygino turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ir ši civilinio ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 187). Nukentėjusiajam R. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos fakto bei dydžio nuteistasis taip pat neginčijo, susitarė su nukentėjusiuoju dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tvarkos (2 t., b. l. 199). Toks nuteistojo elgesys teikia pagrindą manymui, kad nuteistasis atsakomybės nevengia, siekia kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei turtinį nuostolį.

12. Pažymėtina, kad bausmės individualizavimo procese negali būti ignoruojamas ir nukentėjusiojo interesas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Vertinamu atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo R. M. atstovių išsakyta pozicija dėl bausmės sudaro pagrindą manymui, kad nukentėjusiajam svarbiausia yra tai, kad būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, o ne tai, kad nuteistasis atliktų laisvės atėmimo bausmę (3 t., b. l. 6).

13. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo kontekste darytina išvada, kad net ir minimalios trukmės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. J. būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, ir neužtikrintų bausmės tikslų ir paskirties, nukentėjusiojo interesų. Nors vertinamu atveju ir buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, o nuteistojo A. J. atliktų veiksmų apimtis ir pobūdis, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jį teigiamai charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad jis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiketi tik asmenį izoliavus nuo visuomenės. Vertinamu atveju paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pasiektas tik vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų – kaltininko nubaudimas, todėl tokia bausmė nelaikytina teisinga.

14. Konstatavus šią išvadą, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti A. J. ne BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvė atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą bei tai, kad įstatymų leidėjas už sunkų sveikatos sutrikdymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, A. J. laisvės apribojimo bausmė skirtina maksimaliam terminui – 2 metams. Kadangi nuteistasis savo kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo bus pakankama poveikio priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, A. J. skiriami šie tarpusavyje suderinti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios poveikio priemonės, o ne intensyvi priežiūra, darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrins, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. J., kurias sudaro 171 Eur (3 t., b. l. 40). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Nors šioje byloje nuteistajam A. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja, tačiau bylos duomenimis nuteistasis A. J. buvo sudaręs susitarimą su advokatu Giedriumi Danėliumi (3 t., b. l. 32), kuris ir gynė nuteistąjį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (3 t., b. l. 46–48). Atsižvelgiant į paminėtą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir A. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, A. J. įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. J. 171 (vieno šimto septyniasdešimt vieno) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.