Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-434-383/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-29
Bylos Nr.: 1A-434-383/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49061-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis: A. J., A. J. Kauno
Nukentėjusysis: K. L.
Advokatai: Raimundas Gargasas, Antanas Jarašius, Antanas Jara

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-383/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49061-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei,nuteistajam A. J. ir gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. L. ir jo atstovo advokato Antano Jarašiaus, nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš nuteistojo A. J. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3 972,77 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. J. priteista 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Valstybės naudai iš A. J. priteista 200 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 03.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė mažiausiai du smūgius kumščiu į galvą nukentėjusiajam K. L., tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. L. sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. J. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta be jokios aiškios priežasties, nenustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nuteistasis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, nustatytas 35 proc. darbingumas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis K. L. ir jo atstovas advokatas Antanas Jarašius prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam A. J. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkį. Taip pat prašo priteisti K. L. iš nuteistojo A. J. 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, o priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 20 000 Eur.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis A. J. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nesigailėjo ir neatsiprašė. Darydamas neteisėtą įtaką liudytojams G. A., A. A., A. S., J. J. ir A. B., nuteistasis net sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas išvardino bent penkias aplinkybes, į kurias turėjo atsižvelgti skiriant bausmę, tačiau atsižvelgė tik į vieną - kad nuteistajam nustatytas 35 proc. darbingumas. Nebuvo jokio pagrindo skirti švelnesnę bausmę, nei įstatymo numatytas jos vidurkis. Nors nuteistajam nustatytas neįgalumas, tačiau tai nesukliudė vartoti alkoholį ir tyčia, sąmoningai smurtauti. Nuteistasis yra galingo sudėjimo ir stiprus vyras, ką įrodė savo nusikalstamais veiksmais, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad jo neįgalumas yra tik teorinis. Nors A. J. teigė alkoholio nevartojęs, tačiau jo parodymais teismas nepatikėjo, todėl nebuvo juridinio pagrindo švelninti jam skiriamos bausmės dydžio.

3.2. Skunde teigiama, kad esminė aplinkybė - sunkios nusikaltimo pasekmės. Nustatyta, kad nukentėjusysis liko gyvas tik todėl, kad laiku pavyko išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Buvo sveikas ir darbingas vyras, nuo nusikaltimo padarymo momento gyvenimas pasidarė tik egzistavimu, neteko galimybės būti sveiku ir pilnaverčiu visuomenės nariu, dirbti ir užsidirbti pragyvenimui bei kitiems būtiniems poreikiams. Padaryta žala neatitaisoma, ją palengvinti galėjo tik nuteistojo nuoširdi pozicija, savo kaltės supratimas ir įvertinimas. Ta pozicija, kurios nuteistasis laikosi, rodo, kad įstatymo reikalavimai jam negalioja, teisminis procesas jokios įtakos jo vertybėms neturėjo. A. J. yra pavojingas visuomenei ir turi gauti teisingą, įstatymo nustatytą bausmę.

3.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. J. sąmoningai, tiesiogine tyčia vykdė nusikalstamą veiką jo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes sveikatai, į patiriamus dvasinius išgyvenimus, taip pat vertindamas susidariusią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu, padarytą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur. Iki šiol ausyse spengia, skauda galvą, pykina, kamuoja nemiga, baimė. Dėl šio įvykio patyrė tiek fizinį, tiek emocinį sukrėtimą, sunku laisvai judėti, apribota galimybė atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Prašė artimųjų, kad pastarieji nuvežtų pas gydytojus ar į gydymosi įstaigas bei suteiktų kitą reikalingą pagalbą. Sumažėjo bendravimo galimybės, todėl dažnai ima jaustis nevisavertis. Kiekvieną kartą išeidamas iš namų jaučia baimę. Po padaryto sužalojimo pasireiškė liekamieji reiškiniai - pablogėjo atmintis, tapo silpnas ir nebematantis prasmės gyvenime, turi vartoti vaistus.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno LSMUL buvo gydomas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., o nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 1019 m. gruodžio 28 d. buvo paskirta reabilitacija (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, sveikata neatsistatė ir, tikėtina, nepagerės. Fizinis pajėgumas ir judėjimo galimybės buvo esmingai apribotos. Dėl to akivaizdu, kad fiziškai neturėjo jokios galimybės rinkti turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus (įrodymus). Prašė priteisti tik 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, o tai menka dalis patirtų kelionės, maitinimo ir vaistų pirkimo išlaidų, todėl mano, kad teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė nepagrįstai.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį, jį išteisinti ir baudžiamą bylą nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių, todėl teismas padarė neteisingas išvadas. Nuosprendis grįstas spėliojimais, tikimybėmis, prielaidomis ir išvadomis, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas rėmėsi nenuosekliais, tarpusavyje prieštaraujančiais nukentėjusiojo parodymais ir kitais nepagrįstais įrodymais. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai ir neobjektyviai. Tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti visų reikšmingų aplinkybių. Tai paaiškėjus nagrinėjant bylą teisme, kaltinimą palaikiusi prokurorė buvo neobjektyvi ir šališka. Liko nenustatyta kas ir kada sužalojo K. L..

4.2. Skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas asmenų ratas, kurie 2019 m. lapkričio 17 d. nuo 00 val. iki 3 val. buvo (duomenys neskelbtini), tačiau kas vyko po 3 val. t. y. po to, kada išvyko namo A. J., nei ikiteisminio tyrimo procese, nei pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyta. K. L. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) specialistui tvirtino, kad jis buvo sumuštas apie 4 valandą. Smurto K. L. atžvilgiu nevartojo, buvo blaivas. Nors buvo vartojamas alkoholis, tačiau nė vienas iš asmenų nebuvo toks girtas, kad nesiorientuotų aplinkoje ir nesuprastų kas vyksta.

4.3. Skunde akcentuojama, kad iki susitikimo (duomenys neskelbtini), K. L. ir jis buvo nepažįstami, todėl jokių konfliktų ar piktumų iki susitikimo nebuvo ir negalėjo būti. Jis sėdėjo vienoje stalo pusėje, o K. L. - kitoje stalo pusėje. Atstumas tarp jų buvo apie du metrus. Esant tokiam atstumui tarp K. L. ir nuteistojo, pastarasis neturėjo galimybės suduoti smūgius K. L.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nors tai turėjo būti atlikta.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis prašė teismo peržiūrėti 3 pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota įvykio vieta ir, kad teismas įsitikintų, jog, būnant priešingose stalo pusėse, jis negalėjo suduoti smūgių K. L., padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Privalėjo būti atliktas ir tardymo eksperimentas dėl galimybės jam smūgiuoti ir pataikyti K. L.. Teismas atsisakė peržiūrėti nuteistojo teikiamą vaizdo įrašą, o prašymą atlikti parodymų patikrinimą - atmetė. Bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu ir teisiamajam buvo itin sudėtinga gintis, teikti prašymus, todėl buvo suvaržyta jo Konstitucijoje įtvirtinta teisė į tinkamą gynybą.

4.5. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis alkoholio pas G. A. nevartojo, nes geria vaistus, todėl buvo blaivus. Alkoholio pas G. A. nesivežė. Jo parodymus dėl blaivumo patvirtino liudytojai A. B. ir J. J.. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 2018 m. lapkričio 17 d. tarp 00 val. ir 3 val. A. J. buvo neblaivus. Byloje esančiais objektyviais įrodymais yra įrodyta, kad nukentėjusysis į BPC skambino tik 2019 m. lapkričio 17 d. 09.39 val. Neaišku, kodėl daugiau, nei 6 valandas K. L. neskambino į BPC, jeigu jis buvo sumuštas A. J..

4.6. Nuteistojo teigimu, K. L. ir G. A. yra buvę seserų sutuoktiniai ir visiškai tikėtina, kad K. L., skambindamas į BPC ir teikdamas, kad jį sumušė giminaitis, K. L. kalbėjo apie G. A.. Tesime apklausta ekspertė Z. M. negalėjo nurodyti koks buvo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas. Liudytojas G. A. teigė nematęs, jog nuteistasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Liudytoja M. D. paaiškino, kad nukentėjusysis jai tvirtino, kad jį sumušė sugėrovai, tačiau konkrečiai kas jį sumušė, nenurodė. Sugėrovai nurodė, kad nukentėjusysis buvo girtas ir pats griuvo, trenkdamasis galva į spintelę.

4.7. Nuteistojo vertinimu, liudytojo A. A. duotus parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi, jei A. J. nesužalojo K. L., tai K. L. galėjo sužaloti jis arba jo tėvas G. A.. Liudytojo parodymai tarpusavyje prieštaringi ir neatitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo padaryta išvada, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, neva jo parodymai esminėse detalėse iš esmės nuoseklūs, neesminiai skirtumai antraeilėse parodymų detalėse, yra neteisinga ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusysis savo pirminėje informacijoje apie jį sumušusį asmenį nurodė, kad ji sumušė jo giminaitis, tačiau vėliau pradėjo įrodinėti, neva jį sumušė A. J.. Tikėtina, kad nukentėjusysis K. L. buvo įtakotas kitų asmenų, kad jo giminaitis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Tą galėjo padaryti ir pats nukentėjusiojo giminaitis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas Raimundas Gargasas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą - atmesti. Prokurorė Auksė Lipkevičienė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo bei jo atstovo apeliacinius skundus atmesti.

6. Nukentėjusiojo K. L. ir jo atstovo advokato Antano Jarašiaus, nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Nukentėjusiojo K. L. ir jo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. J. paskirtos bausmės dydžiu, priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde keliami kaltės, įrodymų vertinimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis A. J. grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. J. tyčia sudavė nukentėjusiajam K. L. mažiausiai du smūgius kumščiu į galvą, taip sunkai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą. Kartu pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu, kolegijos vertinimu, buvo teisingai išspręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

Dėl nukentėjusiojo K. L. ir jo atstovo apeliacinio skundo

9. Nukentėjusiojo ir jo atstovo vertinimu, nuteistajam A. J. paskirta per švelni bausmė, turėjo būti paskirtas bausmės vidurkis. Skunde pažymima, kad nuteistasis kaltės nepripažino, neatsiprašė nukentėjusiojo, bandė paveikti liudytojus, yra stiprus ir jo neįgalumas nesukliudė nusikalstamos veikos padarymui.

10. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. J. bausmės rūšį ir dydį, teisingai paskyrė bausmę.

12. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis nedirbantis, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Priešingai, nei teigiama nukentėjusiojo ir jo atstovo skunde, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam ir valstybei neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę taip pat įvertino veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aukščiau išdėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis (už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, o skundžiamu nuosprendžiu paskirtas – 3 metų laisvės atėmimas).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas apylinkės teismo, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo K. L. interesai būtų labiau užtikrinti, jei A. J. būtų paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis darė įtaką liudytojams, yra tvirto kūno sudėjimo ir dėl smurto atsiradusios neigiamos pasekmės nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad A. J. bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nustatytas laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus, teismų praktiką ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ar neteisinga.

14. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis bei jo atstovas prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Eur. Skunde nurodo, kad A. J. sąmoningai tiesiogine tyčia vykdė nusikalstamą veiką jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes sveikatai, į patiriamus dvasinius išgyvenimus, vertinant susidariusią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu, padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 20 000 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam K. L. priteisė 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš nuteistojo A. J.. Savo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, apylinkės teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas nuteistojo be jokios priežasties, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta sunkiai, dėl jam padaryto sužalojimo buvo atlikta operacija, jis dvi savaites buvo gydomas LSMUL Kauno klinikose, po to buvo siunčiamas į sanatoriją, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, taip pat įvertinta ir nuteistojo A. J. turtinė padėtis bei galimybės atlyginti civilinį ieškinį (turto neturi, nedirba, nustatytas 35 proc. darbingumas, gyvena iš pašalpų). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš A. J., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje, vertino aplinkybių visumą. Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis ir atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-300-788/2018, 2K-397-222/2016). Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam bei tai, kad kamuoja baimė, stresas, patiria nepatogumus buityje. Nukentėjusysis ir jo atstovas savo apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė, tad pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos dydį neįžvelgia ir apygardos teismas.

15. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis K. L. ir jo atstovas taip pat prašo priteisti 400 Eur turtinei žalai atlyginti iš nuteistojo A. J., kurią sudaro dalis patirtų kelionės, maitinimo ir vaistų pirkimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dydį, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Šiam procesiniam sprendimui pritaria ir apygardos teismas. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nukentėjusysis išties į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių buvo galima apskaičiuoti turtinės žalos dydį, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestas pagrįstai.

Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo

16. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. J. nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. J. kaltės.

17. Nuteistasis A. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiojo paprašė paleisti groti rusišką muziką, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Tada jis pasakė, kad muziką pats įsijungs. Priėjo prie sofos, ant kurios sėdėjo nukentėjusysis. Muzikos nukentėjusysis jungti jam neleido, kilo ginčas. Jis kaire ranka pastūmė nukentėjusįjį K. L.. Jis fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. Pažymėtina, kad nors nuteistasis A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

18. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad būtent nuteistasis A. J. nukentėjusiajam K. L. sunkiai sutrikdė sveikatą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. L. parodė, kad nuteistasis paprašė paleisti rusišką muziką, tačiau jis nesutiko. A. J. mėgino užversti kompiuterį, kuriuo naudojosi jis, naudojo psichologinį smurtą ir jam sudavė smūgius. Paryčiais pasidarė bloga ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuteistasis buvo nusiteikęs labai agresyviai ir jo atžvilgiu fizinis smurtas tęsėsi ilgai, tiek, kiek vyko ,,užstalė“. Smūgiai buvo suduodami dešine ranka į kairę galvos pusę, į akį, buvo smegenų sutrenkimas. G. A. jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Pirmosios instancijos teisme pagarsinus liudytojo G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. parodė, kad po kelių dienų paskambinęs nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė A. J. (t. 1 b. l. 139-142). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad po įvykio bendravo su A. A., kuris sakė, jog, jam išvykus, konfliktavo K. L. su A. J., bus byla dėl smūgių sudavimo. Liudytoja M. D., apklausta teisme, parodė, kad nukentėjusysis jai sakė, kad jį nakties metu sumušė sugėrovai. K. L. lyg buvo blaivus, tačiau dėl galvos traumos apdujęs. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu) ši liudytoja nurodė, kad K. L. nurodė, kad jį sumušė į galvą, tačiau kartu buvęs agresyviai nusiteikęs, besikeikiantis vyras tai neigė ir sakė, kad jis girtas nugriuvo ir susitrenkė. Tuomet nukentėjusysis pasakė, kad niekur jis negriuvo ir neatsitrenkė ir, kad jį sumušė. Nukentėjusysis jai išvardino simptomus, atitinkančius galvos traumą, matė jo pakaušyje nedidelį įdrėskimą, ant kurio buvo sukrešėjusio kraujo (t. 1 b. l. 185-186). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jam žinoma, jog A. J. sukonfliktavo su K. L.. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo (teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) metu liudytojas A. A. dar nurodė, kad nukentėjusysis su nuteistuoju sukonfliktavo dėl muzikos. Nuteistasis atsistojo ir nuėjo link nukentėjusiojo, kažką kalbėjo ir trenkė du smūgius į abu veido žandus dešine ranka. (t. 1 b. l. 155-157, 158-160). Pagarsinus parodymus, šis liudytojas papildomai nurodė, kad po smūgių nukentėjusysis liko sėdėti, nukritęs nebuvo. Ryte ant nukentėjusiojo galvos matė kažkokį randą ant pakaušio, buvo mažas kraujo sukrešėjimas, šašas. K. L. jam sakė, kad jį sumušė nuteistasis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. (teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) parodė, kad nuteistasis jam sakė, kad policijoje yra iškelta byla dėl to, kad jis sode susimušė su vyru, trenkė šiam, tuo metu buvo girtas (t. 2 b. l. 17-18). Pirmosios instancijos teisme savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir liudytojas M. B. apie tai, kad pastebėjo nukentėjusiojo K. L. pakaušyje žaizdą. Nukentėjusysis nurodė, kad kilo konfliktas tarp jo ir nuteistojo bei giminaičio G. A., kurio metu jį rankomis mušė A., suduodamas daug smūgių į įvairias kūno vietas (t. 1 b. l. 192-193). Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos A. M. parodymai apie tai, kad telefonu jai paskambinęs brolis K. L. pasakė, kad yra ligoninėje (duomenys neskelbtini), nes jį sumušė G. A. draugas (t. 2 b. l. 10-11). Pirmosios instancijos teisme apklausta teismo medicinos ekspertė Z. M. patvirtino byloje pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiajam konstatuotas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairįjį galvos smegenų pusrutulį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad nesant galvoje matomų išorinių sužalojimo požymių, tiksliai nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo - ar sužalojimas galėjo būti padarytas dėl tiesioginio trauminio poveikio, ar nugriuvus, ar atsitrenkus į kietą buką daiktą, nėra galimybės.

19. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. kaltu dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. 2019 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos K. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 09.43 val. gautas K. L. pranešimas apie tai, kad jį 4 val. nakties sumušė giminaitis rankomis, prasidėjo galvos skausmai. Policijos registruojamų įvykių registre Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje K. L. paaiškino, kad nakties metu apie 3 val. kilo konfliktas su giminaičiu G. A. ir jo draugu A., pastarasis jį mušė rankomis ir praskėlė galvą. Gydytojas K. K. nurodė, kad pacientui K. L. nustatyta ūmi subdūrinė hematoma smegenyse (pakraujavimas smegenyse), jis paguldytas į Galvos smegenų traumų skyrių (t. 1 b. l. 1-2, 3-4). K. L. 2019 m. gruodžio 11 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2019 metų lapkričio mėnesio iš 16 į 17 dieną, vėlų vakarą, buvo sumuštas jo kviesto draugo A., jam rankomis buvo suduota ne mažiau dvidešimties smūgių į galvą (t. 1 b. l. 23-26). 2020 m. sausio 21 d. BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko N. Ž. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir 2019 m. gruodžio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės A. R. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviesta ir nukentėjusiajam suteikta 2019 m. lapkričio 17 d. rytą (t. 2 b. l. 27, 30-32). 2020 m. gegužės 12 d., gegužės 18 d., gegužės 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais nustatyta, kad pokalbių metu asmenys (nuteistasis ir liudytojas G. A., kitame pokalbyje – nuteistasis ir asmuo, vardu A.) tarpusavyje tariasi kaip ir ką apklausos metu kalbės. A. J. G. A. sako nesakyti, kad smūgius ten gavo. Pokalbio tarp A. ir nuteistojo metu, pastarasis nurodo, kad sudavė vieną smūgį delnu (t. 2 b. l. 72-77, 86-91, 121-123). 2020 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas 2019 m. lapkričio 17 d. 09 val. 39 min., kuris registruotas iš nukentėjusiajam K. L. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad vyras kviečia greitąją medicinos pagalbą dėl sumušimo (t. 3 b. l. 24-25). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skriaus teismo medicinos ekspertės Z. M. specialisto paaiškinimų protokole nurodyti nukentėjusiajam K. L. padaryti sužalojimai, kurie konstatuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3 b. l. 47-48, 50-51). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. J. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. J. kaltės, padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltę neginčijamai įrodo ne tik nukentėjusiojo K. L. parodymai, kad jį sumušė būtent nuteistasis A. L., bet tiesioginio liudytojo A. A. parodymai (matė kaip nuteistasis du kartus dešinės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį). Visiškai nesutiktina su skundo argumentu, kad liudytojo A. A. parodymai laikytini nepatikimais, kadangi jis neva yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jei A. J. nesužalojo K. L., tai K. L. galėjo sužaloti jis arba jo tėvas G. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne nuteistasis A. J., o kitas asmuo. Be to, priešingai, nei teigiama skunde, nukentėjusiojo bei tiesioginio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino netiesioginiai įvykio liudytojai M. B., A. S., A. M., E. K., M. D.. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Pažymėtina, kad liudytojai M. B., A. S., A. M., E. K., M. D. nurodė aplinkybes, kurias jiems iškart po įvykio pasakojo nukentėjusysis K. L. ar kartu su juo įvykio metu buvę asmenys (liudytojas A. A., nuteistasis) ir šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiojo K. L. bei liudytojo A. A. parodymais. Be to, liudytojai M. D. (apklausta ikiteisminio tyrimo metu), A. A., M. B. patvirtino matę ant nukentėjusiojo K. L. pakaušio sužalojimus. Byloje esančia specialisto išvada, ekspertės Z. M. paaiškinimais užfiksuoti K. L. padaryti sužalojimai. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusiajam K. L. padarė būtent nuteistasis A. J., suduodamas mažiausiai du smūgius kumščiu į galvą nukentėjusiajam.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta kas vyko po 3 val., kai išvyko iš įvykio vietos nuteistasis A. J., kadangi nukentėjusysis BPC pranešė, kad jam sužalojimai padaryti apie 4 val. nakties. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir skundžiamu nuosprendžiu byloje esančiais įrodymais konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajam K. L. padaryti 2019 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 3 val. nakties, todėl tikslo nustatinėti, kas įvyko po 3 val. nakties, tyrimo metu nebuvo. Tiek pats nuteistasis A. J., tiek ir 2020 m. sausio 30 d. G. K. raštas (t. 2 b. l. 44), 2020 m. kovo 6 d. Kauno apskrities vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas (t. 2 b. l. 15-17) patvirtina, kad nuteistasis A. J. iš G. A. namų (įvykio vietos) išvyko 2019 m. lapkričio 17 d. apie 3 val. nakties. Tiek nukentėjusysis K. L., tiek ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad būtent nuteistasis A. J., o ne kas kitas sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Byloje nėra duomenų, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo koks nors kitas asmuo arba, kad sužalojimus sau nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. Atsižvelgiant į tai ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustačius, kad nukentėjusįjį K. L. sumušė nuteistasis A. J., nebuvo prasmės aiškintis, kas vyko toliau, pastarajam išvykus, kadangi smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas iki A. J. išvykimo.

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ir nukentėjusysis sėdėjo skirtingose stalo pusėse, juos skyrė kelių metrų atstumas, todėl neturėjo galimybės suduoti smūgius K. L.. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi šią nuteistojo keliamą versiją paneigia byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. L. nurodė, kad nuteistasis meluoja, teigdamas, kad negalėjo jam suduoti smūgių, nes nepasiekė per stalą. Nukentėjusysis teigė, kad sėdėjo ant sofos, o A. J. sėdėjo ant taburetės kitoje stalo pusėje, ištiestos rankos atstumu. Pažymėjo, kad smūgius jam nuteistasis sudavė atsistojęs visu ūgiu ir nebuvo sunku pasiekti (t. 1 b. l. 77-82). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir taip kartu paneigė nuteistojo versiją liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad matė kaip nuteistasis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo ant fotelio ir šiam trenkė du smūgius (t. 1 b. l. 158-160). Nesutiktina ir su nuteistojo nuomone, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tardymo eksperimentas dėl galimybės suduoti smūgius ir pataikyti nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris nėra saistomas proceso dalyvių prašymais dėl procesinių veiksmų atlikimo ir pats sprendžia kokius tyrimo veiksmus yra tikslinga atlikti ir, ar pakanka tyrimo metu suriktų duomenų įtariamojo kaltei pagrįsti. Be to, nuteistasis turėjo teisę ikiteisminio tyrimo metu teikti prašymus prokurorui dėl procesinių veiksmų atlikimo. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga atlikti parodymų patikrinimą vietoje ar kitą nuteistojo nurodomą procesinį veiksmą, siekiant nustatyti, ar nuteistasis galėjo pasiekti ir suduoti smūgius nukentėjusiajam K. L., kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, taip padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad BPK nenumato tokio procesinio veiksmo kaip tardymo eksperimentas. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas A. A. teigė, kad smūgius nuteistasis A. J. sudavė atsistojęs, todėl dėl šios aplinkybės dvejonių tyrimo metu nekilo. Kartu pažymėtina, kad šių procesinių veiksmų netikslinga atlikti ir bylą nagrinėjant teisme, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo.

23. Byloje apklaustų nukentėjusiojo K. L., liudytojų E. K., A. A. parodymais taip pat paneigta ir kita nuteistojo skunde keliama aplinkybė, kad neva įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi šie asmenys teigė matę, kad įvykio metu nuteistasis A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. teigė, kad telefonu jam paskambinęs nuteistasis pasakojo, kad įvykio metu buvo girtas. Nors skunde teigiama, kad liudytojai A. B. ir J. J. neva gali patvirtinti faktą, kad įvykio metu nuteistasis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Visų pirma, nuteistojo nurodyti asmenys nėra tiesioginiai įvykio liudytojai. Antra, liudytojos J. J. parodymais, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesivadovaujama, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams, taip siekiant nuteistajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, įvertintina ir tai, kad tuo metu, kai nuteistasis A. J. grįžo iš G. A. namų, ši liudytoja buvo darbe ir grįžo tik ryte, todėl nematė ir negalėjo įvertinti savo buvusio vyro galimo apsvaigimo nuo alkoholio grįžimo momentu, o juo labiau – įvykio metu. Trečia, liudytojas A. B. tik išsakė savo susidariusią nuomonę dėl galimo nuteistojo A. J. apsvaigimo nuo alkoholio, t. y. tik vizualiai įvertinęs nuteistąjį teigė, kad šis neatrodė kaip apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įvykio metu nebuvo nustatinėjamas jo neblaivumo laipsnis, todėl jam nėra inkriminuota ir pripažinta baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

24. Pasisakant dėl skundo argumento, kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi praėjus daugiau, nei 6 valandoms nuo sužalojimų atsiradimo, pažymėtina, kad pats nukentėjusysis K. L. teigė, kad į BPC kreipėsi ryte, kai blogai pasijuto. Nurodė, kad įvykio metu pagalbos išsikviesti fiziškai nebuvo galima, nes, bandant atsistoti, nuteistasis suduodavo smūgius, grasino, kad jį su taksi išveš iš miesto ir paleis (t. 1 b. l. 71-73). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jo būseną, savijautą dėl jam padarytų sužalojimų (medicininę pagalbą suteikusios liudytojos M. D. teigimu, nukentėjusysis buvo apdujęs, skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, skausmu, išvardino požymius, atitinkančius galvos traumą), natūralu, jog dėl medicininės pagalbos suteikimo nukentėjusysis kreipėsi tuo metu, kai pasijuto blogai ir galėjo tai padaryti. Be to, pažymėtina, kad laikas, kada nukentėjusysis K. L. kvietė greitąją medicinos pagalbą, nėra reikšmingas ir neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

25. Nors pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, negalėjo nurodyti nukentėjusiajam K. L. padarytų sužalojimų mechanizmo, tačiau ji pažymėjo, kad nesant galvoje matomų išorinių sužalojimų požymių, tiksliai nustatyti sužalojimo mechanizmo, nėra galimybės. Be to, ji pati asmeniškai neatliko nukentėjusiojo apžiūros, o išvadą surašė vadovaudamasi medicininiais dokumentais, kuriuose per klaidą galėjo būti neįrašytas matomas sužalojimas nukentėjusiojo galvoje. Vis dėlto, ekspertė nurodė, kad K. L. padaryti sužalojimai labiau būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui (suduotam smūgiui), o ne griuvimui. Šias aplinkybes ekspertė paaiškino ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 50-51). Atsižvelgiant į tai, ekspertės nurodytos aplinkybės visiškai paneigia versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats krisdamas. Dėl skundo argumento, kad sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti giminaičiai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi dėl šio argumento išsamiai jau pasisakyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apylinkės teismo argumentams pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nesikartoja.

26. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 29 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 170,85 Eur (t. 4 b. l. 142). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo bei nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Nukentėjusiojo skundas buvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl nuteistasis buvo suinteresuotas ir privalėjo ginti savo interesus apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra nedirbantis asmuo, jam nustatytas 35 proc. darbingumas, turtinė padėtis yra sunki, turi sveikatos problemų, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš A. J. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

27. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo K. L. ir jo atstovo advokato Antano Jarašiaus, nuteistojo A. J. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. J..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas