Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir

A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams (bausmė atlikta 2020 m. spalio 5 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) 2022 m. kovo 5 d. apie 13.00 val., kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli nuo Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., iš anksto susitaręs ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami bendrą tikslą sužaloti žmogų dėl jo tarnybos vykdymo ir sugadinti svetimą turtą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) darbuotojui, dirbančiam pagal 2021 m. spalio 14 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniojo specialisto pareigose, I. B. (I. B.) dirbant tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su mobiliu greičio matuokliu, G. G. kartu su A. Ž. (A. Ž.) pribėgo prie tarnybinio automobilio ir G. G., atidaręs automobilio vairuotojo pusės dureles, kur sėdėjo nukentėjęs I. B. (I. B.), kartu su A. Ž. (A. Ž.) grasindami, kad užmuš bei vadindami „mentu“, „musoru“ ir „žiurke“, sakydami: „ką čia valstybei dirbi“, tyčia kartu sudavė kumščiais ne mažiau kaip 10 smūgių pastarajam į galvą, veidą ir į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam kairiųjų VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairės pusės kairio šono srityse, poodines kraujosruvas, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame šone, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl jo tarnybos vykdymo, bei nukentėjusiajam ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8+“ su įstatyta „Bitė“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8+“ su įstatyta „Bitė“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia, siekdamas jog nukentėjusysis neiškviestų pagalbos, jį sulaužė ir šiais veiksmais sugadino svetimą nukentėjusiajam I. B. (I. B.) priklausantį 500 eurų vertės turtą, po ko A. Ž. (A. Ž.) sulaužytą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8+“ su įstatyta „Bitė“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė ir pasišalindamas iš įvykio vietos jį išmetė, A. Ž. (A. Ž.) tyčia metaliniu strypu vieną kartą trenkė per tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį dangtį, subraižė kairės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galinių durelių stiklą, o G. G. rankos kumščiu trenkė į vairuotojo pusės durelių langą, tuo padarydami Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 765 Eur dydžio turtinę žalą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad automobiliu važiavo į kaimą, mobilus greičio matuoklis („trikojis“) užfiksavo jį viršijantį leistiną greitį, todėl su pusbroliu A. Ž. (A. Ž.) norėjo sudaužyti greičio matuoklį, bet pamatę automobilyje sėdinį pareigūną, nuėjo prie jo. Norėjo tik pagąsdinti. Atidarė dureles, sudavė jam smūgius į veido sritį, tikslaus smūgių skaičiaus nežino, neskaičiavo, pats sudavė apie 5 smūgius. Kai pareigūnas norėjo telefonu išsikviesti pagalbą, atėmė telefoną ir jį sudaužė. A. Ž. (A. Ž.) su savimi turėjo vamzdį, juo sudavė kelis smūgius per tarnybinį automobilį, jį apibraižė. Pripažįsta, kad pareigūną vadino negražiais žodžiais, grasino jam. Patvirtino, kad mintis eiti ir sugadinti „trikojį“ kilo jam. Labai gailisi taip pasielgęs. Su civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, pasižada žalą atlyginti. Šiuo metu niekur nedirba, todėl dar žalos neatlygino. Mano, kad nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, sutiktų atlyginti 1 000 Eur ar 1 500 Eur.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. (A. Ž.) pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad su G. G. norėjo sudaužyti greičio matuoklį, kuris užfiksavo juos viršijančius greitį, bet pamatęs G. G. einantį link tarnybinio automobilio, ėjo jam iš paskos. Pamatę automobilyje sėdinį pareigūną, norėjo jį pagąsdinti, todėl vartojo negražius žodžius. G. G. atidarė dureles, sudavė pareigūnui smūgius į veido sritį, tuomet ir jis jam trenkė, sudavė gal 5 smūgius, po to, su turėtu vamzdžiu sudavė kelis smūgius į automobilio galą ir taip jį apgadino. Po to, kai G. G. sulaužė ir išmėtė nukentėjusiojo telefoną, jį pakelė, bet vėliau bėgdamas išmetė miške. Pareigūnams parodė, kur išmetė telefoną ir vamzdį. Labai gailisi nusikaltęs. Su civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, dalį žalos jau atlygino. Mano, kad nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, sutiktų atlyginti apie 1 000 Eur.

Dėl kaltinamųjų kaltės

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

4.1. iš panešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir prokuroro rezoliucijų matyti, kad 2022 m. kovo 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07701-22, nes 2022 m. kovo 5 d. apie 13.000 val., kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli nuo Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., Švenčionių r. PK darbuotojui I. B. (I. B.), dirbančiam pagal darbo sutartį, su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliu greičio matuokliu, iš miško išbėgę du vyrai, rankose turėtais metaliniais strypais kelis kartus trenkė į automobilio galą, rusiškų kalba reiškė priekaištus dėl greičio matuoklio, vienas jų sudavė smūgį I. B. (I. B.) į veidą, bandant išlipti parvertė jį ant žemės ir abu spardė kojomis, mušė į nugaros sritį su metaliniais strypais, atėmė mobilaus ryšio telefoną, jį sudaužė ir pasišalino. I. B. (I. B.) dėl daugybinių kūno sužalojimų išvežtas į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 1–7);

4.2. BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 13.000 val., kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli nuo Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., Švenčionių r. PK darbuotojui I. B. (I. B.), dirbančiam pagal darbo sutartį, su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliu greičio matuokliu, iš miško išbėgę du vyrai, rankose turėtais metaliniais strypais kelis kartus trenkė į automobilio galą, rusiškų kalba reiškė priekaištus dėl greičio matuoklio, vienas jų sudavė smūgį I. B. (I. B.) į veidą, bandant išlipti parvertė jį ant žemės ir abu spardė kojomis, mušė į nugaros sritį su metaliniais strypais, atėmė mobilaus ryšio telefoną, jį sudaužė ir pasišalino. I. B. (I. B.) dėl daugybinių kūno sužalojimų išvežtas į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 9);

4.3. Švenčionių r. PK pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 13.000 val., kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli nuo Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., Švenčionių r. PK darbuotojui I. B. (I. B.), dirbančiam pagal darbo sutartį, su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliu greičio matuokliu, iš miško išbėgę du vyrai, rankose turėtais metaliniais strypais kelis kartus trenkė į automobilio galą, rusiškų kalba reiškė priekaištus dėl greičio matuoklio, vienas jų sudavė smūgį I. B. (I. B.) į veidą, bandant išlipti parvertė jį ant žemės ir abu spardė kojomis, mušė į nugaros sritį su metaliniais strypais, atėmė mobilaus ryšio telefoną, jį sudaužė ir pasišalino. I. B. (I. B.) dėl daugybinių kūno sužalojimų išvežtas į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 11–14);

4.4. prokuroro 2022 m. kovo 30 d. reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes 2022 m. kovo 5 d. apie 13.00 val., kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli nuo Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., tyčia apgadinus tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 680 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 15–17);

4.5. Švenčionių r. PK vyresniojo specialisto I. B. (I. B.) pareiškime nurodoma, kad jis 2022 m. kovo 5 d. dirbo su greičio matuokliu prie Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav. Užpuolimo metu iš jo atimtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 8+“, kurio vertė 500 Eur (1 t., b. l. 21);

4.6. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra Švenčionių r. koordinatės 54.973035 ir 25.938181. Nuo kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai prieš kilometrinį ženklą 104/59 yra posūkis į kairę pusę, kur yra aikštelė padengta sniego ir ledo sluoksniu, aikštelėje 35 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio ant žemės guli sudaužytas apsauginis telefono stiklas, kuris paimtas ir supakuotas į voką. Automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Švenčionių g. Zalavo k., Švenčionių r. sav., koordinatės 54.974341, 25.97595. Ant automobilio kėbulo yra pažeidimai, kurie nufotografuoti (1 t., b. l. 23–36);

4.7. 2022 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta vietovė miško masyve, esanti Pamerionių k. apylinkėse, Švenčionių r. vietovės koordinatės 54.972014 ir 25.941878. Nuo kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai yra miško kelias padengtas sniego ir ledo sluoksniu, ant kurio yra viena kita persidengiančios transporto priemonių pėdsakai, kurių rašto nustatyti nepavyko. 100 m atstumu nuo kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ant miško paklotės sniege yra automobilio padangų pėdsakai, jie nufotografuoti, ties šiais pėdsakais ant medžio 30 cm nuo miško paklotės yra medis su pažeista žievė. Nuo pažeidimų vietų paimti žievės pavyzdžiai, kurie supakuoti į voką. Miško teritorija neaptverta, nesaugoma, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 37–45);

4.8. automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodoma, kad ant automobilio kėbulo yra pažeidimai: vienas ant galinio dangčio ir keli ant kairės pusės priekinių ir galinių durelių. Pažeidimai nufotografuoti. Nuo pažeidimų vietos ant kairės pusės galinių durelių paimti dažų nuoskutos, kurie supakuoti į voką (1 t., b. l. 46–53);

4.9. Švenčionių r. PK pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių nustatymo nurodoma, kad pasitelkus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pavoverės užkardos tarnybinį šunį, šuo užuodė žmonių pėdsakus ir mišku sekė iki vietos, kur buvo rasta ir supakuota darbinė pirštinė (vokas Nr. 1), toliau sekant pėdsakais šuo rado analogišką pirmajai darbinę pirštinę (supakuota į voką Nr. 2). Apžiūrint vietą prie pirmosios pirštinės matyti apsisukančio automobilio padangų vežios, bamperio lygmeny – nuplėšta medžio žievė. Pasienietis A. R. kartu su kolegomis bendravo su (duomenys neskelbtini) dvare dirbančiais darbininkais, kurie paaiškino, kad apie 12.45 val. prie miškelio matė sustojusį pilkos spalvos automobilį „BMW“, iš kurio išlipo du vyrai ir nuėjo į mišką, iš jo sugrįžo maždaug po pusvalandžio ir išvažiavo. Policijos pareigūnams su darbininkais pabendrauti nepavyko, nes jų jau nebebuvo (1 t., b. l. 58–59);

4.10. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų nurodoma, kad įvykį užfiksavo vaizdo stebėjimo registratoriai, įrengti tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60–61);

4.11. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašų, paimtų iš registratoriaus įrengto tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažiūros rezultatai. Vaizdo įrašuose matyti, kaip iš miško link automobilio bėga vienas vyras, kitas jam iš paskos. Vyras Nr. 1, vilkintis rudos spalvos striukę, rankose laiko metalinį strypą ar vamzdį. Kitas vyras vilki juodos spalvos striukę. Asmenys kalba rusiškai, vaidina nukentėjusįjį „mentu“, „musoru“, „menkysta“, žiurke“ reiškiami priekaištai dėl jo darbo, girdimas mušimo garsas ir asmens šūksniai (1 t., b. l. 62–74);

4.12. nukentėjusiojo I. B. (I. B.) apklausos protokole nurodoma, kad I. B. (I. B.) paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje vyresniojo specialistu. Dirba pagal darbo sutartį, nėra statutinis valstybės tarnautojas. Jo darbo funkcijos – dirbti su mobiliais greičio matavimo įtaisais, o būtent su „trikoju“. Pagal darbo grafiką jis dirbo 2022 m. kovo 5 d. nuo 8.00 iki 20.00 val. Dirba neuniformuotas, vienas, dirbdamas jokių specialiųjų priemonių savigynai ar ginklo neturi, jam šios priemonės nėra išduodamos. Dirbo jam priskirtu specialiais policijos ženklais ar lipdukais nežymėtu tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvykęs iš Švenčionių r. PK nuvažiavo į vietą statyti mobilaus greičio matavimo įtaiso. Jį apie 9.00 val., pastatė kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r., pats su tarnybiniu automobiliu atsitraukė apie 50 metrų atstumu į esančią aikštelę. Sustojęs, jis per tarnybinį nešiojamą kompiuterį stebėjo greičio matuoklio fiksuojamus pažeidimus. Pats greičio matuoklis fiksuoja absoliučiai visas pravažiuojančias transporto priemones, fiksuoja jų važiavimo greitį ir valstybinius numerius, šie užfiksuoti automobiliai yra perkeliami į duomenų bazę. Nuo 9.00 val. iki 13.00 val. greičio matuoklis užfiksavo tik du pažeidimus: greitį viršijo greitosios automobilis ir kitas lengvasis automobilis. Būtent 13.00 val., kuomet jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, buvo neprisisegęs, automobilis atrakintas, galimai užgesintu varikliu. Kol buvo automobilyje, išgirdo smūgį į automobilio galinį stiklą ar galinį bamperį. Jis nespėjęs atsisukti pasižiūrėti per petį, tik išgirdo kaip atsidarė automobilio priekinės vairuotojo pusės durys, būtent ten, kur sėdėjo jis. Atsisukęs į durų pusę pamatė du jaunus vyrus, jie abu rusų kalba pasakė frazę, kurią išvertus būtų: „ką tu čia mentas darai“ ir pradėjo mušti. Jį mušė abu asmenys kumščiais, smūgiavo tik į jo veidą. Kiek smūgių jie jam abu sudavė tiksliai negali pasakyti, bet smūgių buvo nemažiau kaip 10. Prašė nemušti, šie asmenys mušdami jį rusų kalba atsakė: „mes tave užmušim“, vadino necenzūriniais žodžiais. Kol buvo mušamas, dengė savo galvą rankomis, todėl visko gerai nematė, bet netrukus po jam suduotų smūgių kumščiais, asmenys pradėjo jį mušti metaliniu strypu. Metalinį strypą, kiek matė, laikė vienas asmuo rankose, kitas asmuo, atrodo, buvo be strypo. Metalinis strypas buvo gana plonas, apie 1 metro ilgio. Jis sėdėjo automobilyje, mano tai jį kiek išgelbėjo, nes smūgiuojant strypu pataikė į tarnybinio automobilio kėbulą. Jis smūgių strypu į savo kūną, regis, negavo. Kol vienas iš asmenų daužė tarnybinį automobilį metaliniu strypu, kitas jį toliau mušė, jis būdamas mušamas, nusisukęs į automobilio salono vidų pradėjo ieškoti savo mobiliojo telefono „IPHONE 8+“. Bandė išsikviesti pagalbą, bet netrukus vienas iš asmenų rusų kalba sušuko: „jis turi telefoną“ ir pareikalavo atiduoti telefoną. Rankose laikytą telefoną norėjo paslėpti, bet iš jo atėmė telefoną, kurio vertė yra 500 Eur. Kai paėmė iš jo mobilųjį telefoną, tuomet nustojo jį mušti. Vienas iš asmenų vis kartojo „peršauk jam kojas“, „nagi peršauk kojas“. Ginklo nematė, negirdėjo, kad būtų užtaisomas ginklas, bet dėl patirto streso patikėjo, kad jie gali turėti šaunamąjį ginklą. Po šių žodžių, asmenys dar kurį laiką buvo prie automobilio, vienas iš jų daužė automobilį strypu, sudavė 1 ar 2 smūgius per priekinį stiklą strypu, po to atsitraukė ir nubėgo į miško pusę. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad yra apdaužytas automobilio stogas, vairuotojo pusės šonas, surinko mobilųjį greičio matuoklį ir nuvažiavo ieškoti pagalbos. Nuvažiavęs iki Zalavo k., ten sutiktų žmonių paprašė iškvieti pagalbą. Sulaukęs policijos pareigūnų jiems viską nurodė, ieškojo jį sumušusių asmenų, bet jų neradus, tuomet greitoji jį nuvežė į gydymo įstaigą. Gydytojai jį apžiūrėjo, kraujuojančių žaizdų nebuvo, gydytojai diagnozavo daugybinius kairės pusės šonkaulių lūžimus, nustatė galvos sumušimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Tarnybinis automobilis, su kuriuo dirba, turi vaizdo ir garso įrašymo priemones, todėl jį užpuolusius asmenis vaizdo kameros turėjo nufilmuoti. Dėl telefono jam buvo padaryta 500 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 76–81);

4.13. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu nukentėjusysis I. B. (I. B.) pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją, „Google maps“ žemėlapio nuotraukas, kuriose pavaizduota, kur jis buvo sustojęs (1 t., b. l. 82–88);

4.14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. B. (I. B.) nustatyta kairiųjų VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžiai su poodine kraujosruva nugaros kairės pusės kairio šono srityse, poodines kraujosruvas, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame šone. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 5 d. Sužalojimai dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. I. B. (I. B.) sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. I. B. (I. B.) sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 94–96);

4.15. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad I. B. (I. B.) greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į gydymo įstaigą, jam diagnozuoti daugybiniai kairės pusės VIII–XII šonkaulių lūžiai, galvos sumušimas (1 t., b. l. 97);

4.16. 2021 m. spalio 14 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. B. (I. B.) dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108–109);

4.17. defektavimo akte nurodoma, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durų bei kėbulo remontas, automobilio dažymo darbai kainuos 680 Eur (1 t., b. l. 114);

4.18. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl padarytos žalos nurodoma, kad tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 765 Eur (1 t., b. l. 127);

4.19. PVM sąskaita faktūra Nr. AVAR107272 patvirtina, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių durų remonto, kėbulo remonto, automobilio dažymo darbai kainavo iš viso 765 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 128);

4.20. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu A. Ž. (A. Ž.) pateikė rudos spalvos striukę (2 t., b. l. 55–57), ji grąžinta (2 t., b. l. 82);

4.21. 2022 m. kovo 5 d. atliekant kratą A. Ž. (A. Ž.) gyvenamojoje vietoje paimta mobilaus ryšio telefonas, rūbai, kurios jis dėvėjo įvykio metu, vairuotojo pažymėjimas (2 t., b. l. 59–61, 62–68), kratos teisėtumą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. kovo 7 d. nutartimi (2 t., b. l. 89–91);

4.22. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti kratos metu paimtų daiktų, t. y. juodos spalvos striukės su „komufliažo“ raštais, A. Ž. (A. Ž.) vairuotojo pažymėjimas ir mobilaus telefono „Redmi“ apžiūros rezultatai. Telefone atidarius programą „Galerija“ rasta nuotrauka, daryta 2021 m. rugpjūčio 22 d. 10.44 val., nufotografuotas sidabrinės spalvos automobilis „Škoda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje nuotraukoje nufotografuotas mobilus greičio matuoklis „trikojis“ (2 t., b. l. 69–81), daiktai grąžinti A. Ž. (A. Ž.) (2 t., b. l. 82);

4.23. alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 5 d. 22.22 val. G. G. nustatytas 1,53 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 106), 2022 m. kovo 5 d. 22.32 val. A. Ž. (A. Ž.) nustatytas 1,03 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 12); patikros sertifikatas Nr. 1527132 patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 patikra atlikta 2021 m. spalio 19 d. ir ji galioja iki 2022 m. balandžio 19 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (2 t., b. l. 107);

4.24. įtariamuoju apklaustas G. G. paaiškino, kad 2022 m. kovo 5 d., penktadienį jis kartu su pusbroliu važiavo automobiliu „BMW“ į kaimą dirbti, bet viršijo greitį, todėl jį nufotografavo „trikojis“. „Trikojis“ buvo pastatytas kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 59 km., netoli nuo Zalavo k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav. Supykę nutarė nueiti išsiaiškinti dėl to „trikojo“, norėjo pagąsdinti, kad daugiau nestovėtų. Iš garažo paėmė metalinį vamzdį, vamzdį nešė A. Ž. (A. Ž.). Jie automobiliu nuvažiavo mišku iki „trikojo“, maždaug už 1 km paliko automobilį ir toliau ėjo pėsčiomis. Kol ėjo kalbėjo, kad pagąsdins vyrą. Ką tiksliai darys, nesitarė. Priėję prie vietos pamatė automobilį „Škoda“ ir jame sėdinti vyrą. Jie kartu pribėgo prie to vyro, jis atidarė automobilio vairuotojo dureles, kur sėdėjo tas vyras, A. Ž. (A. Ž.) pradėjo jį mušti kumščiais, sudavė jam apie 3 ar 4 smūgius kumščiais į galvą. Jis pats sudavė 3 ar 4 smūgius kumščiais į galvą. Padarė tai iš pykčio, kad jam ateis bauda dėl greičio viršijimo. Sakė tam vyrui „žiurkė“, „mentas“, „musoru“. Vyras prašė nemušti, rėkė, matėsi, kad jis išsigandęs. Kai vyras išsitraukė telefoną ir norėjo išsikviesti pagalbą, jis atėmė iš jo telefoną, kad niekam nepaskambintų. Telefoną sulaužė į koją per pusę, A. Ž. (A. Ž.) jį paėmė ir vėliau išmetė į griovį. Po to, kai A. Ž. (A. Ž.) metaliniu strypu daužė automobilį „Škodą“, o jis ranka bandė išdaužti automobilio vairuotojo langą. Tai darė norėdamas išgąsdinti vyrą. Jis rėkė A. Ž. (A. Ž.): „peršauk jam kojas“, nes norėjo išgąsdinti vyrą. Šautuvo neturėjo. Sumušę žmogų, atėmę iš jo telefoną, apdaužę automobilį jie pabėgo atgal į mišką. Atsisėdę į automobilį išvairavo. Grįžę į kaimą gėrė alaus, kai grįžo namo jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl to kas įvyko gailisi (2 t., b. l. 119–121, 126–129);

4.25. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti G. G. parodymai, kai jis parodė vietą, kur paliko savo automobilį, kuriuo keliu ėjo kartu A. Ž. (A. Ž.), kur stovėjo tarnybinis automobilis, „trikojis“, kur pabėgo po to, kai sumušė nukentėjusįjį (2 t., b. l. 130–139);

4.26. įtariamuoju apklaustas A. Ž. (A. Ž.) nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. kartu su pusbroliu G. G. keliu Vilnius–Švenčionys–Zarasai važiavo į Zalavo k. dirbti pas G. G. tėvus. Važiavo G. G. automobiliu „BMW“, vairavo G. G.. G. G. viršijo greitį, jį nufotografavo „trikojis“. Nuvažiavę į kaimą, dirbdami kalbėjosi apie tai, kad užfiksavo „trikojis“ ir reikėtų kažką daryti. Nutarė nuvažiuoti prie „trikojo“ ir jį sugadinti. Matė, kad „trikojį“ saugojo žmogus, bet nieko apie jį nieko nekalbėjo. Paėmė metalinį strypą iš garažo ir G. G. automobiliu nuvažiavo prie „trikojo“ per mišką. Paliko automobilį miške maždaug už 1 km iki „trikojo“ ir toliau atėjo pėsčiomis. Jis rankoje nešė strypą. Pakeliui susitarė, kad jis sudaužys „trikojį“ ir jie bėgs atgal į jų mašiną. Priėję prie vietos pamatė automobilį „Škoda“ ir jame sėdinti vyrą. Kartu pribėgo prie to vyro, G. G. atidarė automobilio vairuotojo dureles, kur sėdėjo vyras, jie pradėjo jį mušti kumščiais. Jis sudavė jam apie 5 smūgius kumščiais į šoną, ir apie 5 smūgius kumščiais į galvą. G. G. sudavė 5 smūgius kumščiais į galvą ir į šoną. Buvo įsijautęs, kodėl sakė tam vyrui „žiurkė“, „mentas“, „musoras“, „ką čia valstybei dirbi“. Vyras prašė nemušti. G. G. atėmė iš vyro mobiliojo ryšio telefoną, nes vyras norėjo iškviesti pagalbą. G. G. telefoną sulaužė per pusę ir išmetė, o jis telefoną pakėlė ir įsidėjo į kišenę. Po to metaliniu strypu subraižė automobilį „Škodą“, jo dureles. G. G. bandė išdaužti kumščiu automobilio vairuotojo langą. G. G. rėkė jam „peršauk jam kojas“, bet kodėl jis taip rėkė nežino. Šautuvo jie neturėjo. Sumušę žmogų, atėmę iš jo telefoną, apdaužę automobilį jie pabėgo. Vyro telefoną ir strypą išmetė netoli įvykio vietos. Buvo su pirštinėmis, vieną pirštinę pametė šalindamasis iš įvykio vietos. Po to jie įsėdo į G. G. automobilį ir grįžo į kaimą, gėrė alų, bet apie 20.00 val. jį sulaikė policijos pareigūnai. Striukę, kurią buvo apsirengęs įvykio metu, paliko kaime pas G. G. tėvus, atlygino dalį žalos (3 t., b. l. 23–26, 37–40);

4.27. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti A. Ž. (A. Ž.) parodymai, kai jis parodė vietą, kur paliko automobilį, kuriuo keliu ėjo kartu G. G., kur stovėjo tarnybinis automobilis, „trikojis“, kur išmetė geležinį strypą bei mobiliojo ryšio telefoną, atimtą iš nukentėjusiojo (3 t., b. l. 41–50);

4.28. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti metalinio strypo, paimto 2022 m. kovo 8 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, apžiūros rezultatai. Strypas yra kvadrato formos, jo matmenys 25 × 25 mm., strypo ilgis 1 282 mm. Strypas yra padengtas rudžių sluoksniu. Taip pat fiksuoti mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, paimto 2022 m. kovo 8 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, apžiūros rezultatai. Telefonas yra su dėklu, sudaužytas jo ekranas ir sulankstytas korpusas. Taip pat apžiūrėta rudos spalvos odinė striukė, paimta 2022 m. kovo 8 d. savanoriško daiktų pateikimo metu. Striukės vidinis pamušalas yra juodos spalvos su įvairiais ornamentai (3 t., b. l. 51–59).

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymas, nukentėjusiojo parodymai, 2021 m. spalio 14 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), defektavimo aktas, PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad 2022 m. kovo 5 d. mobilusis greičio matuoklis užfiksavo kaip G. G. vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį, todėl G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) veikdami bendrininkų grupėje, apie 13 val. sugrįžo į vietą, kurioje buvo pastatytas mobilus greičio matuoklis ir pykdami ant nukentėjusiojo, dirbančio pagal darbo sutartį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniojo specialistu, dėl jo tarnybinių pareigų vykdymo (užfiksuoto greičio viršijimo fakto) panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam kairės pusės VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairės pusės kairio šono srityse, poodines kraujosruvas, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame šone. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes jie smurtaudamas nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam I. B. (I. B.) dėl jo tarnybinių pareigų vykdymo, kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

6. Siekdamas, kad nukentėjusysis neiškviestų pagalbos, G. G. atėmė iš nukentėjusiojo jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8+“ su įstatyta „Bitė“ SIM kortele, jį sudaužė, kurį vėliau pasišalindamas iš įvykio vietos A. Ž. (A. Ž.) išmetė miške. A. Ž. (A. Ž.) tyčia metaliniu strypu vieną kartą trenkė per tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį dangtį, taip pat subraižė kairės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galinių durelių stiklą, o G. G. rankos kumščiu trenkė į vairuotojo pusės durelių langą, tokiu būdu G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam I. B. (I. B.) 500 Eur turtinę žalą, o Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio automobilio remonto patyrė 765 Eur dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) sugadino svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 5 MGL (t. y. 250 Eur), daroma išvada, kad šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

7. Tiek suduodami smūgius nukentėjusiajam, tiek ir gadindami svetimą turtą kaltinamieji suvokė, kad tokiais veiksmais daro žalą teisiniams gėriams, kuriuos saugo BK (kito asmens sveikata bei turtas), ir to norėjo, todėl daroma išvada, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Nors kaltinamieji nurodė, kad iš anksto tarėsi tik sugadinti greičio matuoklį, kuris užfiksavo padarytą administracinį nusižengimą, teismas pažymi, kad bendrininkavimo požymis, t. y. dviejų ar daugiau asmenų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką, gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016, 5.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji atvykę į įvykio vietą nuėjo ne prie greičio matuoklio, o tiesiai prie tarnybinio automobilio ir jame sėdinčio nukentėjusiojo, abu naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, G. G. sulaužė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, o A. Ž. (A. Ž.) turėtu metaliniu strypu apgadino tarnybinį automobilį, todėl teismas konstatuoja, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai ir atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą bei 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

9. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalie 10 punktas), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (iš pradžių norėjo sugadinti tik greičio matuoklį, kuris užfiksavo padarytą administracinį nusižengimą, tačiau vėliau dėl to pačios priežasties naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sugadino svetimą turtą), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (G. G. pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką, pats yra bendravykdytojas, nes realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius), kaltininko asmenybę: nevedęs (2 t., b. l. 170–171), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, bet 2022 m. balandžio 7 d. įsidarbino, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu niekur nebedirba (2 t., b. l. 173, 174; 3 t., b. l. 190–191), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 175–176), neteistas (2 t., b. l. 177, 178–179), nusikalstamomis veikomis padaryta žala, dėl kurios atlyginimo pareikšti civiliniai ieškiniai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. Ž. (A. Ž.), padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalie 10 punktas), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (iš pradžių norėjo sugadinti tik greičio matuoklį, kuris užfiksavo padarytą administracinį nusižengimą, tačiau vėliau dėl to pačios priežasties naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sugadino svetimą turtą), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (G. G. pasiūlius padaryti nusikalstamą veiką sutiko, yra bendravykdytojas, nes realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius), kaltininko asmenybę: vedęs, neseniai susilaukė dukters (4 t., b. l. 20), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, bet 2022 m. rugpjūčio mėn. dirba pagal verslo liudijimą (3 t., b. l. 127–129, 190–191; 4 t., b. l. 21), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 132–133), teistas, paskirtą bausmę atliko (3 t., b. l. 134–136, 137–139, 140–144), nusikalstamomis veikomis padaryta žala, dėl kurios atlyginimo pareikšti civiliniai ieškiniai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Teismo vertiniu, bausmės tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieniems metams šešiems mėnesiams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas G. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 5 d. 20.50 val. iki 2022 m. kovo 18 d.(2 t., b. l. 92, 93–96, 101–103, 149, 154, 155–157, 160–162) bei A. Ž. (A. Ž.) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 5 d. 20.00 val. iki 2022 m. balandžio 4 d.(2 t., b. l. 92; 3 t., b. l. 1–4, 9–11, 69–73, 76–78, 86, 93–92), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

13. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu pareikšti keturi civiliniai ieškiniai: (1) nukentėjusysis I. B. (I. B.) dėl 602,12 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98–100); (2) civilinė ieškovė Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas patikslintu civiliniu ieškiniu prašė iš G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) priteisti 765 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 124–126, 128–133), (3) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 245,85 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 136–141, 146–147), (4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 1 598,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 8–44, 48–50).

14. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamųjų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 245,85 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas (1 t., b. l. 139, 141), daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vienas iš kaltinamųjų atlygino dalį turtinės žalos 2022 m. gegužės 18 d. civilinei atsakovei pervesdamas 123 Eur sumą už I. B. (I. B.) gydymą (4 t., b. l. 23), todėl atitinkamai priteistinos žalos dydis mažintinas iki 122,85 Eur (t. y. 245,85 Eur – 123 Eur = 122,85 Eur). Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

15. Dėl patirtų sveiktos sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. patvirtina (2 t., b. l. 13–15, 16, 17, 18, 19, 20), šio laikino nedarbingumo laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius išmokėjo iš viso 1 598,04 Eur dydžio ligos išmoką (2 t., b. l. 21–24, 25, 26–29, 30–32, 33–35, 36–38, 39), todėl jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

16. Nukentėjusysis dėl sulaužyto mobiliojo telefono ir patirtų išlaidų, susijusių su vykimu į sveikatos priežiūros įstaigas bei medikamentų įsigijimu, prašo atlyginti 602,12 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 98, 99, 100), kaltinamieji sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, neginčijo jos dydžio, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam tenkintinas. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vienas iš kaltinamųjų atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajam, t. y. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už telefoną ir gydymą nuo A. Ž. (A. Ž.) sumokėta 305 Eur suma nukentėjusiajam (1 t., b. l. 104–105; 4 t., b. l. 22), todėl atitinkamai priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 297,12 Eur (t. y. 602,12 Eur – 305 Eur = 297,12 Eur).

17. Kitas nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas – priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 98). Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) bendrų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes jam buvo sutrikdyta sveikata, jis jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, nes fizinis smurtas buvo pavartotas dėl tarnybinių pareigų vykdymo, nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. jis buvo laikinai nedarbingas. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį, kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo darbingumo nesumažėją, taip pat atsižvelgus į nuteistųjų poziciją dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (kaltinamieji sutinka atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos) bei teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-616/2021), teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo nurodyta suma, kuria jis įvertino patirtą neturtinę žalą (10 000 Eur) yra pernelyg didelė, todėl nukentėjusiajam priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiojo patirtus nepatogumus, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo sugadintas ir Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatui priklausantis tarnybinis automobilis, PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 765 Eur (1 t., b. l. 128), todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi visiškai tenkintinas Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariato civilinis ieškinys.

19. Pažymėtina, kad civiliniuose ieškiniuose (išskyrus pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus) nėra nurodyta ar kaltinamieji solidariai, subsidiariai ir tam tikromis dalimi turėtų atlyginti žalą, ir tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė žalos atlyginimą priteisti solidariai iš G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) (2 t., b. l. 8–44), tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostata, jog tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, suteikia teisę teismui šiuos civilinio ieškinio trūkumus pašalinti. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai, be to, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-489/2021, 15 punktas ir jame nuodyta kasacinio teismo praktika), todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad abu kaltinamieji bendrais aktyviais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, daroma išvada, kad nusikalstamais veiksmais padarytą žalą turi atlyginti abu kaltinamieji solidariai.

20. Kaip minėta, vienas iš kaltinamųjų, t. y. A. Ž. (A. Ž.), atlygino dalį žalos (1 t., b. l. 104–105; 4 t., b. l. 22, 23). Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius (šiuo atveju – nukentėjusysis bei civiliniai ieškovai) turi teisę reikalauti, kad prievolę (šiuo atveju – žalos atlyginimą) įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-489/2022, 58 punktas), toks teisinis reguliavimas įtvirtintas siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei (CK 6.9 straipsnis, 6.279 straipsnio 2 dalis), o kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (6.280 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021, 23–27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, konstatuoja, kad vien aplinkybė, kad A. Ž. (A. Ž.) atlygino dalį žalos savaime nešalino jo kaip solidariojo skolininko pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos. Tokios praktikos laikomasi gausioje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-26-606/2022.

21. G. G. paskirtos tinkamos kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. Ž. (A. Ž.), periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 163–167, 168) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

22. A. Ž. (A. Ž.) paskirtos tinkamos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti bei neieškoti ryšių su G. G., periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 79–82) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (1) vokas, kuriame yra medžio žievės pavyzdžiai, (2) vokas, kuriame yra darbinė pirštinė, (3) vokas, kuriame yra darbinė pirštinė, (4) vokas, kuriame yra apsauginis telefono stiklas, (5) vokas, kuriame yra dažų nuoskutos, (6) paketas, kuriame yra sudaužytas MRT Iphone spalvotame dėkle, (7) metalinis strypas, kurie saugomi į Švenčionių r. PK daiktų saugojimo kambaryje (1 t., b. l. 54–56, 57), pripažintini menkaverčiais ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – 1 (vienerius metus) laisvės atėmimo,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius metus) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi G. G. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais įpareigoti G. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

(1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

(2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

(3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 5 d. 20.50 val. iki 2022 m. kovo 18 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones (dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – 1 (vienerius metus) laisvės atėmimo,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius metus) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. (A. Ž.) skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi A. Ž. (A. Ž.) paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais įpareigoti A. Ž. (A. Ž.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

(1) dirbti, netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

(2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

(3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 5 d. 20.50 val. iki 2022 m. balandžio 4 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

A. Ž. (A. Ž.) paskirtas kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. B. (I. B.) civilinį ieškinį ir priteisti iš G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) solidariai 297,12 (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 12 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nutintėjusiajam I. B. (I. B.).

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) solidariai 122,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 122,85 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) solidariai 1 598,04 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 4 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630223, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, akcinė bendrovė SEB bankas, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikslintą civilinį ieškinį ir priteisti iš G. G. ir A. Ž. (A. Ž.) solidariai 765 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191688326, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, akcinė bendrovė SEB bankas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (1) vokas, kuriame yra medžio žievės pavyzdžiai, (2) vokas, kuriame yra darbinė pirštinė, (3) vokas, kuriame yra darbinė pirštinė, (4) vokas, kuriame yra apsauginis telefono stiklas, (5) vokas, kuriame yra dažų nuoskutos, (6) paketas, kuriame yra sudaužytas MRT Iphone spalvotame dėkle, (7) metalinis strypas, kurie saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, pripažinti menkaverčiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.