Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kalėjimų tarnybos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pertvarų nebuvimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Laikinai izoliuoti nuteistieji nuobaudas atlieka 1–3 miegamų vietų kamerų tipo patalpose, todėl į šioms patalpoms priskirtą dušinę vienu metu yra vedami tik ne daugiau kaip 1–3 nuteistieji, kurie atlieka nuobaudą toje pačioje patalpoje.

Nurodė, kad laikino izoliavimo bendroje dušinėje įrengti čiaupai tvarkingi, tinkami eksploatuoti. Nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant remontuojamas arba keičiamas nauju. Tvirtino, kad laikino izoliavimo dušo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Dušo patalpos valomos ir tvarkomos kiekvieną dieną, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio vertintini kaip nepagrįsti. Kalėjimų tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų nustatyta higienos normų pažeidimų. Dozatoriai visose įstaigos dušinėse įrengti ir pagal poreikį pildomi, tačiau nuteistieji prausiklius nuolat pasisavina. Eidami į dušą nuteistieji turi apžiūrėti, ar dozatoriuje yra prausiklio, o jeigu jo nėra – apie tai informuoti nuteistąjį maudytis vedantį pareigūną. Pareigūnas savo ruožtu turėtų informuoti dirbantį tvarkinį, dozatoriai būtų papildomi nedelsiant.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, kad jį galėjo stebėti kiti asmenys, yra jo paties subjektyvi nuomonė, nesudaranti pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas atmestinas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad, sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kamerų tipo patalpose. Į bylą pateikti duomenys, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. LV-41361, patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kamerų tipo patalpose, bendroje dušinėje, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrengtos pertvaros (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 24.5. papunktyje nurodyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų suimtieji ar nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien), resocializacijos priemones, susitikimus su gynėju (advokatu ar jo padėjėju).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose (31 punktas).

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Lietuvos kalėjimo tarnybos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-525/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (pertvaros kamerų tipo patalpų dušinėse buvo įrengtos nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 4, 19)), aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d. pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendroje dušinėje buvo pažeidžiamas, todėl jis galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir tai sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, taip pat į pateiktą 2023 m. sausio 25 d. Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, patalpintų karantino patalpose bei paskirtų į 13-ąjį būrį, išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašą Nr. SV-22-2768 (b. l. 13), nuteistiesiems du kartus per savaitę sudaroma galimybė nusiprausti duše ir į dušą iš vienos kameros vedami ne daugiau kaip du nuteistieji. Todėl spręstina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m gegužės 26 d. iki 2023 m birželio 25 d. dušu turėjo teisę pasinaudoti du kartus per savaitę ir jo teisė į privatumą buvo pažeista 9 kartus.

Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose neturtinę žalą kildino iš to, kad bendrose dušinėse nebuvo kūno, plaukų prausiklių dozatorių, kamerų tipo patalpose dušo galvutės buvo sulūžusios, dušinės durys supelijusios, nebuvo ventiliacijos ir pakabų rūbams pakabinti. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13.7 papunktis nustato, kad dušo patalpose pagal poreikį įrengiami kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Atsakovės atstovė atsiliepime ir paaiškinimuose nurodė, kad dozatoriai visose įstaigos dušinėse įrengti ir pagal poreikį pildomi, tačiau nuteistieji prausiklius nuolat pasisavina. Eidami į dušą nuteistieji turi apžiūrėti, ar dozatoriuje yra prausiklio, o jeigu jo nėra – apie tai informuoti nuteistąjį maudytis vedantį pareigūną. Į bylą pateikta nuotrauka (b. l. 41), kurioje matyti plaukų ir kūno prausiklio dozatoriai, daryta ne ginčo laikotarpiu, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės nurodytomis aplinkybėmis, jog plaukų ir kūno prausikliai ginčo laikotarpiu buvo įrengti ir pildomi pagal poreikį. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl poreikio įrengti dozatorius (juos užpildyti prausikliu) duše (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. LV-41361 patvirtina, jog kamerų tipo patalpose įrengti čiaupai tvarkingi, tinkami eksploatuoti. Nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant remontuojamas arba keičiamas nauju (b. l. 19). Teismas neturi pagrindo netikėti kompetentingos pareigūnės parengtu dokumentu, todėl laikytina, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba savo veiksmais užtikrina, kad įrenginiai (dušai) atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėta Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. LV-41361 patvirtina, kad kamerų tipo dušo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Taigi, konstatuojama, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrino pareiškėjui sąlygas praustis ventiliuojamose patalpose.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.5 papunktis numato, kad dušo patalpose turi būti įrengta sieninė pakaba drabužiams, 3 kabliukai vienam asmeniui. Į bylą pateikta nuotrauka patvirtina, kad dušinėje įrengtos sieninės pakabos su kabliukais. Nors nuotrauka daryta ne ginčo laikotarpiu, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės paaiškinimais (b. l. 35, 36) ir daro išvadą, jog ginčo laikotarpiu dušinėje buvo įrengta sieninė pakaba su tinkamais kabliukais.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-2512 patvirtina, kad dušai Pravieniškių 1-ajame kalėjime dezinfekuojami kiekvieną dieną (b. l. 37, 38). Pažymėtina, kad patikrinimas buvo atliktas ginčo laikotarpiu ir pelėsio nerasta. Minėtame akte nėra užfiksuota jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog sanitarinių mazgų ir kitų bendrųjų patalpų dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus (b. l. 43). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad bendros kamerų tipo patalpų dušinės valomos ir vėdinamos taip, jog patalpose nebūtų pelėsio.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas aplinkybes dėl kūno, plaukų prausiklių dozatorių, dušo galvučių, pelėsio, ventiliacijos ir pakabų nurodo deklaratyviai. Duomenų, jog dėl šių aplinkybių jis būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją, pareiškėjas nepateikė. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių negali būti pagrindu žalos atlyginimui priteisti. Pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

Pareiškėjas prašė priteisti 820 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 20 d. pažyma Nr. RV-22-7079 patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu į psichologus nesikreipė (b. l. 17). Tačiau pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo duše kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją, kuri jam pateikė atsakymą, jog iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. planuojama įrengti pertvaras kamerų tipo patalpų dušinėse (b. l. 4, 14).

Nustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (9 kartus), teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme – pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sukrėtimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgus į tai, kad pažeidimas truko nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 25 d., taip pat į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 90 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023). Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (b. l. 6), todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.