- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- TS-105-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00225-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- M. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-175 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 95-175 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą arba įpareigoti Komisiją nekokybiškai išnagrinėtą klausimą nagrinėti iš naujo.
Skunde nuteistasis nurodė, jog jis atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2022 m. spalio 21 d. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemos rizikos grupėje ir sudaro 25 balus, drausminių nuobaudų neturi, yra daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, besargybiniame būryje. Visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas yra įvykdęs. Komisijos nutarimas privalo būti motyvuotu, o skundžiamo Komisijos nutarimo motyvuotu pavadinti negalima jokiomis aplinkybėmis - aprašomojoje nutarimo dalyje pateikiami vien tik jį teigiamai charakterizuojantys faktai, jokių motyvų netaikyti jam lygtinio paleidimo pateikta nėra, skundžiamame nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, o iš karto po aprašomosios dalies eina „siurprizinė“ rezoliucija lygtinio paleidimo jam netaikyti. Komisija yra įpareigota pateikti įrodymus, jog kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų ir, savaime suprantama, tai suponuoja pareigą šiuos minimalius kriterijus aiškiai įvardinti. Priešingu atveju teisėtų lūkesčių pažeidimas yra akivaizdus, taigi skundžiamas nutarimas tampa deliktu. Komisija yra saistoma ir savo pačios anksčiau pateiktos rekomendacijos-jeigu 2020 m. spalio 22 d. nutarimu Komisija pateikė jam rekomendacijas socialinei reabilitacijai ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, o jis visas šias Komisijos rekomendacijas pilnai įvykdė (ką Komisija pati pripažino), tai verdiktas netaikyti jam lygtinio paleidimo gali būti priimtas tik esant išimtinėms aplinkybėms ir privalo būti labai racionaliai argumentuotas. Priešingu atveju yra pagrindas kalbėti apie korupcinį Komisijai suteiktų įgaliojimų suvokimą, įgaliojimų traktavimą esant subjektine teise.
Skundžiamo Komisijos nutarimo aprašomojoje dalyje plačiai išdėstytos jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, kas neturi absoliučiai jokio sąryšio su Komisijos nagrinėjamu klausimu. Teisės į bešališką klausimo nagrinėjimą aspektu toks skundžiamo nutarimo formulavimas ir informacijos Komisijai pateikimas yra nepriimtinas kategoriškai, nes akivaizdžiai negatyviai įtakoja Komisijos bešališkumą. Komisija nėra bausmę vykdančia institucija, todėl perteklinė informacija Komisijai ne tik nėra reikalinga, bet ir žalinga, nes formuoja išankstinę nuomonę, taip darydama negatyvią įtaką bešališkumui.
Skunde tai pat nurodoma, kad priekaištų nusipelno ir skundžiamos nutarties formavimo stilius, kuomet po aprašomosios dalies faktų nėra pateikiama motyvuojamoji dalis, o iš karto pateikiamas rezoliucinis verdiktas netaikyti lygtinio paleidimo. Tokiu atveju, po rezoliucinio verdikto einantis tekstas jau nebegali būti laikomas motyvuojamąja dalimi, o yra Komisijos pasiteisinimas, kuriuo jau po fakto mėginama pateisinti Komisijos nutarimą lygtinio paleidimo jam netaikyti. Be to, skundžiamame nutarime pateikusi išnykusias drausmines nuobaudas, nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, fabulą kaip vieną iš priežasčių netaikyti jam lygtinio paleidimo, Komisija tiesiogiai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą, kas yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu, nes negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai.
Jokia kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma OASys metodikoje nėra skaičiuojama, taigi ir nebuvo apskaičiuota, kas reiškia, jog Komisija eilinį kartą pademonstravo savo tuščiažodžiavimu pasireiškusį korupcinį požiūrį į nagrinėjamą klausimą arba visišką savo nekompetentingumą, vartodama skambų žodžių derinį, bet nežinodama jo prasmės. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant žemai, lygtinio paleidimo taikyme nėra vertinama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis šias alternatyvias sąlygas sujungia griežtąja logine jungtimi „arba“, taigi įstatymas nenustato pareigos šią riziką mažinti.
Komisija privalėjo aiškiai ir tiksliai įvardinti kokie lygtinio paleidimo kriterijai jam yra taikomi bei motyvuotai įrodyti, jei jis šių reikalavimų kartais neatitiktų, o to nepadarius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui esant žemos rizikos grupėje, skundžiamas Komisijos nutarimas vertintinas esantis atvirai korupciniu skatinimu ieškoti įstatyme nenumatytų „kriterijų“, kurie pakeistų nemotyvuotą ir akivaizdžiai subjektyvią Komisijos nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 95-175 nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – trisdešimt septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymas), nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisves atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistojo elgesys viso bausmes atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtos rekomendacijos – savanoriškai dengti vykdomuosius dokumentus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai (žema rizika), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 14 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai finansiniai įsiskolinimai, bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičius, t. y. šio teismo metu asmuo teistas pagal penkis atskirus straipsnius; nusikalstamas veikas vykdė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos, skirta 12 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. kovo 18 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam M. K. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – bendrininkų grupėje padaryti sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas, teismo vertinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, bendras atskirtų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistasis teisme skaičius yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam yra suteikta teisės vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose paskatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai - nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net keturiasdešimt vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos trisdešimt septynios drausminės nuobaudos ir, kaip visiškai teisingai nurodoma Komisijos nutarime, šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Juolab, kad Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, jog M. K. nevykdo Komisijos siūlomos rekomendacijos – savanoriškai dengti priteistą ieškinį ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals vėl.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pritartina Komisijos nutarime nurodytiems argumentams, jog abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia M. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – turimi finansiniai įsipareigojimai, taip pat jau anksčiau nurodyti bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičius, t. y. šio teismo metu asmuo teistas pagal penkis atskirus straipsnius; taip pat tai, kad nusikalstamas veikas vykdė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta, tačiau ieško savo elgesį pateisinančių priežasčių, savo poelgio nevertina kaip netinkamo; gali būti lengvai paveikiamas - tam tikromis aplinkybėmis jis gali pasiduoti už save stipresnių asmenų įtakai; geba analizuoti situaciją bei save, tačiau vengia tai daryti nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema -25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio atlikto vertinimo išliko nepakitusi, šią riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 11 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama M. K. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime, kurios turinys ir forma atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo M. K. skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-175 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-175 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.