Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. K. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriais atsisakyta nuteistąjį M. K. teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, M. K. skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010-10-21, jos pabaiga – 2022-10-21.

Nuteistasis Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai pateikė prašymą teikti jį Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pataisos įstaigą prašymą tenkinti atsisakė. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 19 d. sprendimu netenkino M. K. skundo dėl pataisos įstaigos sprendimo, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl minėtų pataisos įstaigos ir Kalėjimų departamento sprendimų.

M. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde nuteistasis nurodo, kad iki 2012 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje buvo numatyta viena iš sąlygų, kad asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, gali būti lygtinai paleidžiami, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje naujoje įstatymo redakcijoje nėra išlygų, susijusių su nuteistojo šeimynine padėtimi. Tačiau, nuteistojo manymu, jam turėtų būti taikomos nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu, priėmimo metu galiojusios BVK nuostatomis, kurios jam yra palankesnės. Nuteistasis pabrėžia, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas neturi grįžtamosios galios, taip pat ir atliekantiems bausmę asmenims.

Nuteistasis M. K. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinio skundo papildymą, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės papildyti jau paduotą skundą, todėl šis skundo papildymas paliekamas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. atlieka dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, taigi pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją teikti prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo nuteistasis turės atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bausmę M. K. atlieka nuo 2010 m. spalio 21 d., taigi pagal galiojančią BVK redakciją jo prašymas dėl lygtinio paleidimo galės būti pataisos įstaigos administracijos priimtas ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 21 d.

Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog nagrinėjamiems teisiniams santykiams galioja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, nėra jokio pagrindo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, o tam tikros nuostatos, susijusios su šio instituto taikymo tvarka – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. BVK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir ši nuostata galioja visiems BVK reglamentuojamiems teisiniams santykiams, tarp jų ir lygtiniam paleidimui. Tuo tarpu BK 3 straipsnio 2 dalis numato tik baudžiamojo įstatymo grįžtamąją galią, o tai reiškia, kad grįžtamąją galią turi tik BK nuostatos, panaikinančios veikos nusikalstamumą, švelninančios bausmę arba kitokiu būdu palengvinančios nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistojo M. K. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriais atsisakyta nuteistąjį M. K. teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo M. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.