- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-37-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00225-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Darius Kantaravičius, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 95-614 netaikyti M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. M. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, jam paskirta apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. spalio 22 d.) – 1 metai 11 mėnesių 29 dienos.
3. Komisija 2020 m. spalio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 95-614, kuriuo nutarė M. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis jau pakankamai pasikeitė bei laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. K. skundą dėl Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 95-614 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis M. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, prašo ją ir Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą įvertino selektyviai. Nuteistasis jau pusę metų bausmę atlikinėja be sargybos, laisvai juda numatytais maršrutais, dirba Vilniuje. Taigi, pataisos namų administracija juo pasitiki. Pažymima, kad paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka ir ryšys su ja, atsiranda motyvacija likti laisvėje. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Be to, lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, nes laisvėje asmeniui yra taikomi apribojimai ir priežiūra.
5.2. Skunde nurodoma, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie neišnyks net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja BK nuostatoms ir LR Konstitucijai.
5.3. Pažymima, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (25 balai), ji sumažėjo nuo 38 balų, o tai rodo dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Iš praktikos matyti, kad nuteistieji paleidžiami su žymiai didesniais pakartotinio nusikalstamumo balais. Skundžiamoje nutartyje tik užsiminta apie žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neįvertinant šio balo. Nuteistasis devynis kartus skatintas, perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, daugiau nei du metus nėra gavęs nuobaudų, o gautos nuobaudos nėra susijusios nei su smurtu, nei alkoholio ar narkotiku vartojimu. M. K. taikant lygtinį paleidimą, tai neturėtų sutrukdyti pilnai realizuoti paskirtos bausmės tikslus ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrių Komiteto rekomendaciją Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo.
5.4. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nuteistojo negalima paleisti lygtinai. Nuteistasis įvykdė visus įstatymo reikalavimus, todėl netaikant lygtinio paleidimo, šis institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Kol asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, visada hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, tačiau tokiu atveju lygtinio paleidimo nuostatos būtų deklaratyvios. Sankcijų vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau apsaugoti visuomenę, įskaitant ir nukentėjusiųjų interesų užtikrinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl nuteistajam M. K. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Nuteistasis M. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Dėl to likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam M. K. nustatoma žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti M. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvauja įvairiuose būrio ir įstaigos renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba. Teigiamai M. K. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra devynis kartus skatintas, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei keturias specialybes, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos namų ribų, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą elgesį ir darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – panaikintos nuobaudos, pareikšta padėka, perkeltas į lengvąją grupę. Pažymėtina, kad nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nebuvo pasisakyta apie visas minėtas nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jos buvo įvertintos Komisijos nutarime. Taip pat jas įvertina ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Taigi, minėtas nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad jis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat 41 kartą buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles. 36 kartus jam už padarytus pažeidimus buvo skirtos nuobaudos, o likusius kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę.
12. Nors M. K. šis teistumas yra pirmasis, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už penkių, tame tarpe dviejų sunkių ir vienos labai sunkios, nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Be to, M. K. skundo argumentai, jog apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinai vertino jo padarytus nusikaltimus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą ir nutartį. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie nuteistojo padarytus nusikaltimus, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.
13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad M. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nors nuteistasis žino savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Su bloga kompanija leido laisvalaikį, nusikaltimas atliktas taip pat bendrininkų grupėje. Nuteistojo savivertė yra vidutinė, savianalizė – paviršutiniška. Kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Jis didžiausia problema laiko laisvės atėmimo bausmės atlikimą, tačiau dabar suvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. Nuteistasis ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes.
14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus M. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
15. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Nuteistojo nusikalstamos veikos, už kurių padarymą atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, susijusios su narkotinių medžiagų kontrabanda. Nors nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. K. iki patekimo į įkalinimo įstaigą kartais vartodavo „žolę“ (kanapes), jis suvokia, kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, tačiau juos sumenkina. Be to, priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas už alkoholio vartojimą ir turėjimą, o tai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, leidžia abejoti, jog jis lygtinio paleidimo metu nevartos psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra priskirtos prie išimtinai neigiamų ir didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, o įvertintinos visų duomenų kontekste vertinant nuteistojo pažangą pataisos procese.
16. Taip pat vis dar atkreipiamas dėmesys į nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai 6 462,52 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta tik 1 378,64 Eur. Be to, nuteistasis turi mažametį vaiką, prie kurio išlaikymo taip pat turi prisidėti. Pažymėtina kad pagal BVK nuteistasis neprivalo pateikti plano, kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus bei neprivalo nurodyti ar turi santaupų, o vien dideli finansiniai įsipareigojimai negali lemti lygtinio paleidimo instituto netaikymo. Vis dėlto, turimų finansinių įsipareigojimų dengimas įvertintinas visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. Įvertinus šį kriterijų spręstina, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų mažindamas turimus didelius finansinius įsipareigojimus.
17. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.