Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-343-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-19Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-10-19Panevėžio apygardos teismas
  3. T-47-366/2014Nutartis · 2014-09-08Panevėžio apygardos teismas
  4. TS-17-840/2015Nutartis · 2015-01-26Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-02Kauno apygardos teismas
  6. T-36-337/2015Nutartis · 2015-03-30Panevėžio apygardos teismas
  7. TS-202-810/2015Nutartis · 2015-12-29Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-02Kauno apygardos teismas
  9. TS-43-753/2018Nutartis · 2018-05-02Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-20Kauno apygardos teismas
  11. TS-49-753/2020Nutartis · 2020-05-19Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-19Kauno apygardos teismas
  13. TS-186-753/2020Nutartis · 2020-12-02Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-25Kauno apygardos teismas
  15. TS-105-946/2021Nutartis · 2021-05-04Kauno apylinkės teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
1S-343-478/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00225-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-343-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00225-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-175 netaikyti M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. kovo 22 d.) – 1 metai 7 mėnesiai 3 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 95-175 netaikė nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – trisdešimt septynis kartus baustas drausmine tvarka, per rekomendacijų laikotarpį savanoriškai nedengė vykdomųjų dokumentų. Nutarime nurodyta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau vien tai, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teismas neturi pagrindo.

4. Nuteistasis M. K. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad 2020 m. spalio 22 d. nutarimu Komisija buvo nusprendusi jam netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas socialinei reabilitacijai bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, šias rekomendacijas jis įvykdė, tačiau Komisija ir vėl nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo, taip pažeisdama jo teises ir teisėtus lūkesčius. Nutarime nebuvo suprantamai paaiškinta, ko gi dar iš jo yra reikalaujama, kad galėtų savo teise pasinaudoti, skundžiamo nutarimo visiškai nemotyvavo. Apskundus nutarimą, apylinkės teismas nutartyje iš esmės atkartojo visus Komisijos padarytus pažeidimus ir atmesdamas skundą visiškai neatsakė į skundo argumentus, o perrašė Komisijos nutarimo tekstą, kur apsiribota abstrakčiais, nekonkrečiais išvedžiojimais ir demagogijomis, jog lygtinio paleidimo jam taikyti neverta, tačiau jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai nėra įvardijami.

4.2. Nuteistasis skunde teigia, kad lygtinio paleidimo taikymas yra sprendimą priimančios institucijos pareiga, nebent asmuo neatitinka aiškių ir tikslių kriterijų. Tvirtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įstatymų leidėjas įvedė privalomąją lygtinio paleidimo sistemą, taikomą didžiajai daliai kalinamų asmenų, o Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 nustato ir imperatyvias sąlygas – lygtinio paleidimo kriterijai privalo būti minimalūs, aiškūs ir tikslūs, lygtinis paleidimas privalo būti taikomas visiems kriterijus atitinkantiems kaliniams, o galimas kalinio neatitikimas tokiems kriterijams privalo būti įrodytas.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuva, tapdama Europos Tarybos nare, yra įsipareigojusi laikytis Europos Tarybos rekomendacijų, o rekomendacijų nepaisymas, taip pat tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nepaisymas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo nepaisymas yra neteisėta veikla, privalanti iššaukti deliktinę atsakomybę. Be to, skunde teigiama ir tai, kad Komisija nutarime ir apylinkės teismas nutartyje nurodė visiškas demagogijas, pažeidė nekaltumo prezumpciją, non bis in idem principą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija ne tiek jo atžvilgiu netaikyto lygtinio paleidimo klausimą, kiek jo tariamą teisių suvaržymą, Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos nutarties neatitikimą tokiems dokumentams keliamiems reikalavimams, turinio neatitikimą konstitucinėms doktrinoms, Europos Tarybos rekomendacijoms bei kitiems teisės aktams.

8. Nuteistasis nurodo, kad, atsižvelgiant į konstitucinę doktriną ir Europos Tarybos rekomendacijas, taikyti lygtinį paleidimą yra tokį sprendimą priimančios institucijos pareiga. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, tiek Komisija, tiek teismai vadovaujasi galiojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatomis. Būtent jame ir įtvirtinta nuteistojo skunde įvardijama kaip „pasirinktinė lygtinio paleidimo sistema“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai citavo BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nuteistasis skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas nuo 2020 m. liepos 1 d. įvedė privalomąją lygtinio paleidimo sistemą, kuri įtvirtinta BVK 157 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. K. ši įstatymo nuostata negali būti taikoma, kadangi jis atlieka bausmę dėl kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikaltimo, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 6 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo argumentais, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kur nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Kaip matyti iš įstatymo normos, nekaltumo prezumpcija taikoma įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, t. y. asmenims, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kurių atžvilgiu byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, kol priimamas galutinis procesinis sprendimas – apkaltinamasis arba išteisinamasis nuosprendis ar nuosprendis, kuriuo byla nutraukiama, ir šis nuosprendis įsiteisėja. Priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, šio principo negalima aiškinti plečiamai ir pritaikyti teigiant, kad yra privaloma preziumuoti, kad visi asmenys, tame tarpe ir nuteistasis, laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su skundo argumentais, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė non bis in idem principą. Šis principas pažodine prasme reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas pakartotinai už tą patį pažeidimą. Platesne procesine prasme asmuo negali būti persekiojamas dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Šį principą Lietuvos nacionaliniu lygmeniu įtvirtina Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir kai kurios kitos nuostatos, o tarptautiniu lygmeniu – Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis. EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).

12. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. K. argumentuodamas, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, pateikia du argumentus, o būtent, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo netaikymą grindė turėtomis nuteistojo nuobaudomis bei aptardamas padarytų nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, fabulą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai visiškai nėra susiję su minimu principu. Pažymėtina, kad principo esmė – asmens pakartotinis nubaudimas, o lygtinio paleidimo netaikymas nelaikytinas asmens nubaudimu, kadangi nuteistojo asmens teisinė padėtis nėra niekaip pabloginama, nei buvo iki to. Sutiktina su skundo argumentu, kad vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kad jeigu nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų, ir šiuo atveju nuteistasis M. K. laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų. Tačiau pažymėtina, kad nei Komisija nutarime, nei pirmosios instancijos teismas nutartyje ir nebuvo nurodę, kad nuteistasis turi galiojančių nuobaudų. Aplinkybės, kad M. K. laisvės atėmimo metu 41 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką 37 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo vertinamos kaip jį charakterizuojančios, o būtent, Komisija ir teismas nurodė, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, M. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nurodė ir apie M. K. pataisos įstaigoje turėtas nuobaudas, niekaip nepažeidžia non bis in idem principo, kaip ir tai, jog buvo nurodyta jo padarytų nusikalstamų veikų fabulos.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

14. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad Komisija ir teismas padarė neteisėtą veiką nepaisydami tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų bei rekomendacijų. Kaip ir nurodo nuteistasis, Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, prisiėmė ir tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su teisės aktų ratifikavimu, tačiau pažymėtina, kad iš ES antrinių teisės šaltinių tiesiogiai taikomi yra tik reglamentai, direktyvos ir sprendimai, kurie yra privalomi visoms valstybėms narėms, ir šiais atvejais yra taikomas teisės viršenybės principas (valstybių narių įstatymai gali būti netaikomi, kai prieštarauja ES teisei). Tačiau rekomendacijos ir nuomonės yra šalims neprivalomos. Taigi, nuteistojo M. K. skunde nurodoma Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir jos nuostatų nėra privaloma įgyvendinti Lietuvoje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

15. Nuteistasis skunde teigė, kad jo teisės pažeistos buvo ir tuo, kad Komisijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuoti. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su nutarimu, tiek su skundžiama nutartimi, konstatuoja, kad šis M. K. argumentas visiškai nepagrįstas. Nutarimo trečio lapo paskutinėje pastraipoje yra nurodyta, kad Komisija nutaria netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo, ir yra išdėstyti tokio sprendimo motyvai. Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išskirta nutarties motyvuojamoji dalis. Nors motyvuose ir nėra atsakinėjama į nuteistojo skundo argumentus, kurie iš esmės yra ne dėl netaikyto lygtinio paleidimo, kiek dėl pavartotų sąvokų, dokumento struktūros ir kitų su lygtiniu paleidimu nesusijusių tariamų teisių pažeidimų, tačiau nutarties motyvuose išsamiai išanalizuotas ir aptartas nuteistajam netaikomo lygtinio paleidimo klausimas, todėl teisėjų kolegija iš esmės tapačių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų neaptarinėja. Be to, skundo argumentą, kad apylinkės teismas tik perrašė pažodžiui Komisijos nutarimą, paneigia ne tik skundžiamos nutarties turinys, bet ir pačios nutarties apimtis.

16. Nors nuteistasis skunde ir tvirtina, kad skundžiamame nutarime ar teismo nutartyje nėra nurodyta, ko iš jo norima, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas laisvėje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma atsižvelgiant į nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, taip pat į socialinio reabilitacijos plano bei nurodytų Komisijos rekomendacijų vykdymą bei visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius.

17. Analizuodama lygtinio paleidimo netaikymo klausimą šioje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesnis nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo svarstytas 2020 m. spalio 22 d. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vadovaujantis BVK 164 straipsnio 6 dalies nuostatomis, M. K. buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos: 1) nedaryti teisės aktų pažeidimų; 2) tęsti darbinę veiklą; 3) savanoriškai dengti vykdomuosius dokumentus; 4) dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Ir nors savo skunde nuteistasis M. K. tvirtina, kad visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas yra įvykdęs, tiek Komisija savo nutarime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs priešingai, o būtent, kad M. K. nevykdė Komisijos siūlomos rekomendacijos ir savanoriškai nedengė vykdomųjų dokumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, šis veiksnys yra svarbus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kadangi atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, motyvus, turimi nuteistojo finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami prie dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui.

18. Nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 25 balų, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Pažymėtina, kad šis vertinimo rezultatas nėra nė kiek pasikeitęs nuo 2020 m. sausio 7 d. ir vėlesnių vertinimų, kas rodo, kad nuteistasis per daugiau nei metus laiko, tame tarpe ir po paskutiniojo Komisijos svarstymo, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią riziką mažintų, t. y. nepadarė jokios pažangos. Pažymėtina, kad iš 25 balų, 14 balų yra statiniai, o 11 – dinaminiai, kuriuos vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali mažinti, kaip šiuo atveju – įgyvendindamas Komisijos rekomendacijas ir savanoriškai dengdamas vykdomuosius dokumentus.

19. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo M. K. pažangos, pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. O tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jų neteisėtumą ar priešingumą Lietuvos ir tarptautinės teisės normoms bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms lemiantis veiksnys.

20. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam M. K. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

21. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo M. K. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas