- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-953-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00225-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldas Gražys ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. K. (toliau – M. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo M. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 95-365 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. spalio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-365 nutarta netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Šiam Komisijos sprendimui, išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritarė ir Kauno apylinkės teismas.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. K. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis turi dukrą, jo šeima dėl jo buvimo įkalinimo įstaigoje byra. Pasak M. K., įkalinimo įstaigoje jis atrado Dievą ir kardinaliai pakeitė savo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo M. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant tokiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).
8. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli M. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai, bei nuteistojo mąstymas ir elgesys neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus M. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, teisinio pagrindo vis tik nėra.
9. Pritariant tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. K. drausmine tvarka buvo baustas net 30 kartų, tame tarpe ir už itin šiurkščių drausmės pažeidimų padarymą, net ir šiuo metu jis turi daug galiojančių nuobaudų. Nors lygiagrečiai už gerą elgesį pataisos namuose jis buvo ir skatinamas, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, paskutinis paskatinimas M. K. buvo skirtas 2017 m. birželio 28 d., po ko, pataisos namų vidaus tvarkos taisykles jis pažeidė dar 7 kartus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokia akivaizdi nuteistojo elgesio pažanga iki šiol nėra vykdoma, jis ir toliau negeba savo elgesio koreguoti tinkama linkme, kąs jį iš esmės charakterizuoja neigiamai ir vien jau ši aplinkybė, atsižvelgiant į didelį asmeniui paskirtų drausminių nuobaudų kiekį, į tai, kad iki šiol jis turi ne vieną galiojančią drausminę nuobaudą, būtų pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui.
10. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu atitinka 45 balus ir yra prilyginama vidutinei. Nors vidutinė pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir neužkerta kelio nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau neabejotina, jog esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, siekiant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nuteistojo elgesys privalo pasižymėti išimtinai teigiamomis savybėmis ir itin pavyzdingu elgesiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, ko, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, pasakyti apie M. K. asmenį, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, M. K. elgesio rizikos vertinimo balas sumažėjo vos 5 balais, šiuo metu iš 45 balų, 10 rizikos balų yra priskiriami dinaminiams, jie gali kisti, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio pažanga šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra galima.
11. Konstatuojant šią išvadą būtina įvertinti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę M. K. atlieka už nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, o nusikaltimo įvykdymas betarpiškai siejamas ne tik su kitų asmenų neteisėtais veiksmais, bet ir nuteistojo veiksmais užsienio valstybėje, kas ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, ką neabejotinai patvirtina ir aukščiau aptartas M. K. elgesys pataisos namuose – nuolatiniai drausmės pažeidimai, ir tai skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog net ir šiuo metu M. K. kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, nesistengia pasitaisyti, ką neabejotinai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nuteistajam būdingas savo kaltės minimalizavimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir visi Komisijos nariai buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
12. Abejonių tinkamu M. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 11 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo, dirbo vadybininku bei vadovavo įmonei. Paleistas į laisvę planuoja dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jokių konkrečių planų dėl įsidarbinimo jis vis dar neturi, o tai, įvertinus tiek jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo finansinį motyvą, tiek ir pataisos namuose M. K. vardu gautus vykdomuosius raštus 6330,96 eurų sumai, sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.