Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-352-575/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-01
Bylos Nr.: eA-352-575/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07759-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakavekas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa

Administracinė byla Nr. eA-352-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07759-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas (toliau – ir pareiškėjas, Vienuolynas, perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (reg. Nr. 2023/3-35-166) (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Vienuolynas įgyvendino projektą „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-31-0003 (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Vienuolyno dalies patalpų kapitalinio remonto darbai, pritaikant jas kultūrinei veiklai“ (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėjas su Pirkimo laimėtoju – uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Parama“ (toliau – Tiekėjas, Rangovas) 2020 m. liepos 10 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2020/07/10-1 (toliau – ir Sutartis), kuri buvo įgyvendinta 2021 m. kovo 9 d., pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2023 m. vasario 22 d. Tačiau skundžiamu Sprendimu CPVA pritaikė maksimalią 25 proc. dydžio finansinę korekciją, netinkamų finansuoti išlaidų suma – 94 271,74 Eur. CPVA nurodė, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus (toliau – ir Pažeidimas Nr. 1) bei priimdamas Pirkimo sąlygų neatitinkantį Rangovo 2020 m. spalio 1 d. laidavimo raštą Nr. 652/834957 (toliau – ir Laidavimo raštas), kuriame nurodytos palankesnės sąlygos Rangovui, vykdė Sutartį kitomis, nei nustatyta, sąlygomis (toliau – ir Pažeidimas Nr. 2):

2.1.1. Pažeidimas Nr. 1 konstatuotas dėl Pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo 3.15 punkto, kuriame nustatyta: „Tiekėjas negali būti nurodytas kaip subtiekėjas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą. Tame pačiame pirkime bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali atskirai pateikti pasiūlymų ar būti partneriais kitoje susivienijusių asmenų grupėje arba kaip jų subtiekėjai. Jei pasiūlymas bus teikiamas nesilaikant šio punkto reikalavimo, visi tokie pasiūlymai bus atmesti. To paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose nėra ribojamas“ (toliau – ir Reikalavimas).

2.1.2. Dėl Pažeidimo Nr. 2 CPVA nurodė, kad Laidavimo raštas neatitinka Pirkimo sąlygų, riboja draudiko atsakomybę Sutarties dalyko, nuostolių rūšimi, įsipareigojimų verte ir reikalavimo įrodytinumo laipsniu. CPVA taip pat nurodė šiuos argumentus: Pagal Pirkimo dokumentus Sutartis įsigalioja tik jeigu tiekėjas pateiks tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą; Rangovui tokio dokumento nepateikus, pareiškėjas privalėjo siūlyti sudaryti Sutartį kitam Pirkimo dalyviui; pareiškėjas, to neatlikęs, leido Rangovui vykdyti rangos darbus bei teikti projektavimo bei kitas paslaugas be Sutarties, nes Sutartis neįsigaliojo; nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo laikytina, kad Rangovas nepagrįstai atsisakė sudaryti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis, todėl Sutartis turėjo būti sudaryta su antroje vietoje likusiu Pirkimo dalyviu.

2.2. Pareiškėjas, turintis paramos gavėjo statusą, veikiantis iš paaukotų lėšų, visapusiškai bendradarbiavo su CPVA iki pažeidimų konstatavimo, siekdamas jų išvengti. Pareiškėjas Pirkimo dokumentus nuosekliai derino su CPVA, atsižvelgdavo į teikiamas pastabas, rekomendacijas. Pirkimo projektas ir jo skelbimas buvo suderinti su CPVA, ir vėliau pareiškėjas nuolat bendravo su CPVA, kuri 2020 m. rugsėjo 22 d. informavo, kad Pirkimas atliktas tinkamai. Vėliau, t. y. 2021 m. lapkričio 10 d. CPVA informavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi Projekto patikrą vietoje, pateikė pastabas, tačiau dėl Projekto sankcijų neskirs. Pareiškėjo vertinimu, minėtos patikros metu nebuvo nustatyti pažeidimai, kurie keltų riziką bei sudarytų pagrindą skirti finansinę korekciją, o pastabos nebuvo susijusios su Sprendimu. Be Valstybės kontrolės, CPVA prašymo pagrindu, patikrinimą taip pat atliko Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pažeidimų nenustatė, pati CPVA atliko tris planuotus patikrinimus, įskaitant ir dėl Sutarties įgyvendinimo, bei pažeidimų nenustatė (išskyrus tam tikrus pastebėjimus ir nurodymus). Todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad jokių pažeidimų nepadarė, visi pareiškėjo mokėjimo prašymai CPVA buvo patvirtinti, išlaidos pripažintos tinkamomis.

2.3. CPVA neplanuotą patikrinimą nusprendė atlikti jau prieš pusmetį įgyvendintam Projektui ir daugiau nei prieš dvejus metus užbaigtai kapitalinio remonto Sutarčiai, nors iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo pavedimą atlikti pažeidimų, susijusių su sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumentų nepateikimu / nepratęsimu, prevenciją. Sutartis buvo įgyvendinta sėkmingai, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta nei Pirkimo, nei Sutarties vykdymo metu, Sutarties įvykdymo užtikrinimu pasinaudoti neprireikė.

2.4. Dėl Pažeidimo Nr. 1 – CPVA klaidingai nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas bet kokia ūkio subjektų kooperacija yra draudžiama. Pirkimo sąlygų 3.15 punkto nuostata neriboja galimybės naudotis kitų ūkio subjektų pajėgumais (kvalifikacija). Be to, pati CPVA viešai skelbė pavyzdinius viešojo pirkimo dokumentus ir kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) Vienuolynui rekomendavo nustatyti Reikalavimą. Vertinama nuostata buvo įtraukta į viešai VPT ir CPVA interneto svetainėse skelbiamus standartinius / pavyzdinius viešųjų pirkimų dokumentus. Taip pat CPVA aptariamą punktą vertino retrospektyviai, t. y. vadovavosi po Pirkimo paskelbimo pateiktais VPT išaiškinimais bei teismų praktika, nors ginčui aktualios tik faktinės ir teisinės aplinkybės, egzistavusios Pirkimo paskelbimo metu. Be to, CPVA netinkamai kvalifikavo sąvokas „kitas ūkio subjektas“ ir „subtiekėjas“, kurios yra skirtingos savo turiniu ir šias kooperavimosi formas reglamentuoja skirtingos teisės normos. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o šis rėmimasis nesuponuoja tokių trečiųjų asmenų pareigos tiesiogiai prisidėti prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo.

2.5. Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija nėra suderinama su teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais, taip pat Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT, Taisyklės) nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) taikymo tikslais. Pažeidimas ginčo atveju neturėjo būti konstatuotas. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, CPVA pažeidė teisės viršenybės principą ir negalėjo ginčo atvejui taikyti Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodyto pažeidimo kvalifikavimo. Pirkimo sąlygose nustatytas ribojimas buvo taikomas tik pasiūlymą pateikusiems tiekėjams, kurie vienas kitą norėtų pasitelkti subrangovais ir teikti du savarankiškus pasiūlymus.

2.6. Dėl Pažeidimo Nr. 2 – pareiškėjas neatliko CPVA Sprendime pagal Gairių 2.1 lentelės 17 punktą kvalifikuoto pažeidimo. CPVA aprašyti Laidavimo rašto ir Pirkimo sąlygų skirtumai gali būti siejami ne su Pirkimo procedūrų, o Pirkimo sutarties vykdymo stadija. Pažeidimas Nr. 2 ne tik nepadarė žalos Europos Sąjungos biudžetui, bet ir net negalėjo jos sukelti, dėl to turi būti vertinamas kaip formalus. Nei teisinis reguliavimas, nei Pirkimo sąlygos nenustatė, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas pateikia turinio trūkumų turintį sutarties įvykdymo užtikrinimą, tai savaime suteikia teisę perkančiajai organizacijai su laimėjusiu tiekėju nesudaryti sutarties, kaip tai nepagrįstai nurodė CPVA. CPVA nurodyto pažeidimo formalumą įrodo ir tai, kad Pirkimo procedūrų metu įtaka tiekėjų konkurencijai negalėjo būti padaryta – laimėjęs pasiūlymas buvo nustatytas vadovaujantis tik kainos kriterijumi, Sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos nebuvo pasiūlymų vertinimo objektu, dėl ko Rangovas būtų galėjęs gauti daugiau ekonominio naudingumo balų. Dėl to sutarties įvykdymo užtikrinimo turinys negalėjo turėti tiesioginės įtakos pasiūlymų vertinimo etape. Pareiškėjas pabrėžia, kad Rangovas Sutartyje nustatytus darbus atliko ir juos perdavė pareiškėjui, buvo pasiektas Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – Sutartis įvykdyta tinkamai.

2.7. Jei būtų nustatyti pažeidimai, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, adekvačia ir proporcinga turėtų būti laikoma 1 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM.

Atsiliepimas

3. Atsakovas CPVA atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Įtarimas dėl pažeidimų nuo pat pradžių buvo susijęs su kito subjekto pasitelkimo reikalavimo ribojančiu poveikiu tiekėjams ir Laidavimo rašto neatitiktimi Pirkimo sąlygoms. Kito subjekto pasitelkimo reikalavimo ribojantysis poveikis tiesiogiai lėmė skirtingą pasiūlymus pateikusių Pirkimo dalyvių traktavimą ir nelygiavertį pasiūlymų vertinimą bei susiaurino galinčių pateikti kitokius pasiūlymus tiekėjų ratą, o Pirkimo sąlygų neatitinkančio Laidavimo rašto pripažinimas neužtikrino sąžiningo varžymosi imperatyvo.

4.2. Pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, pats, vadovaudamasis projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą.

4.3. Aplinkybė, kad kontrolės sistemos institucijos anksčiau neįtarė pažeidimo, nelemia, kad pastarosios turėtų prisiimti atsakomybę dėl perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo. Būtent CPVA, o ne kitoms institucijoms, priskirta vertinti ir konstatuoti ginčo pažeidimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, teisinio vertinimo nekeičia. Vien faktas, kad CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė. CPVA turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą ir priimti Sprendimą, CPVA pareiga vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą nėra apribota VPT išvadomis.

4.4. Dėl Pažeidimo Nr. 1 – VPT išvada nėra norminis teisės aktas, kuriame yra įtvirtintos teisės normos, todėl pareiškėjo argumentai dėl principo lex retro non agit taikymo nėra reikšmingi.

4.5. Skundo objektas nėra CPVA pavyzdinių pirkimo sąlygų teisėtumo klausimai, be to, šios sąlygos skirtos ne privalomam taikymui. Pirkimo sąlygas, atsižvelgdama į pavyzdinių pirkimo sąlygų turinį, turi pasirinkti ir įtvirtinti perkančioji organizacija. Tai, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, taikė pavyzdines pirkimo sąlygas iš įvairių šaltinių, neįsitikinęs jų reikalingumu ir teisėtumu konkrečiame pirkime, tik patvirtina perkančiosios organizacijos atsakomybės stoką. Be to, pareiškėjo akcentuota pavyzdinių pirkimo sąlygų nuoroda skirta prekių / paslaugų (ne darbų) įsigijimui. Taip pat pareiškėjo įgyvendinamas Projektas nėra finansuojamas iš 2016 m. gegužės 3 d. Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimų dėl 2014–2021 metų laikotarpio Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, todėl neaišku, kodėl būtent tokio turinio Pirkimo sąlygas pareiškėjas privalėjo įtvirtinti pagal Projekto finansavimo susitarimus.

4.6. Sprendime nurodytas VPT išaiškinimas yra aktualus vertinant Projekto vykdytojo veiksmus, nes iki ir po minėto VPT išaiškinimo, nebuvo formuojama jokios kardinaliai skirtingos praktikos subtiekėjų dalyvavimo ribojimo klausimu. Sprendime nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra paremta nutartimis, priimtomis iki ir po Pirkimo paskelbimo dienos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teisinis reguliavimas ar teismų praktika esmingai pasikeitė, dėl ko Sprendime nurodyti teismo, VPT ir teisės aktų išaiškinimai būtų pritaikyti netinkamai, prieštaraujant tuo metu galiojusiam teisiniam reguliavimui subtiekimo ribojimo klausimu.

4.7. Dėl teiginių, kad sąvokos „subtiekėjas“ ir „rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais“ yra skirtingos – Pirkimo sąlygos nenustato draudimo remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, t. y. kvalifikacijai atitikti. Pareiškėjas siekia sukurti dirbtinę atskirtį tarp subtiekėjų ir kito ūkio subjekto statuso, tuo sulyginant subtiekėjo statuso taikymą tik Sutarties vykdymui, o Pirkimo sąlygų 3.15 punkto taikymą tik pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 88 straipsnio nuostatą, nors Pirkimo sąlygų 3.15 punkte nustatyta situacija, kai subtiekėju negali būti nurodytas kitas dalyvis būtent teikiant pasiūlymą, o ne Sutarties vykdymo metu. Pagal Pirkimo sąlygas kvalifikacijos reikalavimai taikytini išimtinai darbus vykdysiančiam subjektui, t. y. kvalifikacijos skolinimas negalimas, nes darbų negalės atlikti tiekėjas, kuriam kvalifikacija paskolinta ir tokios kvalifikacijos tiekėjas pats neturi. Nėra teisinio skirtumo tarp subtiekėjo ir kito ūkio subjekto, nes šiame Pirkime paskolinęs pajėgumą tiekėjas privalės ir tiesiogiai dalyvauti vykdant Sutartį. Be to, kito ūkio subjekto ir subtiekėjo sąvokų distinkcija nepaneigia dalyvio pareigos išviešinti pirkimo sutarties daliai pasitelkiamus subtiekėjus jau pasiūlymo pateikimo metu (VPĮ 88 str.). Su tuo susiję Sprendimo argumentai yra teisėti ir pagrįsti. Taip pat ginčo metu galiojusio teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti galimybes tiekėjams įrodinėti savo kvalifikacijos ir kokybės vadybos sistemų reikalavimų atitiktį, o leidimo pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus tikslas – pirkimus atverti kuo platesnei konkurencijai. Be to, taip sudaroma daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti pirkimuose, todėl remiantis VPĮ nuostatomis draudžiama riboti ūkio subjektų bendradarbiavimo reikalavimus, išskyrus išimtiniais ir pagrįstais atvejais. Kitoks aiškinimas, pareiškėjui teigiant, kad VPĮ nenustačius draudimo nustatyti Pirkimo sąlygų 3.15 papunkčio reikalavimo, toks reikalavimas ir galėjo būti nustatytas, paneigtų viešosios teisės principą draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama.

4.8. Teisės aktai neįtvirtina nuostatų, kuriomis, esant konkrečioms aplinkybėms konkrečiame nutarime, būtų ribojamas VPĮ galiojimas ar siaurinama VPĮ nuostatų taikymo apimtis. Pareiškėjo argumentai dėl draudžiamų susitarimų daromos įtakos Pirkimo sąlygų turiniui yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

4.9. CPVA teisingai pritaikė Gairių punktą, kuris detalizuoja pareiškėjo padaryto pažeidimo rūšį ir turinį. Kito Gairių punkto pareiškėjas nenurodė. Su šiuo pažeidimu susijusi 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra. Šiuo atveju finansinė korekcija pagal analogiją pritaikyta pagal pareiškėjo padarytam pažeidimui artimiausią Gairių punktą.

4.10. Pažeidimas Nr. 2 nėra padarytas Sutarties vykdymo stadijoje, be to, pareiškėjas pažeidimo padarymo fakto neginčija ir pripažino, kad laidavimo raštas pateiktas jo turiniui neatitinkant Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl CPVA pažeidimą nustatė ir finansinę korekciją pritaikė artimiausiai pažeidimo rūšiai. Šiuo atveju priėmus netinkamo turinio Laidavimo raštą nebuvo užtikrintas sąžiningo varžymosi imperatyvas, kilo neigiami padariniai antroje vietoje buvusiam dalyviui.

4.11. Pažeidimo Nr. 2 esmė yra ne Sutarties vykdymo pažeidimas, o Pirkimo sąlygų pažeidimas, kai Perkančioji organizacija leidžia Pirkimo procedūras užbaigti ir Sutarčiai įsigalioti pagal kitas sąlygas nei jos buvo paskelbtos, t. y. laimėtojo Sutartis įsigaliojo pagal kitokio turinio, palengvintų įsipareigojimų Laidavimo raštą. Pažeidimą Nr. 2 įrodinėjant per tinkamai įvykdytą Sutartį nėra jokios prasmės, nes tinkamai įvykdyta Sutartis nepaneigia Pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo bei nešalina atsakomybės už neteisėtai sudarytą Sutartį.

4.12. Pareiškėjo argumentai dėl pažeidimų įtakos konkurencijai Pirkime ir Pirkimo rezultatams nebuvimo, pažeidimo formalumo ir pateiktų pasiūlymų kiekio yra teisiškai nereikšmingi, nes nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas sąlygojo neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų nustatymą. Taip pat Pirkimo laimėtoju nepagrįstai buvo paskelbtas Tiekėjas, taip neužtikrinant sąžiningo varžymosi imperatyvo, be to, kitiems tiekėjams žinant tokio pobūdžio galimybę galimai būtų buvę pateikti papildomi pasiūlymai. Visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėtų veiksmų poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, priežastinio ryšio. Minėti pažeidimai pasižymi jų formalia sudėtimi, t. y. nebūtina nustatyti kilusių pasekmių dėl padaryto teisės pažeidimo.

4.13. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnės nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimų turinio esmė.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, sumažinant nustatytos finansinės korekcijos dydį iki 10 proc., ir įpareigojo CPVA apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 proc. finansinę korekciją. Kitą Sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

6. Teismas be kita ko nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Projekto vykdytojas (pareiškėjas), įgyvendindamas projektą „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“, atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Vienuolyno dalies patalpų kapitalinio remonto darbai, pritaikant jas kultūrinei veiklai“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 26 d.

6.2. Atlikusi Pirkimo procedūras, pareiškėjas su Pirkimo laimėtoju tiekėju UAB „Parama“ 2020 m. liepos 10 d. pasirašė statybos rangos sutartį, kurios kaina – 368 445,47 Eur su PVM.

6.3. Vienuolynas su Rangovu 2020 m. gruodžio 19 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė pratęsti Sutarties rangos darbų atlikimo terminą 90 dienų. Pareiškėjas su Rangovu 2021 m. vasario 24 d. sudarė susitarimą dėl papildomų darbų Nr. 2, kuriuo susitarė bendrą Sutartyje numatytų atlikti darbų kainą laikyti 382 571,06 Eur su PVM.

6.4. CPVA atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą ir 2023 m. balandžio 17 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 (Įtarimas) vertino, kad Perkančioji organizacija vykdant Pirkimą galbūt pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus ir reikalavimą dirbtinai nemažinti konkurencijos.

6.5. CPVA skundžiamame Sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 3.15 papunktyje įtvirtintu reikalavimu buvo ribojama galimybė pasitelkti kitą ūkio subjektą ir naudotis tų pačių subtiekėjų, kurie kartu yra ir tiekėjai, pajėgumais. CPVA vertinimu, nors šis ribojimas buvo nustatytas pasiūlymų teikimo etape, jis iš esmės veikė tiekėjų galimybes pirkimo procedūrų metu pasirinkti subtiekėjus, kuriems vėliau, remiantis arba nesiremiant jų kvalifikacija, būtų pavedamas visos Sutarties ar jos dalies vykdymas. Atsakovas nusprendė, kad, nustatydamas tokią sąlygą, pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, taip pat VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią dirbtinai riboti konkurenciją, todėl padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį. CPVA taip pat nustatė, kad Laidavimo raštu buvo apribota draudiko atsakomybė pagal Sutarties dalyką, nuostolių rūšį, įsipareigojimų vertę ir reikalavimo įrodinėjimo apimtį, todėl Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų. Nors Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje buvo nustatyta pareiga Laimėtojui pateikti tinkamą, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, ši sąlyga faktiškai nebuvo įvykdyta. Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios nustatytų reikalavimų, taikomų Sutarties įvykdymo užtikrinimui, ir, leisdama laimėtojui vykdyti Sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas. Tokiais veiksmais, CPVA vertinimu, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai bei VPĮ 86 straipsnio 2–3 dalių nuostatos, todėl buvo padarytas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį. CPVA nusprendė taikyti subendrintą, t. y. 25 proc., finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios Sutarties vertės, t. y. nuo 377 086,97 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 94 271,74 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi PAFT (9.3, 295, 307, 464 p.), VPĮ (2 str. 39 d., 17 str. 1, 3 d., 49 str. 1 d.), Gairių (1.1 p., 2.1 lentelės 13 p.), nuostatomis, taip pat ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Vertindamas Pažeidimą Nr. 1 teismas nurodė, kad pareiškėjas nustatė absoliutų ribojimą, Pirkimo sąlygų 3.15 punkte nurodydamas, jog tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėjas (reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad dėl Pirkimo sąlygų 3.15 punkto buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima laikyti, jog visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokios galimybės neturėjo. Pareiškėjas neįrodė Ribojimo būtinumo ir proporcingumo, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kad jo siekiamų tikslų Pirkime nebuvo galima pasiekti be šios sąlygos.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Reikalavimo nustatymas nesukėlė neigiamų pasekmių, kadangi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad šiuo aspektu nekilo neigiamų pasekmių (ES fondai nepatyrė realių finansinių nuostolių, žalos), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta. Be to, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Teismas kartu pažymėjo ir tai, kad negalima atmesti galimybės, jog subrangos apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Nesant apribojimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasitelkti subrangovus. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos, o tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Pareiškėjas, apribojęs subrangą, pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui. Nustatytas VPĮ pažeidimas savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertintas kaip formalus ir mažareikšmis. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą korekcijos netaikyti, nenustatyta.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl Pažeidimo Nr. 1 byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, o CPVA, pritaikydama 5 procentų finansinę korekciją, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

11. Dėl pažeidimo Nr. 2 teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aptariamo pažeidimo padarymo neginčijo ir pripažino, kad Laidavimo raštas pateiktas jo turiniui neatitinkant Pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau nurodė, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, nes Laidavimo raštas buvo pateiktas, o ir žala niekam nebuvo padaryta. Tačiau teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 17 punktą, rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės. Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nepaneigia pareigos, apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą, atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Nagrinėjamu atveju CPVA 25 proc. finansinę korekciją pareiškėjui paskyrė atsižvelgusi į tai, kad Pirkimą laimėjo Tiekėjas, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką.

12. Teismas pritarė CPVA išvadai, kad ginčo pažeidimai nelaikytini formaliais ir mažareikšmiais, todėl atmetė priešingus pareiškėjo argumentus. Teismas sprendė, kad CPVA, pritaikydama finansinę korekciją, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. Tačiau teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti CPVA taikytą 25 proc. finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad Sutarties užtikrinimas buvo pateiktas (nors ir su trūkumais), t. y. Pirkimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas, padaryti pažeidimai iš esmės nesukėlė neigiamų pasekmių.

13. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodęs, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies dėl aplinkybių, nesusijusių su CPVA neteisėtais veiksmais. Todėl CPVA negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo.

III.

14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 1 procento. Teismui sprendžiant, kad nėra pagrindo finansinės korekcijos mažinti iki minimalios ribos, pareiškėjas prašo sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 5 procentų. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios įvyko iki CPVA Sprendimo priėmimo, taip pat nepasisakė dėl Vienuolyno statuso ir veiklos specifikos, nenagrinėjo prašymo taikyti 1 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri būtų proporcinga. Teismas turėjo sumažinti paskirtą finansinę korekciją, šią išvadą patvirtina ir ginčui aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Net ir nustačius, kad už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.

15.2. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl argumentų, kad Pirkimas buvo vykdomas supaprastintu būdu, t. y. Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir jam Europos Sąjungos teisės aktai, pvz., dėl viešųjų pirkimų, nėra taikomi, Pirkime pasiūlymus pateikė 2 dalyviai, tiekėjai neginčijo Pirkimo sąlygų, atmestų pasiūlymų nebuvo, dar iki Pirkimo paskelbimo ir jo vykdymo metu tiek VPT, tiek CPVA rekomendavo perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų sąlygose nustatyti Pirkimo sąlygų 3.15 punkte įtvirtintai sąlygai identišką subrangą ribojančią sąlygą. Pareiškėjas veikė vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis. Pareiškėjo veiksmų negalima pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad po 2 metų pasikeitė tų pačių institucijų pozicija.

15.3. Vienuolynas turi paramos gavėjo statusą, tęsia veiklą tik iš paaukotų lėšų, visapusiškai bendradarbiavo su CPVA iki finansinės korekcijos, neturėjo profesionalios viešųjų pirkimų vykdymo patirties. Pareiškėjas, rengdamas Pirkimo dokumentus, nuosekliai, nuolat juos derino su CPVA. Pirkimo dokumentus tikrinusios institucijos pažeidimo nenustatė.

15.4. Teismo sumažinta finansinė korekcija (10 proc.), taip pat pareiškėjui yra reikšminga ir sunkiai pakeliama. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas veikia kultūros, mokslo, švietimo, sveikatinimo, sporto ir kitose viešojo intereso srityse, kurias remia valstybė. Pareiškėjas vykdo visuomenei naudingą ir būtiną veiklą, įgyvendina socialinius projektus, padeda pažeidžiamiems, įvairių ligų turintiems asmenims. Pareiškėjas Pirkimą (ir Projektą) įgyvendino savarankiškai, turi ribotus administracinius išteklius, remiasi savanorišku darbu. Pareiškėjas yra vienintelė kultūros centro ir paramos gavėjo statusą turinti įstaiga, tačiau Vienuolynas finansinę korekciją turės dengti iš aukotojų pinigų. Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjas susidūrė su sunkumais dėl Covid-19, prarado pagrindinio rėmėjo finansavimą, Projekto įgyvendinimu rūpinosi visos suinteresuotos šalys. Pareiškėjas nėra biudžetinė įstaiga ar valstybės / savivaldybės kontroliuojamas subjektas, galintis gauti papildomų dotacijų. Dėl šių priežasčių pritaikyta finansinė korekcija yra paradoksali, vienu atveju suinteresuotos institucijos rūpinasi Projekto įgyvendinimu, kitu – skiria finansinę korekciją pareiškėjui, kuris turi užtikrinti Projekto metu sukurtos infrastruktūros veikimą. Be to, Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2023 m. vasario 22 d., Pareiškėjas daugiau mokėjimo prašymų CPVA neteiks, todėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu negalės būti mažinamas bendra Projekto finansavimo suma, o pareiškėjas privalės iš savo lėšų grąžinti 37 708,70 Eur sumą, kuri yra visiškai nepakeliama našta.

15.5. Pareiškėjas įgyvendina ir kitus reikšmingus projektus, kuriems kyla grėsmė dėl ginčo finansinės korekcijos.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindas sietinas ne su proceso šalies neteisėtais veiksmais, bet su aplinkybe, kurios proceso šalies naudai buvo priimtas sprendimas. Šiuo atveju Sprendimo priėmimą lėmė CPVA neveikimas, t. y. CPVA neįvertino pareiškėjo argumentų, pateiktų iki Sprendimo priėmimo, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, Sprendime nenurodė, kad dėl pažeidimo neigiami padariniai nekilo ir tai yra pažeidimo sunkumą mažinanti aplinkybė. Teismas CPVA pritaikytą finansinę korekciją pakeitė į 10 proc. ir, kaip pats teismas nurodė, tai buvo padaryta atsižvelgiant į skunde pateiktus argumentus, kurių CPVA iki skundo pateikimo nevertino. Vienuolynas kreipėsi pagalbos į teisininkus ir dėl to ginčo finansinė korekcija buvo sumažinta.

Atsiliepimas

16. Atsakovas CPVA atsiliepime prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė subjektyvaus pobūdžio argumentus, kurie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo. Pareiškėjas siekia sumenkinti nustatytus pažeidimus ir išvengti atsakomybės. Teismui konstatavus žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymo faktą, teiginiai apie teismo sprendimo motyvų nepakankamumą yra atsainūs ir labiau emocinio pobūdžio.

17.2. Pareiškėjo argumentai dėl finansinės korekcijos mažinimo yra bendro pobūdžio ir neindividualizuoti, o jų nepagrįstumą patvirtina ir ginčui aktuali ESTT praktika. Teismo sprendime finansinės pataisos sumažintos iki lygmens, kuris būtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomasis, tinkamai apsaugant Europos Sąjungos finansinius interesus.

17.3. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išimtinius atvejus nepagrįstai nurodė kaip bendrą taisyklę. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika ir jo subjektyvus šios praktikos vertinimas nepatvirtina, kad šiuo atveju turėjo būti pritaikyta jo nurodyta 1 proc. finansinė pataisa.

17.4. Argumentai, kad finansinis poveikis ES biudžetui buvo tik 1 proc., arba kad jo nebuvo, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Šiuo atveju buvo įrodytas žalos Europos Sąjungos biudžetui teisinis faktas. Pareiškėjas sutiko su Sprendime nurodytais pažeidimais ir jų kvalifikavimu, o tai lemia privalomą finansinio koregavimo mechanizmo pagal Europos Sąjungos reglamentus taikymą.

17.5. Bendradarbiavimas nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl Pirkimo sąlygų rengimo, jų skelbimo ar Sutarties vykdymo. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad neturi atitinkamų administracinių ir kt. išteklių, turėjo ir galėjo ruoštis Pirkimui ir jo įgyvendinimui pasitelkdamas pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjus arba įgaliodamas Pirkimą atlikti kitą perkančiąją organizaciją. Vienuolynui nepaisant savo, kaip juridinio asmens, struktūrinio, personalo ir kompetencijų ribotumo, vėlesnių to pasekmių negalima perkelti atsakovui.

17.6. Apeliantas praplečia finansinės pataisos mažinimo argumentus, argumentuodamas savo statusu ir atliekama veikla, vykdomais projektais. Pareiškėjas nurodo finansinės pataisos mažinimo pagrindus, kurie nėra numatyti nei Gairėse, nei PAFT, nei Projekto sutartyje. Su tuo susiję argumentai nėra aktualūs ginčo klausimais.

17.7. Pareiškėjas nepateikė tikslių savo finansinių duomenų dėl jo vykdomos veiklos ir lėšų skirstymo pagrindimo, tačiau nurodė, kad imasi vis naujų projektinių veiklų su įvairiomis organizacijomis ir pats prisideda prie kitų projektų nuosavomis lėšomis, kurių dydis panašus į teismo sumažintos finansinės pataisos lėšų dydį. Veikimo modelis, kai suaukotomis lėšomis beatodairiškai remiami visi projektai, neatsižvelgiant į galimus finansavimo atidėjimus ar kitas finansines, teisines, organizacines kliūtis, yra rizikingas bet kokiai organizacinei struktūrai, o pareiškėjui, veikiančiam iš suaukotų lėšų, ypatingai rizikingas dėl nepastovių, nereguliarių ir neužtikrintų pajamų. Pareiškėjas, žinodamas savo organizacinius veiklos trūkumus, turėjo ypatingai įvertinti ir įsitikinti savo gebėjimu įgyvendinti Pirkimą ir įvykdyti Sutartį nepažeidžiant projektinės veiklos vykdymo teisės aktų.

17.8. CPVA nebuvo galimybės taikyti mažesnės nei 25 proc. finansinės pataisos normą. Pareiškėjo siūlomas Gairių taikymo interpretavimas yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Negalimas Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kai visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį iš teisiškai nereikšmingų aplinkybių pozicijų. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika yra neaktuali nagrinėjamu atveju ir nepatvirtina jo argumentų pagrįstumo. Pareiškėjo siūlomas taikyti finansinių korekcijų modelis neturi nei rėmų, nei teisiškai reikšmingų atspirties taškų, dėl ko toks Gairių taikymas net individualiu atveju būtų savaime žalingas.

17.9. Pareiškėjas pažeidimų nebeginčija, tačiau ignoruoja faktą, kad padaryti du pažeidimai, ir nors už Pažeidimą Nr. 1 skirta 5 proc. finansinė korekcija, tai nereiškia, jog mažinant finansinę korekciją galima paneigti kitu Pažeidimu Nr. 2 daromą žalą. Teismui sumažinus finansinę korekciją ir taip už Pažeidimą Nr. 2 taikoma tik 5 procentų finansinės pataisos norma, nes iš viso už abu pažeidimus pagal teismo sprendimą finansinės pataisos norma sumažinta iki 10 proc., tai yra minimali galima finansinės pataisos norma už kiekvieną teisės pažeidimą pagal Gaires, t. y. žemesnės finansinės pataisos normos šiuo atveju nebeįmanoma skirti.

17.10. Pareiškėjas priklauso gana didelei religinei bendruomenei ir nenurodė, kad aukojamos lėšos priklauso tik jam ir nėra aukojamos bendrai viso ordino išlaikymui, taigi pareiškėjas neįrodė, kad finansinės korekcijos suma jam sunkiai grąžinama ar ordino lėšos yra griežtai atskirtos.

17.11. Nėra jokių pagrindų finansinės pataisos neskirti ar ją mažinti, kitu atveju pareiškėjas įgautų privilegijuotą ir išimtinę padėtį Gairių taikymo aspektu, pareiškėjui būtų dukart numažintas finansinės pataisos dydis.

17.12. Teismas finansinę korekciją sumažino įgyvendindamas savo kompetencijai priskirtus įgaliojimus ir vadovaudamasis atitinkamais teisiniais pagrindais, o ne dėl to, kad CPVA būtų turėjusi tokią pačią teisę vertinti finansinės pataisos dydį kaip teismas, tačiau ja nebūtų pasinaudojusi. CPVA veiksmai buvo teisėti. Aplinkybė, kad teismas, vadovaudamasis bendraisiais atsakomybės taikymo pagrindais bei teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažino finansinę pataisą, savaime nereiškia, kad tarp CPVA Sprendime konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų ir pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra teisiškai reikšmingas ryšys. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. IT02 (reg. Nr. 2023/3-35-166), kuriuo pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu Sprendimu CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo projektui tenkančios Sutarties vertės.

29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus ir, be kita ko, įvertinęs, kad Sutarties užtikrinimas buvo pateiktas, nors ir su trūkumais, t. y. kad Pirkimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas, pakeitė Sprendimo dalį dėl netinkamų finansuoti išlaidų ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją. Be to, teismas atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad Sprendimas buvo pakeistas dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir sumažinti finansinę korekciją iki 1 proc. Jis teigia, kad teismas neįvertino esminių pareiškėjo argumentų ir nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo manymu, finansinė korekcija yra neproporcinga, o nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pareiškėjas (Vienuolynas) turi specifinį statusą, bendradarbiavo su CPVA ir kitomis institucijomis, rėmėsi jų rekomendacijomis, įvairių patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta, pareiškėjas nėra profesionalus viešųjų pirkimų vykdytojas, o ginčijama finansinė korekcija daro itin neigiamą poveikį kitiems Vienuolyno projektams ar net kelia grėsmę jo egzistavimui. Be to, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą šias ribas peržengti ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl šioje byloje sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinami apeliacinio skundo ribose.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys rodo, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl finansinės korekcijos dydžio, taip pat su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo argumentų, susijusių su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, taip pat VPĮ 86 straipsnio 2–3 dalių nuostatas, kadangi pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, pakeitė savo paties nustatytas Pirkimo sąlygas. Todėl teisėjų kolegija tikrins tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

33.1. Pareiškėjas vykdė iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“.

33.2. Pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.15 punkte nustatė reikalavimą: „Tiekėjas negali būti nurodytas kaip subtiekėjas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą. Tame pačiame pirkime bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali atskirai pateikti pasiūlymų ar būti partneriais kitoje susivienijusių asmenų grupėje arba kaip jų subtiekėjai. Jei pasiūlymas bus teikiamas nesilaikant šio punkto reikalavimo, visi tokie pasiūlymai bus atmesti. To paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose nėra ribojamas.“ Atsakovas konstatavo, kad tokiu būdu kito ūkio subjekto pasitelkimo sąlyga buvo nustatyta taip, jog buvo apribotos tiekėjų tarpusavio galimybės kooperuotis, vienam iš jų veikiant kito tiekėjo subtiekėju (Pažeidimas Nr. 1). Už šį pažeidimą CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės.

33.3. CPVA taip pat nustatė, kad pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktas laidavimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų, nes jame nurodytos sąlygos apsunkino perkančiosios organizacijos galimybes gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą, o tiekėjui laidavimo draudimo rašte buvo nustatytos palankesnės sąlygos (Pažeidimas Nr. 2). Už šį pažeidimą CPVA pritaikė 25 proc. finansinę korekciją.

33.4. CPVA nurodė, kad, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, atitinkamuose su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nėra sumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų. CPVA, skirdama finansinę korekciją, įvertino, kad: 1) tiekėjui pateikus Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, o perkančiajai organizacijai tokį dokumentą priėmus ir leidus laimėtojui vykdyti Sutartį, projekto vykdytojas, sudarydamas Sutartį, pakeitė savo paties patvirtintas Pirkimo sąlygas; 2) Pirkime pasiūlymus pateikė 5 dalyviai, o atmestų pasiūlymų nebuvo, todėl perkančioji organizacija turėjo pasiūlyti sudaryti Pirkimo sutartį dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po laimėtojo, taip pat pareikalauti iš laimėtojo sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą; 3) pirkimo sutartis galbūt būtų sudaryta su dalyviu, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po laimėtojo. CPVA taip pat pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyta 25 proc. finansinė korekcija taikoma nuo pagal Sutartį projektui tenkančios prašytų ar prašomų apmokėti išlaidų sumos, nurodytos pateiktuose mokėjimo prašymuose.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, pažymi, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo byloje C-175/23, Obshtina Svishtov v Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh 2014–2020“, 30–40 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio nuostatas kartu su 144 straipsnio nuostatomis, be kita ko, nurodė, jog valstybės narės, laikydamosi proporcingumo principo, gali taikyti fiksuoto dydžio korekcijų normų skalę ir, patikslindamos tokių korekcijų taikymo kriterijus, gali remtis ir 2019 m. Komisijos gairėmis, nors jos valstybėms narėms nėra privalomos. Taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai tikslaus finansinio poveikio apskaičiuoti neįmanoma, taikant 5, 10, 25 ar 100 proc. normą vis tiek turi būti atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia korekcija turi atitikti proporcingumo principą. Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio normų skale, galutinis korekcijos dydis negali būti nustatomas automatiškai, nes būtinas individualus ir išsamus visų reikšmingų aplinkybių vertinimas (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 ir 46 punktus; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

35. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant finansinės korekcijos pagrįstumą, taip pat ne kartą pabrėžta būtinybė kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti visas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2025, 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo motyvų, finansinės korekcijos dydis nebuvo nustatytas automatiškai, t. y. remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio normų skale. Vis dėlto pažymėtina, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, valstybių narių ar perkančiųjų organizacijų nustatytos taisyklės, įgyvendinančios viešųjų pirkimų direktyvas, negali viršyti to, kas būtina šiomis direktyvomis siekiamiems tikslams pasiekti (šiuo klausimu žr. ESTT 2018 m. vasario 8 d. sprendimo Lloyd’s of London, C-144/17, EU:C:2018:78, 32 punktą ir 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Tim, C-395/18, EU:C:2020:58, 45 punktą).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Sprendime konstatuotus pažeidimus, ginčo šalių argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas finansinės korekcijos dydis (10 proc.) yra proporcingas ir pagrįstas.

38. Šiuo konkrečiu atveju buvo atsižvelgta į individualias nustatytų pažeidimų ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad projekto vykdytojas, sudarydamas Sutartį, pakeitė savo paties patvirtintas Pirkimo sąlygas, nes priėmė Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį laidavimo raštą, taip pat į tai, kad Pirkimo sutartis turėjo būti pasiūlyta sudaryti kitam Pirkimo dalyviui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024). Kadangi šiuo atveju buvo nustatyti viešųjų pirkimų pagrindinių principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo – pažeidimai, darytina išvada, kad jie nebuvo formalūs, bet turėjo arba galėjo turėti įtakos Pirkimui, t. y. pirkimo dalyvių teisių apimčiai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytas ne bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, o toks pažeidimas, kuris atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte vartojamą sampratą, t. y. pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Tai patvirtina, kad konstatuoti pažeidimai nebuvo formalaus pobūdžio ir galėjo sukelti žalą Europos Sąjungos biudžetui.

39. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju svarbūs yra ne tik nustatyti pažeidimai ir su jais susijusios aplinkybės, kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčijo, bet ir tai, kad Sutarties užtikrinimas buvo pateiktas, nors ir su trūkumais, t. y. Pirkimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas, o pati Sutartis buvo įvykdyta. Byloje nustatytos aplinkybės ir skundžiamo teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors tiesiogiai ir nenurodė visų pareiškėjo akcentuotų bei kitų aplinkybių (pvz., Pirkimo tikslo, susiklosčiusių Sutarties vykdymo aplinkybių, Pirkimo objekto specifikos, pareiškėjo patirties viešuosiuose pirkimuose, jo statuso, aplinkybės, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas vengė bendradarbiauti siekiant nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes, derino savo poziciją su CPVA ir kt.), iš esmės jas įvertino, sumažindamas pritaikytą finansinę korekciją.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau minėtas ir kitas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo dar labiau sumažinti pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, grįsdamas prašymą finansinę korekciją mažinti iki 1 proc., iš esmės rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais apie savo, kaip paramos gavėjo, statusą, veiklos finansavimą iš aukų, ribotus administracinius išteklius ir galimą neigiamą poveikį kitiems projektams, tačiau nepateikė objektyvių ir pakankamai individualizuotų duomenų apie savo faktinę finansinę padėtį – gaunamas pajamas, turimą turtą, vykdomas išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ar kitus duomenis, kurie leistų teismui konstatuoti, kad 10 proc. dydžio finansinė korekcija nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai nepakeliama ar kad ją būtina mažinti dar labiau. Todėl vien deklaratyvūs teiginiai apie galimą finansinį apsunkinimą savaime nesudaro pakankamo pagrindo korekciją mažinti iki 1 proc.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra pakankama, proporcinga ir adekvati poveikio priemonė pareiškėjui, suderinama su tikslais, keliamais taikant finansinio poveikio priemones už pažeidimus, padarytus vykdant viešuosius pirkimus. Todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti dar mažesnę finansinę korekciją.

42. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, kad kiekvieno pažeidimo sudėtis vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamu atveju nustatytomis aplinkybėmis, todėl su tuo susiję argumentai nepatvirtina, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma mažesnė finansinė korekcija.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis ir vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad esminės teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo yra nemotyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino padarytų pažeidimų aplinkybes, jų sunkumą ir konkurencijos, skaidrumo bei lygiateisiškumo aspektus.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo dar labiau sumažinti pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją. Todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria teismas sumažino finansinę korekciją iki 10 proc. ir įpareigojo CPVA ją apskaičiuoti, paliekama nepakeista.

45. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją, t. y. iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundą, nepagrįstai nusprendė nepriteisti pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų, įskaitant atstovavimo išlaidas, atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas. Pirma, jis padeda užtikrinti veiksmingą teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju šalys, net ir laimėjusios bylą, negalėtų susigrąžinti patirtų išlaidų ir būtų mažiau linkusios ginti savo teises teisme bei naudotis profesionalių atstovų pagalba. Antra, išlaidų atlyginimas turi ir prevencinę reikšmę, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju gali tekti atlyginti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, mažina nepagrįstų procesinių veiksmų tikimybę. Trečia, jis kompensuoja dėl kitos proceso šalies veiksmų patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-552/2020, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-121-662/2025 ir kt.).

47. Kadangi teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, jam priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuriai teismo baigiamasis aktas yra palankus pagal patenkintų reikalavimų apimtį.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai pakeičiamas (sumažinamas) sprendimas dėl finansinės korekcijos, sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas; jį sprendžiant vertinama, be kita ko, tokių išlaidų būtinybė, bylos pobūdis ir sudėtingumas, patenkintų reikalavimų dalis bei kitos reikšmingos aplinkybės (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1113-442/2025, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-418-602/2025, 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-180-662/2026 ir kt.).

49. Įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui neturi būti atlyginama dalis bylinėjimosi išlaidų, ir sprendžia, kad pareiškėjui turėjo būti atlyginta dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

50. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnės, negu nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

51. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 3 176 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 3 198,50 Eur. Šių išlaidų realumą ir apmokėjimą patvirtina 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. sąskaitos faktūros bei 2023 m. liepos 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. banko patvirtinimai apie mokėjimų įvykdymą.

52. Pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti CPVA sprendimą, kuriuo jam pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija. Ši korekcija teismo sprendimu buvo sumažinta iki 10 proc., t. y. 15 procentinių punktų. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 60 proc. pareiškėjo materialiojo reikalavimo apimties (15 / 25 × 100 = 60). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 60 proc. jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 905,60 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 13,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 1 919,10 Eur.

53. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikinti jo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šį prašymą tenkinti iš dalies – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 919,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš teismo duomenų bazės LITEKO matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėta 11,25 Eur. Vertindama šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 1 arba 5 procentų. Tačiau šia nutartimi paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjui pritaikytos 10 proc. finansinės korekcijos, t. y. bylos materialioji baigtis nekeičiama; tenkinamas tik pareiškėjo procesinis prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl vien aplinkybė, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas šiuo procesiniu aspektu, nesudaro pagrindo laikyti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme yra priimtas pareiškėjo naudai.

55. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai apeliacinėje instancijoje iš esmės nepakeičiama materialioji ginčo baigtis, o tenkinamas tik procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo atskirai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų atstovavimo išlaidų vien dėl tokio dalinio procesinio rezultato (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-145-525/2025). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti pareiškėjui Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui iš atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 1 919,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakavekasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius