Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad CPVA negalėjo priimti ginčo Sprendimo, nes pareiškėjai neturint profesionalios viešųjų pirkimų vykdymo patirties, atsakomybė, derinant Pirkimo dokumentus su CPVA, Projekto vykdytojui neturėtų būti taikoma, nurodo, kad pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, pats, vadovaudamasis VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Projekto vykdytojas, būdamas Perkančiąja organizacija, ir manydamas, kad neturi pakankamos viešųjų pirkimų vykdymo patirties, turėjo kaip rūpestingas Pirkimų vykdytojas arba įgalioti kitą Perkančiąją organizaciją atlikti Pirkimo procedūras arba kreiptis į pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjus dėl Pirkimo dokumentų parengimo, konsultavimo paslaugų suteikimo konkrečiam pirkimui. Kontrolės sistemos institucijoms atlikus pirminę paskesnę Pirkimo dokumentų patikrą ir neįtarus pažeidimo, nereiškia, kad pastarosios turėtų prisiimti atsakomybę dėl Perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo. Pažymi, kad įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju - CPVA) pavesta įgyvendinti Reglamente 1303/2013 nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms. Nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, teisinio vertinimo nekeičia. Vien tas faktas, kad CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė. Daro išvadą, kad CPVA turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą ir įvertinusi su Pirkimu susijusias aplinkybės, priimti Sprendimą, atkreipiant dėmesį, kad CPVA pareiga vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą nėra apribota VPT išvadomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl VPT išvados ir atlikto patikrinimo, kurio metu pažeidimai nebuvo nustatyti, nepaneigia CPVA pareigos atlikti pažeidimų tyrimą.

Dėl Pažeidimo Nr. 1 nurodo, kad siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nėra norminis teisės aktas, kuriame yra įtvirtintos teisės normos, todėl pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl šio principo taikymo nagrinėjamo ginčo kontekste teisiškai nėra reikšmingos.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad sąvokos „subtiekėjas“ ir „rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais“ yra skirtingos savo turiniu nurodo, kad iš Pirkimo sąlygų 3.15 ir 3.16 punktų matyti, kad Pirkimo sąlygos nenumato draudimo remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, t. y. kvalifikacijai atitikti. Pažymi, kad pareiškėjas tokiais argumentais siekia sukurti dirbtinę distinkciją tarp subtiekėjų ir kito ūkio subjekto statuso, tuo suniveliuojant subtiekėjo statuso taikymą tik Sutarties vykdymui, o Pirkimo sąlygų 3.15 p. taikymą tik pagal VPĮ 88 str. nuostatą, nors Pirkimo sąlygų 3.15 p. nustato situaciją, kai subtiekėju negali būti nurodytas kitas dalyvis būtent teikiant pasiūlymą, o ne Sutarties vykdymo metu.

Nurodo, kad Pirkimo sąlygų 3.11 p. 2 lentelėje keliami reikalavimai teisei verstis veikla, tiekėjo patirčiai, personalo išsilavinimui ir profesinei kvalifikacijai, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemoms t. y. kvalifikacijos reikalavimai taikytini išimtinai darbus vykdysiančiam subjektui, t. y. kvalifikacijos skolinimas negalimas, nes darbų negalės atlikti tiekėjas, kuriam kvalifikacija paskolinta ir tokios kvalifikacijos tiekėjas pats neturi. Pagal ankstesnį LAT ir ESTT išaiškinimą aišku, kad nėra teisinės distinkcijos tarp subtiekėjo ir kito ūkio subjekto, nes šiame Pirkime paskolinęs pajėgumą tiekėjas privalės ir tiesiogiai dalyvauti vykdant Sutartį. Be to, kito ūkio subjekto ir subtiekėjo sąvokų distinkcija nepaneigia dalyvio pareigos išviešinti pirkimo sutarties daliai pasitelkiamus subtiekėjus jau pasiūlymo pateikimo metu (VPĮ 88 str.). Sprendime pasisakyta dėl Pirkimo sąlygos 3.15 p. ribojančio poveikio, o būtent, kad pasiūlymų teikimo metu esantis ribojimas iš esmės daro įtaką dalyvių pasitelkimui subtiekėjais pasiūlymų teikimo etapu, vykstant pirkimo procedūroms, kai pasirenkami subtiekėjai, kuriems vėliau, remiantis ar nesiremiant jų kvalifikacija, bus perleidžiamas Sutarties ar jos dalies vykdymas. Sprendime Kito subjekto pasitelkimo reikalavimo sąlyga aptarta visais kito ūkio subjekto ir/ar subtiekėjo pasitelkimo lygmenimis, taigi nėra ribojama tik VPĮ 49 str. prasme, nors pareiškėjas Skundu siekia susiaurinti Kito subjekto pasitelkimo reikalavimo sąlygos taikymą subjektų (taikyti tik subtiekėjams, vykdysiantiems sutartį) ir pačios sąlygos teisinio turinio prasme (taikyti tik subtiekimui be kvalifikacijos atitikties), kad ginčo Pirkimo sąlygą būtų beprasmiška nagrinėti pažeidimo kontekste kaip neliečiančią reikalo esmės. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Pirkimo paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ginčo sąlygoje numatyto tokio tipo reikalavimo draudimo nenumatė nurodo, kad VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti; 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Pažymi, kad šių teisės nuostatų tikslas yra sudaryti maksimalias galimybes tiekėjams įrodinėti savo kvalifikacijos ir kokybės vadybos sistemų reikalavimų atitiktį, o leidimo pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus tikslas – pirkimus atverti kuo platesnei konkurencijai. Be to, taip sudaroma daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti pirkimuose, todėl remiantis VPĮ nuostatomis, draudžiama riboti ūkio subjektų bendradarbiavimo reikalavimus, išskyrus išimtiniais ir pagrįstais atvejais.

Remdamasi LAT praktika dėl bendro ūkio subjektų dalyvavimo pirkimo procedūrose pabrėžia, kad perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisės riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą. Pažymi, kad LAT praktikoje taip pat konstatuota, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti, tinkamai informuoti perkantįjį subjektą apie rėmimąsi kito ūkio subjekto pajėgumais ir tinkamai pagrįsti perkančiajam subjektui, kad jo nurodomi pajėgumai tiekėjui bus prieinami per visą sutarties vykdymo laikotarpį (LAT 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). VPT, remdamasi anksčiau nurodyta LAT nutartimi, nurodė, kad tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Apibendrindama kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui, leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą. Kitoks aiškinimas, pareiškėjui teigiant, kad VPĮ nenustačius draudimo nustatyti Pirkimo sąlygų 3.15 papunkčio reikalavimo, tai toks reikalavimas ir galėjo būti nustatytas, paneigtų apskritai viešosios teisės principą - draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Aktualus šiuo atveju ne draudimo nenustatymas, tačiau leidimas VPĮ tokį draudimą taikyti. Kasacinio teismo praktikai apibrėžus subtiekimo ribojimų apimtį, prieita prie išvados, kad Kito subjekto pasitelkimo reikalavimo sąlyga nepagrįstai ir neteisėtai buvo įtvirtinta Pirkimo sąlygose, nesant tam nei įstatyminio, nei objektyvaus pagrindo. Ribojimai dalyvauti tiekėjams, atsižvelgiant į rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais galimi tik išeinant iš Pirkimo objekto apibrėžimo (VPĮ 49 str. 7 d.), kai reikia patikėti tam tikrų darbų dalies atlikimą išimtinai pasiūlymą teikiančiam tiekėjui arba jo subtiekėjui, arba būtina atskirti darbų vykdymo ir kontrolės subjektus, kai įstatyminis reikalavimas draudžia tam pačiam tiekėjui ir/ar subtiekėjui ir atlikti darbus ir kontroliuoti jų kokybę. Kitoks tiekėjų ir subtiekėjų ribojimas iš esmės įsiterpia į laisvos rinkos sąlygų ribojimą, kuriuo nustatomas toks ribojantis tiekėjus elgesys, kokį draudžia ir konkurencijos teisės normos, t. y. draudžiant tiekėjui laisvai pasirinkti dalyvavimo viešajame pirkime formas.

Pažymi, kad Perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pavyzdinėse CPVA pirkimų sąlygose nurodyta subtiekimą ribojanti nuostata draudė kooperavimosi būdą, kuris pripažintas teismų, kaip kartelinis susitarimas ir draudžiamas susitarimas nurodė, kad Konkurencijos įstatyme ir VPĮ nėra nuostatų, kuriomis, esant konkrečioms aplinkybėms konkrečiame nutarime, būtų ribojamas VPĮ galiojimas ar siaurinama VPĮ nuostatų taikymo apimtis, be to, pareiškėjas nenurodo ir nepateikia argumentų, iš kurių galima būtų nustatyti, kad priimtas Nutarimas darė tiesioginę ar netiesioginę įtaką rengiant Pirkimo dokumentus ir dėl to į Nutarimą turėjo būti imperatyviai atsižvelgiama įtraukiant konkrečias Pirkimo sąlygas. Pareiškėjo argumentui dėl draudžiamų susitarimų daromos įtakos Pirkimo sąlygų turiniui esant deklaratyviam ir neatitinkant ypatingos aplinkybės sąlygos, laikytina, kad toks pareiškėjo argumentas neparemtas jokiu teisiniu reglamentavimu, išskyrus paties pareiškėjo subjektyvia praeities įvykių interpretacija, susiejant ją su konkrečiu Pirkimu.

Dėl argumentų, kad CPVA, priimdama Sprendimą, netinkamai kvalifikavo Pažeidimą Nr. 1 pagal Gairių 2.1 lentelės 13 punktą nurodo, jog pagal LVAT išaiškinimą CPVA teisingai pritaikė Gairių punktą, kuris detalizuoja pareiškėjo padaryto pažeidimo rūšį ir turinį. Kito Gairių punkto pareiškėjas nenurodė, todėl esant konstatuotam viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimui negalima tokia situacija, kad pažeidimas, turintis finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžeto lėšoms, būtų nenustatomas ar jam nebūtų taikoma finansinė korekcija pagal padaryto pažeidimo sunkumą. Pastebėtina, kad 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą. Šiuo atveju pagal analogiją pritaikyta finansinė korekcija pagal artimiausią Pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Dėl pažeidimo Nr. 2 nurodė, kad Sprendime pasisakyta, kad Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas neatitinka Pirkimo sąlygų. Laidavimo rašte nurodytomis sąlygomis Perkančiosios organizacijos galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą yra labiau apsunkintos. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto (pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančio) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, tai net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, ją pasirašo, tačiau iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Pirkimo sąlygų 7.9 papunktyje, 7.13 papunktyje buvo aiškiai nurodyta, kad Sutartis įsigalios tik tuomet, jeigu Laimėtojas pateiks tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Negalima laikyti, kad Sutartis įsigaliojo ir yra vykdytina, jeigu nebuvo pateiktas Pirkimo sąlygas atitinkantis Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Pažeidimu buvo vertinamas Sutarties įsigaliojimo faktas, kaip pasekmė Laidavimo rašto pateikimui ir Pirkimo procedūrų pabaigai. Šiuo atveju pažeidimas priskirtinas konkurso dalyvių ir pasiūlymų vertinimo teisėtumo pažeidimams. Toks pažeidimas pagal 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą laikytinas padarytu iki Pirkimo procedūrų pabaigos, taigi nepersikelia į sutarties vykdymo stadiją, nėra priskirtinas prie sutarties vykdymo veiksmų. Šiuo atveju pažeidimas padarytas Perkančiajai organizacijai pakeitus Sutarties sudarymo kriterijus, kai Sutartį leidžiama sudaryti su kitokio turinio nei nurodyta Pirkimo sąlygose Laidavimo raštu, taigi toks pažeidimas padaromas pasiūlymo kvazivertinimo stadijoje, kai pasiūlymas Pirkimo sąlygas atitinka ir pasiūlyme nurodyti jo duomenys leidžia siūlyti tiekėjui sudaryti sutartį, tačiau turi būti įvykdomas papildomas Sutarties sudarymo reikalavimas – pateikti Pirkimo dokumentus atitinkantį Laidavimo raštą. Šioje stadijoje Pirkimo procedūros dar nėra pabaigtos ir antroje vietoje esantis dalyvis turi teisę į Sutarties sudarymą, Laimėtojui neįvykdžius visų Sutarties sudarymo sąlygų. Taigi, Pažeidimas Nr. 2 nėra padarytas Sutarties vykdymo stadijoje, be to, pareiškėjas Pažeidimo Nr. 2 padarymo fakto apskritai neginčija ir pripažįsta, kad laidavimo raštas pateiktas jo turiniui neatitinkant Pirkimo sąlygų reikalavimų, taigi kaip anksčiau LVAT yra pasisakęs dėl pažeidimų analogijos taikymo, CPVA pažeidimą nustatė ir finansinę korekciją pritaikė artimiausiai pažeidimo rūšiai. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačiusi visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalo pati jais vadovautis, kitaip būtų paneigtas vienodo požiūrio principas. Šiuo atveju priėmus netinkamo turinio Laidavimo raštą nebuvo užtikrintas sąžiningo varžymosi imperatyvas, taigi kilo neigiami padariniai antroje vietoje buvusiam dalyviui.

Patikslina, kad Pažeidimo Nr. 2 esmė yra ne Sutarties vykdymo pažeidimas, o Pirkimo sąlygų pažeidimas, kai Perkančioji organizacija leidžia Pirkimo procedūras užbaigti ir Sutarčiai įsigalioti pagal kitas sąlygas nei jos buvo paskelbtos, t. y. Laimėtojo Sutartis įsigaliojo pagal kitokio turinio, palengvintų įsipareigojimų Laidavimo raštą. Pažeidimą Nr. 2 įrodinėjant per tinkamai įvykdytą Sutartį nėra jokios prasmės, nes tinkamai įvykdyta Sutartis nepaneigia Pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo bei nešalina atsakomybės už neteisėtai sudarytą Sutartį.

Dėl finansinės korekcijos proporcingumo nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl pažeidimų įtakos konkurencijai Pirkime ir Pirkimo rezultatams nebuvimo, pažeidimo formalumo ir pateiktų pasiūlymų kiekio, yra teisiškai nereikšmingi, nes nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas sąlygojo neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl subtiekėjų pasitelkimo, nustatymą, dėl ko suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime, nes negalėjo pasitelkti kitų dalyvių pasiūlymui suformuoti, taigi jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir pan. aplinkybėmis. Taip pat Perkančiajai organizacijai priėmus Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, neatitinkančią Pirkimo sąlygų, Pirkimo Laimėtoju nepagrįstai buvo paskelbtas Tiekėjas, taip neužtikrinant sąžiningo varžymosi imperatyvo, be to, kitiems tiekėjams žinant tokio pobūdžio galimybę galimai būtų buvę pateikti papildomi pasiūlymai. Pažymi, kad vertinant nepagrįsto subtiekimo ribojimo ir derybų sutarties skyrimo procedūros metu pažeidimus, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėtų veiksmų poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Neteisėto subtiekimo ribojimo ir faktinių derybų kitokiomis sąlygomis skiriant vykdyti Sutartį pažeidimai pasižymi jų formalia sudėtimi, t. y. nebūtina nustatyti kilusių pasekmių dėl padaryto teisės pažeidimo, nes esant bet kokio pobūdžio pasekmėms, jos patikimai neįrodo nei pačios veikos padarymo fakto nei kitų duomenų apie galimą poveikį Pirkimui. Dėl pataisos normos nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimų turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. nustatyto pažeidimo pagrindas yra, jog subtiekimo ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų teikimo, o Gairių 2 skirsnio 2.2 lent. 17 p. nustatyto pažeidimo pagrindas yra, kad suderėjus kitas sutarties vykdymo kriterijų sąlygas, potencialūs tiekėjais ir dalyviai apie jas nežinojo. Paaiškina, kad tokiais teisės pažeidimais siekiama apriboti konkurenciją išimtinai subtiekimo ir neišviešintų sutarties sudarymo kriterijų lygmeniu, taigi svarbus ne tik pats neteisėto ginčo reikalavimo ribojantis konkurenciją turinys ar privilegijuotų sąlygų nutylėjimas, bet ir jų negatyvus poveikis konkurencijai rinkos uždarumo aspektu, ribojant kitų rinkos dalyvių gebėjimą dalyvauti Pirkime siekiant jiems dalyvauti Pirkime kaip atskirai, taip ir subtiekėjo vaidmenyje ar lengvesnėmis sąlygomis tame pačiame Pirkime. Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti.

Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023-06-24 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Projekto vykdytojas (pareiškėjas), įgyvendindamas projektą „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-31-0003 (Projektas), atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Vienuolyno dalies patalpų kapitalinio remonto darbai, pritaikant jas kultūrinei veiklai“ (Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) buvo paskelbtas 2020-05-26, Pirkimo Nr. 486511.

Atlikusi Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija su Pirkimo laimėtoju tiekėju UAB „Parama“ (Tiekėjas, ir Rangovas, ir Laimėtojas) 2020-07-10 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2020/07/10-1 (Sutartis), kurios kaina – 368 445, 47 Eur su PVM.

Perkančioji organizacija su Rangovu 2020-12-19 sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, įsigaliojusį nuo 2020-12-19, kuriuo susitarė pratęsti Sutarties 3.4 p. nurodytą rangos darbų atlikimo terminą 90 dienų.

Perkančioji organizacija su Rangovu 2021-02-24 sudarė Susitarimą dėl papildomų darbų Nr. 2, kuriuo susitarė bendrą Sutartyje numatytų atlikti darbų kainą be PVM laikyti – 316 174,43 Eur, PVM – 66 396,63 Eur, su PVM – 382 571,06 Eur.

CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT), 295 punktu, atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą. CPVA 2023-04-17 įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 (Įtarimas) vertino, kad Perkančioji organizacija, ribodama tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą pasitelkti ir pasiūlyme subtiekėjais nurodyti kitus tiekėjus ar jungtinės veiklos grupės narius, nustatė siekiamam Pirkimo tikslui neproporcingą reikalavimą, diskriminuojantį tiekėjus ir darantį juos nelygiateisiais, todėl vykdant Pirkimą galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus ir VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą dirbtinai nemažinti konkurencijos bei, priėmusi Pirkimo dokumentų neatitinkantį laidavimo draudimo raštą, kuriame nustatytos palankesnės sąlygos Tiekėjui, galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Pareiškėjas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2023-06-26 pranešimu.

Atsakovė Sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu, įtvirtintu 3.15 papunktyje: tiekėjas negali būti nurodytas kaip subtiekėjas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą. Tame pačiame pirkime bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali atskirai pateikti pasiūlymų ar būti partneriais kitoje susivienijusių asmenų grupėje arba kaip jų subtiekėjai. Jei pasiūlymas bus teikiamas nesilaikant šio punkto reikalavimo, visi tokie pasiūlymai bus atmesti. To paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose nėra ribojamas“ yra ribojama Kito subjekto pasitelkimo reikalavimo sąlyga, ir ribojamos galimybės skirtingiems tiekėjams naudotis tų pačių subtiekėjų, kurie yra ir tiekėjai, pajėgumais, t. y. pasiūlymų teikimo metu esantis ribojimas neužtikrinamas sutarties vykdymo metu, tačiau iš esmės daro įtaką dalyvių pasitelkimui subtiekėjais pasiūlymų teikimo etapu, vykstant pirkimo procedūroms, kai pasirenkami subtiekėjai, kuriems vėliau, remiantis ar nesiremiant jų kvalifikacija, bus perleidžiamas Sutarties ar jos dalies vykdymas. Atsakovė nusprendė, kad įtvirtindamas tokią sąlygą pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, ir buvo padarytas pažeidimas kaip jis suprantamas pagal 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 dalį.

Atsakovė taip pat nustatė, kad Laidavimo raštas riboja Draudiko atsakomybę Sutarties dalyko, nuostolių rūšimi, įsipareigojimų verte ir reikalavimo įrodytinumo laipsniu, taigi Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų. Nors Pirkimo dokumentuose bei Sutartyje buvo numatyta sąlyga, įpareigojanti Laimėtoją pateikti tinkamą, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, faktiškai ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Perkančioji organizacija, priėmusi neatitinkantį Pirkimo sąlygoms Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl leisdama Laimėtojui vykdyti Sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas, tokiais veiksmais pažeisdamas VPĮ 17 str. 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 2-3 dalių nuostatas ir buvo padarytas pažeidimas kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį.

CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (Gairės), atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti subendrintą, t. y. 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 377 086,97 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 94 271,74 Eur.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, kuriame konstatuoti pažeidimai, su skundu kreipėsi į teismą.

CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: <...> (9.3 papunktis); atlieka pirkimų, kurių išlaidos finansuojamos arba planuojamos finansuoti projekto lėšomis, priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis.); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis).

PAFT 464 punkte nurodoma, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei 86 straipsnio 2-3 dalių nuostatų pažeidimai, kaip jie suprantami pagal 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį.

Pažeidimas buvo konstatuotas dėl Pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo, nurodyto 3.15 punkte, kuriame nustatyta sekančiai: „Tiekėjas negali būti nurodytas kaip subtiekėjas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą. Tame pačiame pirkime bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali atskirai pateikti pasiūlymų ar būti partneriais kitoje susivienijusių asmenų grupėje arba kaip jų subtiekėjai. Jei pasiūlymas bus teikiamas nesilaikant šio punkto reikalavimo, visi tokie pasiūlymai bus atmesti. To paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose nėra ribojamas“. CPVA nustatė, jog Pažeidimo Nr. 1 atveju pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 3.15 punkto sąlygą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalies draudimą riboti konkurenciją bei pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės.

Atsakovė priėmė išvadą, jog minėtoje Pirkimo sąlygų nuostatoje įtvirtintas Kito subjekto pasitelkimo reikalavimas aiškiai nustatytas siekiant apriboti tiekėjų tarpusavio galimybes kooperuotis būnant kito tiekėjo subtiekėju. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad tiekėjų konkurencija apribota nebuvo, todėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatų nepažeidė. Pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas niekaip nelėmė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų pažeidimo ar dirbtino konkurencijos sumažinimo ir/ar nepagrįstai sudaromų palankesnių ar nepalankesnių sąlygų tam tikriems tiekėjams.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. VPĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., LAT 2009-02-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

Minėta, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad padarytas pažeidimas (Nr. 1) neturėjo jokių pasekmių nei Sąjungos biudžetui, nei nacionaliniam biudžetui, todėl finansinė korekcija buvo pritaikyta nepagrįstai. Pažymėtina, kad, kaip šiuo aspektu savo naujausioje praktikoje yra konstatavęs LVAT, negalima atmesti galimybės, kad subrangos apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasitelkti subrangovus. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Pareiškėjas apribojęs subrangą, pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui (LVAT 2024 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024).

Pareiškėjas iš esmės neginčydamas pažeidimo nurodė, kad viešųjų pirkimų procedūras ir pagal jas įgyvendinamas sutartis įgyvendina itin retai, todėl neturėdamas pakankamai patirties priėmė Rangovo pateiktą draudimą kaip tinkamą ir atitinkantį tiek Pirkimo dokumentų, tiek Sutarties nuostatų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė šiuo aspektu konstatavo, kad Tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų, nes Laidavimo rašte nurodytomis sąlygomis Perkančiosios organizacijos galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą yra labiau apsunkintos, o Tiekėjui Laidavimo draudimo rašte numatytos palankesnės sąlygos. Atsakovė įvertinusi Pirkimo dokumentų bei Sutarties sąlygas, taip pat faktines aplinkybes ir nustačiusi, kad Pirkimo dokumentuose bei Sutartyje buvo numatyta sąlyga, įpareigojanti Laimėtoją pateikti tinkamą, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, konstatavo, kad ši sąlyga faktiškai nebuvo įvykdyta. Tuo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas priėmė iš Pirkimą laimėjusio dalyvio netinkamus, t. y. Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančius Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.

VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

Kaip jau pirmiau minėta (dalyje dėl Pažeidimo Nr. 1) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 straipsnio1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Taigi, kaip jau minėta, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat, kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr. pvz. ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (žr. pvz. ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).