- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- e2-527-826/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- BUAB „Kestuta“
- Atsakovas
- D. D., R. R., T. A.
- Kategorijos
sekretoriaujant J. P., R. Č., dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kestuta“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumas ir teisė“ atstovui advokatui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Kestuta“ nemokumo administratorės MB „Nemokumas ir teisė“ ieškinį atsakovams D. D., R. R., T. A. dėl vadovo paskyrimo pripažinimo negaliojančiu ir UAB „Kestuta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė BUAB „Kestuta“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratorė pateikė teismui ieškinį dėl vadovo paskyrimo pripažinimo negaliojančiu ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „Kestuta“ vienintelio akcininko 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 0-11 dėl D. D. atleidimo iš UAB „Kestuta“ direktoriaus pareigų ir R. R. paskyrimo įmonės direktoriumi; pripažinti BUAB „Kestuta?“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad tyčinį bankrotą nulėmė buvusio direktoriaus D. D. veiksmai, apriboti D. D. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar privataus) juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir priteisti iš D. D. bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Bendrovė įsteigta 2015 m. vasario 20 d. Nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. jos akcininku buvo T. A., nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. bendrovei vadovavo D. D., nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. vadovu paskirtas R. R.. Įmonės vadovas R. R. nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų neperdavė, su nemokumo administratore nebendradarbiauja, tačiau administratorei pavyko nustatyti, kad įmonės nemokumą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai veiksmai. Be to, R. R. įmonės vadovu buvo paskirtas fiktyviai, buvusiam vadovui siekiant išvengti vadovo pareigų ir galimos teisinės atsakomybės.
1.2. R. R. jokių Bendrovės vadovo funkcijų nevykdė, po jo paskyrimo Bendrovė nesudarinėjo jokių sandorių, per Bendrovės banko sąskaitas nebuvo vykdomos jokios operacijos, 2022 m. rugpjūčio 26 d. Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema buvo pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai. Be to, per mažiau nei 2 mėn. buvo atleisti visi darbuotojai, įskaitant ir patį R. R.. Akcininko sprendimas dėl R. R. paskyrimo buvo priimtas jau gavus VĮ Registrų centro pranešimą apie numatomą Bendrovės likvidavimą CK 2.70 str. nustatyta tvarka, o pats sprendimas likviduoti Bendrovę priimtas taip pat netrukus po R. R. paskyrimo – 2022 m. lapkričio 14 d. Be to, nėra įrodymų, kad prieš paskiriant R. R. vadovu būtų buvusi atlikta Bendrovės turto, piniginių lėšų ir kt. inventorizacija, nors praktikoje šie veiksmai yra neatsiejami nuo naujo vadovo paskyrimo. Dėl to Bendrovės vienintelio akcininko T. A. 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 0-11 pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl akių. Pripažinus R. R. paskyrimą Bendrovės vadovu negaliojančiu, asmuo, atsakingas už Bendrovės vadovo pareigų vykdymą, yra atsakovas D. D..
1.3. Nurodo, kad tyčinį įmonės bankroto liudija tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas D. D. ėjo vadovo pareigas, iš įmonės banko sąskaitos D. D. vardu išduota bankine kortele pasisavinta / išgryninta iš viso 9 347,81 Eur. Dokumentų, pagrindžiančių minėtų mokėjimų teisėtumą ar lėšų panaudojimą, nemokumo administratoriui pateikta nebuvo. Taigi nepateikta duomenų, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje.
1.4. Be to, buvęs įmonės vadovas D. D. nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentų, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to neįmanoma visapusiškai nustatyti įmones veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių.
1.5. Kadangi įmonės bankrotą nulėmė tyčiniai atsakovo D. D. veiksmai, be to, jis neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto, dėl to jam taikytina sankcija – draudimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai T. A., R. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
3. Atsakovas D. D. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pagrindiniai nurodomi argumentai:
3.1. Nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu akcininko sprendimą dėl įmonės direktoriaus paskyrimo, nes toks sprendimas nėra sandoris. Be to, pripažinus negaliojančiu sprendimą dėl R. R. paskyrimo, buvęs įmonės vadovas negali būti sugrąžintas į pareigas prieš savo valią.
3.2. Nemokumo administratorė nepagrįstai nurodo, kad R. R. jokių Bendrovės vadovo funkcijų nevykdė, kad Bendrovė nesudarinėjo jokių sandorių ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovas D. D. išgrynino 9347,81 Eur iš įmonės sąskaitų ir šių lėšų nenaudojo įmonės veikloje. Byla dėl nurodytos sumos panaudojimo įmonės interesams yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme, joje jis pateikė buhalterinius duomenis apie tai, kur buvo naudojamos įmonės lėšos. Dalis lėšų buvo naudojama darbuotojų atlyginimas išmokėti.
3.4. Nemokumo administratorei dar 2023 m. buvo perduoti visi Bendrovės dokumentai, todėl jos teiginys, kad įmonės dokumentų neperdavimas yra tyčinio bankroto požymis, yra nepagrįstas. Be to, jis, kaip jau nebeinantis įmonės vadovo pareigų, neturėjo tokios pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl taikytino teisinio reguliavimo
4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi), taip pat tai, jog pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl BUAB „Kestuta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos JANĮ nuostatos.
Dėl bendrovės nemokumo momento
6. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Kestuta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 7–8). Įmonės vadove nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo J. A., nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. – D. D.. Vienintelio įmonės akcininko 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu įmonės vadovu nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. paskirtas R. R. (t. 1, b. l. 7–10, 18). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Kestuta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ir teisė“, nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d. 2023 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Kestuta“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 6757,20 Eur sumai. 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi BUAB „Kestuta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
9. Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų apskritai nėra pateikusi. Remiantis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2023 m. vasario 1 d. duomenimis, Bendrovės vardu registruoto turto nėra. Be to, įmonės dokumentai nebuvo perduoti ir nemokumo administratorei, už tai įmonės vadovui bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo paskirta 200 Eur bauda. Tokie dokumentai nepateikti ir šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas D. D. nurodė, kad apie įmonės dokumentų perdavimą nemokumo administratorei patvirtina su rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai – dokumentų siuntimo vokas ir pašto kvitas (t. 1, b. l. 111, 112), tačiau, teismo vertinimu, vokas ir pašto kvitas be jokių lydimųjų dokumentų, perduodamų dokumentų sąrašo niekaip nepagrindžia fakto, kad nemokumo administratorei tokie dokumentai buvo perduoti (CPK 178, 185 straipsniai), juolab kad tokio fakto nepatvirtino ir nemokumo administratorė. Teismas buvo išaiškinęs atsakovams pareigą tokius įrodymus teismui pateikti tuo tikslu buvo atidėti ir teismo posėdžiai, taip pat buvo pasiūlyta atsakovams pasinaudoti teisine pagalba tačiau atsakovai įrodymų teismo nustatytu terminu nepateikė, teisine pagalba nepasinaudojo.
10. Byloje nesant jokių įstatymų reikalavimus atitinkančių įmonės finansinių dokumentų, įmonės nemokumo momentą teismas nustato remdamasis nemokumo administratorės, tikrinusios įmonės veiklą, paaiškinimais ir Bendrovės nemokumo byloje esančiais duomenimis: iš pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema Bendrovei pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Bendrovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2015 m. gegužės 4 d. sumokėjo 519,24 Eur, ji nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2022 m. liepos–lapkričio mėn. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. vasario 21 d. duomenimis, atsakovė neturi apdraustųjų nuo 2022 m. lapkričio 12 d. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi 2023 m. vasario 22 d. Įmonės vardu neregistruota jokio turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) duomenimis, įmonės įsiskolinimas biudžetui 2023 m. vasario 21 d. sudarė 5 085,12 Eur (4 912,79 Eur įmokos, 172,33 Eur delspinigiai). Iš teismui pateikto įmonės sąskaitos išrašo nustatyta, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas D. D. ėjo vadovo pareigas, iš įmonės banko sąskaitos D. D. vardu išduota bankine kortele išgryninta iš viso 9 347,81 Eur (t. 1, b. l. 24, 26–29). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad įmonė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, taip tai, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., kai VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė mokėjimo nurodymą, kuris nebuvo įvykdytas, nors tuo metu iš įmonės sąskaitos jau buvo paimta 7 547,81 Eur grynųjų pinigų, teismas daro išvadą, kad Bendrovė nemoki buvo jau 2022 m. rugpjūčio mėn. (CPK 185 straipsnis).
Dėl vadovo pareigų vykdymo
11. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Taip pat įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Pastarieji veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
12. Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019). Atsižvelgiant į tai, jog įmonės nemokumo momentas konstatuotas 2022 m. rugpjūčio mėn., kai įmonei vadovavo atsakovas D. D., kuris, įmonei turint įsipareigojimų kreditoriams, iš įmonės sąskaitos išgrynino 9 347,81 Eur, spręstina, kad būtent jam ir buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą, tačiau šios pareigos jis nevykdė.
Dėl tyčinio bankroto
13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš įmonės sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m, rugpjūčio 31 d., kai įmonei vadovavo D. D., buvo išgryninta 9 347,81 Eur. Lėšos buvo išgrynintos jau tuo metu, kai įmonės kreditorius VSDF Klaipėdos skyrius pateikė mokėjimo nurodymą sumokėti įmokas už apdraustuosius. Gavusi mokėjimo nurodymą, būdama skolinga už darbuotojus, įmonė šio įsipareigojimo jau nevykdė. Atsakovas D. D. nurodė, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms ir kad tai yra įrodinėjama kitoje byloje, tačiau nepateikė lėšų panaudojimą įmonės reikmėms pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Atsakovo D. D. minimoje Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-556-998/2024, kuri buvo išnagrinėta 2024 m. rugsėjo 24 d., taip pat konstatuota, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys išgrynintų lėšų panaudojimą įmonės interesais (sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka).
15. Darytina išvada, kad būtent dėl 9 347,81 Eur lėšų išgryninimo iš UAB „Kestuta“ banko sąskaitos įmonė tapo nemokia, būtent šie veiksmai, kurie gali būti įvertinami kaip sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas privedė UAB „Kestuta“ prie bankroto nes jeigu lėšos nebūtų buvusios išgrynintos - įmonė būtų galėjusi atsiskaityti su visais kreditoriais (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo
16. Nagrinėjamoje byloje tikslinga įvertinti, ar egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu. Nemokumo administratorė prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu dėl įmonės lėšų išgryninimo ir jų panaudojimo ne įmonės interesais, t. y. dėl to, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas pripažinti UAB „Kestuta“ bankrotą tyčiniu.
17. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tada, kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
18. Aplaidžiai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.
19. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 21 straipsnyje. CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams atitinkamai priskirtą kompetenciją.
20. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs įmonės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu.
21. Atsižvelgiant į JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nustatantį, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai, nebūtina nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023). Kaip jau buvo minėta, Bendrovė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų apskritai nėra teikusi nei iki nemokumo momento, atitinkamai, nesant tokių dokumentų, jų negalėjo perduoti ir nemokumo administratorei. Tokie veiksmai pripažintini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus, o tai sudaro pagrindą UAB „Kestuta“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, įmonės lėšų, turint kreditorių, kurių reikalavimo terminas suėjęs, išgryninimo ir jų panaudojimo su įmonės veikla nesusijusiems tikslams, be to, nuo pat įmonės įsteigimo nebuvo teikti jokie finansinės atskaitomybės dokumentai, kas liudija ne tik atmestiną įmonės valdymą, bet ir sąmoningą siekį neatskleisti įmonės finansinės būklės. Aptartos aplinkybės, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
23. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusio sprendimo kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Dėl kalto asmens nustatymo
24. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Ieškovė prašo nustatyti, kad asmuo, kurio veikimas / neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, yra D. D..
Žemesnės instancijos teismas
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 ir 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, jog šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Konstatavus, kad įmonė prie bankroto buvo vedama tyčia, atsakingu asmeniu galėtų būti tik valdymo organas.
26. Kaip byloje nustatyta, atsakovas D. D., kuris įmonės vadovu buvo nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., įmonei turint pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, iš įmonės sąskaitos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išgrynino 9 347,81 Eur, tačiau duomenų apie jų panaudojimą įmonės interesais ar kreditorių reikalavimams tenkinti nepateikė, juolab kad kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius, 2022 m. rugpjūčio 26 d. išsiuntęs mokėjimo nurodymą apie nesumokėtas įmokas, savo reikalavimo patenkinimo negavo, nors iki tol įmonės sąskaitoje lėšų buvo. Nustatyta ir tai, kad dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas dėl BUAB „Kestuta“ tyčinio bankroto kaltu pripažinti D. D.. Be to, kaip buvo minėta sprendimo 14 punkte, Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-556-998/2024, kurioje 2024 m. rugsėjo 24 d. priimtas sprendimas, taip pat konstatuota, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys išgrynintų lėšų panaudojimą įmonės interesais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad dėl UAB „Kestuta“ tyčinio bankroto atsakingas yra atsakovas D. D..
Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
27. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
28. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikomas tik dėl formalių priežasčių, jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatoma kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
29. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisių apribojimo įmonės vadovui taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
30. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas D. D. savo vadovavimo įmonei metu išgrynino lėšas iš įmonės sąskaitos, nors jų būtų pakakę įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti: iš įmonės sąskaitos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išgryninta 9 347,81 Eur, o UAB „Kestuta“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 6 757,20 Eur, t. y. šiems reikalavimams patenkinti būtų užtekę lėšų, kurias išgrynino D. D., ir nepateikė įrodymų, kad jas panaudojo įmonės reikmėms. Tokie D. D. veiksmai rodo, kad jis sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, iš esmės netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos, neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, neperdavė jų po jo paskirtajam vadovui R. R., o šis negalėjo įvykdyti savo pareigos dėl dokumentų perdavimo nemokumo administratorei. Dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, atsakovas D. D. į bylos nagrinėjimą neatvyko, išvakarėse prieš teismo posėdžius teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. D. veiksmai buvo ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei ir pripažinti sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą, jie atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus. Dėl to pripažinus D. D. atsakingu dėl tyčinio bankroto yra pagrindas apriboti jam teisę 1 (vienerius) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes jam skirtina minimali JANĮ 13 straipsnyje numatyta sankcija. Ši sankcija ir terminas atitinka jos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, neteikia jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus.
Dėl vadovo paskyrimo pripažinimo negaliojančiu
31. Nemokumo administratorė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 5 d. vienintelio UAB „Kestuta“ akcininko sprendimą Nr. 0-11 atleisti D. D. iš direktoriaus pareigų ir skirti direktoriumi R. R.. Nemokumo administratorės teigimu, toks sandoris yra tariamasis, nes R. R. jokių Bendrovės vadovo funkcijų nevykdė, nebuvo sudarinėjami jokie sandoriai, per Bendrovės sąskaitas nebuvo vykdomos jokios operacijos. Be to, sprendimas likviduoti bendrovę priimtas 2022 m. lapkričio 14 d., netrukus po R. R. paskyrimo vadovu.
32. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti šalims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
33. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024).
34. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
35. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovė sandorio tariamumą įrodinėja būtent aplinkybėmis, jog ginčijamu vienintelio akcininko sprendimu vadovu paskirtas R. R. jokių vadovo funkcijų nevykdė, per įmonės sąskaitą nebuvo atliekami jokie mokėjimai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. R. paskyrimas įmonės vadovu buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Teismo posėdžio metu vienintelis įmonės akcininkas T. A. paaiškino, kad būtent R. R. paskyrė įmonės direktoriumi, nes jie turėjo nebaigtų statybų projektų, R. R. turėjo patirties su statybomis ir skolų išieškojimu. R. R. posėdžio metu taip pat patvirtino, kad buvo atsakingas už įmonės statybas, atliko kitus su įmonės veikla susijusius veiksmus. Teismo vertinimu, tai, kad R. R. paskyrimo metu iš įmonės sąskaitos nebuvo vykdomi jokie mokėjimai, nereiškia, kad šis paskyrimas buvo fiktyvus (CPK 185 straipsnis). Be to, iš įmonės sąskaitos mokėjimai net nebegalėjo būti vykdomi, nes atsakovas D. D. per mėnesį iki R. R. paskyrimo direktoriumi išgrynino 9 347,81 Eur. Tai, kad, įmonės vadovu paskyrus R. R., įmonė netrukus gavo pranešimą apie likvidavimą ir pradėtas nemokumo procesas, nereiškia, kad paskyrimas buvo fiktyvus. Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingi asmenys (asmuo), nebūtina nuginčyti paskutiniojo vadovo paskyrimą, nes vertinami konkrečiu laikotarpiu vadovavusio asmens veiksmai, nulėmę tyčinį bankrotą.
36. Byloje nesant duomenų apie tai, kad paskutinis įmonės vadovas R. R. neatliko jokių veiksmų, juolab kad pats R. R. paaiškino teismui, kad su įmonės veikla susijusius veiksmus atliko, taip pat nenustatęs, kad vienintelio akcininko sprendimu siekta kitų nei naujo vadovo paskyrimo pasekmių, pavyzdžiui, išvengti buvusio vadovo D. D. atsakomybės, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė ginčijamo sandorio tariamumo (CPK 178, 1852 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 210 Eur. Šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai – 2024 m. gegužės 24 d. sąskaita faktūra ir 2024 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymas (t. 1, b. l. 117, 118). Turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų dydžių.
38. Ieškovė pareiškė du reikalavimus – pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir pripažinti vienintelio akcininko 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą negaliojančiu. Teismui patenkinus pusę ieškinio reikalavimų, ieškovei priteistina pusė jos turėtų išlaidų – 605 Eur. Teismui konstatavus, jog už įmonės tyčinį bankrotą yra atsakingas atsakovas D. D., iš jo priteistinos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. 605 Eur (CPK 98 straipsnis). Iš atsakovo D. D. valstybei priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
39. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė savo turėtų išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 57, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Uždarosios akcinės bendrovės „Kestuta“, juridinio asmens kodas 303715856, bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nustatyti, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingas atsakovas D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Apriboti D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 1 (vienerius) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Sprendimo kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Įpareigoti nemokumo administratorę su sprendimu supažindinti kreditorius.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimo kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovo D. D. ieškovei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kestuta“ nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Nemokumas ir teisė“ 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo D. D. valstybei 110,00 Eur žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.