Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „K.“ atstovui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-489-642/2023 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė UAB „K.“ bankroto bylą, UAB „K.“ nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumas ir teisė“. Nutartimi UAB „K.“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB „K.“ vadovas buvo atsakovas D. D.

14. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl 9 347,81 Eur žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo D. D., nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas iš UAB „K.“ banko sąskaitos jo vardu išduota bankine kortele pasisavino/išgrynino 9 347,81 Eur, kurių panaudojimas įmonės interesams, nėra pagrįstas.

15. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

16. Bylos duomenimis, iš UAB „K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortelės turėtojas D. D., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo išgryninti 9 347,81 Eur. Byloje ginčo, jog iš UAB „K.“ banko sąskaitos atsakovui D. D. išduota bankine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti 9 347,81 Eur, nėra. Atsakovo teigimu, išgryninta pinigų suma buvo panaudota įmonės interesams, jų panaudojimas yra pagrįstas buhalteriniais dokumentais.

17. Pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

18. Bylos duomenimis, bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei UAB „K.“ dokumentai, nei turtas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoju, vėliau trečiuoju asmeniu įtrauktas, R. D. nurodė disponuojantis bankrutavusios įmonės dokumentais. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad galimai pas atsakovą ir/ar trečiąjį asmenį yra išlikę įmonės dokumentai, kurie pagrįstų įmonės turto panaudojimą, ne kartą atidėjo teismo posėdžius, sudarydamas atsakovui galimybę pateikti teismui / nemokumo administratoriui dokumentus, bet atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Į bylą buvo pateiktas Lietuvos pašto 2024 m. birželio 6 d. pašto kvitas, kad gavėjui ((duomenys neskelbtini) (nemokumo administratoriaus buveinė)) buvo išsiųsta pašto siunta, tačiau joks aktas, kokie dokumentai buvo išsiųsti nemokumo administratoriui, nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad buvo gauta palaidų dokumentų dėžė, iš kurių neįmanoma nustatyti, kokie tai dokumentai. Tokiu būdu neįmanoma nustatyti, ar siųsti dokumentai atitinka 2022 m. rugsėjo 7 d. aktu atsakovo perduotus dokumentus naujajam direktoriui R. R.. Teismas siūlė atsakovui bendradarbiauti su ieškove, tinkamai apskaityti perduodamus dokumentus, be to, teismas buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, kad pastarasis duotų išsamius paaiškinimus dėl pinigų panaudojimo bei dėl perduotų dokumentų apskaitos, tačiau atsakovas su nemokumo administratoriumi nesusisiekė, į teismo posėdžius neatvyko, ko pasėkoje teismas vertino, jog atsakovas nesinaudoja teise pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį bei atšaukė privalomą atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu neperdavė nemokumo administratoriui UAB „K.“ dokumentų, reikšmingų nagrinėjant šalių ginčą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Atsakovas, grįsdamas išgrynintų pinigų panaudojimą, į bylą pateikė grynųjų pinigų apyvartos lentelę, kurioje nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Mantinga“ sumokėta 1 342,59 Eur, 2022 m. rugpjūčio 30 d. AB „Klaipėdos pienas“ sumokėta 4 383,64 Eur, R. D. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įnešė į banko sąskaitą 1 800 Eur, 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 1 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 200 Eur, 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 295 Eur bei 195 Eur, 2022 m. rugsėjo 6 d. M. S. sumokėtas 529,93 Eur atlyginimas, K. Ž. – 540,55 Eur atlyginimas, G. K. – 40,56 Eur atlyginimas. Dėl pateiktos atsakovo grynųjų pinigų apyvartos lentelės visų pirma pastebėtina, jog pateiktas dokumentas neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamus reikalavimus t. y. iš pateikto dokumento nėra aišku, nei kas jį sudarė, nei kada jis buvo sudarytas. Antra, pateiktas dokumentas nėra pasirašytas nei įmonės atstovo, nei buhalterinę apskaitą vykdžiusio asmens ar įmonės. Be to, nėra jokių duomenų, kad nurodoma grynųjų pinigų apyvarta būtų įtraukta į įmonės finansinę apskaitą.

20. Kartu su grynųjų pinigų apyvartos lentele atsakovas pateikė 2022 m. rugsėjo 6 d. Medicinos banko mokėjimo nurodymą, kuriuo R. D. UAB K. pervedė G. K. 40,56 Eur, mokėjimo paskirtis – Atlyginimas; 2022 m. rugsėjo 6 d. Medicinos banko mokėjimo nurodymą, kuriuo R. D. UAB K. pervedė K. Ž. 540,55 Eur, mokėjimo paskirtis – Atlyginimas; 2022 m. rugsėjo 6 d. Medicinos banko mokėjimo nurodymą, kuriuo R. D. UAB K. pervedė M. S. 529,93 Eur, mokėjimo paskirtis – Atlyginimas. Remiantis į bylą pateiktu UAB „K.“ apdraustųjų asmenų sąrašu už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., nustatyta, jog G. K. bendrovėje dirbo nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., K. Ž. dirbo 2022 m. liepos 3 d. – 2022 m. rugpjūčio 29 d., M. S. dirbo 2022 m. liepos 3 d. – 2022 m. rugpjūčio 29 d., tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių minėtiems darbuotojams apskaičiuojamus darbo užmokesčius, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pinigų pervedimo dieną buvo apskaitytas toks mokėtinas darbo užmokestis (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo posėdyje liudytoju, vėliau trečiuoju asmeniu įtrauktas R. D. negalėjo paaiškini, kokiais dokumentais remdamasis pervedė G. K., K. Ž. bei M. S. atitinkamas sumas, t. y. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, koks darbo užmokestis buvo apskaitytas, kas jį apskaitė, kur jis buvo fiksuotas ir kokiu apskaitos dokumentu remdamasis jis pervedė šias sumas. Teismas pastebi ir tai, kad toks galimai atlyginimo pervedimas darbuotojams apkritai kelia abejonių, kadangi, kaip matyti, pinigai darbuotojams buvo pervedami į banko sąskaitas, tai neaišku, kodėl jie buvo mokami ne iš sąskaitos į sąskaitą, t. y. ne iš įmonės sąskaitos į darbuotojo sąskaitą, o pinigai buvo išgryninami ir vėliau atliekami grynųjų pinigų pervedimai į darbuotojų sąskaitas.

21. Atsakovas taip pat pateikė 2022 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 0610320, kuriuo UAB „Mantinga“ sumokėta 1 342,59 Eur, kvite nurodoma sumokėti už UAB „K.“ už prekes; 2022 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 7698191, kuriuo AB „Klaipėdos pienas“ sumokėta 4 383,64 Eur, kvite nurodoma sumokėti už UAB „K.“. Vertinant atsakovo pateiktus duomenis, pažymėtina, jog kartu su pinigų priėmimo kvitais nepateiktos nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami pinigų mokėjimai. Taip pat nepateikti duomenys, pagrindžiantys, kad įmonėje buvo įtrauktos į apskaitą prekės ir/ar paslaugos pagal sumokėtas sumas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nors teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, kad iš pinigus gavusių įmonių ieškovė gali pasireikalauti jų mokėjimo pagrįstumą, tačiau, teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, šiuo atveju atsakovui teigiant, kad mokėjimo nurodymai UAB „Mantinga“ bei UAB „Klaipėdos pienas“ buvo atlikti įmonės interesais, būtent jam, o ne ieškovei kilo pareiga pagrįsti tokias aplinkybes (CPK 12 straipsnis).

22. Byloje, be kita ko, pateikti R. D. grynųjų pinigų įnešimai į UAB „K.“ sąskaitą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 1 800 Eur, 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 1 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 200 Eur, 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 195 Eur bei 295 Eur, tačiau vėlgi jokių duomenų, kokiu pagrindu R. D. įnešinėjo grynuosius pinigus ir ar įnešti pinigai apima išgrynintų pinigų sumą laikotarpiu 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nėra. Remiantis į bylą pateiktu 2022 m. birželio 11 d. įgaliojimu, nustatyta, kad UAB „K.“, atstovaujama D. D., įgaliojo R. D. veikti įmonės vardu. Bylos duomenimis, R. D. nebuvo įmonės darbuotojas. Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra UAB „K.“ direktoriaus D. D. tėvas, pats įmonėje nedirbo, tačiau, kaip nurodė, jis tiesiog sūnaus prašymu nuveždavo pinigus, kur reikėdavo, atlikdavo mokėjimus. Tikslinant aplinkybes, kokiu būdu atsakovas perduodavo trečiajam asmeniui pinigus, kokiuose dokumentuose būdavo užfiksuota, kada, kokia suma ir kokiam tikslui būdavo perduodama, trečiasis asmuo nurodė, jog tai niekur nebuvo fiksuojama, jie tiesiog veikė kaip šeima, sūnus paprašydavo nuvežti pinigus, jis tai ir padarydavo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kada, kiek ir kokiam tikslui galimai atsakovas perdavė trečiajam asmeniui laikotarpiu 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. birželio 30 d. išgrynintų pinigų, nėra (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors trečiasis asmuo nurodė, jog jam sūnus buvo perdavęs ir bankinę kortelę, todėl jis galėjo ja naudotis, be to, ir išgryninti pinigus, atlikti atsiskaitymus, tačiau į bylą nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad galimai ne atsakovo, o trečiojo asmens išgryninti pinigai buvo panaudoti įmonės interesams.

23. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės interesams, tokiu būdu jis pažeidė vadovui keliamus reikalavimus veikti rūpestingai, apdairiai, lojaliai įmonei, nepainioti savo ir įmonės turto bei interesų, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 2.87 straipsnis, 6.246 straipsnis). Kadangi atsakovas iš atsakovės sąskaitos išgrynino 9 347,81 Eur bei nepagrindė jų panaudojimo, ieškovei buvo padaryta 9 347,81 Eur žala (CK 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrindė išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės interesams, o įmonė dėl to patyrė žalą, yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryši tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Byloje kaltės prezumcijos atsakovas nepaneigė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 9 347,81 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

24. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

26. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Tenkintus ieškinį, ieškovei nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „K.“ iš atsakovo D. D. 9 347,81 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 347,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.